- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-12
- Bylos Nr.
- 1S-219-926/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21852-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Vingilė
- Nuteistasis
- A. V.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. (toliau –nuteistasis) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. V. skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 9 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. V. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 4 dalį 70 parų arešto bausme, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir nuteistajam paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. V. paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2022 m. liepos 26 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2025 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė nuteistajam A. V. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija savo sprendimą grindė tuo, kad nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlieka antrą įkalinimo bausmę, teistas 33 kartus, teismo pripažintas recidyvistu, kad nuteistasis turi gyvenamąją vietą, patvirtinimas dėl būsimos darbo vietos neatnaujintas, turima sąlyginai nedidelė skola padengta maža dalimi, tiek laisvėje, tiek įkalinimo vietoje dirbo epizodiškai, finansiškai padeda sugyventinė bei motina, bausmės atlikimo metu teigia norintis dirbti, tačiau interviu metu demonstruoja išrankumą darbo pobūdžiui, teigia, kad nedirbs jo orumą žeminančio darbo, kas rodo subkultūros pripažinimą, naujausia darbinė veikla (meninė kūryba, popieriaus, kartono gaminiai) kelia abejonių, per trumpą bausmės atlikimo laiką 8 kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, 3 kartus baustas, 2024 m. rugpjūčio 16 d. už psichotropinių medžiagų vartojimą, po šios nuobaudos buvo grąžintas iš atviro į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nuo 2025 m. kovo 6 d. vėl perkeltas į lengvą grupę, kad 2024 m. rugpjūčio 16 d. pažeidimas buvo padarytas per Lygtinės komisijos rekomendacijos laikotarpį, neįvykdė rekomendacijos nedaryti teisės aktų pažeidimų, 2023 m. lapkričio 7 d. buvo pašalintas iš TOG programos, kadangi nuteistojo elgesys neatitiko TOG bendruomenės nuostatų ir vertybių, padarytus pažeidimus nuteistasis linkęs sumenkinti, neigti, bausmės atlikimo metu išryškėjo naujas kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas narkotikais, kuris šiuo metu valdomas, taip pat kad nuteistasis vis dar stokoja vidinių resursų imtis konkrečių veiksmų, kurie padėtų ne tik valdyti nusikalstamo elgesio riziką, bet ir pagerinti asmeninio gyvenimo kokybę, nuteistasis tik dėsto socialiai priimtinus ateities tikslus, konkrečių sprendimų neturi.
4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą Komisijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), konstatavęs, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis Kauno apygardos teismui pateiktu skundu prašo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
5.1. Nuteistojo teigimu, nors apylinkės teismas akcentavo, kad jo nusikalstamo elgesio rizika iki šiol išlieka nepakitusi, t. y. vidutinė, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis negali jos sumažinti iki žemos vien dėl teistumų skaičiaus. Nuteistasis nurodo, kad jam nustatyta akivaizdi pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir daugiau jos sumažinti nebegali. Taip pat nuteistasis nurodo, kad kartu su skundu pateikė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kuriame nuteistojo teigimu nurodyti penki kriminogeniniai poveikiai, didinantys nusikalstamo elgesio riziką, kuriuos siekdamas eliminuoti iš savo gyvenimo, nuteistasis lanko visas įstaigoje vykdomas programas, jas baigė ir šiuo metu, nuteistojo teigimu, juos valdo.
5.2. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamoje nutartyje dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, t. y. nestabili, maža darbo patirtis, lėšų valdymo sunkumai (finansinio pobūdžio nusikaltimai), negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, neigiamos nuostatos visuomenės atžvilgiu ir t. t., yra dėl jo praeityje įvykdytų nusikaltimų, tačiau nuteistojo teigimu, jis to pakeisti nebegali, net ir būdamas įkalinimo įstaigoje.
