- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-08
- Bylos Nr.
- 1S-1115-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-00293-2008-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis, Algedas Urbšys
- Nuteistasis
- M. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. P. bausmę atlieka pagal Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu, kuriuo už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams.
2. Bausmės pradžia – 2014 m. vasario 20 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2016 m. liepos 13 d. nutarimu atsisakyta taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šį nutarimą nuteistasis apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui.
4. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi nuteistojo M. P. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, todėl komisija pagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis M. P. skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: skundą patenkinti, panaikinti komisijos 2016 m. liepos 13 d. nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
5.1. Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra akivaizdžiai nepagrįsta, neteisėta, todėl naikintina. Teismas net nesigilino į visas aplinkybes, o paprasčiausiai patvirtino komisijos išvadas savo nutartyje jas paprasčiausiai perrašydamas, visiškai nesigilindamas į kitas objektyvias aplinkybes.
5.2. Pasak nuteistojo, neaišku kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Tokią išvadą teismas padarė ne remdamasis objektyviais duomenimis, neatsižvelgdamas į nuteistojo elgesio, mąstymo pokyčius, pastangas, o grynai subjektyviai, kad kaip nors motyvuotų nenorą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Motyvuojamoji dalis
5.3. Teismas pripažįsta, kad lygtinio paleidimo taikymo būtina sąlyga yra manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistasis pažymi, kad, nors jo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema, tačiau vėl teismas subjektyviais kriterijais tai atmeta remdamasis tuo, kad kažkada nuteistojo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėjęs atlikti bausmę turėjo nuobaudų, kurios jau yra seniai negaliojančios, jas gavo pirmą kartą atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir ne iš karto suprasdamas visus administracijos reikalavimus ir taisykles. Paskutiniu metu gauti paskatinimai patvirtina, kad tikslas perauklėti yra pasiektas. Taip pat tai rodo ir sumažinta nusikalstamo elgesio rizika. Šios aplinkybės rodo norą taisytis, laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir nedaryti naujų nusikaltimų. Nuteistasis teigia savo elgesiu pataisos namuose paneigęs visas prielaidas, kad ateityje jis gali nusikalsti.
5.4. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo nustatytą bausmės dalį, nusikalstamo elgesio rizika žema, civilinį ieškinį atlygina pagal galimybes, sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji jam yra reikalinga. Vertybių sistemoje pabrėžia šeimos materialinės gerovės užtikrinimą, svarbą visuomenėje nusistovėjusioms moralinėms vertybėms, tai rodo į gerą besikeičiantis elgesys. Nuteistasis mano, kad yra tikslinga švelninti jo teisinę padėtį ir paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra realus pagrindas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti likusią bausmės dalį atliekant neizoliuotam nuo visuomenės.
6. Atsiliepimų į skundą negauta.
7. Nuteistojo M. P. skundas atmetamas.
8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo M. P. skundą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nustatomos visos minėtame straipsnyje nurodytos aplinkybės. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso žemos rizikos grupei – 27 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
10. Nors nuteistasis M. P. skunde tvirtina, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, todėl jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje, su tokiu vertinimu nesutiktina. Socialinio tyrimo išvadoje M. P. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 27 balai. Be to, ši rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 4 balais. Tačiau, kolegijos vertinimu, nors rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką ir yra sumažėjusi, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, kitos jį charakterizuojančios aplinkybės neduoda pagrindo spręsti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Nuteistasis, kaip minėta, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra skatintas, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Bausmės atlikimo metu M. P. nesielgė nepriekaištingai, buvo baustas (keturis kartus), tame tarpe ir už pakankamai grubų pažeidimą – buvo sulaikytas neblaivus. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Be to, pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, pažeidimų darymas laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje ir vėliau, t. y., kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę (paskutinis pažeidimas padarytas praėjus pusei metų nuo bausmės atlikimo pradžios), patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia pagrįstai abejoti probacijos sėkmingumu, kadangi probacija neišvengiamai yra susijusi su tam tikrų draudimų ir įpareigojimų vykdymu.
11. Išvadą, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai: darbinės patirties stoka, mąstymas ir elgesys. Nuteistasis, nors ir turėdamas priteistą pakankamai didelį civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, tik atvykęs į pataisos namus atsisakė siūlomo mokamo darbo. Vėliau dėl įdarbinimo taip pat nesikreipė. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis civilinį ieškinį atlygina pagal galimybes, teismas pažymi, kad šiuo atveju nuteistojo galimybė atlyginti ieškinį yra susijusi su jo paties nenoru dirbti ir dėti pastangas tam, kad nusikaltimu padaryta žala būtų atlyginta. Aptariamų aplinkybių kontekste deklaratyviais laikytini M. P. teiginiai, kad laisvėje jis įsidarbins ir greičiau atlygins civilinį ieškinį, kadangi, kaip minėta, bausmės atlikimo metu jis noro dirbti apmokamą darbą neišreiškė. Be to, nuteistajam nustatytas kriminogeninis veiksnys, susijęs su jo mąstymu ir elgesiu, neduoda pagrindo išvadai, kad M. P. savo padarytą nusikaltimą iš tikrųjų vertina neigiamai, dėl savo veiksmų gailisi, supranta jų neteisėtumą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis savo nusikalstamą elgesį pateisina teigdamas, kad tai buvo reakcija į kilusį konfliktą, savigynos forma, t. y. nuteistasis dėl nusikaltimo pasekmių kaltina patį nukentėjusįjį. Tokios pozicijos, kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, M. P. laikėsi ir nagrinėjant bylą teisme. Paminėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas šiuo atveju labiau sietinas ne su noru pasitaisyti ir efektyviai pasiekti bausmės tikslus, o su siekiu save teigiamai charakterizuoti prieš lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją.
12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad akivaizdi ir pakankama nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, todėl lygtinis paleidimas jam netaikytinas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl apylinkės teismo nutartis paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. P. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.