- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-14
- Bylos Nr.
- 1S-344-317/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00293-2008-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- M. P.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Evaldo Gražio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas M. P. skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams. 2011 m. gegužės 16 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu panaikinus nuosprendžio dalį, kuria M. P. išteisintas pagal BK 181 str. 2 d. ir priėmus naują nuosprendį, jis nuteistas ir pagal BK 181 str. 2 d., o veika iš BK 135 str. 1 d. perkvalifikuota į BK 135 str. 2 d. 9 p., paskiriant galutinę subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžia – 2014 m. vasario 20 d., o pabaiga – 2019 m. vasario 20 d. Neatlikta bausmės dalis – 3 metai 1 mėnuo 13 dienų (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. sausio 11 d., dieną).
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė nuteistojo M. P. skundą dėl 2016 m. sausio 11 d. Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d., sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog M. P. asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu (gautos nuobaudos ir paskatinimai, atsisakymas dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą), socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatas pagal „OASys“ metodiką, nesudaro pagrindo išvadai, jog M. P. atitinka BVK 157 str. 1 d. sąlygas, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. P. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. nutartį bei Komisijos 2016 m. sausio 11 d. nutarimą, tenkinti jo prašymą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neišsami, neobjektyvi, nemotyvuota, todėl naikintina. Be to, teismo nutartis ir Komisijos nutarimas yra neteisėti tiek teisės taikymo aspektu, tiek sąžiningumo ir proporcingumo principų prasme. Nesutikdamas su teismo motyvais dėl keturių jo baustumų bausmės atlikimo metu, pareiškėjas teigia, kad vadovaujantis BVK 141 str. ir 143 str., taip pat Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, nuobaudos galioja iki 1 metų, todėl teigti, jog jis yra baustas, ir tuo remtis priimant nutartį, yra neteisinga. Priešingai nei nurodė teismas, jis mano, kad atitinka BVK 157 str. 1 d. sąlygas. Anot nuteistojo, teismas tiesiog neteisingai vertino aplinkybių visumą. Tvirtina, kad kliūtimi taikyti jam lygtinį paleidimą, buvo jo elgesys bausmės atlikimo metu (nuobaudos), tačiau, pareiškėjo nuomone, toks teiginys neteisingas, kadangi jis neturi galiojančių nuobaudų, be to, bausmės atlikimo metu yra skatintas net keturis kartus. Pažymi ir tai, kad BVK nustatyta lygtinio paleidimo iš pataiso įstaigos sąlyga – kitos reikšmingos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų ir nenusikals – yra abstrakti ir argumentavimui dėl šios sąlygos buvimo arba nebuvimo sukuria prielaidas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų klausimą sprendžiantiems subjektams naudoti įvairius argumentus, kas lemia skirtingos praktikos formavimą, todėl vadovautis „kitomis reikšmingomis aplinkybėmis“, nuteistojo nuomone, nėra reikalinga. Vadovautis kitomis aplinkybėmis (problemų sprendimo įgūdžių stoka, nusikaltimo aplinkybėmis ir t. t.), kurias konstatavo apylinkės teismas, taip pat negalima, nes šios aplinkybės yra tyčinio nusikaltimo sudėtis, o jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Be to, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos reglamentuoja nuosprendžių ar nutarimų surašymą ir asmens teisinės padėties iškraipymo ar apsunkinimo negalimumą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo skundo motyvus įvertino neišsamiai ir nepagrįstai. Atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog nacionalinių teismų sprendimai turi būti tinkamai motyvuoti, nes tik tuomet galima konstatuoti, kad byloje įvykdytas teisingumas.
Nuteistasis nurodo ir tai, kad iš Kaišiadorių rajono apylinkės teismo matyti, jog galimai apie jo skundą nežinojo prokuroras, todėl nepateikė atsiliepimo kaip tai numato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 360 str. 2 d. Mano, kad tai yra grubus proceso pažeidimas.
Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra iš dalies šališka, nes nebuvo įvertintos nuteistojo teisinę padėtį švelninančios aplinkybės, kad išėjęs į laisvę būtų įdarbintas, mokosi, baigė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – Anoniminių alkoholikų grupės kursus, pykčio valdymo kursus, „Tėvo Namai“, įgijo tinkuotojo specialybę, dengia civilinį ieškinį.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. P. skundas atmestinas..
BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Teismas apie šio klausimo nagrinėjimą praneša nuteistajam ir prokurorui (BPK 360 str. 2 d.).
Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju Kaišiadorių rajono apylinkės teisme 2016 m. sausio 18 d. gautas nuteistojo M. P. skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra (b. l. 2-4). Teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi paskyrė posėdį šio skundo nagrinėjimui (b. l. 7), o minėtą nutartį išsiuntė tiek nuteistajam M. P., tiek Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai (b. l. 8). Todėl nuteistojo skundo teiginys, kad buvo pažeisti BPK 360 str. 2 d. reikalavimai, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, sutinka su komisijos padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo taikyti M. P. lygtinį paleidimą. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. P. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ žema (30 balų). Tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo M. P. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, jog išėjęs į laisvę, nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teismo, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nenustatyta. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nuteistasis M. P., kaip jau minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu M. P. nesielgė nepriekaištingai, buvo baustas (keturis kartus). Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje ir vėliau, t. y., kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia pagrįstai manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis linkęs save vertinti vienpusiškai, iš teigiamos pusės, jaučiasi per griežtai nubaustu, nors bausmę atlieka už labai sunkaus ir sunkaus nusikaltimų padarymą, be to, pakankamai greitai supyksta, problemoms spręsti yra naudojęs fizinę agresiją. Ir nors nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių jo agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau bent vieną kartą naudojo smurtą, siekdamas kad kiti paklustų, kas įvertinta kaip kriminogeninis veiksnys, padidinantis galimybę nusikalsti pakartotinai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatytos nuteistojo nuostatos, artimos kriminogeniniams veiksniams, iš esmės rodančios, jog M. P. į priežiūrą pataisos įstaigoje reagavo minimaliai, t. y., jis keturis kartus pažeidė įstaigos vidaus tvarką, atsisakė siūlomo mokamo darbo. Pastaroji aplinkybė rodo, jog nuteistasis, nors ir turėdamas priteistą civilinį ieškinį, pataisos namuose nededa pastangų tam, kad civilinį ieškinį geranoriškai atlygintų arba bent sumažintų (iš nuteistojo išieškota tik nedidelė dalis civilinio ieškinio sumos). Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis dalyvavo anoniminių alkoholikų susitikime, Tėvo namų vykdomame projekte, įstaigoje organizuotose renginiuose ir socialinės reabilitacijos programose, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad dalyvavimas minėtose programose turėjo įtakos nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, pateiktoje bylos medžiagoje nėra.
Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo M. P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo M. P. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.