5.3. Nuteistasis teigia, kad pateikęs į įkalinimo įstaigą, jis dėjo visas pastangas pakeisti savo elgesį, tačiau toliau būnant įkalinimo įstaigoje, jis to daryti negalės bei prašo atsižvelgti į prie skundo pridėtą nusikalstamo elgesio rizikos valdymo planą, kuriame nurodoma, ką reikia atlikti, kad pasiekti tikslą. Dėl savanoriško įsiskolinimų dengimo, nuteistasis nurodo, kad yra baigęs ne vieną programą šia tema, kurią vedė specialistai, turintys tam tikrą išsilavinimą, taip pat 2024 m. lapkričio 30 d. pateikė prašymą kas mėnesį pervesti antstoliui po 5 eurus, tačiau nurodoma, kad praėjus pusei metų jis tariamai atlygino tik 10 eurų. Nuteistojo teigimu, nesuprantama, kaip nusikalstamo elgesio rizikos valdymo plane nurodytas motyvacinis pokalbis gali padėti labiau nei finansinio raštingumo mokymai.
5.4. Taip pat nuteistasis nesutinka su nusikalstamo elgesio rizikos valdymo plane nurodyta priemone – darbu bausmės atlikimo metu, kadangi dirba nuo pat atvykimo į įkalinimo įstaigą, taip pat šiuo metu vykdo individualią veiklą, už kurią gauną piniginį atlygį ir viską vykdo legaliai. Be to, nuteistasis pažymi, kad nurodomas veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu arba narkotinėmis priemonėmis, yra valdomas, jis yra baigęs dvi kvalifikuotų specialistų programas ir vienintelė priemonė, kurią realiai gali lankyti, yra savianalizės, diskusijų užsiėmimai, dėl kurių prašymą yra pateikęs 2024 m. gruodį, tačiau iki šiol niekas nevyksta. Taip pat nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo sprendimu, kad jam nėra nustatytas nei vienas apsauginis veiksnys, nes remiantis nusikalstamo elgesio rizikos valdymo planu, tokių veiksnių yra net du.
5.5. Nuteistojo manymu, nors apylinkės teismas ir pažymėjo, kad lygtinis paleidimas reikalauja maksimalios elgesio korekcijos, tačiau jis yra visiškai pasikeitęs nuo bausmės atlikimo pradžios, daro akivaizdžią pažangą ateityje nenusikalsti ir tai gali įrodyti tik taikant lygtinį paleidimą. Nuteistasis nurodo, kad jis yra atlikęs beveik 3 metus iš 5 metų laisvės atėmimo bausmės, yra visiškai pakeitęs savo elgesį ir mąstymą, o tolesnis jo buvimas laisvės atėmimo vietų įstaigoje gali tik pakenkti. Taip pat nuteistasis nurodo, kad ne kartą yra buvęs trumpalaikėse išvykose ir jokių pažeidimų nepadarė, kas patvirtina, jog nuteistojo tolimesnis taisymosi procesas gali būti tęsiamas, jam būnant laisvėje.
5.6. Nuteistasis nurodo, kad taikant jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, pataisos procesą jis galėtų tęsti taikant probaciją, kur dirbantys specialistai pritaikytų jam specifikuotas programas, kurios padėtų nuteistajam ateityje nebenusikalsti ir daug tiksliau pakeistų jo pažiūrį į nusikaltimus, nei tolesnis jo laikymas laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir motyvacinis pokalbis su pareigūnais, kurie dirba visiškai kitokį darbą.
5.7. Nuteistasis taip pat nurodo, kad turi gyvenamąją vietą, šeimą, darbą, lygtinio paleidimo taikymo metu būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų, taip pat kad niekada nekėlė pavojaus nei laisvėje, nei laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nesmurtavo, nebėgo, nesislėpė nuo teisėsaugos. Nuteistojo teigimu, pirma bausmė nepakeitė jo mąstymo galbūt dėl to, kad buvo jaunas, ar dėl to, kad tuo metu nebuvo visiškai jokios resocializacijos, tačiau dabar viskas pasikeitė ir prašo suteikti progą tai įrodyti.
