- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-1565-450/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11394-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- G. N.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovams G. N. – K. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti administracinius aktus, susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planavimu, kadastrinių duomenų tvirtinimu, pertvarkymu sujungimo būdu, pardavimu atsakovei G. N., pripažinti negaliojančiomis 2013 m. vasario 21 d. tarp atsakovės G. N. ir Lietuvos valstybės sudarytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovė įsigijo valstybinės žemės sklypus, kuriuos pertvarkė sujungimo būdu ir šiuo metu nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir šį žemės sklypą, taikant restituciją, grąžinti Lietuvos valstybei.
Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – (i) atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo arba (ii) uždrausti atsakovei G. N. – K. dalyvauti sandoriuose dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), inicijuoti, organizuoti ir vykdyti bet kokius šio žemės sklypo teritorijų planavimo darbus, pertvarkyti žemės sklypą, keisti kadastro duomenis, statyti statinius (įrenginius) iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
Prašymą grindė tuo, jog jei ginčo žemės sklypas, kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovei, būtų perleistas tretiesiems asmenims, pertvarkytas, užstatytas ar kitokiu būdu pakeistas šio žemės sklypo teisinis statusas, ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas.
Atsiliepimas
Atsakovė G. N. – K., nesutikdama su ieškovo prašymu, nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus. Ieškovas nepagrindė grėsmės ginčo objektui, kurie lemtų teismo sprendimo įvykdymo negalimumą. Be to, ieškovo ginčijamomis valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimis atsakovei buvo perleisti 0,0263 ha ir 0,0043 ha žemės sklypai, kurie vėliau buvo prijungti prie atsakovės turimo 0,0721 ha žemės sklypo, kuris nėra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje, todėl tenkinus ieškovo prašymą būtų areštuotas daugiau nei du kartus didesnė atsakovės žemės sklypo dalis, į kurią ieškovas nepretenduoja. Toks prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka materialiojo ieškinio reikalavimo, yra neadekvatus ir neekonomiškas, nes negalima taikyti apribojimų turtui, kuris nėra ginčo dalykas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 25 d. nutartimi atmetė ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei G. N. – K..
Teismas nustatė, kad iš kartu su ieškiniu ieškovo pateikto ginčo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašo (2016 m. kovo 30 d. datai) matyti, kad ginčo sklype 2014 m. rugsėjo 25 d. įregistruotas nebaigtas statyti vienbutis gyvenamasis namas (baigtumo procentas – 15 proc.), taigi jau šiuo metu ginčo žemės sklypas yra užstatytas. Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, ar šiuo metu yra reali grėsmė, kad ginčo žemės sklypas bus perleistas tretiesiems asmenims ir/ar pradėta teritorijų planavimo procedūra dėl ginčo žemės sklypo, todėl ieškovo prašyme nurodytus teiginius dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas laikė neįrodytais.
Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą atsakovei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės arba pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Teismas sutiko su atsakovės nurodytais argumentais, kad ieškovo ginčijamomis valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis atsakovei buvo perleisti 0,0263 ha ir 0,0043 ha žemės sklypai, kurie vėliau buvo prijungti prie atsakovės turimo 0,0721 ha žemės sklypo, todėl tenkinus ieškovo prašymą būtų areštuota daugiau nei du kartus didesnė atsakovės žemės sklypo dalis, į kurią ieškovas nepretenduoja. Nors ieškovas ieškiniu, be kita ko, prašo taikyti restituciją natūra ir grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybės pagal ginčijamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis atsakovei perleistus 0,0263 ha ir 0,0043 ha žemės sklypus, tačiau pats pripažįsta, kad šiuo metu tokių sklypų nebėra, kadangi jie yra prijungti prie atsakovės turėto 0,0721 ha žemės sklypo, todėl laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti naujai suformuotam žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tenkinus tokį prašymą iš tikrųjų būtų areštuota daugiau turto nei yra susiję su nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštais reikalavimais, t. y. būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su pareikštais reikalavimais.
Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl tai neužkerta kelio ieškovui ateityje reikšti teismui prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jei faktinė situacija pasikeistų ir atsirastų pagrindas atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Vien ta aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovę, kuri turi teisę disponuoti ginčo objektais, teismų praktikoje pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą.
Šalies argumentai
2) Ieškovas kreipėsi į teismą, siekdamas panaikinti administracinius aktus ir sandorius, kurių pagrindu suformuoti žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), minėti žemės sklypai ir žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pertvarkyti sujungimo būdu, taip pat prašydama taikyti restituciją natūra, grąžinant nekilnojamąjį turtą valstybės nuosavybėn, todėl tuo atveju, jei žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) būtų perleistas tretiesiems asmenims, pertvarkytas, užstatytas ar kitokiu būdu būtų pakeistas šio žemės sklypo teisinis statusas, ieškovui palankaus sprendimo priėmimo atveju, teismo sprendimo vykdymas neabejotinai būtų apsunkintas, kadangi turėtų būti sprendžiama dėl vėliau sudarytų sandorių panaikinimo, galimai ieškovė privalėtų inicijuoti naujas bylas teisme.
3) Nuo Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 49SK-(14.49.109.)-766 ginčo žemės sklypai nustojo egzistuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai, nėra įregistruoti viešajame registre ir nebėra civilinės apyvartos objektais, todėl atsižvelgiant į tai, ieškovas negali prašyti taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nebeegzistuojančių objektų atžvilgiu ir pagrįstai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones naujai suformuotam sklypui.
4) Ieškovas nurodė alternatyvias laikinąsias apsaugos priemones, viena kurių - įrašas Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Minėta priemonė yra mažiausiai varžanti atsakovų teises, nes riboja tik jų teisę šiuo turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovams šį turtą valdyti ir juo naudotis, iš esmės nesukelia atsakovams neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jų teisių bei teisėtų interesų.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl atskirojo skundo pagrįstumo prašo spręsti pagal atsiliepime išdėstytą poziciją, kitas byloje nustatytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra nukreiptos į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, tačiau mano, kad ieškovas nei pirminiu savo prašymu, nei atskiruoju skundu argumentuotai nepagrindė būtinumo tokias priemones taikyti bei nepaneigė išvadų, jog jų nepritaikymas gali apsunkinti galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą ar apskritai lemti tokio sprendimo vykdymo negalimumą.
Šalies argumentai
Atsakovė G. N. – K. su atskiruoju skundu nesutinka bei prašo jį atmesti.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
1) Vien, ginčo objekto, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, buvimas pas atsakovę turinčią teisę disponuoti ginčo objektu, nepatvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimo.
2) Siekiant tariamai apsaugoti 0,0308 ha (0,0265 ha + 0,0043 ha), ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones daugiau nei du kartus didesniam žemės sklypo plotui 0,0721 ha, į kurį ieškovas nepretenduoja, todėl prašomas laikinųjų apsaugos priemonių mastas neatitinka materialiojo ieškinio reikalavimo, yra neadekvatus, neekonomiškas. Be to, ši situacija nesuderinama su CPK 145 str. 2 d. nurodomu ekonomiškumo taikant laikinąsias apsaugos priemones reikalavimu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti administracinius aktus, susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planavimu, kadastrinių duomenų tvirtinimu, pertvarkymu sujungimo būdu, pardavimu atsakovei G. N., pripažinti negaliojančiomis 2013 m. vasario 21 d. tarp atsakovės G. N. ir Lietuvos valstybės sudarytas valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovė įsigijo valstybinės žemės sklypus, kuriuos pertvarkė sujungimo būdu ir šiuo metu nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį žemės sklypą, taikant restituciją, grąžinti Lietuvos valstybei. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. kovo 30 d. išrašo bei 2013 m. gegužės 17 d. nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimo matyti, kad prieš ieškovui pareiškiant ieškinį dėl administracinių aktų panaikinimo, valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas sujungimo būdu, sujungus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. prie atsakovės G. N. – K. turimo 0,0721 ha žemės sklypo prijungus ginčijamomis pirkimo - pardavimo sutartimis perleistus 0,0721 ha bei 0,0043 ha žemės sklypus; naujai suformuotame sklype įregistruotas nebaigtas statyti pastatas - vienbutis gyvenamasis namas, kurio baigtumas yra 15 proc.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi, būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.
