Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-1313 suformuotas 0,0265 ha ploto žemės sklypas, patvirtinti jo kadastro duomenys. Šis žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat - Žemės sklypas Nr. 2). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-1314 suformuotas 0,0043 ha ploto žemės sklypas, patvirtinti jo kadastro duomenys. Žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 3). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-79 atsakovei G. N. nuspręsta parduoti 0,0265 ha ploto Žemės sklypą Nr. 2, 2013 m. vasario 21 d. Valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 49SU-(14.49.55.)-98 G. N. parduotas 0,0265 ha ploto Žemės sklypas Nr. 2. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-80 atsakovei G. N. nuspręsta parduoti 0,0043 ha ploto žemės sklypą Nr. 3. 2013 m. vasario 21 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 49SU- (14.49.55.)-99 pagrindu G. N. įsigijo 0,0043 ha ploto Žemės sklypą Nr. 3. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 49SK-(14,49.109.)-766 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. Vilniaus m. ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. Vilniaus m. bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“, Žemės sklypas Nr. 1, Žemės sklypas Nr. 2 ir Žemės sklypas Nr. 3 pertvarkyti sujungimo būdu ir patvirtinti sujungimo būdu pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenys. Naujai suformuotas žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas pažymi, kad 2009 metais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius galėjo suformuoti vieną didesnio ploto buvusių Turniškių rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintiną žemės sklypą, t. y. sujungiant jiems natūra 2010 m. grąžintą 0,0227 ha ploto žemės sklypą, laisvos valstybinės žemės plotą ir G. N. parduotą 0,0043 ha Žemės sklypą Nr. 3. Ieškovas taip pat nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 30-501 suprojektavo laisvoje (neužstatytoje) natūra grąžintinoje žemėje 0,1074 ha kitos paskirties žemės sklypą, patvirtino natūra grąžintino 0,1074 ha kitos paskirties žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) planą. Ieškovas daro prielaidą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius buvusio Turniškių rėžinio kaimo pretendentams laisvoje (neužstatytoje) žemėje galėjo suformuoti vieną racionalų apie 0,13 ha didesnio ploto natūra grąžintiną žemės sklypą, t. y. apjungiant 0,1074 ha ploto žemės sklypą, laisvos valstybinės žemės plotą ir G. N. parduotą 0,0265 ha Žemės sklypą Nr. 2, nustatydamas šiam žemės sklypui servitutą - prieiti prie upės. Ieškovas nurodo, kad pagal Žemės sklypo Nr. 1 planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nustatyta, kad suformuotas Žemės sklypas Nr. 3 šiaurinėje dalyje ribojosi su (duomenys neskelbtini) gatve, rytinėje ir vakarinėje ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, o pietinėje pusėje ribojosi su Žemės sklypu Nr. 1. Atsižvelgiant į tai, kad suformuotas žemės sklypas Nr. 3 ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, darytina išvada, kad toks sklypas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau taip pat – Nutarimas Nr. 692) 2.15 papunktyje įvardytos įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos. Ieškovas taip pat nurodo, atsižvelgiant į tai, kad suformuotas 0,0265 ha ploto žemės sklypas Nr. 2 ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, darytina išvada, kad toks sklypas neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įvardytos įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos. Ieškovas pažymi, kad minėti administraciniai aktai, kuriais suformuoti įsiterpusio žemės sklypo sąvokos neatitinkantys Žemės sklypas Nr. 2 ir Žemės sklypas Nr. 3, sandoriai dėl šių žemės sklypų perleidimo privačion nuosavybėn ir administraciniai aktai, kurių pagrindu Žemės sklypas Nr. 1, Žemės sklypas Nr. 2 ir Žemės sklypas Nr. 3 pertvarkyti sujungimo būdu į vieną žemės sklypą, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčiui, todėl naikintini.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė G. N.- K. 2010 m. spalio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VB7-8991 ir 2010 m. spalio 20 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. VB7-9093 pagrindu asmeninės nuosavybės teise valdė 0,0721 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) mieste (Žemės sklypas Nr. 1) (t. 1, e. b. l. 11-13). Miesto plėtros departamentas 2011 m. spalio 13 d. raštu Nr. A51-39621-(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ (t. 1, e. b. l. 47) informavo tuometinį Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių ir G. N., kad išnagrinėjo G. N. prašymą dėl esamo Žemės sklypo Nr. 1 padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje ir nustatė, kad prašyme nurodyta teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, todėl prašė NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių išduoti sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 49SDŽ-686 „Dėl plano rengimo“ (t. 1, e. b. l. 44) informavo, neprieštaraujantis, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas Žemės sklypo Nr. 1 planas, padidinant šio žemės sklypo plotą apie 0,0295 ha laisvoje valstybinėje žemėje. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-135 „Dėl plano rengimo“ (t. 1, e. b. l. 39) neprieštaravo, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas Žemės sklypo Nr. 1 planas, kurio tikslas - pakeisti šio žemės sklypo ribas ir plotą ne tik prie jo pietų pusės prijungiant apie 295 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypą, kurio prijungimui pritarta NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. 49SDŽ-686 „Dėl plano rengimo“, bet ir šiaurinėje pusėje prijungiant apie 45 kv. m ploto laisvos valstybinės žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 30-1050 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ (t. 1, e. b. l. 35-38) patvirtintas Žemės sklypo Nr. 1 planas, prilyginamas detaliajam teritorijų planavimo dokumentui ir jo sprendiniai, šio įsakymo 1.1 papunkčiu patvirtinti 0,0265 ha ir 0,0043 ha įsiterpusių valstybinės žemės sklypų plotai.

NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-1313 (t. 1, e. b. l. 32-33) suformuotas 0,0265 ha ploto žemės sklypas, patvirtinti jo kadastro duomenys. Šis žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. 2). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109)-1314 (t. 1, e. b. l. 30-31) suformuotas 0,0043 ha ploto žemės sklypas, patvirtinti jo kadastro duomenys. Šis žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas Nr. 3). NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-79 (t. 1, e. b. l. 28-29) atsakovei G. N. nuspręsta parduoti 0,0265 ha ploto Žemės sklypą Nr. 2, 2013 m. vasario 21 d. Valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 49SU-(14.49.55.)-98 (t. 1, e. b. l. 21-25) G. N. parduotas 0,0265 ha ploto Žemės sklypas Nr. 2. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-80 (t. 1, e. b. l. 26-27) atsakovei G. N. nuspręsta parduoti 0,0043 ha ploto žemės sklypą Nr. 3. 2013 m. vasario 21 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 49SU- (14.49.55.)-99 (t. 1, e. b. l. 16-20) pagrindu G. N. įsigijo 0,0043 ha ploto Žemės sklypą Nr. 3. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 49SK-(14,49.109.)-766 „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. Vilniaus m. ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. Vilniaus m. bei žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ (t. 1, e. b. l. 14-15), Žemės sklypas Nr. 1, Žemės sklypas Nr. 2 ir Žemės sklypas Nr. 3 pertvarkyti sujungimo būdu ir patvirtinti sujungimo būdu pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenys. Naujai suformuotas žemės sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 11-13). Sujungtame žemės sklype Žemės sklypo Nr. 2 vietoje sumontuotos melioracijos sistemos, nuotekų valymo įrenginiai ir geoterminio šildymo gręžiniai (su būtina įranga) (EPP priedas, l. 16-35). Visas žemės sklypas, suformuotas sujungus Žemės sklypus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kurio bendras plotas 0,1029 ha priklausantis asmeninės nuosavybės teise atsakovei G. N.-K., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra įkeistas trečiojo asmens (hipotekinio kreditoriaus) akcinės bendrovės SEB banko naudai (t. 2, e. b. l. 183-196).

Pagal Žemės sklypo Nr. 1 planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (t. 1, e. b. l. 35-38), nustatyta, kad suformuotas Žemės sklypas Nr. 3 (0,0043 ha) šiaurinėje dalyje ribojosi su (duomenys neskelbtini) gatve, rytinėje ir vakarinėje ribojasi su nesuformuota valstybine žeme, o pietinėje pusėje ribojosi su Žemės sklypu Nr. 1. Žemės sklypo Nr. 2 (0,0265 ha) ribojosi su trimis privačiais žemės sklypais, miško žeme (pietuose) ir pėsčiųjų keliuku (taku), skirtu žmonėms prieiti prie Neries upės (vakaruose) (t. 1, e. b. l. 40).

Byloje kilo ginčas, be kita ko, dėl to, ar administraciniai aktai, kuriais suformuoti įsiterpę žemės sklypai – Žemės sklypas Nr. 2 ir Žemės sklypas Nr. 3 – pagrįstai kvalifikuoti kaip įsiterpę, ar sandoriai dėl šių žemės sklypų perleidimo privačion nuosavybėn ir administraciniai aktai, kurių pagrindu Žemės sklypas Nr. 1, Žemės sklypas Nr. 2 ir Žemės sklypas Nr. 3 pertvarkyti sujungimo būdu į vieną žemės sklypą, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų normoms, t. y. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktui, Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčiui. Atsakovai ir tretieji asmenys taip pat abejoja ieškovo teise reikšti tokio pobūdžio ieškinį bei prašo taikyti ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl administracinių aktų ginčijimo. Atsižvelgiant į tai, teismas pasisako dėl šių ginčo aspektų.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ieškovas NŽT neturi teisės aktų suteiktų įgaliojimų ginti viešąjį interesą teisme, o siekdama ginti viešąjį interesą turėjo kreiptis į prokuratūrą, bet ne į teismą. Atsakovė G. N.-K. nurodė, kad neginčija ieškovo NŽT teisės veikti kaip subjektui ginančiam viešąjį interesą tam tikrose srityse, bet nesutinka su pozicija, kad NŽT gali ginčyti savo paties priimtus administracinius aktus.

