Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vl. J. (Vl. J.) ieškinį atsakovei I. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės. Nurodo, kad santuokinis gyvenimas maždaug iki 2008 m. klostėsi normaliai, tačiau 2008 m. atsakovė išėjo gyventi pas kitą partnerį. Kurį laiką dar palaikė kontaktą, tačiau jau kokie 5-6 metai kaip atsakovė ryšius su ieškovu visiškai nutraukė. Per vaikus bandė susisiekti su atsakove dėl santuokos pabaigos įforminimo, tačiau jokio atsako nesulaukė. Ieškovo nuomone, šalių santuoka iširo galutinai, kadangi atsakovė nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, tikimybės, kad šalys pradės vėl gyventi katu, ieškovo nuomone, nebėra. Taip pat nurodo, kad šalys bendro ūkio nebeveda ir kartu negyvena 14 metų, bendru sutikimu nutraukti santuoką atsakovė nesutiko. Gyvenant santuokoje, šalys dalintino turto, kreditorių neįgijo, nepilnamečių vaikų neturi.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškovu nutraukti santuoką, nes daugiau kaip dešimt metų kartu negyvena, dalintino turto neturi, nepilnamečių vaikų neturi.

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad nėra prasmės tęsti santuoką, santuoka yra tik formali, nes jau daug metų jie gyvena atskirai, atsakovė yra išvykusi, jie nepalaiko jokių ryšių, o vaikai jau senai užaugę.

Atsakovė apie bylą ir teismo posėdį informuota tinkamai. Atsakovė prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi ji yra Anglijoje ir neturi galimybės asmeniškai dalyvauti posėdyje. Jos dalyvavimas bylos nagrinėjime nėra pripažintas būtinu, todėl, jai neatvykus į teismo posėdį, byla nagrinėta atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi. Ieškovo vardu nėra įregistruota transporto priemonių bei nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi. Kreditorių šalys neturi.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 straipsnyje nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nurodė, jog santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę, atsakovė atsiliepimu nurodė, kad sutinka su ieškovu nutraukti santuoką, prašymo skirti terminą susitaikyti nepateikė, ieškovas nurodo, jog nebėra jokių galimybių išsaugoti santuoką, todėl nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti.

Dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka – sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas civilinio kodekso normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; ir kt.). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės ir motyvuoja tuo, kad 2008 m. atsakovė išėjo gyventi pas kitą partnerį. Kurį laiką jie dar bendraudavo, tačiau jau kokie 5-6 metai kaip atsakovė ryšius su ieškovu visiškai nutraukė, išvyko gyventi į kitą šalį. Šalys bendro ūkio nebeveda ir kartu nebegyvena 14 metų. Atsakovė nurodytų aplinkybių nepaneigė – nedalyvavo bylos nagrinėjime, tik atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovu nutraukti santuoką, nes daugiau kaip dešimt metų kartu negyvena.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovė tokių įrodymų nepateikė.

Įvertinus tai, jog sutuoktinių ryšiai nutrūkę pakankamai ilgą laiką ir negalima tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu, darytina išvada, jog santuoka tarp ieškovo ir atsakovės yra iširusi. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas dėjo pastangas šalių santuokai išsaugoti, tačiau atsakovė pastangų atkurti ir išsaugoti santuoką nedėjo, šalys jau 14 metų bendro ūkio neveda, atsakovė su ieškovu ryšių nepalaiko. Byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad atsakovė pažeidė savo santuokines pareigas, bendro gyvenimo taisykles, elgėsi neatsakingai šeimos atžvilgiu, nevykdė savo, kaip sutuoktinės, pareigų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovė laikytina kalta dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas (CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalys), šalių sudaryta santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (CK 3. 49 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Santuokos metu ieškovas ir atsakovė neįgijo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto, kurį reikėtų dalinti santuokos nutraukimo metu. Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovas nereikalauja sau išlaikymo iš atsakovės, byloje nenustatyta, kad išlaikymas ieškovui yra reikalingas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam pavardę – „J.“. Atsakovė dėl šio reikalavimo prieštaravimų nepareiškė. Ieškovo reikalavimas tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina jo pavardė „J.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. sausio 18 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3Mr)TP-22-T-57-552 buvo 50 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

CPK 99 straipsnio 2 dalis nustato, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Iš 2022 m. rugpjūčio 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.34 Mr) PT-6036 matyti, kad teikiant ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybė turėjo 365,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovės priteistina 365,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovui išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti tarp ieškovo Vl. J. (Vl. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl atsakovės I. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui Vl. J. (Vl. J.) palikti pavardę – „J.“, atsakovei I. J. paliktina santuokinė pavardė – „J.“.

Priteisti valstybei iš atsakovės I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 365,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB; Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Luminor“ bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 5630. Mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės I. J. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.