Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-08-04 · Civilinė byla Nr. e2S-554-267/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-04
Bylos Nr.
e2S-554-267/2021
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00946-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Suinteresuotas asmuo
J. L.
Pareiškėjas
P. Ž.
Skolininkas
J. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-554-267/2021Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00946-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.18.; 3.5.21.1.;3.3.2.3.;3.3.2.4.;3.3.2.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-2511-715/2021 pagal pareiškėjo P. Ž. pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, pareikštą suinteresuotiems asmenims – skolininkui J. L., skolininko sutuoktinei – R. L., antstoliui S. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas P. Ž. prašė nustatyti skolininko J. L. turto, esančio bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. L., dalį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatė, kad skolininko J. L. dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. L. sudaro: 1) ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 2) ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 3) ½ dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 4) ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini); 5) ½ dalis kelių transporto priemonės, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), leidžiant antstoliui transporto priemonę realizuoti, sutuoktinei R. L. pervedant pusę lėšų, gautų realizavus transporto priemonę.

3. Teismas nurodė, jog sutuoktiniai L. nėra sudarę vedybų sutarties, tai pat nėra duomenų, jog santuoka būtų nutraukta, todėl laikė, jog sutuoktinių atžvilgiu taikytinas įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Teismas pripažino, kad sutuoktinių L. bendro turto dalys yra lygios ir skolininko J. L. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį, iš kurio išieškojimo nedraudžia įstatymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo, skolininkas) J. L. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti P. Ž. pareiškimą bei priteisti atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų gyvenamoji vieta – Skuodo rajonas, nekilnojamasis turtas, žemės sklypas ir namas, taip pat Skuodo rajone, todėl pareiškimas turėjo būti nagrinėjamas Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose, kas reiškia, jog teismas pažeidė teismingumo taisykles. Nors pareiškėjas prašė pareiškimą nagrinėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose ir teigė, kad pareiškimas teismingas šiam teismui pagal antstolio buveinės vietą, tačiau pareiškimas paduotas ne dėl antstolio procesinės veiklos ar jo veiksmų patikrinimo.

4.2. J. L. ir R. L. nebuvo pranešta apie gautą pareiškimą ir jo nagrinėjimo vietą ir laiką, pats pareiškimas buvo išsiųstas neregistruotu laišku su 2021-05-24 nutartimi be pareiškimo priedų. Suinteresuotų asmenų neinformavimas apie bylos nagrinėjimą, sukliudė suinteresuotiems asmenims pateikti atsiliepimą, nurodant, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose yra nagrinėjama santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo byla, apie ką yra žinoma ir P. Ž. ir antstoliui S. D., kurie dalyvauja šioje byloje.

4.3. CPK 667 str. 2 d. numato, jog skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka nebuvo nustatyta, todėl tai laikytina CPK pažeidimu.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą pareiškėjas P. Ž. prašo jį atmesti, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą ir priteisti iš suinteresuoto asmens J. L. pareiškėjui P. Ž. jo patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pareiškėjui pasirinkus savo teisių gynimo būdą, įtvirtintą CPK 667 straipsnyje, pareiškimo teismingumas nustatomas pagal CPK 594 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, todėl atskirojo skundo argumentai dėl tariamo pirmosios instancijos teismo padaryto teismingumo taisyklių pažeidimo yra nepagrįstas.

5.2. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo pareiškimą nagrinėdamas rašytinio proceso tvarka nepažeidė skolininko J. L. teisių. Apelianto J. L. minima jo santuokos nutraukimo civilinė byla Nr. e2YT-670-l 111/2021, nagrinėjama Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose, pradėta 2020-06-19 pagal 2020-05-27 J. L. ir R. L. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu. Skolininkas J. L. jau daugiau kaip vienerius metus vilkina santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kuri neprieštarautų imperatyvioms teisės normoms, pateikimą teismui. Skolininkas J. L. į antstolio S. D. siūlymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pačiam skolininkui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nereagavo. Tokie skolininko J. L. veiksmai įrodo, jog skolininkas yra prieš operatyvų ir veiksmingą vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), toks J. L. procesinis elgesys pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus kuo operatyviau iš skolininko J. L. susigrąžinti skolą. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą rašytinio proceso tvarka, nepažeidė nei įstatymo reikalavimų, nei apelianto bei kitų suinteresuotų asmenų teisių.

