- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- eI3-5946-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01021-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Daina Kukalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. A.
- Atsakovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba
- Kategorijos
atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei E. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. A. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. K-465, kuriuo konstatuotas tarnybinis pažeidimas ir paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pareiškėjas skunde nurodė, taip pat jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2021 m. gegužės 25 d. pilietis A. B. kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – ir Skyrius), pranešdamas apie tai, kad nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. A. G., su kuria nustatyta vaiko A. B. gyvenamoji vieta, turėdama pareigą užtikrinti sūnaus bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šios pareigos nevykdė, taip pažeisdama vaiko teises, ir prašė nubausti A. G. dėl padaryto nusižengimo. Teigė, kad 2021 m. birželio 10 d. buvo priimtas pareiškėjo, t. y. Skyriaus vyriausiojo specialisto V. A., nutarimas Nr. 2ANN-51 nutraukti tyrimą, kadangi dėl administracinio nusižengimo jau yra priimtas nutarimas arba yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Tačiau A. B. nesutinkant su priimtu nutarimu, buvo pateiktas skundas Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino pareiškėjo priimtą nutarimą Nr. 2ANN-51 administracinio nusižengimo byloje ir grąžino bylą Tarnybai tyrimui atlikti, nustatant, jog būtina surinkti visą reikiamą informaciją ir nustatyti reikšmingas aplinkybes, įvertinant, ar A. G. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnyje, požymių. Paaiškino, kad pareiškėjui Skyriaus vyresnioji patarėja 2021 m. rugpjūčio 20 d. nukreipė susipažinti šią nutartį, sukurdama užduotį Nr. U-159784 „atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą“. Nustatytas užduoties įvykdymo terminas – 2021 m. rugsėjo 19 d. Pažymėjo, kad pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 14 d. atnaujino administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą ir apie tai 2021 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 2SD-4958 informavo A. B..
Akcentavo, jog, 2021 m. rugsėjo 9 d. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarčiai, Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. grąžino administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir tą pačią dieną Skyriaus vyresnioji patarėja per Tarnybos dokumentų valdymo sistemą (toliau – ir DVS) sukūrė pareiškėjui užduotį Nr. U-177651 „atnaujinti administracinę procedūrą dėl A. B. pranešimo“. Nustatytas užduoties įvykdymo terminas – 2021 m. spalio 17 d. Nurodė, kad pareiškėjas pirmą kartą atsidarė ir peržiūrėjo pavedimą 2021 m. rugsėjo 21 d. ir tą pačią dieną pažymėjo užduoties atlikimo faktą su prierašu „galimo administracinio nusižengimo tyrimas atnaujintas“. Teigė, kad 2021 m. gruodžio 23 d. Tarnyboje buvo užregistruotas A. B. skundas dėl vilkinimo pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir 2022 m. vasario 4 d. Tarnybos sprendimu nustatyta, kad A. B. skundas pagrįstas, todėl Tarnybos direktoriaus rezoliucija pavesta išspręsti administracinės atsakomybės (ne) taikymo klausimą vaiko motinai A. G. ir įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Pažymėjo, jog pareiškėjui buvo pateiktas Tarnybos pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą, nurodant, kad galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas dėl to, kad pareiškėjas, per DVS gavęs 2021 m. rugpjūčio 20 d. užduotį Nr. U-159784 ir 2021 m. rugsėjo 17 d. užduotį Nr. U-177651, iki 2022 m. vasario 9 d. nesprendė administracinės atsakomybės (ne) taikymo klausimų A. G. administracinio nusižengimo byloje ir taip pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pastebėjo, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 28 d. pateikė paaiškinimus dėl galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių, nurodydamas visas galimo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes. 2022 m. kovo 18 d. Komisijos, sudarytos Tarnybos direktoriaus 2022 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. BV-52 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo“, buvo pateikta išvada Nr. 6-183 „Dėl V. A. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada). Pažymėjo, kad Tarnybos direktorius 2022 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. K-465 „Dėl tarnybinio nusižengimo ar tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) pripažino, kad Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas V. A. padarė Išvadoje nurodytus tarnybinius nusižengimus, ir už Išvadoje nurodytus tarnybinius nusižengimus pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą. Akcentavo, jog Įsakymu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, 2021 m. rugsėjo 14 d. atnaujinęs tyrimą dėl A. G. galimai padaryto administracinio nusižengimo, iki 2020 m. vasario 9 d. esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriuose nustatyta, kad A. G. nesudaro galimybės vaiko tėvui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, neatliko jokių administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų ir nepriėmė nutarimo dėl (ne)padaryto administracinio nusižengimo, vilkino tyrimą ir tokiais veiksmais padarė visus Išvadoje nurodytus tarnybinius nusižengimus.