Atsiliepimas
6. Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. pranešimu proceso dalyviams išaiškinta jų teisė pateikti atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, o Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 26 d. pranešimu proceso dalyviai buvo informuoti apie nuteistojo skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, skundą nagrinėjančią teisėją. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga, nuteistojo asmens byla bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą ir palikdamas galioti Komisijos nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus. Kauno apylinkės teismo nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, joje tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
9. Įvertinus apygardos teismui pateiktus ir skunde nurodomus nuteistąjį charakterizuojančius bei kitus lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingus duomenis, daroma išvada, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal „OASys“ metodiką, priskiriama vidutinei, todėl privalo būti nustatyta akivaizdi ir abejonių nekelianti pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
10. Abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, t. y. kad A. V. dalyvauja socialinėse veiklose, prevenciniuose pokalbiuose, kad nuteistojo atžvilgiu 2025 m. kovo 19 d. priimtas sprendimas dėl skatinimo priemonės skyrimo, kadangi nuteistasis lanko ir aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įvairiuose užsiėmimuose, iš popieriaus gamina įvairius darbus, kurie buvo įvertinti ir skundžiamoje nutartyje, teismui nekyla, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma nėra pakankama daryti išvadai, jog jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Taip pat nuteistasis nurodo, kad būdamas laisvėje dirbo, šiuo metu taip pat dirba, yra pateikęs prašymą dėl pinigų pervedimo antstoliui, kad turi šeimą, gyvenamąją vietą, kad baigė įvairias programas dėl alkoholio, narkotinių medžiagų vartojimo, kad trumpalaikių išvykų metų nepadarė jokių pažeidimų. Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. kovo 13 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad paminėti faktai rodo A. V. elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus, nes tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Pažymėtina, kad jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į griežtesnio tipo grupę, netektų turimų lengvatų ir panašiai, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia galimybę laisvės atėmimo bausmę atlikti švelnesnėmis kalinimo sąlygomis.
11. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs, vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kad nuteistasis dar nėra padaręs akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys, nuteistajam išskiriamų itin didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie buvo įvertinti ir skundžiama nutartimi. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą oficialaus darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai (finansinio pobūdžio nusikaltimai), dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu. Taip pat įvertintina ir tai, kad nuteistajam nenustatytas nei vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys, ką teisingai pažymėjo ir Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje. Nors nuteistasis nesutinka su pastarosiomis aplinkybėmis, nurodydamas, kad prie skundo pateiktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas įrodo, kad jam buvo nustatyti tik penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, o remiantis nusikalstamo elgesio rizikos valdymo planu – du apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau su tokiais skundo argumentais sutikti nėra objektyvaus pagrindo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad remiantis Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašu, patvirtintu Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-284, rizikos valdymas – tai visuma įvairių pagalbos priemonių, padedančių mažinti vertinamo asmens nusikalstamo elgesio pasireiškimo tikimybę. Taigi, nuteistojo pateiktame nusikalstamo elgesio rizikos valdymo plane yra nurodytos pagalbos priemonės, kurių įgyvendinimas, specialistų vertinimu, sudarytų galimybes nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos tolesnio vertinimo metu nustatyti egzistuojančius apsauginius kriminogeninius veiksnius. Be to, paties nuteistojo pateiktame nusikalstamo elgesio rizikos vertinime nurodoma, kad nenustatyta apsauginių veiksnių, mažinančių nusikalstamo elgesio riziką.
13. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 36¹ straipsniu, socialinio tyrimo išvada vertinama kaip viena iš pagrindinių informacijos apie nuteistąjį šaltinių, tai yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo A. V. Socialinio tyrimo išvada buvo parengta, įvertinus nuteistojo teisės pažeidimų istorijos faktus, jo mąstymo, elgesio bei nuostatų ypatumus, asmens bylos duomenis, interviu metu gautą informaciją bei įvertinimo metodikos „OASys“, kuri yra aprobuota Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“, gautus duomenis. Būtent įvertinimo metodikos „OASys“ pagalba be kita ko yra nustatomi vertinamojo asmens atžvilgiu egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai, kurie nurodomi ir socialinio tyrimo išvadoje. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti Socialinio tyrimo išvados duomenimis, taip pat ir nuteistajam nustatytais kriminogeniniais veiksniais. Įvertintina ir tai, kad iš prie skundo nuteistojo pateikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo nėra aišku, kada pastarasis vertinimas buvo atliktas, kadangi jame nurodomos datos 2023 m. liepos 18 d., 2024 m. vasario 14 d., 2024 m. balandžio 17 d., 2024 m. liepos 30 d. ir 2024 metai, todėl skundo nagrinėjimo metu vertintini Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys, nustatyti 2025 m. kovo 13 d. ir kuriais, kaip minėta, nėra pagrindo netikėti.
