Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Vida Daugirdienė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Vida Daugirdienė 2021-02-01 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi skundą persiuntė teismui. Nurodė, kad kreditorės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos finansinis reikalavimas yra atsiradęs po bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo. Be to, pareiškėjo bankrotas įregistruotas baigtu 2020-05-21, o vykdomoji byla užvesta 2020-06-23. Pažymėjo, kad fizinio asmens bankroto byloje teismas tvirtina tik reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. 2020-03-09 Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje pareiškėjo likusių nepatenkintų bei nurašytų kreditorių sąraše kreditorės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nėra. Nutrauki vykdomąją bylą pareiškėjo atžvilgiu pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolė Vida Daugirdienė nuo 2020-06-23 vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00603 pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-08-14 teismo įsakymą Nr. eL2-9646-793/2019 dėl 135,54 Eur skolos ir 9,76 Eur delspinigių išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) E. J. išieškotojos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos naudai (v. b. l. 1-3).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Vykdymo procesas prasideda nuo vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti. Vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarką reglamentuoja CPK XLV skyriaus normos. Prieš pradėdamas atlikti vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti klausimą. Gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, antstolis per tris dienas, o skubaus vykdymo atvejais - nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 650 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kurias antstolis privalo patikrinti, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus.

Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad su prašymu priimti vykdyti teismo įsakymus, taip pat ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-08-14 teismo įsakymą Nr. eL2-9646-793/2019 į antstolę kreipėsi išieškotoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, atstovaujama direktoriaus Artūro Bogdanovo, kartu pateikė įsiteisėjusį minėtą teismo įsakymą – galiojantį vykdomąjį dokumentą. Antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti 2020-06-23 ir išsiuntė skolininkui (pareiškėjui) raginimą įvykdyti sprendimą.

Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalį vykdomoji byla nutraukiama: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; 11) jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; 12) jeigu valstybės institucija atliko šio Kodekso 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

Gavęs iš antstolės dokumentus, pareiškėjas kreipėsi į antstolę, prašydamas vykdomąją bylą nutraukti. Nurodė, kad pareiškėjui 2014-06-05 nutartimi iškelta bankroto byla; prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo teismui nebuvo pateiktas, pabaigus fizinio asmens bankroto bylą ir pripažinus fizinį asmenį bankrutavusiu, skolos, atsiradusios iki fizinio asmens bankroto bylos pabaigimo momento išieškojimas negalimas. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2020-03-09 nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-1107-323/2020 matyti, kad baigus bankroto bylą tarp kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai nurašyti, kreditorės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nėra. Antstolė 2021-01-07 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą nutraukti vykdomąją bylą, nes kreditorės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos finansinis reikalavimas yra atsiradęs po bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo; pareiškėjo bankrotas įregistruotas baigtu 2020-05-21, o vykdomoji byla užvesta 2020-06-23; 2020-03-09 Klaipėdos apylinkės teismo nutartyje pareiškėjo likusių nepatenkintų bei nurašytų kreditorių sąraše kreditorės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nėra (v. b. l. 14-19).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Konstitucinis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas fizinio asmens bankroto santykių teisiniu reguliavimu siekė sudaryti prielaidas atkurti skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą, apsaugoti kreditorių interesus, suteikdamas galimybę iš nemokaus fizinio asmens atgauti bent dalį skolų, ir kartu palengvinti sąžiningo nemokaus fizinio asmens padėtį, suteikdamas jam galimybę grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, atleidžiant jį nuo tolesnio likusių skolų mokėjimo pasibaigus bankroto procesui (Konstitucinio Teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarimas byloje Nr. 12/2016-13/2016). FABĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditoriai, pareikšdami bankroto administratoriui savo reikalavimus, kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip fizinis asmuo yra užtikrinęs šių reikalavimų įvykdymą. FABĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal fizinio asmens pateiktus dokumentus, sudaro kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nustatyto termino, iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Iš anksčiau paminėtų teisės normų matyti, kad kreditorių reikalavimų tvirtinimo pagrindas yra pačių kreditorių valia pateikti prašymai. Kitaip tariant, kreditoriui nepareiškus prašymo, jo reikalavimas paprastai negali būti įtraukiamas į kreditorių reikalavimų sąrašą.