Pareiškėjo, jo atstovės nuomone, Įsakymas buvo priimtas netinkamai įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis, jų visetą ir netinkamai aiškinant ir taikant šiam teisiniam ginčui aktualias teisės normas, todėl, nesant nustatyto tarnybinio nusižengimo sudėčiai būtinųjų požymių viseto, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas Įsakymas. Mano, kad Išvadoje visiškai nebuvo įvertinta ir analizuota tarnybinio nusižengimo sudėties elementui – kaltės nustatymui reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjui nebuvo suformuluota užduotis, nustatanti, per kokį terminą jis privalo ištirti nusižengimą, todėl jis visas jam pavestas užduotis atliko tinkamai ir laiku, – taip, kaip buvo nurodyta DVS. Pabrėžė, jog, kaip nurodoma pačioje Išvadoje, jokiame teisės akte jokios teisės normos dėl administracinio nusižengimo tyrimo trukmės nebuvo nustatyta, t. y. tuo metu jokio imperatyvaus reikalavimo ar termino, kurį pareiškėjas būtų galėjęs pažeisti tirdamas administracinį nusižengimą, nebuvo. Pakartotinai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui administracinio nusižengimo tyrimo laikotarpiu nebuvo suformuluota užduotis, per kiek laiko jis privalo baigti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl to, kruopščiai analizuodamas didelės apimties tyrimo duomenis, siekdamas nustatyti reikšmingas aplinkybes, jis negalėjo suvokti darantis tarnybinį pažeidimą. Pareiškėjo ir jo atstovės įsitikinimu, pareiškėjas nubaustas nustatant, kad padarė tarnybinį pažeidimą, t. y. nustatant jo kaltę dėl pareiginiuose nuostatuose įtvirtintos teisės tirti administracinius nusižengimus nevykdymo, vadovaujantis nuostatomis Aprašo, kuris nebuvo patvirtintas ir negaliojo, nesant suformuluotos užduoties, numatančios, per kiek laiko jis turėtų tyrimą atlikti, nesant jokių imperatyvių reikalavimų, nustatančių tokį terminą, o tai yra sunkiai suvokiama ir akivaizdžiai neatitinka teismų praktikos dėl tarnybinio pažeidimo ir jo sudėties elemento – kaltės nustatymo. Teigė, kad Išvadoje yra visiškai nevertinta aplinkybė, kad tyrimo medžiaga buvo didelės apimties, dėl šio atvejo vyko ne viena sudėtinga byla, o pats tiriamas atvejis buvo sudėtingas, turintis užsienio elementą. Mano, jog būtent duomenų analizė ir reikšmingų aplinkybių analizės pagrindu nustatymas yra vienas iš pagrindinių ir būtinų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų, kurį būtina atlikti itin kruopščiai, kadangi tyrimo atlikimas pirmiausia yra siejamas ne su Išvadoje nurodomu operatyvumo principu, bet būtent su visų tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatymu. Nėra suprantama, kaip aplinkybė, kad kai kurie dokumentai iš sistemos buvo paimti anksčiau, gali patvirtinti ar paneigti, kad pareiškėjas per ilgai analizavo tyrimo duomenis. Pabrėžė, kad priešingai, nei nurodyta Išvados motyvuose, pareiškėjas, analizuodamas didelės apimties tyrimo duomenis, siekdamas nustatyti visas administracinio nusižengimo tyrimui reikšmingas aplinkybes, ne tik nepažeidė jam numatytos pareigos vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet priešingai, šią pareigą tinkamai vykdė. Pareiškėjo ir jo atstovės nuomone, Išvadoje nurodytos teisės normos, kurias pareiškėjas galimai pažeidė, yra blanketinės ir tai nesudaro pagrindo pareiškėjo veiksmus laikyti tarnybiniu pažeidimu. Tuo atveju, jei vis dėlto būtų nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, manytina, yra visos sąlygos pripažinti, jog jis buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlė neigiamų padarinių, todėl tarnybinė nuobauda turėtų būti panaikinta, nes padarytas mažareikšmis tarnybinis nusižengimas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas nuo administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo iki bylos perdavimo administracinio nusižengimo tyrimui atlikti kitam Tarnybos Skyriui, spręsdamas administracinės atsakomybės (ne) taikymo klausimus dėl A. G., neatliko jokių administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų, t. y. per beveik 5 mėnesius pareiškėjas neapklausė asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, neapklausė liudytojų ar nukentėjusiųjų, neatliko akistatos ir pan., nors motinos A. G. tęstiniai vaiko teisių ir interesų pažeidimai, nevykdant tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, yra daugelį kartų teismų konstatuoti ir, pagal DVS duomenis, pareiškėjas su visais teismų sprendimais buvo susipažinęs. Atsakovės atstovės įsitikinimu, apie tai, kad nebuvo atlikti tam tikri tyrimo veiksmai, savo paaiškinime tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pripažino ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad visą šį laiką jis išnaudojo tik medžiagos surinkimui, analizei ir vertinimui, ar A. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių. Pažymėjo, jog pareiškėjui administracinių nusižengimų tyrimų funkcija priskirta nuo 2019 m. balandžio 8 d., todėl mano, kad pareiškėjas negalėjo nesuvokti, kad teisės aktai įpareigoja asmenis, atliekančius administracinių nusižengimų tyrimus, juos atlikti greitai ir operatyviai, taip pat pareiškėjas, kaip patyręs darbuotojas, žino, kad ši pareiga, t. y. nepagrįstai nevilkinti atliekamo administracinio nusižengimo tyrimo ir imtis aktyvių administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų, kyla iš imperatyvių Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatų ir jo paties pareigų, nurodytų pareigybės aprašyme. Pabrėžė, kad administracinio nusižengimo tyrimo atnaujinimas yra tik pirmas procedūrinis veiksmas, po kurio turi būti atliekami kiti administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai. Pareiškėjas teikdamas paaiškinimą tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nurodė, kad jis rinko administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir susipažino su ja, o vėliau planavo atlikti ir kitus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus – apklausti asmenį, įtariamą administracinio nusižengimo padarymu, atlikti akistatą. Atsakovės atstovės įsitikinimu, pareiškėjas suprato jam pavestą užduotį ir tai, kad jam paskirta užduotis nelaikoma įvykdyta atlikus tik vieną procedūrinį veiksmą, todėl toks pareiškėjo teiginys laikytinas jo gynybos taktika. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis, atnaujinęs administracinio nusižengimo tyrimą, jam pavestas užduotis atliko tinkamai ir laiku, nors buvo padidėjęs darbo krūvis. Pažymėjo, jog absoliuti darbuotojų dauguma visuomet paraleliai vykdo po kelias užduotis, nagrinėja po kelis skundus ar atlieka po kelis tyrimus, tačiau tai savaime nereiškia, kad jų darbo krūvis yra padidėjęs. Atstovės įsitikinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas tinkamai, tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodytos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės, aiškiai argumentuota, kokiais savo veiksmais pareiškėjas padarė jam inkriminuotą tarnybinį pažeidimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas per beveik 5 mėn. nevykdė jokių intensyvių tyrimo veiksmų, priešingai – juos vilkino. Toks neproporcingai ilgas laiko tarpas ir delsimas priimti sprendimą dėl administracinės atsakomybės (ne) taikymo A. G., neatliekant jokių aktyvių tyrimo veiksmų ir apsiribojant tik informacijos rinkimu (kuri, be kita ko, buvo Skyriuje) ir analize, nelaikytinas operatyviu ir greitu administracinio nusižengimo tyrimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su teismų sprendimais, kuriais nustatyta, kad A. G. sudaro kliūtis tėvui bendrauti su vaiku ir neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų, kad A. G. iš esmės faktiškai nė karto neįvykdė teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Buvo konstatuota, kad, atsižvelgiant į Skyriuje turimą informaciją, pareiškėjas per protingą terminą nesiėmė aktyvių tyrimo veiksmų administracinėje byloje ir taip netinkamai atliko savo pareigas sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą. Atstovės nuomone, tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija padarė teisingą išvadą, kad V. A., nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. atnaujinęs administracinio nusižengimo tyrimą ir turėdamas pareigą vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, turėdamas informaciją apie motinos sudaromas kliūtis vykdyti teismo patvirtintą vaiko bendravimo su tėvu tvarką ir susipažinęs su Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje išdėstytais motyvais, nesiėmė aktyvių tyrimo veiksmų ir delsė spręsti administracinės atsakomybės klausimą dėl A. G.. V. A. taip pat neišnaudojo administracinės atsakomybės taikymo galimybės, siekdamas sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su abiem atstovais pagal įstatymą, nesvarbu, kartu ar atskirai gyvenančiais, ir kaip vaiko teises ginančios institucijos atstovas negynė vaiko geriausių interesų. Pabrėžė, kad Išvadoje pasisakyta, kad V. A., turintis administracinių nusižengimų tyrimo patirties, suprasdamas, kad greitas ir operatyvus administracinio nusižengimo tyrimas, aktyvių administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų atlikimas yra svarbus, kad nepagrįstai ilgai užsitęsus šiam tyrimui kyla abejonių dėl teisingo bylos nagrinėjimo, kadangi tokia prievolė kyla iš imperatyvių nuostatų ir jo paties pareigų, nurodytų pareigybės aprašyme, turėjo ir galėjo imtis aktyvių veiksmų, kad administracinio nusižengimo tyrimas būtų atliktas visapusiškai objektyviai per kuo trumpesnį terminą, jo nevilkinant, tačiau to nepadarė. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, kuris laikytinas padarytu dėl neatsargumo, kai valstybės tarnautojas elgėsi nerūpestingai, neapdairiai, neatsakingai, pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti ir numatyti savo netinkamų veiksmų (neveikimo) pobūdį ir padarinius. Be kita ko, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta priežasčių, nepriklausančių nuo paties pareiškėjo valios elgtis priešingai, nei numatyta įstatymuose, teisės aktuose ir jo pareigybės aprašyme. Mano, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti traktuojamas kaip mažareikšmis, kadangi jam nepriskirtinas nei vienas tarnybinių nusižengimų mažareikšmiškumo požymis. Atsakovės atstovės nuomone, pareiškėjas ne tik neatliko administracinio nusižengimo tyrimo (arba atliko netinkamai) ir nepriėmė sprendimo administracinėje byloje, tačiau dėl jo veiksmų vilkinant administracinio nusižengimo tyrimo atlikimą informacija apie Tarnybos neveikimą buvo paviešinta kitai institucijai – Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaigai. Teigė, jog pareiškėjui pritaikyta teisinė atsakomybė už pažeidimus yra proporcinga nustatytiems pažeidimams. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. K-465 „Dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus 2022 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. BV-52 pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. galimai netinkamo pareigų atlikimo sprendžiant administracinės atsakomybės (ne)taikymo klausimus A. G., nustačius faktus apie tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams pažeidžiant šalių susitarimu teismo sprendimu patvirtintą vaiko bendravimo su tėvu tvarką, sudaryta komisija galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti (toliau – ir Komisija), kuriai pavesta teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą.
Komisija, atlikusi tarnybinio nusižengimo tyrimą, Išvadoje nurodė, jog pareiškėjas nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. (atnaujinus administracinio nusižengimo bylą) iki 2022 m. vasario 9 d. (iki byla buvo perduota administracinio nusižengimo tyrimui atlikti kitam Tarnybos teritoriniam padaliniui), spręsdamas administracinės atsakomybės (ne)taikymo A. G. klausimus, neatliko jokių ANK 593 straipsnyje nurodytų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų, t. y. per beveik 5 mėnesius pareiškėjas neapklausė asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, neapklausė liudytojų ar nukentėjusiųjų, neatliko akistatos ir pan., nors motinos A. G. tęstiniai daromi vaiko teisių ir interesų pažeidimai nevykdant tėvo bendravimo su vaiku tvarkos yra jau daugelį kartų teismų konstatuoti (Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) ir, pagal DVS duomenis, pareiškėjas su šiais teismų sprendimais buvo susipažinęs. Apie tai, kad nebuvo atlikti ANK 593 straipsnyje nurodyti tyrimo veiksmai, savo paaiškinime tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pripažino pareiškėjas. Paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad visą šį laiką jis išnaudojo tik medžiagos surinkimui, analizei ir vertinimui, ar A. G. veiksmuose yra administracinio nusižengimo požymių. Taigi, kaip patvirtino pareiškėjas, jis per beveik 5 mėn. nesprendė administracinės atsakomybės (ne)taikymo klausimų A. G. administracinio nusižengimo byloje, o rinko informaciją ir susipažino su Skyriuje esančia medžiaga dėl A. G. motinos valdžios panaudojimo / nepanaudojimo priešingai vaiko interesams nevykdant teismo patvirtintos pareiškėjo A. B. ir jo nepilnamečio sūnaus A. bendravimo tvarkos laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2020 m. balandžio mėn.
Pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymą, nes, jo įsitikinimu, Įsakymas buvo priimtas netinkamai įvertinus tyrimo metu surinktus duomenis ir jų visetą, netinkamai aiškinant ir taikant šiam teisiniam ginčui aktualias teisės normas, todėl, nesant nustatyto tarnybinio nusižengimo sudėčiai būtinųjų požymių viseto, buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas Įsakymas. Pareiškėjo įsitikinimu, administracinio nusižengimo tyrimo laikotarpiu nebuvo suformuluota užduotis, per kiek laiko pareiškėjas privalo baigti administracinio nusižengimo tyrimą, dėl to, kruopščiai analizuodamas didelės apimties tyrimo duomenis, siekdamas nustatyti reikšmingas aplinkybes, pareiškėjas negalėjo suvokti darantis tarnybinį pažeidimą. Pareiškėjas buvo nubaustas, nes padarė tarnybinį pažeidimą, t. y. nustatyta pareiškėjo kaltė dėl pareiginiuose nuostatuose įtvirtintos teisės tirti administracinius nusižengimus nevykdymo, vadovaujantis nuostatomis Aprašo, kuris nebuvo patvirtintas ir negaliojo. Išvadoje yra visiškai nevertinta aplinkybė, kad tyrimo medžiaga buvo didelės apimties, šio atvejo tyrimo metu vyko ne viena sudėtinga byla (didelis darbo krūvis, kurio atsakovė nevertino), o ir pats tiriamas atvejis, turintis užsienio elementą, buvo sudėtingas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. P. V. tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtiną Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) numatytą procedūrą, nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2016 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-98-575/2016, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-454-261/2017). Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2416/2012, 2018 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3008-662/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).
Aprašo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2020-08-28) 14 punkte numatyta, kad, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Aprašo 5 ir 6 punktuose nustatytais atvejais – komisija) pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus (toliau – motyvuota išvada) ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios arba ne vėliau kaip 41 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimo terminas buvo pratęstas pagal Aprašo 11 punktą. Pagal Aprašo 15 punktą, motyvuotoje išvadoje nurodomos atitinkamai Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytos aplinkybės ir informacija, į kurias atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, bei pateikiamas pasiūlymas dėl vieno iš Aprašo 17.1–17.3 papunkčiuose nurodytų sprendimų priėmimo. Jeigu motyvuotoje išvadoje nurodyta, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, arba pripažįstama, kad asmuo, ėjęs valstybės tarnautojo pareigas, padarė tarnybinį nusižengimą, šioje išvadoje taip pat turi būti kvalifikuojamas tarnybinis nusižengimas (nurodomas atitinkamas pažeisto Valstybės tarnybos įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, punktas ir (ar) jų kitos struktūrinės dalys) ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui arba tarnybinė nuobauda, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas (šie pasiūlymai teikiami, jeigu nėra Aprašo 17.3 papunktyje nurodytų aplinkybių). Motyvuotoje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui arba tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti paskirta asmeniui, ėjusiam valstybės tarnautojo pareigas, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui neprivalomas.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Taisyklių 10 punktą (2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1015 redakcija), kuris pagal savo turinį labai panašus į pirmiau nurodytą šiuo metu galiojančio Aprašo 15 punktą, nurodė, jog ši norma nustato tarnybinių nusižengimų tyrimo išvados turinio reikalavimus ir yra imperatyvaus pobūdžio (2011 m. gegužės 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1380/2011).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr. LVAT 2011 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad A. B. 2021 m. gegužės 25 d. el. paštu kreipėsi į Skyrių pranešdamas apie tai, kad nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. A. G., su kuria nustatyta vaiko A. B. gyvenamoji vieta, turėdama pareigą užtikrinti sūnaus bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šios pareigos nevykdė, neužtikrino A. B. bendravimo su tėvu, taip pažeisdama vaiko teises, ir prašė nubausti A. G. dėl padaryto nusižengimo.
Skyriaus vyriausiasis specialistas V. A. 2021 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 2ANN- 51, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 8 punktu, nutraukė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, teiseną A. G. atžvilgiu nesant administracinio nusižengimo sudėties.
Pareiškėjas A. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui prašydamas panaikinti V. A. 2021 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 2ANN-51.
Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikino Skyriaus vyriausiojo specialisto V. A. 2021 m. birželio 10 d. nutarimą Nr. 2ANN-51 administracinio nusižengimo byloje ir grąžino bylą Tarnybai tyrimui atlikti. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą ir konstatavo, kad V. A. 2021 m. birželio 10 d. nutarimas Nr. 2ANN-51 administracinio nusižengimo byloje priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių.
Skyrius neskundė Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties ir ji įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 9 d.
Kauno apylinkės teismui 2021 m. rugpjūčio 19 d. priėmus nutartį, Skyriaus vyresnioji patarėja S. P. 2021 m. rugpjūčio 20 d. V. A. DVS nukreipė susipažinti šią nutartį, sukurdama užduotį Nr. U-159784 „atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą“. Nustatytas užduoties įvykdymo terminas – 2021 m. rugsėjo 19 d. Pagal DVS duomenis, V. A. pirmą kartą atsidarė ir peržiūrėjo pavedimą 2021 m. rugsėjo 13 d.
V. A. 2021 m. rugsėjo 14 d. atnaujino administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą. Apie tai jis 2021 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 2SD-4958 informavo A. B..