Įvertinus ieškovo nagrinėjamoje byloje keliamus reikalavimus- panaikinti administracinius aktus, susijusius su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planavimu, kadastrinių duomenų tvirtinimu, pertvarkymu sujungimo būdu, pardavimu atsakovei G. N. – K., pripažinti negaliojančiomis 2013 m. vasario 21 d. tarp atsakovės G. N. ir Lietuvos valstybės sudarytas valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu atsakovė įsigijo valstybinės žemės sklypus, kuriuos pertvarkė sujungimo būdu ir šiuo metu nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį žemės sklypą, taikant restituciją, grąžinti Lietuvos valstybei, bei prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo arba uždrausti atsakovei G. N. – K. dalyvauti sandoriuose dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), inicijuoti, organizuoti ir vykdyti bet kokius šio žemės sklypo teritorijų planavimo darbus, pertvarkyti žemės sklypą, keisti kadastro duomenis, statyti statinius (įrenginius), apeliacinės instancijos teismas mano, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį ir yra susijusios su šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pareikšto ieškinio reikalavimais, todėl pirmos instancijos teismas nepagristai atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į kilusį ginčą pažymėtina, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Šioje byloje ginčijami konkretūs administraciniai aktai ir sandoriai, kurių pagrindu buvo suformuoti ginčo sklypai ir pertvarkyti sujungimo būdu bei prašoma taikyti restituciją. Apeliacinės instancijos teismui vertinant, kad nors ieškinio reikalavimuose konkrečių reikalavimų į žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nereiškiama, tačiau suprantant, kad į jo sudėtį įeina ir ginčo žemės sklypai bei, kad ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tenkinus ieškovo prašymą, būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios nėra susijusios su pareikštais reikalavimais.
Kaip minėta, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo arba uždrausti atsakovei G. N. – K. dalyvauti sandoriuose dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), inicijuoti, organizuoti ir vykdyti bet kokius šio žemės sklypo teritorijų planavimo darbus, pertvarkyti žemės sklypą, keisti kadastro duomenis, statyti statinius (įrenginius). Pažymėtina, kad teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones privalo laikytis proporcingumo principo, t. y. įvertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Tokios nuostatos laikomasi ir teismų praktikoje. Bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, kartu nesukeltų atsakovui nuostolių arba jie būtų minimalūs (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-285/2008.). Šiems tikslams pasiekti teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atidžiai parinkti jų rūšį. Kaip teisingai nurodė pats ieškovas, prašoma taikyti laikinoji pasaugos priemonė - įrašas viešame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo, yra mažiausiai varžanti atsakovės teises, nes riboja tik jos teisę turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovei turtą valdyti ir juo naudotis, iš esmės nesukelia atsakovei neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jos teisių bei teisėtų interesų. Atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, manytina, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre nepažeis proporcingumo principo ir nevaržys G. N. – K. teisių daugiau negu to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, kai tuo tarpu, prašomos kitos laikinosios apsaugos priemonės taikymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje būtų vertintinas kaip perteklinis. Taip pat sutiktina su ieškovu, kad jau vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovę, kuri turi teisę disponuoti ginčo objektais, teismų praktikoje pripažįstama kaip aplinkybė, patvirtinanti teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011; 2011 m. spalio mėn. 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011). Netaikius įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ieškovės nurodomam žemės sklypui, atsakovė turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija, nukentėtų viešasis interesas bei pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas.
Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apylinkės teismo buvo įvertintas netinkamai, dėl ko yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės, taikant laikinąją apsaugos priemonę – įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia tai, kad pagal CPK 146 str. nuostatas, atsakovė turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti jos nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, ji turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jai padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 146 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (į. k. 188704927) ieškinio reikalavimams užtikrinti padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovei G. N. – K. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
Nutarties vykdymą pavesti VĮ „Registrų centras“.
Nutartis vykdoma skubiai.
Nutarties kopijas išsiųsti VĮ „Registrų centrui“ ir bylos šalims.