Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2015-08-10 · Civilinė byla Nr. e2-31372-129/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-10
Bylos Nr.
e2-31372-129/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Bronislava Todesienė
Ieškovas
Lindorff Oy
Atsakovas
V. P.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Bronislava Todesienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 391,95 Eur skolą, 142,99 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo priimtas 2015 m. liepos 14 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos bei teismo pranešimas įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka 2015 m. liepos 17 d. – dėdei V. P. (el. b. l. 22-23). Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovo ir UAB „Ūkio banko lizingas“ 2004 m. gegužės 21 d. ir 2004 m. birželio 29 d. buvo sudarytos Išperkamosios nuomos sutartys Nr. 405229267 ir Nr. 46237385, pagal kurias ieškovas įsipareigojo nupirkti iš atsakovo nurodyto pardavėjo turtą ir perduoti jį atsakovui valdyti ir naudoti už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą, turtas pereis atsakovui nuosavybės teise (el. b. l. 9-10, 12-13). Pagal sutarčių 2.1 punktus atsakovas įsipareigojo mokėti UAB „Ūkio banko lizingas“ įmokas pagal mokėjimų grafikus. Kaip nurodo ieškovas, atsakovas nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų UAB „Ūkio banko lizingas“, todėl šis sutartis su atsakovu nutraukė.

UAB „Ūkio banko lizingas“ 2004 m. lapkričio 5 d. ir 2004 m. lapkričio 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimis reikalavimą į atsakovo skolą perleido naujajam kreditoriui UAB „Lietuvos draudimo“ kreditų draudimui (2004 m. gruodžio 3 d. pakeitė pavadinimą į UAB „Draudimo kompanija Neris“) (el. b. l. 7-8, 17). Tarp UAB „Draudimo kompanija Neris“ ir ieškovo 2006 m. gruodžio 22 d. buvo sudaryta Reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią įsiskolinimo reikalavimo iš atsakovo teisė iš kreditoriaus UAB „Draudimo kompanija Neris“ perėjo ieškovui (el. b. l. 4-5, 11-16, 18).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

CK 6.503 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio termino pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Atsakovo įsiskolinimą, kurį ieškovas prašo priteisti iš atsakovo, sudaro 182,75 Eur skola pagal sutartį Nr. 405229267 ir 209,20 Eur pagal sutartį Nr. 406237385, iš viso – 391,95 Eur. Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ginčijęs sutarčių sąlygas, jų nutraukimą ar būtų atsiskaitęs su ieškovu nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė sutartyse numatytų įsipareigojimų, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 391,95 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarčių 10.1. ir 11.1. punktuose numatyta, kad pažeidus mokėjimo grafiką – vėluojant mokėti mokėjimus ar jų dalį, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,2 procento dydžio delspinigius nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovas atsakovui už 181 dieną, taikydamas 0,2 procento delspinigių normą, paskaičiavo 66,97 Eur dydžio delspinigius pagal sutartį Nr. 405229267 ir 76,02 Eur pagal sutartį Nr. 406237385, iš viso – 142,99 Eur.

Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp atsakovo ir UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo sudarytos vartojimo sutartys. Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarčių, teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (kreditoriui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (skolininko) sąskaita. Nors šalys netesybų dydį nustatė tarpusavio susitarimu, tačiau netesybos neturi būti pernelyg didelės, nes sutarties dalyviai tarpusavio santykius privalo grįsti protingumo, sąžiningumu ir teisingumu, o šaliai prašant priteisti netesybas, teismui pavesta kontroliuoti šalių elgesį ir tikrinti netesybų dydį, kad viena šalis nepagrįstai nepraturtėtų kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2010, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010). Vertindamas, ar netesybos yra „aiškiai per didelės“ arba „aiškiai neprotingos“, konkrečią bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į nagrinėjamos bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remtis teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

Teismas, atsižvelgdamas į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovas yra vartotojas, jis, sudarydamas sutartis buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarčių sąlygų, taip pat ir į negrąžintų sumų dydį (182,75 Eur ir 209,20 Eur), sprendžia, kad 35,75 Eur (paskaičiavimas: (66,97 Eur x 0,05 / 0,2 procento) + (76,02 Eur x 0,05 / 0,2 procento) dydžio delspinigiai pagal abi sutartis yra pakankami kompensuoti ieškovo patirtus nuostolius, tuo pačiu, neleidžiantys nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Taigi ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo tenkintinas iš dalies.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą – 427,70 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 79,95 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 15 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovui priteistina 11,99 Eur bylinėjimosi išlaidų (paskaičiavimas: 15 Eur x 0,7995).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo Lindorff Oy, juridinio asmens kodas 0140351-4, veikiančio per Lindorff Oy filialą, filialo kodas 111882842, naudai 391,95 Eur (trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro ir 95 euro centų) skolą, 35,75 Eur (trisdešimt penkių eurų ir 75 euro centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 427,70 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. liepos 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11,99 Eur (vienuolikos eurų ir 99 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Bronislava Todesienė