2021 m. rugsėjo 9 d. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarčiai, Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. grąžino administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d., Skyriaus vyresnioji patarėja S. P. DVS sukūrė V. A. užduotį Nr. U-177651 „atnaujinti administracinę procedūrą dėl A. B. pranešimo“. Nustatytas užduoties įvykdymo terminas – 2021 m. spalio 17 d. Pagal DVS duomenis, V. A. pirmą kartą atsidarė ir peržiūrėjo pavedimą 2021 m. rugsėjo 21 d. ir tą pačią dieną pažymėjo užduoties atlikimo faktą su prierašu „galimo administracinio nusižengimo tyrimas atnaujintas“.
Žemesnės instancijos teismas
VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, Įstatymų ir kitų teisės aktų.
VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojai privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis.
Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. BV-223, 7.12 papunktyje nustatyta, kad Skyrius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka tiria administracinius nusižengimus.
Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. BV-335, 14 punkte įtvirtinta pareigybės funkcija – valstybės tarnautojas, atliekantis šias pareigas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka tiria administracinius nusižengimus. Taip pat nustatyta, kad prieš tai galiojusiame V. A. pareigybės aprašyme buvo įtvirtinta analogiška funkcija (Skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2019-04-08 įsakymu Nr. BV-125, 5.12 papunktis).
ANK (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-07-15 iki 2021-11-01) 563 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Tačiau įgyvendinant šiame straipsnyje išdėstytus proceso tikslus, proceso visapusiškumo ir išsamumo principas negali paneigti kitų proceso principų, tokių kaip greitas ir objektyvus administracinių nusižengimų tyrimas.
Pagal ANK 566 straipsnio 1 dalį, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais.
ANK 593 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos.
ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas ir kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, Nr. 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, Nr. 2AT-57-976/2020).
Teismas ir Komisija nustatė, kad DVS (išrašas) yra užfiksuota, jog V. A. 2021 m. liepos 1 d. DVS buvo sukurta užduotis Nr. U-127569 ir jis 2021 m. liepos 2 d. susipažino su kai kuriais jo 2022 m. vasario 28 d. paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nurodytais dokumentais, t. y. nustatyta, kad V. A. DVS atsidarė ir atsisiuntė Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovės pateiktas pareiškėjo V. A. dokumentų ir užduočių sąrašas patvirtina, jog, Kauno apylinkės teismui 2021 m. rugpjūčio 19 d. priėmus nutartį, Skyriaus vyresnioji patarėja S. P. 2021 m. rugpjūčio 20 d. V. A. DVS nukreipė susipažinti šią nutartį, sukurdama užduotį Nr. U-159784 „atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą“. Nustatytas užduoties įvykdymo terminas – 2021 m. rugsėjo 19 d. Pagal DVS duomenis, V. A. pirmą kartą atsidarė ir peržiūrėjo pavedimą 2021 m. rugsėjo 13 d. V. A. 2021 m. rugsėjo 14 d. atnaujino administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą („Atlikta“). Apie tai jis 2021 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 2SD-4958 informavo A. B..
Įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarčiai, Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 17 d. grąžino administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 17 d., Skyriaus vyresnioji patarėja S. P. DVS sukūrė V. A. užduotį Nr. U-177651 „atnaujinti administracinę procedūrą dėl A. B. pranešimo“. Nustatytas užduoties įvykdymo terminas – 2021 m. spalio 17 d. Pagal DVS duomenis, V. A. pirmą kartą atsidarė ir peržiūrėjo pavedimą 2021 m. rugsėjo 21 d. ir tą pačią dieną pažymėjo užduoties atlikimo faktą su prierašu „galimo administracinio nusižengimo tyrimas atnaujintas“ („Atlikta“).
Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek 2022 m. vasario 28 d. paaiškinime Nr. 2TSD-339 Komisijai pareiškėjas V. A. pripažino, kad, reaguodamas į 2021 m. rugsėjo 17 d. užduotį Nr. U-177651, susipažino su Skyriaus vyresniosios patarėjos S. P. viza, susipažino su Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. pranešimu ir prijungė Kauno apylinkės teismo Skyriui grąžintus dokumentus prie galimo A. G. administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos. Nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. vasario 9 d., spręsdamas administracinės atsakomybės (ne)taikymo A. G. klausimus, nustatinėjo faktus apie tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, vykdė teismo nurodymą 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kad būtina surinkti visą reikiamą informaciją ir tik tada kruopščiai įvertinti, ar A. G. veiksmuose yra nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje, požymių, nurodė konkrečią renkamą informaciją (dokumentus), su kuria susipažino, analizavo ir vertino.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į nurodytą administracinių nusižengimų teisenos paskirties reglamentavimą, numatantį, jog administracinių nusižengimų tyrimas privalo būti greitas ir objektyvus, visapusiškas ir išsamus, sprendžia, jog, Skyriaus vyresniajai patarėjai S. P. 2021 m. rugpjūčio 20 d. V. A. DVS nukreipus susipažinti su teismo nutartimi ir sukūrus užduotį Nr. U-159784 „atnaujinti administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą“, nustačius užduoties įvykdymo terminą iki 2021 m. rugsėjo 19 d., o 2021 m. rugsėjo 17 d. DVS sukūrus V. A. užduotį Nr. U-177651 „atnaujinti administracinę procedūrą dėl A. B. pranešimo“ ir nustačius užduoties įvykdymo terminą – 2021 m. spalio 17 d., pareiškėjui V. A. 2021 m. rugsėjo 14 d. atnaujinus administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą, akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo pareigą iki 2021 m. spalio 17 d. atlikti ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, kurie buvo būtini, pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnyje (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams), sudėties (nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės) nustatymui, tačiau to nepadarė.
Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo tyrimo atnaujinimas yra tik pirmas procedūrinis veiksmas, po kurio kyla kiti administracinio nusižengimo tyrimo veiksmai. Pareiškėjas teikdamas paaiškinimą tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nurodė, kad jis rinko administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir susipažino su ja, o vėliau planavo atlikti ir kitus ANK 593 straipsnyje nurodytus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus – apklausti asmenį, įtariamą administracinio nusižengimo padarymu, atlikti akistatą. Pareiškėjo 2022 m. vasario 28 d. paaiškinimas Nr. 2TSD-339 Komisijos pirmininkei taip pat rodo, jog pareiškėjas suprato ir pripažino (tai pasireiškė pareiškėjo nurodomu medžiagos analizavimu, tyrimu, nagrinėjimu, konsultacijomis), jog jam suformuluota užduotis neapsiribojo tik administracinės procedūros atnaujinimu. V. A. tik atnaujinus administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą, teismo nutartis nebuvo įvykdyta. Taigi, iš paties pareiškėjo pateikto paaiškinimo matyti, kad jis suprato jam pavestą užduotį ir suprato, kad jam paskirta užduotis nelaikoma įvykdyta atlikus tik vieną procedūrinį veiksmą.
Administracinių nusižengimų tyrimo atlikimo, protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. BV-357 (toliau – ir Aprašas), 10.2 papunktis numato, kad patarėjas, per DVS gavęs informaciją apie užfiksuotą vaiko teisių pažeidimą, susipažinęs su dokumentais, sprendžia dėl administracinio nusižengimo tyrimo pradėjimo. Priėmęs sprendimą, kad administracinio nesužengimo tyrimą reikia pradėti, DVS formuluoja pavedimą įgaliotam darbuotojui atlikti administracinio nusižengimo tyrimą ir nustato ne trumpesnį nei 1 mėnesio, bet ne ilgesnį nei 2 mėnesių terminą tyrimui atlikti. Šis terminas įgalioto darbuotojo motyvuotu siūlymu patarėjo sprendimu dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas 1 mėnesiui, užtikrinant, kad bendra tyrimo atlikimo trukmė nebūtų ilgesnė nei 3 mėnesiai.
Taigi, nors ši Aprašo nuostata įsigaliojo tik nuo 2021 m. gruodžio 3 d., teismas pažymi, kad Apraše nėra nuostatų, jog jis taikomas tik po jo įsigaliojimo pradėtiems tyrimams. Vadinasi, jis galioja visiems tyrimams, kurie atliekami ir nėra baigti įsigaliojus Aprašui. Akivaizdu, jog Aprašo tikslas yra aiškiai ir formalizuotai užtikrinti tyrimo operatyvumo principo įgyvendinimą. Priešingas aiškinimas reikštų, kad po Aprašo įsigaliojimo pradėti tyrimai gali būti ir turi būti atliekami operatyviai, t. y. per Apraše nurodytus terminus, o iki Aprašo įsigaliojimo pradėtų tyrimų negalima įpareigoti užbaigti per nustatytus terminus ir galima nesilaikyti operatyvumo principo. Teismas konstatuoja, kad jeigu Aprašas įpareigoja, kad visi po jo įsigaliojimo pradėti tyrimai dėl administracinio nusižengimo būtų atlikti ne ilgiau kaip per nustatytus terminus, tai remiantis ANK įtvirtintu operatyvumo principu Aprašas negali būti aiškinamas taip, kad anksčiau pradėti tyrimai toliau gali būti atliekami nenustatant jokių terminų ir sudarant prielaidas juos atlikti ilgiau, nei po Aprašo įsigaliojimo pradėtus tyrimus. Priešingai, tokie tyrimai turėtų būti tęsiami ir užbaigiami griežtai vadovaujantis Apraše nurodytų terminų, nes juos pradėjus anksčiau jau yra surinkta dalis reikalingų duomenų ir jie turėtų būti užbaigiami anksčiau, nei po Aprašo įsigaliojimo pradėti tyrimai.
Akivaizdu, jog ir pagal ANK numatytą operatyvumo principą, ir pagal Aprašo nuostatas pareiškėjui nustatytas terminas nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. spalio 17 d. atlikti ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus buvo pakankamas, nes pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo metu, nei jo paaiškinime dėl tarnybinio nusižengimo nenurodė, kokiems teisės pažeidimo (ANK 73 str.) objektyviems ir subjektyviems požymiams nustatyti (nusižengimo sudėtis) buvo būtini jo renkami dokumentai, kuriuos jis analizavo ir vertino, ir kokias preliminarias išvadas juos vertindamas visapusiškumo ir išsamumo prasme padarė, o įsigaliojus Aprašui, pagal jo 10.2 papunktį pareiškėjas įgijo teisę teikti motyvuotą siūlymą patarėjui, kuriam administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo pavaldus, dėl svarbių priežasčių 1 mėnesiui pratęsti administracinio nusižengimo tyrimo terminą, tačiau šia teise iki 2022 m. vasario 9 d. nepasinaudojo.
Dėl nurodytų argumentų teismas pripažįsta, jog pareiškėjo skundo argumentai, jog Išvadoje visiškai nebuvo įvertinta ir analizuota tarnybinio nusižengimo sudėties elementui – kaltės nustatymui reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjui V. A. nebuvo suformuluota užduotis, nustatanti, per kokį terminą jis privalo ištirti nusižengimą; Išvadoje nepagrįstai nurodoma, jog po tyrimo atnaujinimo nebuvo atlikti jokie ANK ir Apraše numatyti tyrimo atlikimo veiksmai, yra nepagrįsti.
Pareiškėjo įsitikinimu, Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes Išvadoje yra visiškai nevertinta aplinkybė dėl pareiškėjo darbo krūvio nusižengimo tyrimo metu (tyrimo medžiaga buvo didelės apimties, su šiuo atveju vyko ne viena sudėtinga byla, o pats tiriamas atvejis, turintis užsienio elementą, buvo sudėtingas).
Iš byloje Tarnybos pateiktų DVS duomenų matyti, kad V. A. darbo krūvis laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. vasario 9 d. nebuvo didesnis negu kitų Tarnybos analogiškas arba labai panašias funkcijas vykdžiusių vyriausiųjų specialistų, kurie pagal pareigybių aprašymus taip pat atlieka ir administracinių nusižengimų tyrimus Tarnyboje.
Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jo darbo krūvis laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. vasario 9 d. būtų buvęs padidėjęs ir dėl to V. A. būtų negalėjęs atlikti užduoties neapibrėžtai ilgą laiką. Taip pat nepagrįstu ir atmestinu laikytinas pareiškėjo argumentas, kad šis galimo administracinio nusižengimo tyrimas buvo labai sudėtingas ar itin didelės apimties, nes, kaip jau minėta, daugelio teismų vaiko teisių pažeidimas ir A. G. piktnaudžiavimas tėvų valdžia jau buvo įrodytas ir konstatuotas (ir V. A. susipažino su jais vėliausiai 2021 m. liepos 2 d.). Skyriaus darbuotojams (tiek pareiškėjui, tiek S. P.), atsakovės įsitikinimu, praktiškai jokių papildomų veiksmų atlikti nereikėjo, tik priimti sprendimą dėl administracinės atsakomybės (ne)taikymo pagal Tarnybai nustatytą įgaliojimą ir pareigą (ANK 589 str. 71 d.), ir tai patvirtina atsakovės nurodytas faktas, kad Tarnybos Panevėžio vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Panevėžio VTAS) administracinio nusižengimo bylą iš Skyriaus gavo 2022 m. vasario 15 d., o nutarimą A. G. patraukti administracinėn atsakomybėn priėmė 2022 m. balandžio 11 d., t. y. per beveik 2 mėn. (Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. birželio 3 d. priėmė nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-104749/2022, kuria A. G. skundą atmetė ir paliko galioti Panevėžio VTAS 2022 m. balandžio 11 d. nutarimą. Taigi, iš pateiktos informacijos matyti, kad per 4 mėn. laikotarpį administracinio nusižengimo byla ne tik buvo išnagrinėta ir priimtas nutarimas taikyti administracinę atsakomybę A. G., tačiau šis nutarimas buvo apskųstas ir Panevėžio apylinkės teismas, išnagrinėjęs A. G. skundą, priėmė atitinkamą sprendimą byloje).
Pagaliau, įsigaliojus Aprašui, pagal jo 10.2 papunktį pareiškėjas įgijo teisę teikti motyvuotą siūlymą patarėjui, kuriam administracinio nusižengimo tyrimo metu buvo pavaldus, dėl svarbių priežasčių (nagrinėjamu atveju ir dėl padidėjusio darbo krūvio) 1 mėnesiui pratęsti administracinio nusižengimo tyrimo terminą, tačiau šia teise iki 2022 m. vasario 9 d. pareiškėjas nepasinaudojo. Taigi pareiškėjo argumentai dėl pareiškėjo darbo krūvio ir dėl pareiškėjo objektyvios galimybės užbaigti administracinio nusižengimo tyrimą DVS užduoties nustatytu terminu yra nepagrįsti.
Valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti tam tikru būdu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011; kt.).
Teismas, nagrinėdamas tokią bylą, turi nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos tarnautojas (pareigūnas) neatliko, o tai nustatyti galima atlikus tarnautojo (pareigūno) veiklą reglamentuojančių norminių teisės aktų, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktų (pareiginių instrukcijų, pareigybės aprašymų ir pan.) analizę, t. y. turi būti konkretizuota tarnautojui (pareigūnui) nustatytos veikti atitinkamu būdu pareigos pobūdis ir jis įvertintas su tais tarnautojo (pareigūno) faktiškai atliktais / neatliktais veiksmais, kurių neatlikimu jis kaltinamas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4038-438/2020; kt.)
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Nagrinėjamu atveju įvertinus Išvados turinį ir atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad V. A., 2021 m. rugsėjo 9 d. įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarčiai ir pagal paskirtą užduotį 2021 m. rugsėjo 14 d. atnaujinęs administracinio nusižengimo tyrimą, delsė ir nevykdė pareigos atlikti aktyvius tyrimo veiksmus ir priimti sprendimą administracinio nusižengimo byloje (spręsdamas administracinės atsakomybės (ne) taikymo A. G. klausimus neatliko jokių ANK 593 straipsnyje nurodytų administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų, t. y. beveik 5 mėnesius V. A. neapklausė asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, neapklausė liudytojų ar nukentėjusiųjų, neatliko akistatos ir pan., taigi nebuvo atlikti ANK 593 straipsnyje nurodyti veiksmai) iki tol, kol Tarnyba perdavė administracinio nusižengimo tyrimą atlikti kitam Tarnybos teritoriniam padaliniui, t. y. iki 2022 m. vasario 9 d.
Taigi pareiškėjas (valstybės tarnautojas) tinkamai dėl neatsargumo neatliko Pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos laiku bei kokybiškai atlikti pavestą užduotį, t. y. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytu atveju ir tvarka tirti Išvadoje nurodytą administracinį nusižengimą pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, nurodytas Išvadoje (geriausių vaiko interesų prioriteto principas, tėvystės ir motinystės papildomumo principas) (VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai, Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. BV-223, 7.12 papunktis, Tarnybos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto 2020 m. rugsėjo 23 d. Tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. BV-335, 14 punktas) (Išvados 33 punktas); atmetamas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad Išvadoje nurodytos tik blanketinės arba išimtinai bendro pobūdžio teisės normos ir neatskleista, kokių funkcijų pareiškėjas neatliko.
Pareiškėjas skunde ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog tuo atveju, jei vis dėlto būtų nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas buvo padarytas, tuomet, jo įsitikinimu, yra visos sąlygos pripažinti, jog jis buvo išimtinai formalaus pobūdžio, kuris nesukėlė neigiamų padarinių, todėl tarnybinė nuobauda turėtų būti panaikinta, kadangi padarytas mažareikšmis tarnybinis nusižengimas.
VTĮ 32 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.
