- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-04
- Bylos Nr.
- 2K-174/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Skundas atmestas.
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Gintaras Goda, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- G. O.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Gintaro Godos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. O. kasacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 63 straipsnį šias bausmes subendrinus apėmimo būdu G. O. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo G. O. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. O. nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2007 m. birželio 25 d., 1.00–1.45 val. laikotarpiu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), sugriebęs nukentėjusiajam M. L. už kaklo, tyčia sudavė jam smūgį į kairę veido pusę, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Dėl sunkios galvos smegenų traumos su kaukolės skliauto bei pamato lūžiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, kairės smilkininės skilties sumušimu M. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
G. O. nuteistas ir pagal BK 233 straipsnio 1 dalį už poveikį liudytojai M. B., tačiau šio nuteisimo nuteistasis kasacine tvarka neskundžia.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu G. O. prašo panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasatorius, ginčydamas nuteisimą pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, teigia, kad ši jo byla išnagrinėta neteisingai ir šališkai. Teismai netinkamai įvertino įrodymus, faktines bylos aplinkybes, kitus bylos duomenis ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, o tai sukliudė teismams tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, teigia, jog neketino tyčia sunkiai sužaloti M. L.. Jis sudavė apatine delno dalimi M. L. į kairį skruostą, tačiau tokių veiksmų tikslas buvo nutraukti įvykio vietoje kilusias muštynes ir išskirti viešoje vietoje besigrumiančius asmenis. Kasatorius nesitikėjo, kad nuo jo smūgio M. L. gali būti sunkiai sužalotas, todėl jo veika prieš M. L. kvalifikuotina pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Tai matyti ir iš byloje esančių įrodymų – liudytojų parodymų, specialisto išvados, kurios metu nebuvo užfiksuoti sužalojimai nukentėjusiojo veide ir kuri nepaneigė tikimybės, kad M. L. patirti sužalojimai galėjo atsirasti ir nuo nugriuvimo. Tuo tarpu teismai į šias aplinkybes nekreipė dėmesio, byloje esančių abejonių bei prieštaravimų nepašalino, taip pat netyrė kasatoriaus kaltės turinio, dėl jos padarydami neteisingas išvadas. Be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasatorius minėtą nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, o apeliacinės instancijos teismas nustatė netiesioginę tyčią. Kasatorius taip pat teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra prieštaringas dėl to, kad, nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavus, jog jis padarė nusikaltimą prieš M. L. apsvaigęs nuo alkoholio, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje minėta aplinkybė nebuvo pripažinta kasatoriaus atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų ir jo apeliacinį skundą išnagrinėjo netinkamai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokurorė A. Japertienė prašo nuteistojo G. O. kasacinį skundą atmesti. Prokurorės nuomone, kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, tarp jų – nurodomas kasaciniame skunde, tinkamai kvalifikavo G. O. veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus argumentus, kad jo veika kvalifikuotina pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, paneigia teismų sprendimuose aptarti įrodymai, iš kurių matyti, kad G. O. tyčia sunkiai sužalojo M. L.. Prokurorė taip pat nurodo, kad tenkinti kasacinį skundą kitais kasatoriaus nurodomais argumentais taip pat nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl G. O. veikos
G. O., neginčydamas nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, teigia, kad jo veikai prieš M. L. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Šie kasatoriaus teiginiai atmestini.
Iš teismų sprendimuose išdėstytų įrodymų, tarp jų – liudytojos M. B. parodymų, specialisto išvados, kitų duomenų, matyti, kad įvykio metu vykstant muštynėms G. O. sugriebęs nukentėjusiajam M. L. už kaklo sudavė jam smūgį į veido kairę pusę, dėl to nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Specialistas ikiteisminio tyrimo metu konstatavo, kad dėl sunkios galvos smegenų traumos su kaukolės skliauto bei pamato lūžiais, kraujo išsiliejimu virš kietojo galvos smegenų dangalo, kairės smilkininės skilties sumušimu M. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o teisme paaiškino, kad didesnė tikimybė, jog M. L. patirti sužalojimai buvo nuo smūgio, o ne griūnant. Liudytoja M. B. nuosekliai nurodė, kad įvykio metu G. O. sudavė M. L. kumščiu į veidą, nuo šio smūgio M. L. nukrito ant žemės ir neatsikėlė.
Kasatoriaus teiginiai, kad teismai netyrė jo kaltės turinio, atmestini. Teismai, įvertinę byloje esančių įrodymų tarpusavio ryšį, konstatavo, kad G. O. M. L. sudavė minėtą smūgį tyčia. Abejoti tokia teismų išvada nėra pagrindo, nes ji atitinka byloje esančius įrodymus. Įvykio metu G. O. ir M. L. buvo neblaivūs, M. L. už jį žymiai jaunesnis, įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad G. O. M. L. kumščiu sudavė smūgį į vieną svarbiausių gyvybei kūno vietų – veidą – tuo metu, kai šis stovėjo ant asfaltuoto kelio. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad G. O., įvykio vietoje smogdamas M. L. į veidą, suvokė ir tai, kad gali jį sunkiai sužaloti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. O. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, o apeliacinės instancijos teismas konstatavo neapibrėžtą tyčią. Taigi abiem atvejais teismai nenustatė G. O. veikoje prieš M. L. nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo požymių. Jei kaltininkas tyčia suduoda smūgį nukentėjusiajam, o nukentėjusysis, kuriam dėl to padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, be tiesioginio smūgio padarinių patiria ir kitų sužalojimų, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas. Kasatoriaus skunde nurodomi teiginiai dėl M. L. sužalojimų aplinkybių yra susiję su nauju aplinkybių bei įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Esant tokioms aplinkybėms laikytina, kad G. O. veika prieš M. L. teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir ją kvalifikuoti pagal kitą baudžiamąjį įstatymą nėra pagrindo.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Teismų išvados dėl G. O. kaltės bei veikos kvalifikacijos pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, yra pagrįstos įrodymais. Kasatoriaus teiginiai, kad šioje byloje nebuvo vertinti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, taip pat buvo vertinamos ir G. O. nurodytos aplinkybės. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad spręsdami G. O. kaltės pagal BK 135 straipsnio 1 dalį klausimą teismai buvo šališki ar pažeidė minėtas BPK nuostatas pažeidė, nėra pagrindo.
Kasatorius teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra prieštaringas dėl to, kad, nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavus, jog jis padarė nusikaltimą prieš M. L. apsvaigęs nuo alkoholio, motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje ši aplinkybė nebuvo pripažinta kasatoriaus atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Tokie teiginiai atmestini. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad apsvaigimas nuo alkoholio laikytinas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jei tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tuo tarpu teismas apkaltinamajame nuosprendyje G. O. apsvaigimą nuo alkoholio nurodė kaip faktinę bylos aplinkybę ir, nenustatęs, kad ši aplinkybė turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, jos nepripažino G. O. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą dėl G. O. nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laikydamasis BPK 320 straipsnio nuostatų. Teismo nutartyje nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl G. O. apeliacinis skundas dėl šio nuteisimo atmetamas. Apeliacinis skundas laikomas neišnagrinėtu nesant motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų bent dėl dalies esminių apeliacinio skundo argumentų, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atsakęs į esminius nuteistojo G. O. apeliacinio skundo argumentus dėl jo nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, šį apeliacinį skundą išnagrinėjo tinkamai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo G. O. kasacinį skundą atmesti.