14. Socialinio tyrimo išvadoje, nurodoma, kad remiantis „Sodra“ duomenimis, nuteistojo darbinė patirtis yra menka ir stokoja stabilumo, kadangi vyrauja darboviečių kaita, nedarbo laikotarpiai, taip pat tikėtina, kad pajamos, gautos iš nusikalstamų veikų, buvo vienas pagrindinių jo pragyvenimo šaltinių, nors nuteistasis tai ir neigia, teigdamas jog jis nenusikalto, tik prisiėmė kaltę, kad gautų mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nuo 2022 m. vasario 27 d. iki 2024 m. kovo 13 d. vykdė individualią veiklą, tačiau 2023 m. lapkričio 6 d. buvo nubaustas administracine tvarka (įspėjimu), kadangi teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė Metinės pajamų deklaracijos. Aukštesnysis teismas sutinka, kad pastaroji aplinkybė patvirtina nuteistojo aplaidų požiūrį į prisiimtas finansines atsakomybes. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu teigia norintis dirbti, taip pat nuteistasis pirmosios instancijos teismui pateikė prašymo laisvės atėmimo vietų įstaigai suteikti darbo vietą kopiją, tačiau nurodoma, kad interviu metu nuteistasis demonstruoja išrankumą darbo pobūdžiui, nes teigia, kad nedirbs jo orumą žeminančio darbo (pavyzdžiui, valytoju ar valgyklos darbininku). Kaip teisingai nurodo ir pats nuteistasis, jis yra gavęs leidimą ir vykdo individualią veiklą (meninė kūryba, popieriaus ir kartono gaminiai), tačiau Socialinio trimo išvadoje nurodoma, kad tikėtina, jog nuteistajam neturint pastovių pajamų, jam kils sunkumų integruojantis visuomenėje bei gali atsirasti poreikis įvykdyti finansinio pobūdžio nusikaltimą pakartotinai. Taip pat nurodoma, kad ir nuteistojo turimų įsiskolinimų dengimas (antstoliai, išperkamoji nuoma) reikalauja pastovaus pajamų šaltinio ir lėšų paskirstymo kompetencijos. Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados parengimo dienai pagal laisvės atėmimo vietų įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus nuteistasis turėjo išmokėti 2 108,93 Eur, iš kurių buvo išmokėta 45,56 Eur, pagal paties nuteistojo prašymą – 10 Eur, taigi, viso išmokėta 55,56 Eur. Taip pat sutiktina su nuteistuoju, kad jis turi šeimą ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais, tačiau kaip teisingai konstatuota, įvertinus tai, jog ši aplinkybė egzistavo ir nuteistojo nusikalstamų veikų metu, spręstina, kad būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, todėl teigiami santykiai su šeimos nariais negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijos. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis tiek laisvėje, tiek ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stokojo atsakingumo, nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei pozityviose veiklose. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis, negebėdamas susikurti struktūros savo gyvenime, jau ankstyvame amžiuje įsitraukė į nusikalstamas veikas, teismo yra pripažintas recidyvistu, o visa eilė jo įvykdytų nusikalstamų veikų yra modelio dalis, siekiant finansinės naudos, pakartotiniai nuteistojo įsitraukimai į rizikingas situacijas rodo jo netinkamą gyvenimo būdą, todėl pastangos keisti gyvenimo būdą vis dar turėtų būti esminė vertybinė orientacija, turinti įtakos nuteistojo elgesio teigiamiems pokyčiams ir apsauginis veiksnys, mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę. Aptartos aplinkybės patvirtina Socialinio tyrimo išvados teiginį, kad nuteistasis nepasimokė iš savo praeities klaidų, sistemingai kartojo to paties pobūdžio nusikalstamas veikas, turėdamas finansinių problemų, rinkosi nusikalstamą jų sprendimo būdą, neieškodamas socialiai priimtinų galimybių. Taip pat nurodoma, kad nors nuteistasis bausmės atlikimo metu yra aktyvus pozityvaus užimtumo veiklų dalyvis, itin sekasi meninės raiškos užsiėmimai, dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jis nepasižymi stabiliu teigiamu