Administracinių teismų praktikoje dėl valstybės tarnautojų veikų mažareikšmiškumo taikant tarnybinę atsakomybę išskiriami šie valstybės tarnautojų tarnybinių nusižengimų mažareikšmiškumo požymiai, kuriems esant teismas pripažįsta, kad tarnybinės nuobaudos turi būti panaikintos: tarnybinis nusižengimas yra išimtinai formalaus pobūdžio; tarnybinis nusižengimas nesukėlė neigiamų pasekmių; tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas nedidelis nusižengusio valstybės tarnautojo kaltės laipsnis; pažeidimas yra nesunkus (net ir minimalios tarnybinės nuobaudos – pastabos paskyrimas yra neproporcingas).
Teismas akcentuoja, kad tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tačiau tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Vis dėlto atsiradę padariniai yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, t. y. į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą (Valstybės tarnybos įstatymo 33 str. 2 d.). Dėl tarnybinio nusižengimo gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, padaroma žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui, kt. (žr., pvz., LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1407/2009).
Sutiktina su atsakove Tarnyba, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, kadangi jis neatitinka nei vieno anksčiau nurodyto tarnybinio nusižengimo mažareikšmiškumo požymių.
Spręsdamas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo teismas atmeta kaip nepagrįstus jo argumentus, kad jo padarytas nusižengimas yra mažareikšmis, nes jis buvo išimtinai formalaus pobūdžio, nesukėlė neigiamų padarinių. Teismas pripažįsta, kad Išvadoje pagrįstai konstatuotos tarnybinio nusižengimo neigiamos pasekmės, kurios neleidžia šio nusižengimo laikyti mažareikšmiu. Išvadoje (dalyje „Tarnybinio nusižengimo sudėtis“) nurodyta, kad dėl V. A. neveikimo nebuvo įvykdyta Skyriui bei pačiam V. A. priskirta funkcija – ANK nustatytais atvejais ir tvarka tirti administracinius nusižengimus, nors, pagal teisės aktų reikalavimus, Skyriaus nuostatus ir V. A. Pareigybės aprašymą, ji privalo būti vykdoma tinkamai ir laiku. Tarnyba taip pat patyrė reputacinę žalą, t. y. A. B., nuo 2021 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. gruodžio 23 d. nesulaukęs Skyriaus sprendimo dėl administracinės atsakomybės (ne)taikymo A. G., piktinosi Skyriaus atliekamu darbu, kad Skyriuje yra žinomos aplinkybės dėl jam nuo 2017 m. gegužės mėn. iki 2020 m. balandžio 21 d. nesuteikiamų galimybių pasimatyti su sūnumi ir kad Skyrius, net ir gavęs 2021 m. rugpjūčio 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartį, neatliko jokių veiksmų, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų išspręstas A. G. atsakomybės klausimas (šiuo skundu A. B. kreipėsi ne tik į Tarnybą, bet ir į Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaigą). Taigi, V. A. neatlikus aktyvių tyrimo veiksmų, būtinų sprendimo dėl administracinės atsakomybės (ne)taikymo priėmimui, ne tik buvo neįvykdyta Skyriui ir pareiškėjui priskirta funkcija, bet ir buvo menkinama Skyriaus ir visos Tarnybos reputacija, susijusi su nepateisintais pareiškėjo lūkesčiais, kad valstybės institucijos tarnauja žmonėms. Taigi, atsižvelgiant į Išvadoje nurodytas pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmes, šis tarnybinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis VTĮ 32 straipsnio 2 dalies prasme, nes jis sukėlė neigiamas pasekmes Skyriui.
Priežastinis ryšys tarp pareiškėjo tinkamo neveikimo ir nurodytų pasekmių taip pat egzistuoja ir buvo nustatytas pagrįstai, nes jei pareiškėjas V. A. nustatytais terminais būtų atlikęs administracinės bylos tyrimą pagal operatyvumo, visapusiškumo ir išsamumo principus, Skyriui priskirta funkcija būtų įvykdyta, o A. B. nebūtų patyręs nusivylimo Skyriaus veikla ir neturėjęs pagrindo skųsti Tarnybai ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolierių įstaigai Skyriaus veiklos.
Teismo vertinimu, Komisija, Išvadoje nenustačiusi nei tarnybinę atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo tarnybinė veikla 2021 m. vertinta labai gerai ir galiojančių tarnybinių nuobaudų jis neturi, pagrįstai pasiūlė paskirti tarnybinę nuobaudą – pastabą. Teismas pripažįsta, kad būtinybės skirti griežtesnę nuobaudą nebuvo, o paskirti švelnesnę nuobaudą VTĮ nenumato galimybės. Pastaba yra švelniausia VTĮ 33 straipsnio 3 dalyje numatyta tarnybinė nuobauda, todėl švelninti ją teismas neturi nei teisinio pagrindo, nei galimybės.
Teismas panaikina administracinį aktą skirti tarnybinę nuobaudą tais atvejais, kai nustato tokius teisės aktų nustatytų tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimus, kurie individualios bylos faktinių aplinkybių ir atitinkamo teisinio reguliavimo kontekste įvertinami kaip esminiai, t. y. kai nustatoma, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimą ir įvertinimą, o taip pat sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-538-146/2015). Nagrinėjamu atveju tiriant pareiškėjo tarnybinį nusižengimą atsakovė nustatė visus tarnybinio nusižengimo elementus – neteisėtus pareiškėjo veiksmus, jo kaltę (neatsargumas), taip pat pasekmes ir priežastinį ryšį tarp pareiškėjo veiksmų ir kilusių pasekmių, ir pareiškėjas skundo argumentais ir bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių nepaneigė, todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, įrodymus ir dėl išdėstytų argumentų teismui patikrinus atsakovės Tarnybos tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, konstatuojama, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. K-465 „Dėl tarnybinio nusižengimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimo ir atmetus skundą kaip nepagrįstą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Likusieji pareiškėjo, atsakovės ir jų atstovų argumentai pripažintini neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.