Šalies argumentai

5.3. Apeliantas nurodo, jog teismo pareiga yra nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu dalį. Teismas, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 3 dalimi, nustatydamas skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką tik jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neprašė nustatyti naudojimo nekilnojamuoju turtu tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismui ir nebuvo pareigos tokią naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

8. Byloje nustatyta, kad antstolio S. D. kontoroje skolininkui J. L., gim. (data neskelbtina), užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 31619,23 Eur skolos, 3419,38 Eur palūkanų išieškojimo P. Ž. naudai pagal (data neskelbtina) vykdomąjį įrašą. Skolininkas yra susituokęs su R. L., gim. (data neskelbtina), santuokos metu su sutuoktine įgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kuris buvo areštuotas 2018-09-12 ir 2020-06-03 turto arešto aktais (vykd. b. l. 15-17, 63-65). Antstolis 2021-04-23 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje (vykd. b. l. 8-9).

9. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų gyvenamoji vieta – Skuodo rajonas, nekilnojamasis turtas žemės sklypas ir namas taip pat randasi Skuodo rajone, todėl pareiškimas turėjo būti nagrinėjamas Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose, kas reiškia, jog teismas pažeidė teismingumo taisykles. Nors pareiškėjas prašė pareiškimą nagrinėti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose ir laikė, kad pareiškimas teismingas šiam teismui pagal antstolio buveinės vietą, tačiau pareiškimas paduotas ne dėl antstolio procesinės veiklos ar jo veiksmų patikrinimo.

10. Pažymėtina, kad vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Taigi, šiuo atveju, pareiškėjas kreipėsi į teismą CPK 667 straipsnio pagrindu – pasiūlius antstoliui. Pareiškėjui pasirinkus savo teisių gynimo būdą, įtvirtintą CPK 667 straipsnyje, pareiškimo teismingumas nustatomas pagal CPK 594 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, t. y. antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų, kurių veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami šio Kodekso VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai, tuo pačiu ir pasiūlymai išieškotojams (pareiškėjams), todėl atskirojo skundo argumentai dėl tariamo pirmosios instancijos teismo padaryto teismingumo pažeidimo yra nepagrįsti.

11. Apeliantas teigia, kad jam ir jo sutuoktinei nebuvo pranešta apie gautą pareiškimą ir jo nagrinėjimo vietą ir laiką, pats pareiškimas buvo išsiųstas neregistruotu laišku su 2021-05-24 nutartimi be pareiškimo priedų. Mano, jog suinteresuotų asmenų neinformavimas apie bylos nagrinėjimą, sukliudė jiems pateikti atsiliepimą, nurodant, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose yra nagrinėjama santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo byla, apie ką yra žinoma ir P. Ž. ir antstoliui S. D., kurie dalyvauja šioje byloje.

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad bylos dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo priskiriamos byloms, nagrinėjamoms supaprastinta (ypatingosios teisenos) tvarka (CPK 442 straipsnio 14 punktas) (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. e2S-1135-467/2021).

13. Pagal CPK 593 straipsnį, pareiškimus dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (šio Kodekso 615 straipsnis), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (šio Kodekso 595 straipsnis), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (šio Kodekso 619 straipsnis), dėl baudų skyrimo šio Kodekso VI dalyje numatytais atvejais, taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas, suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

14. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, skatinanti pareiškėją per antstolio nustatytą terminą pateikti prašymą teismui, jeigu toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos. Tokia įstatyme įtvirtinta nuostata skatina išieškotoją ir kitus suinteresuotus asmenis, besikreipiančius į teismą šiuo klausimu, veikti operatyviai. Taigi įstatyme nustatyta išieškotojo pareiškimo vykdymo procese nagrinėjimo tvarka siekiama veiksmingo ir operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo, nepažeidžiant kito bendraturčio teisių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

15. Aukščiau nurodytos teisės normos bei kasacinio teismo praktika, skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje CPK 667 straipsnio tvarka klausimais, siekiama veiksmingo ir operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo, nepažeidžiant kito bendraturčio teisių, todėl įstatyme įtvirtinti trumpi pareiškimo nagrinėjimo terminai bei taisyklė, jog tik išimtinais atvejais tokio pobūdžio pareiškimai nagrinėjami žodinio proceso tvarka.

16. Nors apeliantas apeliuoja į tai, kad suinteresuotų asmenų neinformavimas apie bylos nagrinėjimą, sukliudė pastariesiems pateikti atsiliepimą, nurodant, kad Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose yra nagrinėjama santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo byla, tačiau tokios apelianto nurodomos aplinkybės ir argumentai šios bylos išnagrinėjimui ir skundžiamos nutarties priėmimui neturi jokios teisinės reikšmės. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad suinteresuoti asmenys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu dar 2020-05-27 (civilinė byla Nr. e2YT-2186-1054/2020), tačiau pareiškimas paliktas nenagrinėtu 2020-11-04. Vėliau, Klaipėdos apygardos teismo 2021-01-14 nutartimi pirmosios instancijos nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021-02-15 nutartimi (civilinė byla Nr. e2YT-670-1111/2021) byla sustabdyta, pareiškėjams pasiūlytas 6 mėnesių terminas pateikti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuri neprieštarautų imperatyvioms teisės normoms. Nutartyje pabrėžta, kad pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių trūkumai yra išsamiai nurodyti tiek ankstesnėje Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartyje, tiek Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartyje (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iki šios dienos pareiškėjai nėra Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmuose pateikę tinkamos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties. Todėl apelianto argumentai, kad šioje byloje, ją išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka, nesudarius suinteresuotiems asmenims galimybių nurodyti apie prieš metus laiko pradėtą santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procesą, kuris pradėtas galimai siekiant išvengti išieškojimo iš J. L., taip bandant pažeisti išieškotojo (pareiškėjo) interesus, atmestini kaip teisiškai nereikšmingi ir nepagrįsti.

17. Apeliantas nurodo, jog teismo pareiga yra nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu dalį.

18. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, priešingai nei teigia apeliantas, teismas, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 3 dalimi, nustatydamas skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, nustato naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką tik jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Šiuo konkrečiu atveju niekas iš byloje dalyvaujančių šalių, tame tarpe ir pareiškėjas neprašė nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismui ir nebuvo pareigos tokią naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką nustatyti.

19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti.

20. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

21. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, kai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejai.

22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindus ir, kad santuoka tarp suinteresuotų asmenų nutraukta. Byloje taip pat nėra duomenų apie sudarytą vedybinę (povedybinę) sutartį ar turto padalijimą, todėl skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 667, 737 straipsniai), todėl esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismo išvados, kad ½ dalis suinteresuotų asmenų bendrosios jungtinės nuosavybės turto, priklauso skolininkui J. L., į kurią būtų galima nukreipti sutuoktinio – skolininko skolų išieškojimą, yra pagrįstos.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl atskirasis skundas netenkintinas ir skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pareiškėjas P. Ž. pateikė duomenis dėl patirtų 600,00 Eur atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 8.16, 8.17 punktuose nustatytų dydžių. Atmetus suinteresuoto asmens J. L. atskirąjį skundą, iš jo priteistina 600 Eur pareiškėjo P. Ž. turėtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens J. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) P. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo turėtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Danutė Burbulienė