Pagal FABĮ 29 straipsnio 7 dalį, mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius nusižengimus arba nusikalstamas veikas, ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip. Skaitant anksčiau paminėtą FABĮ 29 straipsnio 7 dalį gali susidaryti įspūdis, kad fizinio asmens bankroto metu pasibaigia ir yra nurašomi tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Tačiau jei pasibaigtų ir būtų nurašomi tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tai reikštų, kad kreditorius, kuris žino (negali nežinoti) apie iškeltą bankroto bylą, tačiau finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje nepareiškia ir dėl to jo reikalavimai neminimi mokumo atkūrimo plane, atsidurtų palankesnėje padėtyje, nei kreditorius, kuris tokius reikalavimus fizinio asmens bankroto byloje pareiškė. Šiuo atveju kreditorius, kuris žinojo (negalėjo nežinoti) apie iškeltą bankroto bylą, bet nepareiškė finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje, galėtų reikalauti, kad fizinis asmuo, net ir pabaigus jo bankroto bylą, tuos reikalavimus vykdytų. Savo ruožtu kreditorius, pareiškęs finansinius reikalavimus fizinio asmens bankroto byloje, reikalauti vykdyti minėtų reikalavimų paprastai nebegalėtų, nes likę neįvykdyti reikalavimai, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, būtų nurašyti. Vadinasi, anksčiau minėtas teisės aiškinimas, kad fizinio asmens bankroto metu pasibaigia ir yra nurašomi tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, gali būti nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu ir iš esmės prieštarauti fizinio asmens bankroto tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Anksčiau aptartos FABĮ nuostatos, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo pateikti išaiškinimai dėl fizinių asmenų bankroto proceso paskirties ir tikslų suponuoja išvadą, kad tinkamai įgyvendinus mokumo atkūrimo planą ir teismui priėmus nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą, gali pasibaigti ne tik mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorius, kuris žinojo (negalėjo nežinoti) apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo atsiradusių finansinių reikalavimų fizinio asmens bankroto byloje nepareiškė, gali būti vertinamas kaip atsisakęs savo reikalavimo teisės. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas su kreditorių lygiateisiškumo principu, iš esmės prieštarautų fizinio asmens bankroto tikslui ir teisingumo principui (Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-767-1092/2019).

Iš suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo matyti, kad dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo į teismą kreiptasi su pareiškimu, kurio pagrindu išduotas 2019-08-14 teismo įsakymas. Iš Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos papildomai pateiktų įrodymų matyti, kad nuomos mokesčio už valstybinę žemę nepriemoka susidarė dar iki pareiškėjo bankroto bylos iškėlimo (mokestinės prievolės terminas 2007-11-30) (b. l. 9-13). Tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog teismo įsakymas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo yra įsiteisėjęs, pareiškėjas nereiškė prieštaravimų dėl kreditorės pareiškimo ir išduoto teismo įsakymo. O įsiteisėjęs teismo įsakymas yra vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Duomenų apie tai, jog suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija žinojo apie pareiškėjui iškeltą bankroto bylą, nėra. Duomenų, kad pareiškėjas būtų informavęs šią kreditorę apie pareiškėjui iškeltą bankroto bylą, taip pat nėra. Kreditorė, siekdama išsiieškoti jos naudai priteistą skolą, kreipėsi į antstolę dėl skolos išieškojimo. 2020-03-09 teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2FB-1107-323/2020, kuria baigta pareiškėjo bankroto byla ir nurašyti nepatenkinti kreditorių reikalavimai, kreditorės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos kreditorių sąraše nėra. Bankrutuojantis fizinis asmuo pats turi būti maksimaliai suinteresuotas visus kreditorius įtraukti į bankroto bylą, kad jų reikalavimai būtų tenkinami įstatymų nustatyta tvarka, o likę nepatenkinti – būtų nurašyti. Antstolė, gavusi kreditorės prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą (teismo įsakymą) ir nenustačiusi jokių akivaizdžių kliūčių, trukdžiusių priimti jį vykdyti ir atlikti vykdymo veiksmus, priėmė šį dokumentą vykdyti. Pareiškėjas kreipėsi į antstolę dėl vykdomosios bylos nutraukimo tik gavęs iš antstolės dokumentus vykdomojoje byloje, tačiau bankroto proceso metu jokių veiksmų, susijusių su pareiškėjo skola suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, neatliko. 2019-08-14 teismo įsakymas, išduotas civilinėje byloje Nr. eL2-9646-793/2019, yra įsiteisėjęs, todėl kreditorė pateikė jį vykdyti antstolei, o antstolė, nenustačiusi jokių akivaizdžių kliūčių, teisėtai ir pagrįstai vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, užvedė vykdomąją bylą ir nenustačius jokių įstatymuose nustatytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nutraukta vykdomoji byla, toliau joje atlieka vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad antstolis, pradėdamas vykdymo veiksmus tik patikrina ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. Nei vykdomojo dokumento, nei jame nurodytų duomenų antstolis nekvestionuoja ir negali jų pakeisti. Jeigu vykdomasis dokumentas nėra panaikintas, jis yra galiojantis ir antstolis privalo jį vykdyti pagal jame nurodytus duomenis.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo skunde nurodytais motyvais, todėl, nesant įstatymu numatytų pagrindų pripažinti antstolės skundžiamus veiksmus neteisėtais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. J. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00603 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.