Ieškovas nurodo, kad galutinis tikslas, kurio ieškovas siekia teikdamas ieškinį, yra pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis ir restitucijos taikymas, grąžinant galimai nepagrįstai įsiterpusiais pripažintus žemės sklypus Lietuvos Respublikos nuosavybėn, o vėliau vykdant nuosavybės teisių atkūrimą Turniškių rėžinio kaimo pretendentams, bet ne per se administracinių aktų panaikinimas, todėl ieškovas įgyvendina savo subjektiškumą ir veikia civilinių teisinių santykių srityje.

Kasacinio teisme formuojamoje teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad valstybės institucija privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal jai priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, todėl prireikus privalo atstovauti ar ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus, skundus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl jai pavestos veiklos srities teismuose ar kitose institucijose. Šios veiklos vykdymas yra viešojo intereso įgyvendinimas ir kartu valstybės institucijos tinkama veikla pagal institucijos veiklos tikslus. Ta aplinkybė, kad viešojo intereso toje pačioje srityje gynimas pagal įstatymus gali būti priskirtas ir kitoms valstybės institucijoms (prokuratūrai ar kt.), nesusiaurina konkrečios valstybės institucijos teisių ir neriboja jos specialiojo teisnumo. Tais atvejais, kai ieškinį pareiškia valstybės institucija pagal jai suteiktus įgalinimus jai priskirtoje veiklos srityje, ji įgyvendina, atstovauja ir gina viešąjį interesą nepriklausomai nuo to, ar ieškinyje nurodyta dėl viešojo intereso gynimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012).

NŽT kompetencijai priskirtos funkcijos išdėstytos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje. NŽT, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydama panaikinti viešojo administravimo subjektų priimtus individualius aktus, kurių pagrindu galimai neteisėtai suformuoti Lietuvos valstybei priklausantys valstybinės žemės sklypai ir juos nuspręsta parduoti (perleisti) privačiam subjektui lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono), pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi, NŽT siekia užtikrinti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto (žemės) valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, laikantis Konstitucijos normų ir principų, įstatymų. Šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad NŽT ieškinys paduotas, siekiant apginti viešąjį interesą – teisingą teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą bei žemės reformos vykdymą teisine tvarka. Toks ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į valstybei priklausančio turto disponavimo tvarką ir sąlygas, atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentai, kad ieškovas NŽT neturi teisės aktų suteiktų įgaliojimų ginti viešąjį interesą teisme, o siekdamas ginti viešąjį interesą turėjo kreiptis į prokuratūrą, bet ne į teismą, atmestini kaip nepagrįsti.

Sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju ieškovas turi teisę ginčyti ne tik kitų institucijų, bet ir savo priimtus individualius teisės aktus, aktuali yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, kuris, be kita ko, yra suprantamas taip, kad viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų spendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyta atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose (Viešojo administravimo įstatymo 3 str.). Viešojo administravimo subjektas gali ištaisyti tik priimtų sprendimų klaidas, kurias ištaisius asmeniui negali būti nustatyta mažiau teisių arba daugiau pareigų negu buvo nustatyta priimtu sprendimu (Viešojo administravimo įstatymo 35 str.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017).

Teisėtumo principas bei viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo privalomumo principai suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas galioja tol, kol nėra panaikintas aukštesnio viešojo administravimo subjekto (jeigu tokia galimybė yra nustatyta) arba teismo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-227/2012; 2014 m. gegužės 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014). Įstatymų leidėjas tiesioginio draudimo institucijai pačiai panaikinti arba pripažinti netekusiu galios savo priimtą administracinį aktą, suteikiantį asmeniui tam tikras teises, nenustato. Tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas administracinius aktus viešojo administravimo subjektai turi teisę leisti tik remdamiesi įstatymų nustatytais įgaliojimais. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1356/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad taikytinuose teisės aktuose, apibrėžiančiuose NŽT kompetenciją ir funkcijas, nėra aiškiai įtvirtinta galimybė pačiai NŽT naikinti savo priimtus individualius teisės aktus, kurių pagrindu galimai neteisėtai suformuoti Lietuvos valstybei priklausantys valstybinės žemės sklypai ir juos nuspręsta parduoti (perleisti) privačiam subjektui lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono), NŽT, siekdama vykdyti pavestas funkcijas, turi teisę reikšti ieškinius dėl viešojo intereso gynimo, įskaitant ir reikalauti teismo panaikinti jos pačios priimtus individualius administracinius aktus. Tuo atveju, jei būtų aiškinama, kad NŽT neturi teisės teisme ginčyti individualius administracinius aktus, priimtus ir pačios NŽT, būtų nepagrįstai susiaurinama NŽT kaip valstybės institucijos teisė ginti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės G. N.-K. pozicija, kad NŽT negali ginčyti teisme savo paties priimtų administracinių aktų, yra nepagrįsta.