elgesiu, bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas, bet ir ne kartą baustas drausmine tvarka, taip pat 2023 m. lapkričio 7 d. buvo pašalintas iš TOG programos, kadangi jo elgesys neatitiko TOG bendruomenės nuostatų ir vertybių, kūrė nesaugią atmosferą kitiems programos dalyviams. Teigiama, kad nuteistasis dalyvavo savarankiškų užduočių sesijoje ir individualiose konsultacijose, analogiškai atitinkančiose priklausomybių prevencijos grupinius užsiėmimus, gavo baigimo pažymėjimą, tačiau 2024 m. rugpjūčio 16 d. A. V. buvo nubaustas drausmine tvarka už psichotropinių medžiagų vartojimą, kas rodo, jog nors nuteistasis ir dalyvavo priklausomybių prevencijos veiklose, tačiau įvyko atkrytis, ir nors po pastarojo pažeidimo daugiau nebuvo fiksuota psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų, nuteistasis dalyvavo individualiame motyvaciniame pokalbyje, kur išsakė neigiamą požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą, praėjo nemažas laiko tarpas, dėl ko laikytina jog šiuo metu ši sritis yra valdoma, tačiau vis tik išlieka tikimybė, kad bet kuriuo gyvenimo periodu ši sritis gali būti vėl suaktyvinta. Dėl pastarųjų aplinkybių Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad svarbu ir toliau išlaikyti nuteistojo motyvaciją nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, 2024 m rugpjūčio 16 d. pažeidimas buvo padarytas per Lygtinės komisijos rekomendacijos laikotarpį, taiga, nuteistasis neįvykdė rekomendacijos nedaryti teisės aktų pažeidimų. Taip pat Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistojo savivertė kiek padidinta, dešimtbalėje sistemoje save vertina aštuoniais balais, kaip pagrindinį, siektiną dalyką nuteistasis įvardina padėtį visuomenėje, siekį būti pripažintam, jis stokoja savianalizės įgūdžių. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad siekiant didinti nuteistojo resocializacijos proceso sėkmės galimybes, yra svarbus nuteistojo motyvacijos išlaikymas keisti savo gyvenimo būdą, koreguoti problemines sritis ir siekti teigiamų asmeninių pokyčių. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, jog interviu metu nuteistasis menkina nusikaltimų mąstą, padarytą žalą, teigia kaltę pripažinęs dėl palankesnių bausmės skyrimo sąlygų, ko pasėkoje jam yra sunku suvokti savo veiksmų pasekmes, jų atsiradimo priežastis ir sprendimo galimybes. Taip pat teigiama, kad nuteistasis nepriima kritikos ir neįsiklauso į kitų nuomonę apie save, turi kategorišką nuomonę ir jos nėra linkęs keisti, be to, nuteistojo skundo turinys parodo, kad nuteistasis kritiškai vertina ir jam sudarytą individualų resocializacijos planą bei numatytas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo priemones, todėl akivaizdu, jog nuteistasis šiuo metu visa dar stokoja vidinių resursų imtis konkrečių veiksmų, kurie padėtų ne tik valdyti nusikalstamo elgesio riziką, bet ir pagerinti asmeninio gyvenimo kokybę. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad nuteistasis išlieka pasyvus, tik deklaratyviai dėstantis socialiai priimtinus ateities tikslus, kurie yra nukreipti į darbinės veiklos paieškas, socialiai priimtino gyvenimo būdo kūrimą ir panašiai, jis išlieka labiau susikoncentravęs ties savo poreikiais. Nuteistasis vis dar negeba nuosekliai laikytis nustatytų taisyklių, turi galiojančią drausminę nuobaudą, vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, išsako kaltinimą aplinkai, išankstiniam nusistatymui prieš jį kaip asmenį. Taip pat nurodoma, kad remiantis įvertinimo metu surinkta informacija, galima teigti, jog nuteistojo impulsyvumas, nepakankamas savo veiksmų pasekmių įvertinimas bei orientavimasis į savo poreikių patenkinimą, menki problemų sprendimo įgūdžiai, negebėjimas sistemingai siekti savo tikslų teisėtomis priemonėmis, yra su įvykdytomis nusikalstamomis veikomis tiesiogiai susiję kriminogeniniai poreikiai.
15. Nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, vykdydamas jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau tai pakankamai reikšmingos įtakos riziką nusikalsti pakartotinai didinančių veiksnių mažinimui ar eliminavimui neturėjo ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos teigiamų pokyčių ženkliai neįtakojo, kadangi, kaip ir minėta, nuteistajam vis dar nustatomas reikšmingas galinčių būti pašalintais dinaminių kriminogeninių veiksnių itin didelis skaičius. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl, kaip minėta, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar kitais, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais, duomenimis nėra jokio objektyvaus pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad priešingai nei teigiama skunde, jam išskiriamus kriminogeninius dinaminius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti, o šiuo atveju esantis didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Be to, šioje dalyje įvertinta ir ta aplinkybė, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas. Remiantis byloje esančiais 2024 m. lapkričio 25 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus bei 2025 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skatinimo priemonės skyrimo nuteistajam A. V. nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2025 m. kovo 19 d. nuteistasis buvo du kartus skatintas, tačiau laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. nuteistasis padarė net aštuonis pažeidimus (reikalavimų nevykdymą, nustatytos tvarkos nesilaikymą, psichotropinių medžiagų vartojimą), už kuriuos buvo skirtos net trys nuobaudos (viena iš jų 2024 m. gegužės 21 d. panaikinta). Be to, 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tačiau 2024 m. rugpjūčio 19 d. po gautos nuobaudos grąžintas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą ir tik nuo 2025 m. kovo 6 d. nuteistasis vėl buvo perkeltas į lengvą grupę. Pastarosios aplinkybės patvirtina Socialinio tyrimo išvados argumentą, kad nuteistajam sąmoningai koreguoti savo elgesį pagal režimo reikalavimus trūksta valios ir vertybinės motyvacijos, kas taip pat sudaro pagrindą abejoti, kad nuteistojo elgesys šiuo metu jau yra tiek pakitęs teigiama linkme, jog jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
16. Aukštesnysis teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kurias teisėtai ir pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas.
17. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę, ankstesni teisės pažeidimai, neatliktos bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, kas pagrįstai buvo padaryta ir Kauno apylinkės teismo, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai kad nuteistasis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo teistas net trisdešimt tris kartus, o skundžiamos nutarties priėmimo dienai – trisdešimt keturis kartus, iš esmės daugiausiai už finansinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kad šiuo metu atlieka keturiais apkaltinamaisiais nuosprendžiais paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę už BK 182 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas (sukčiavimus), kas patvirtina, jog nuteistasis nuolat vykdė to paties pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat kad A. V. realią su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka antrą kartą, kad nuteistasis yra pažeidęs bausmės atlikimo sąlygas, nes būdamas teistas, darė naujas nusikalstamas veikas, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas bei kad vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, bet dėl susiformavusių neigiamų vertybių bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad bausmės atlikimo metu yra stebimos nuteistojo pastangos įsitraukti į resocializacijos procesą ir valdyti kriminogeninius poreikius, nuteistasis suvokia, kad visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau laisvėje jis negebėjo suvaržyti savo elgesio, atsižvelgdamas į juos, nes nuolat vykdė nusikalstamas veikas, neatsižvelgdamas į visuomenės interesus, todėl nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis suponuoja prielaidas apie jo nepakankamą gebėjimą gerbti visuomenėje nustatytas taisykles bei moralines normas. Pažymėtina, kad į ankstesnę kriminalinę praeitį atsižvelgiama ir aprobuota „OASys“ metodika, vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, todėl nuteistojo teisės tokiu būdu nėra pažeidžiamos. Taigi, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šios aplinkybės, įvertinus jas su kitomis anksčiau paminėtomis aplinkybėmis, leidžia abejoti tuo, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis lygtinio paleidimo laikotarpiu.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo poveikio nuteistojo A. V. elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti. Nors ir neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleisti į laisvę, asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat ir nuteistojo A. V. neatliktos bausmės dalis, kuri, kaip teisingai nurodė ir Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, vis dar yra ženkli, įvertinus ją aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti, ką teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas.
19. Aptartų duomenų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo A. V. taisymosi procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius dinaminius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, ir formuoti tinkamus problemų sprendimo įgūdžius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta, Kauno apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą ir palikdamas galioti Komisijos nutarimą netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo instituto, nepažeidė nei tarptautinės, nei nacionalinės teisės aktų, taip pat nepažeidė teisingumo ir proporcingumo principų, todėl nuteistojo skundo tenkinti nėra pagrindo, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 15 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.