Kauno apylinkės teismo nutartis

2025-05-15 · Byla Nr. TS-43-548/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-01-23Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-04-03Kauno apygardos teismas
  3. TS-43-548/2025Nutartis · 2025-05-15Kauno apylinkės teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2025-06-12Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-05-15
Bylos Nr.
TS-43-548/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-21852-2022-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Nuteistasis
A. V.

Įžanginė dalis

Byla Nr. TS-43-548/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21852-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos:(S)2.5.15.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. gegužės 15 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. LK-N-289, netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu nuteistasis pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, skirta bausme, ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2022 m. liepos 26 d., pabaiga – 2027 m. liepos 26 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2025 m. balandžio 9 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-289 netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Antra įkalinimo bausmė, teistas 33 kartus. 2024 m. rugpjūčio 5 d. buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tačiau 2024 m. rugpjūčio 19 d. grąžintas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Teismo pripažintas recidyvistu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendis dar neįsiteisėjęs. Nuteistasis turi gyvenamąją vietą. Patvirtinimas dėl būsimos darbo vietos neatnaujintas. Turima sąlyginai nedidelė skola padengta maža dalimi. Tiek laisvėje, tiek įkalinimo vietoje dirbo epizodiškai. Finansiškai padeda sugyventinė bei motina. Bausmės atlikimo metu teigia norintis dirbti, tačiau interviu metu demonstruoja išrankumą darbo pobūdžiui, teigia, kad nedirbs jo orumą žeminančio darbo, tai rodo subkultūros pripažinimą. Naujausia darbinė veikla (meninė kūryba, popieriaus, kartono gaminiai) kelia abejonių. Pastaruoju metu nuteistasis teigia, kad kinta jo mąstymas, požiūris į padarytas veiklas, šiuo metu jis stengiasi atsiriboti nuo aplinkos, kliautis savo nuomone. Siekdamas teigiamo pokyčio įsitraukia į resocializacijos procesą, savišvietai skaito įvairią literatūrą, dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose, tačiau per trumpą bausmės atlikimo laiką 8 kartus buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, 3 kartus baustas (2024 m. rugpjūčio 16 d. psichotropinių medžiagų vartojimas), po šios nuobaudos buvo grąžintas iš atviro į pusiau atvirą tipą, kuriuo metu atlieka bausmę, tik nuo 2025 m. kovo 6 d. vėl perkeltas į lengvą grupę. 2024 m. rugpjūčio 16 d. pažeidimas buvo padarytas per Lygtinės komisijos rekomendacijos laikotarpį, neįvykdė rekomendacijos nedaryti teisės pažeidimų. Dar prieš tai, 2023 m. lapkričio 7 d. buvo pašalintas iš TOG programos, kadangi nuteistojo elgesys neatitiko TOG bendruomenės nuostatų ir vertybių. Padarytus pažeidimus nuteistasis linkęs sumenkinti, neigti. Bausmės atlikimo metu išryškėjo naujas kriminogeninis veiksnys – piktnaudžiavimas narkotikais, šiuo metu valdoma. Remiantis išvada, nuteistasis vis dar stokoja vidinių resursų imtis konkrečių veiksmų, kurie padėtų ne tik valdyti nusikalstamo elgesio riziką, bet ir pagerinti asmeninio gyvenimo kokybę. Nuteistasis tik dėsto socialiai priimtinus ateities tikslus, konkrečių sprendimų neturi. Komisija konstatuoja, kad atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis A. V. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Komisijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. LK-N-289 ir prašo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nurodoma, kad įstaigos atstovai jam nurodė, kad nereikia atnaujinti patvirtinimo dėl būsimos darbo vietos, nes jis jau buvo atnaujintas prieš mažiau nei metus ir galioja iki šiol, todėl to daryti nėra pagrindo. Nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio jis įsidarbino ir ten dirbo iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio, kol buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. 2025 m. deklaruojant pajamas už 2024 metus, Lietuvos kalėjimų tarnyba deklaravo, jos jis uždirbo apie 200 eurų, ko pasėkoje jo turima skola padengta maža dalimi, nes neturėjo galimybės dirbti daugiau. Taip pat dengė įsiskolinimus savarankiškai, kadangi jis pateikė prašymą iš jo asmeninės sąskaitos kiekvieną mėnesį antstolei pervesti po 5 eurus, kas rodo, jog jis nuolat, pagal galimybes, dengia įsiskolinimus tiek iš gaunamo atlyginimo, tiek savarankiškai. Po ganėtinai ilgo bausmės atlikimo jis išėjo į laisvę 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir po savaitės laiko iškart įsidarbino ir nebuvo nei savaitės, kad jis neturėtų darbo. Kadangi dirbo užsienyje, „Sodra“ šių duomenų nemato, tačiau jis yra pateikęs darbo sutartis. Grįžęs į Lietuvą ilgą laiką dirbo vadybininku ir pradėjo vykdyti individualią veiklą, kurią vykdė iki pat suėmimo. Įkalinimo įstaigoje įsidarbino tik atvykęs į įstaigą ir dirbo iki bausmės sąlygų pakeitimo, t. y. beveik metus. Sugrįžus iš atviro tipo bausmės atlikimo vietos, nuolat teikė prašymus įsidarbinti, tačiau darbo vietų tariamai nebuvo, ko pasėkoje pradėjo vykdyti individualią veiklą, kurią vykdo iki šiol. Jis yra teiktas skatinti už gerą elgesį, sąžiningą darbą, tačiau paskatintas nebuvo. Be to, įstaigos viršininkas patvirtino, kad jo elgesys nepriekaištingas, daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip nurodyti ir iki motyvai bei jo lankyti užsiėmimai. Pagal naujausią socialinio tyrimo išvadą (2025 m. kovo 13 d.) jam yra nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jis nuolat vaikšto į trumpalaikes išvykas ir yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje nenusikals. Nutarime nurodyta, kad jis 8 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, tačiau jis baustas tik 3 kartus ir ganėtinai seniai. Be to, jo pažeidimai nebuvo piktybiniai ar smurtiniai, daugiausia pažeidimų padaryta dėl to, jog jis nesikėlė į būrį, kuriame jam grėsė pavojus. Du kartus yra baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą, tačiau daugiau nevartoja, suprato savo klaidas ir savo veiksmų pasekmes, baigė priklausomybių kursus du kartus ir šiuo metu šis veiksnys yra valdomas.

Nuteistojo A. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam A. V., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau anksčiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant. Tačiau išanalizavus skundo nagrinėjimui aktualius duomenis, sutiktina su skundžiamu Komisijos nutarimu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, nustatytas nebuvo.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad ankstesnių vertinimų metu, taikant „OASys“ metodiką, A. V. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir, kaip matyti, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iki šiol išlieka nepakitusi. Atlikus paskutinįjį vertinimą nustatyta, kad be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą oficialaus darbo patirtį, turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, lėšų valdymo sunkumai (finansinio pobūdžio nusikaltimai), dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas rizikingas / pavojingas elgesys, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas konkretus / nelankstus mąstymas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas, priežiūros / apribojimų pažeidimai, savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu), kurie turi neabejotinos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui, ir kurie, tęsiant pataisos procesą įkalinimo įstaigoje, dar turi būti esmingai koreguojami, kad leistų spręsti, jog paleistas lygtinai, nuteistasis laikysis įstatymų. Atkreiptinas dėmesys, kad nenustatytas nė vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti. Teismas taip pat pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Taip pat pažymėtina, kad tik realus nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių valdymas siekiant juos mažinti, leistų teismui svarstyti dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos galimybės, ko vis tik, šiai dienai nėra nustatyta.

Bylos duomenys atskleidžia, jog nuteistajam A. V. trūksta lėšų tvarkymo įgūdžių. Nuteistasis nuo 2022 m. vasario 27 d. vykdė individualią veiklą, kuri bausmės atlikimo metu buvo sustabdyta nuo 2024 m. kovo 13 d. Pakartotinio vertinamojo pokalbio metu nuteistasis teigė, jog ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu apie 4 metus dirbo santechniku ir keletą mėnesių dirbo siuvykloje. Po bausmės atlikimo išvyko dirbti į užsienį ir po to su sugyventine įkūrė mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo apie 1,2 m. Vėliau pradėjo vykdyti individualią veiklą krovinių pervežimo srityje, kurią vykdė iki sulaikymo. Visgi, nuteistasis bausmės atlikimo metu nors ir teigė, kad nori dirbti, tačiau interviu metu demonstravo išrankumą darbo pobūdžiui, teigė, kad nedirbs jo orumą žeminančio darbo (valytoju ar valgyklos darbininku). Nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki 2024 m. rugpjūčio mėnesio dirbo siuvyklos darbininku. Šiuo metu užsiima darbine veikla – menine kūryba, popieriaus, kartono gaminiai. Nuteistasis taip pat turi pakankamai didelius finansinius įsipareigojimus, kurių nėra linkęs savanoriškai dengti. Pažymėtina, kad itin menka oficiali darbinė patirtis, ankstesnės patirtys, vykdytų nusikalstamų veikų motyvai, išlieka aukštu rizikos veiksniu. Be to, įvertinus ir tai, kad veikos, už kurios įvykdymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo atliktos iš finansinių paskatų, kelia pagrįstų abejonių dėl sėkmingos reintegracijos į visuomenę, kadangi nuteistajam nesugebėjus savęs įtvirtinti darbinėje veikloje ir realizuoti savęs visuomenėje teisėtais būdais, tai gali tapti veiksniu skatinančiu nuteistąjį vėl grįžti prie senų gyvenimo įpročių ir finansinės naudos siekti nusikalstamu būdu. Todėl įvertinus šias aplinkybes, tiek nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tiek vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę gali tęsti neizoliuotas nuo visuomenės, priešingai, aptarti duomenys atskleidžia, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas ir koreguojamas nuteistajam būnant struktūruotoje aplinkoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, jog nuteistasis A. V. bausmės atlikimo metu aštuonis kartus pažeidė nustatytas taisykles, buvo skiriamos nuobaudos ir už psichotropinių medžiagų vartojimą. Toks nuteistojo elgesys rodo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Tuo tarpu nuteistasis šešis kartus buvo pateiktas skatinimui už gerą elgesį, sąžiningą darbą, tačiau paskatintas buvo tik vieną kartą – 2024 m. gegužės 23 d. Paskutinį kartą buvo siūlomas skatinimui 2024 m. rugpjūčio 29 d., tačiau paskatintas nebuvo, o 2024 m. rugsėjo 12 d. vėl pažeidė įkalinimo įstaigos nustatytą tvarką. Dėl šių aplinkybių teismas nevertina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Teismas sutinka su skundo argumentais, kad A. V. dalyvauja socialinėse veiklose, prevenciniuose pokalbiuose, nuteistojo atžvilgiu 2025 m. kovo 19 d. priimtas sprendimas dėl skatinimo priemonės skyrimo, kadangi A. V. lanko ir aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sprendė Lietuvos Respublikos Konstitucijos egzaminą, dalyvavo žinių viktorinoje, lankė nuostatų keitimo užsiėmimus, lanko vairuotojų veiklos užsiėmimus, turi meninių gebėjimų, iš popieriaus gamina įvairius darbus, tačiau, teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Be aukščiau aptartų duomenų visumos, pažymėtina ir tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokios įtakos nuteistojo elgesiui neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas, kuris be kita ko reiškia, kad skiriant bausmę asmeniui turi būti pasiekta pusiausvyra tiek tarp nubaudimo, tiek tarp visuomenės ir nukentėjusiųjų asmenų interesų užtikrinimo. Nedidelės paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas ir lygtinio paleidimo taikymas, jei ir atitinkantis įstatymo nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies, nuteistajam asmeniui gali sudaryti klaidingas prielaidas dėl nebaudžiamumo. Be to bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kuri nėra savitikslė, o teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistam asmeniui natūraliai turi sukelti tam tikrus suvaržymus. Šiuo atveju nuteistojo A. V. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, ją įvertinus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės kontekste, dar laikytina didele. Todėl šią aplinkybę įvertinus ir aukščiau aptartų duomenų kontekste, spręstina, kad dabartiniame etape pataisos procesas izoliuotam nuo visuomenės, dar nėra baigtas, nors nuteistojo elgesyje stebimi ir teigiami veiksniai, tačiau jie dar nėra tokie įtikinantys, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti nestruktūruotoje aplinkoje. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus, todėl nuteistojo A. V. skundas, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. LK-N-289 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. skundą, dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 9 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-289 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.

Teisėjas Ričardas Juodis