Atsakovų bei trečiojo asmens M. K. teigimu, ieškovo ieškinio reikalavimams dėl administracinių aktų ginčijimo turėtų būti taikomas sutrumpintas 1 mėnesio apskundimo terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, nustatytas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje. Atsakovų vertinimu, ieškovas, kreipėsi į teismą, praleidęs ieškinio senaties terminą.

ABTĮ (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) (ieškinio padavimo metu 2016-04-01 galiojusi įstatymo redakcija) 33 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu galiojančios redakcijos (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566; TAR, 2016-06-15, Nr. 2016-16849) 29 straipsnio 1 dalyje) nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija (skundžia) 6 (šešis) individualius administracinius aktus, iš kurių 5 (penkis) yra priėmęs pats ieškovas – NŽT, o vieną – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Akivaizdu, kad ieškovui tapo žinoma apie 5 skundžiamų aktų, kuriuos jis pats priėmė, turinį jų priėmimo metu, t. y. 2012 m. rugpjūčio 30 d., 2013 m. sausio 18 d., 2013 m. gegužės 17 d. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties termino eiga ieškovo ginčijamiems (skundžiamiems) administraciniams aktams, kuriuos priėmė pats ieškovas, prasidėjo kitą dieną po šių aktų priėmimo, todėl ieškovas turėjo galimybę juos ginčyti teisme per 1 (vieną) mėnesį nuo jų priėmimo (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo ginčijamo (skundžiamo) administracinio akto - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 30-1050 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“- turinys ieškovui tapo žinomas ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 30 d., nes tuo metu ieškovui priimant ginčijamus administracinius aktus, pats ieškovas rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 30-1050 (t. 1, e. b. l. 30-33). Be to, pabrėžtina, kad ieškovas dalyvavo šio skundžiamo administracinio akto dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo procese, nes dar iki akto priėmimo 2012 m. balandžio 6 d. raštu teikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai savo pritarimą dėl šio plano rengimo. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškinio senaties termino eiga ieškovo ginčijamam (skundžiamam) administraciniam aktui - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. 30-1050 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ - prasidėjo ne vėliau kaip 2012 m. rugpjūčio 30 d., todėl ieškovas turėjo galimybę jį ginčyti teisme per 1 (vieną) mėnesį nuo šio momento (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015).

Byloje kilo ginčas dėl individualių administracinių aktų, kuriais Žemės sklypai Nr. 2 (0,0265 ha) ir Nr. 3 (0,0043 ha) pripažinti įsiterpusiais žemės sklypais pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 “Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte įtvirtintą apibrėžimą, pardavimo be aukciono procedūros, panaikinimo. Ieškovas teigia, kad šie ginčo sklypai negali būti laikomi įsiterpę. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nesutinka su ieškovo teiginiu, kad suformuotas ginčo valstybinės žemės sklypas Nr. 3 (0,0043 ha dydžio) Įsakymo priėmimo metu rytinėje ir vakarinėje dalyje ribojosi su nesuformuota valstybine žeme, todėl neatitiko Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto reikalavimų, o žemės sklypas Nr. 2 (0,0265 ha dydžio), kuris Įsakymo priėmimo metu ribojosi su trimis privačiais žemės sklypais, miško žeme ir pėsčiųjų keliuku (taku), skirtu žmonėms prieiti prie Neries upės, visiškai atitiko Nutarimo Nr. 692 2.15 nustatytą laisvo įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvoką.

Ginčui spręsti aktualus Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 10 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, kai jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 punktas). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione arba be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Tad paminėtas reglamentavimas įtvirtina aiškią taisyklę, jog nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais.

Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 (Žin., 2010, Nr. 91-4815), 4.4 papunktyje (redakcija nuo 2010-08-01 iki 2014-01-01) nustatyta, kad žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra rengiamas padidinant ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esami sklypai, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktas, įgyvendinantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalies nuostatas, reglamentuoja, jog tais atvejais, kai pagal patvirtintąjį teritorijos detalųjį planą joje nenumatyta (negalima) suformuoti naujų žemės sklypų, laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačių žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių ar išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas.