- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- TS-58-827/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Nuteistasis
- R. E.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. E., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-132 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam R. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir nuteistojo asmens bylos medžiagą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. E. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir jam paskirta bausmė – 14 metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. vasario 6 d., į bausmės laiką įskaitant suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. vasario 5 d. iki 2012 m. vasario 23 d.
Bausmės pradžia – 2011 m. vasario 6 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 19 d., 2/3 paskirtos bausmės atliko – 2021 m. gegužės 19 d., neatliktos bausmės dalis 2021 m. liepos 29 d. – 4 metai 25 mėnesiai 21 diena.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam R. E. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarimas motyvuotas tuo, kad atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo R. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, taip pat nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika, nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bausmės atlikimo metu nedirba, būdingos problemos susijusios su psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotinių medžiagų) vartojimu, laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 metų, tačiau tik pastaruoju laiku išreiškė motyvaciją dalyvauti tikslinėse intervencijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, taip pat į tai, kad Komisijos rekomendacijas vykdė formaliai bei nuteistajam likusi pakankamai didelė neatliktos bausmės dalis. Minėtu nutarimu nuteistajam rekomenduota – mokėti priteistus ieškinius, dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. E. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl minėto Nutarimo, kuriuo prašo panaikinti Komisijos Nutarimą, nurodydamas, kad Nutarimas priimtas netinkamai, nepalankiai ir neigiamai charakterizavus jo asmenybę, pažymint jo teistumų skaičių, nors pagal teismų praktiką lygtinis paleidimas yra taikytas asmenims, turintiems didesnį teistumų skaičių, o nutarime vertinant jo praeitį (bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimą, probacijos priežiūros metu įvykdytą nusikaltimą), Komisija nepagrįstai neigiamai vertina jo asmenybę. Skunde pažymi, kad pritaikius jam lygtinį paleidimą, bausmė niekur nedings, keisis tik bausmės atlikimo sąlygos, bei bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas. Taip pat nurodė, kad 2021 m. sausio 25 d. Komisijai nutarimu netaikius jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jam pateiktas rekomendacijas (dalyvauti tikslinėse intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą; mokėti priteistus ieškinius bei atlikti nemokamus darbus (ne mažiau 3) pataisos įstaigose jis įvykdė. 2021 m. kovo 19 d. pateikė prašymą pataisos namų administracijai išreikšdamas pageidavimą dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programoje, nukreiptoje į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, į ką jam 2021 m. balandžio 7 d. raštu buvo atsakyta, jos Individualiame socialinės reabilitacijos plane, su kuriuo jis pasirašytinai supažindintas ir nutarimu rekomenduotos priemonės susijusios su poreikiu tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programose, įsidarbinti ir pradėjus dirbti išlaikyti darbą, dengti priteistą ieškinį. Taip pat rašte paminėta, kad 2021 m. kovo 15 d. Resocializacijos skyriaus patarėjos priėmimo metu, jam išaiškintos turimos galimybės bei poreikis išlaikyti Individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonių vykdymo nuoseklumą, nustatyti tolimesnio profesinio bendravimo tikslai, išaiškinant rekomenduotinas priemones; sutarta profesinį bendravimą tęsti ateityje, priklausomai nuo kitų nusikalstamo elgesio rizikos valdymo priemonių įgyvendinimo. Taip pat 2021 m. bandžio 14 d. kreipėsi į pataisos namų įstaigą dėl leidimo užsiimti individualia darbine, kūrybine veikla, būti įdarbintam nuotoliniu būdu, laisvės veikiančioje įmonėje UAB „S“, draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu, tačiau gavo atsakymą, kad šio klausimo svarstymas atidedamas iki tol, kol bus gautas išaiškinimas iš Kalėjimų departamento dėl nuteistųjų savarankiško įdarbinimo galimybių už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Taip pat 2021 m. gegužės 2 d. išklausė kursą dėl finansinės padėties, turimų įsiskolinimų, pradėjo pagal turimas galimybes mokėti dengiant priteistus ieškinius (apie 40 eurų į mėnesį). Tiek vykdydamas rekomendacijas, tiek individualaus socialinės reabilitacijos priemonių vykdymo planą pataisos įstaigoje atliko įvairius nemokamus darbus. 2021 m. gegužės 17 d. baigė programą „Kaip pačiam išsivaduoti nuo priklausomybių“, kreipėsi į Asociaciją „Laisvas žmogus“ psichologinės pagalbos, siekdamas pakeisti įprastą gyvenimo būdą, žalinus įpročius, nekonstruktyvius elgesio modelius, kuri atlikus laisvės atėmimo bausmę įsipareigoja tęsti resocializacijos darbą, padėti integruotis į visuomenę ir pan. Taip pat nuteistasis skunde nurodo, kad 2021 m. gegužės 25 d. pradėjo lankyti naują programą „Karjeros laiptai“ ir ją 2021 m. rugpjūčio 2 d. baigė, 2021 m. liepos 2 d. pradėjo lankyti programą „Išmokime gyventi be smurto“, o už aktyvų dalyvavimą kūrybiniuose konkursuose 2021 m. birželio 11 d. gavo paskatinimą (13-ą). R. E. skunde nurodė, kad iš visų šių duomenų akivaizdu, kad nuo pat bausmės pradžios jis nuosekliai realizavo save darbinėje ir mokslo veikloje, baigė vidurinę mokyklą, įgijo tris specialybes, dalyvavo agrokultūriniame projekte „Žalioji oazė“, užsiėmė kūrybine veikla, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse ar programose, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dengia įsiskolinimus, kas jį charakterizuoja teigiamai, o ne neigiamai, kaip tai nurodyta skundžiamame nutarime.
Taip pat skunde nurodė, kad Komisija nutarime pažymi, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nurodydama socialinio tyrimo išvadoje išskirtus dinaminius veiksnius, tačiau bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų nevartojo, supranta jų žalą, lankė visas įmanomas programas, nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei, nepalaiko jokios kriminalinės subkultūros, nereiškia diskriminacijos. Nėra socialiai atsiskyręs, jo gyvenime yra svarbūs kiti žmonės, sugeba adaptuotis, prisitaiko prie gyvenimo sąlygų, aiškiai deklaruoja savo gyvenimo siekius, planus, sietinus su darbine veikla. Turi didelę motyvaciją nenusikalsti ir griežtai laikytis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nustatytų sąlygų, kad tik galėtų padėti ir palaikyti savo artimuosius.
Nurodo, kad visiškai prisiėmė kaltę dėl savo nusikalstamos veikos, dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi ir išgyvena. Bausmės atlikimo laikotarpiu nestebėtas nusikalstamam elgesiui būdingos savitvarkos, emocijų ar kontrolės praradimas, smurtinis ar agresyvus elgesys, pataisos įstaigoje su priežiūros sąlygomis taikosi. Pats bausmės paskyrimo faktas ir jos realus dalinis atlikimas padarė jam poveikį, jis padarė išvadą, kad daugiau niekada nenusikals, ką patvirtina ir jo teigiamas elgesys pataisos namuose. Pataisos įstaigoje kelis kart yra baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą 2017 m. lapkričio 27 d. Kybartų pataisos namuose, 13 kartų skatintas, didžiąją dalį bausmės atlieka lengvoje grupėje, o pagal BVK nuostatas, prognozuojamas elgesys laisvėje turi būti vertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje. Iš komisijos nutarimo teksto seka, kad charakterizuojamas teigiamai, tačiau išvada jo atžvilgiu neigiama, nenurodant jokių argumentų ar priežasčių, kodėl priimtas neigiamas sprendimas. Taip pat skunde nuteistasis pažymi, kad neaišku, kokie būtent nuteistojo elgesio pokyčiai turėtų būti vertinami.
Taip pat Skunde teigiama, kad Komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas Nr. 59-132 neatitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir priimtas nesilaikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 ir 10 straipsnio reikalavimų, nes minėtame Nutarime nėra nurodyti duomenys apie Komisijos narius (nenurodyta Komisijos narių, dalyvavusių posėdyje, vardai ir pavardės), todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms, priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Komisijos nutarimas neatitinka ir BVK 164 straipsnio 1 dalies nuostatų bei Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nuostatų, patvirtintų 2020 m. balandžio 27 d. Kalėjimų departamento įsakymų, nes lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstomas Komisijoje iš 4 asmenų, t.y. ne pilna 7 narių sudėtimi, todėl jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodo, kad įsipareigoja vykdyti visus teismo nustatytus įpareigojimus, doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, vykdyti visas Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas. Skundu prašoma panaikinti Komisijos Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. E. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. E. asmens byla ir Komisijos Nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, kad nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant R. E. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas.
Žemesnės instancijos teismas
Susipažinus su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada ir Komisijos Nutarime išdėstytais pagrindais ir motyvais, matyti, kad R. E. 2/3 jam paskirtos 14 metų laisvės atėmimo bausmės atliko – 2021 m. gegužės 19 d., vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, šiuo metu charakterizuojamas iš dalies teigiamai. Pagal nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, atliktą 2021 m. liepos 22 d. nustatyta, kad nuteistasis priklauso ne žemai, o vidutinei rizikos grupei, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo pažanga ją mažinant, t. y. vertinama nuteistojo asmenybė, nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laiką, taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, požiūris į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimas, socialiniai ryšiai ir kitos aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ar ši pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. E. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, sutinka su Komisijos argumentais, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog R. E. padarė akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų daryti išvadą, kad nuteistasis, atlikdamas bausmę ne pataisos namuose, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri privalo patvirtinti akivaizdžią, o ne formalią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau tai, kad net jei nuteistasis atitiktų formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tai būtų tik lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Taip pat teismas papildomai atsižvelgia į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, jog vienas iš kriminalinės bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta kriminalinės bausmės esmė. Teismo nuomone, jeigu būtų patenkintas nuteistojo skundas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai šiuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvūs ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.
Pirmiausia pažymėtina, kad nuteistasis neteisingai teigia, kad Komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pažeidė BVK 164 straipsnio 1 dalį, kadangi priimant nutarimą dalyvavo tik 4 Komisijos nariai, nors pagal minėtą straipsnį yra sudaroma 7 narių lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija. Teismas sutinka, jog vadovaujantis BVK 164 straipsnio 1 dalimi Pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaroma septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tačiau priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo nuteistajam, posėdyje gali dalyvauti ne visi Komisijos variai. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 (toliau – ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatai). Šių nuostatų 21 punkte nurodyta, jog Komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Šių nuostatų 32 punkte nurodyta, jog Komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Šiuo atveju tiek iš Komisijos nutarimo, tiek iš posėdžio protokolo matyti, jog posėdyje dalyvavo 4 nariai, t. y. daugiau nei pusė komisijos narių, taigi nuteistojo teisės šiuo aspektu pažeistos nebuvo, sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo nagrinėjamas ir priimtas dalyvaujant komisijos narių daugumai.
Nuteistasis taip pat teigia, jog nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas ir dėl to, jog nesilaikant VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, Komisijos nutarime nėra nurodyti duomenys apie Komisijos narius (nenurodyti Komisijos narių vardai ir pavardės). Priešingai, nei teigia nuteistasis, Komisijos darbo organizavimo tvarka yra numatyta ne VAĮ, o, kaip minėta, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuostatuose. Šių nuostatų 32 punkte nurodoma, jog Komisijos posėdžio protokole nurodomi balsavimai rezultatai ir protokolą pasirašo kiekvienas komisijos narys, o nutarimą, vadovaujantis šių nuostatų 36 punktu, pasirašo komisijos posėdžio pirmininkas ir sekretorius. Minėto reglamentavimo prasme nėra pagrindo teigti, kad pasirašytame nutarime turėjo būti nurodyti visi komisijos nariai. Kita vertus, pažymėtina, kad Komisija yra Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-181 sudaryta kolegiali, visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, priimanti sprendimus dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, taigi, nuteistasis, norėdamas susipažinti su komisijos nariais, turėjo galimybę susipažinti su minėto įsakymo turiniu. Taigi nėra pagrindo teigti, kad Komisijos Nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad R. E. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 m. vasario 6 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, nuo 2012 rugpjūčio 28 d. bausmę atliko paprastos grupės sąlygomis, nuo 2015 m. gegužės 6 d. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją, bausmės atlikimo vietose nedirbo. Vilniaus pataisos namuose dirbti pataisos įstaigos galimą suteiktą darbą motyvacijos neišreiškė, mokosi savarankiškai kompiuterinės grafikos. Nuteistasis, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, 2020-2021 metais buvo pateikęs prašymus administracijai perkelti tiek į Vilniaus pataisos namų, tiek į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, tiek į Alytaus pataisos namų Pusiaukelės namus, išreiškęs sutikimą dirbti Pusiaukelės namuose, tačiau jo prašymai buvo netenkinti, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, teisminio nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, be to likęs gan ilgas bausmės atlikimo laikas, bei didelė suma priteistų ieškinių, kurių nuteistasis nedengia. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose R. E. įsidarbinti nebandė, savarankiškai turimų finansinių sunkumų nesprendė, taip pat atsižvelgta ir į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat nuteistasis buvo kreipiąsis į įstaigos administraciją su prašymu dirbti UAB „S“ nuotoliniu būdu vidualizavimo dizainerio pareigose, tačiau nuteistajam galimybė dirbti pataisos įstaigose savo pasirinktą darbą suteikta nebuvo.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai nuteistasis pristatomas 2 kartą. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. sausio 25 d. nutarimu netaikius R. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, jam buvo rekomenduota dalyvauti tikslinėse intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą; mokėti priteistus ieškinius bei atlikti nemokamus darbus (ne mažiau 3). 2021 m. vasario 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistojo R. E. skundas atmestas, 2021 m. balandžio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi nuteistojo skundas atmestas ir pirmos instancijos teismo sprendimas paliktas galioti. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas: tęsė dalyvavimą tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, atliko nurodytą kiekį nemokamų darbų, taip pat pradėjo savanoriškai mokėti priteistus ieškinius (2021 m. gegužės 4 d. pervedė antstoliui 8,54 Eur; 2021 m. birželio 4 d. – 10 Eur), taip pat skolos dengiamos pagal vykdomuosius dokumentus iš nuteistajam trečiųjų asmenų pervedamų pinigų.
Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su Komisijos nutarime nurodytomis neigiamomis jo asmenybės savybėmis, kad jis ne kartą buvo pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, probacijos metu įvykdė naują nusikaltimą ir slapstėsi, taip pat jo padaryto nusikaltimo sunkumą, nes tai nėra veiksniai, įtakojančiai lygtinio paleidimo taikymą. Tačiau teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje, - vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nuteistojo nuomone pagal BVK nuostatas, prognozuojamas elgesys laisvėje turi būti vertinamas pagal asmens elgesį įkalinimo įstaigoje. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje suformuota, kad toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. IS-27-209/2019).
Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, ir socialinio tyrimo išvados, bausmės atlikimo metu nuteistasis R. E. 5 kartus (paskutinį kartą 2017 m. lapkričio 27 d.) buvo baustas už vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus, 13 kartų kartus skatintas, galiojančių nuobaudų neturi. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės taip pat reikšmingos prognozuojant nuteistojo elgesį taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes pastaruosius 4 metus nuteistasis laikosi vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų, tai vertintina palankiai, tačiau tai dar nelaikytina pakankamomis ir sudarančiomis pagrindo daryti išvadą, jog jis, atlikdamas likusią bausmės dalį, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nors nusikaltimo sunkumas BVK nėra numatytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo pagrindas, tačiau teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės negali būti sumenkinamos (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-140-966/2020; nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-306-397/2020). Būtina atsižvelgti į nuteistojo praeities įvykius (jo padarytų nusikaltimų sunkumą, pobūdį ir pan.), kadangi apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina tik iš jo ankstesnio elgesio (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-935/2020). Nagrinėjamu atveju R. E. K. apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, t. y. jis padarė labai sunkų nusikaltimą. R. E. padaryta veika – nužudymas – priskiriamas prie pačių pavojingiausių ir sunkiausių tyčinių nusikaltimų, kuriuo buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės – mirė žmogus, ir tai taip pat turi įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius. Iš R. E. atžvilgiu priimto nuosprendžio matyti, kad šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad tyčinį žmogaus nužudymą padarė iš chuliganiškų paskatų, nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, bendrininkų grupėje. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad šiuo metu kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta ir gailisi, tačiau kaip matyti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, nesutiko su jam skirta bausme, skundė tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos sprendimą, tačiau nuteistojo skundai buvo atmesti. Nuteistojo padarytos nusikalstomos veikos pobūdis parodo, jog jis ignoravo elementarias kiekvienam asmeniui suvokiamas vertybes. Be to, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę formaliai atlieka antrą kartą, nors po pirmosios bausmės atlikimo į laisvę nebuvo paleistas, nes jam buvo skirtas suėmimas byloje dėl žmogžudystės. Pažymėtina, kad nusikaltimai sunkėja, nusikalstamas elgesys pasižymi skirtinga motyvacija, aplinkybėmis bei paskatomis. Atsižvelgiant į tai, jog R. E. padarė vieną pavojingiausių nusikaltimų, tai parodo jo didesnį socialinį pavojingumą, todėl tai sudaro prielaidą griežčiau vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti ne vien į nuteistojo interesus, tačiau ir į kitų visuomenės narių bei nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų teisėtus interesus. Teismas pažymi, kad nors nusikalstamos veikos pavojingumas buvo įvertintas teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą, be to, ši aplinkybė nekinta visos atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, tačiau padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo pakankamai kritiško požiūrio į savo nusikalstamą elgesį ir sukeltas pasekmes trūkumą rodo ir tai, kad jis nevykdo turimų finansinių įsipareigojimų, tik po skirtų rekomendacijų pradėjo savarankiškai minimaliai dengti priteistus ieškinius, pervesdamas 8,54 Eur ir 10 Eur, kai 2021 m. birželio 23 d. Vilniaus pataisos namų pateiktais duomenimis, nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 47 463,36 Eur, o iš trečiųjų asmenų gautų lėšų areštuota 515,63 Eur.
Nors nuteistojo ankstesnė kriminalinė patirtis negali būti laikoma absoliučiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ankstesni teistumai atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, kas rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nebuvo padaręs, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo ir sukėlė vis daugiau neigiamų padarinių, kas neabejotinai rodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.
Svarbi aplinkybė, jog 2021 m. liepos 23 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-139 nurodyta, kad atsižvelgiant į paskutinio įvertinimo metu išskirtų rizikos valdymo galimybes, nuteistojo elgesį, dalyvavimo socialinės reabilitacijos priemonėse rezultatus, asmens bylos duomenis, bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, 2021 m. liepos 22 d. nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tarp kriminogeninių (dinaminių veiksnių) nurodyti: ofiacialios darbinės veiklos patirties stygius; svyruojanti motyvacija realizuoti save pastovioje darbinėje veikloje; apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų skolų; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raškos; nepakankami problemų identifikavimo gebėjimai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolsenes savo elgesio paskemes; neatsakingai primėmė jo atžvilgiu taikytaas poveikio priemones bei priežiūrą ir apribojimus.Išvadoje taip pat nurodyta, kad šiuo metu yra stebimos tam tikros nuteistojo pastangos siekti savo nusikalstamo elgesio raiškos kontrolės, tačiau taip pat išskirtos probleminės sritys, susijusios su darbine veikla bei lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis, kurios išlieka aktualios bei reikalaujančios nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad nuteistasis dar nėra pakankamai sumažinęs savo socialinio pavojingumo ir atsižvelgiant į tai, kad jis atlieka bausmę ir už nužudymą, jis turėtų dėti daugiau pastangų bandydamas mažinti nusikalstamo elgesio riziką (dinaminius veiksnius). Taip pat 2020 m. balandžio 24 d. nuteistajam buvo atliktas smurto rizikos įvertinimas, taikant HCR-20 metodiką, ir remiantis įvertinimo rezultatais, R. E. pakartotinio smurtinio elgesio rizika šiuo metu yra vidutinė.
Pažymėtina ir tai, kad vertinant kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, susijusias su jo emocine gerove, nuostatomis, išvadoje nurodyta, kad nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai siejami su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau siekiant didinti R. E. resocializacijos proceso galimybes, buvo rekomenduota dalyvaut intervencinėse programose, skirtose lavinti jo savęs pažinimo įgūdžius bei didinti pasitikėjimą savimi. Nuteistajam dalyvaujant tikslinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, stebėtas didesnis R. E. atvirumas savo silpnosioms pusėms. Taip pat nurodyta, kad R. E. nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau tam tikras lengvabūdiškas bei neatsakingas požiūris į savo elgesį bei kitų žmonių teises bei interesus, galimai skatino jo destruktyvaus elgesio raišką. Nuteistojo ankstesnė negatyvi patirtis probacijos priežiūroje suponuoja prielaidas apie nuteistojo nepakankamą gebėjimą laikytis jam paskirtų įpareigojimų, tačiau pastaraisiais metais, būdamas struktūruotoje aplinkoje, nuteistasis stengiasi laikytis nustatytų taisyklių bei save realizuoti pozityvioje veikloje.
Šiame kontekste galima paminėti, kad R. E. skunde teigė, kad jo požiūris į gyvenimą bei vertybes pasikeitęs, vis dėlto jau minėtoje socialinio tyrimo išvadoje, aptariant nuteistojo mąstymą ir elgesį, buvo nurodyta, kad nuteistojo R. E. nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių vertinimo įgūdžiai yra aktualūs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, kurių raiška galimai paskatino nuteistojo kontroliuojančio bei nepakankama savitvarda pasižyminčio elgesio pasireiškimą bei kitus įsipareigojimus ir įstatymus pažeidžiančius veiksnius. Įvertinimo metu pastebėta, kad nors nuteistasis stokoja savianalizės įgūdžių, visgi jis vertina savo ankstesnę negatyvią patirtį bei šiuo metu stengiasi ieškoti socialiai priimtinų savęs realizavimo būdų.
Visa tai rodo, jog nuteistojo pastangos keisti gyvenimo būdą turėtų būti esminė vertybinė orientacija, mažinanti pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o tam būtina aktyviau dalyvauti intervencinėse socialinės reabilitacijos programose, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą bei mokėti priteistus ieškinius, kaip ir yra rekomenduojama nutarime.
Kaip matyti pagal socialinio tyrimo išvados duomenis, bausmės atlikimo metu nuteistasis R. E. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įsigijo vidurinį išsilavinimą, tris profesines kvalifikacijas, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse bei tam tikrose elgesio pataisos programose. Šiuo metu nuteistojo elgesys išskirtiniais sunkumais nepasižymi, nuteistasis stengiasi pataisos įstaigoje užsiimti pozityvia veikla. Šios bei kitos tam tikros aplinkybės teigiamai charakterizuoja R. E., tačiau šios aplinkybės tik patvirtina tai, jog nuteistasis daro pokyčius savo nuostatose, gyvenime ir pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau šios nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, ir kad jis gali būti toliau taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės. Be kita ko, į minėtas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes atsižvelgė ir Komisija spręsdama klausimą dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir Komisija šiuo atveju vienbalsiai nusprendė netaikyti lygtinio paleidimo.
Nors nuteistasis savo skunde nurodė įvairias teismų nutartis, kuriomis buvo nuspręsta taikyti asmenims lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau būtina pastebėti, kad kiekvienas atvejis yra individualus su tam tikromis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos nagrinėjamais atvejais. Šiuo atveju atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, negalima konstatuoti, kad nuteistasis R. E. padarė akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kas kelia teismui pagrįstas abejones, jog jis būdamas laisvėje laikysis įstatymų nustatytos tvarkos bei nenusikals.
Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu bei kitus charakterizuojančius duomenis, siekiamus paskirtos bausmės tikslus, taip pat gan didelę neatliktos bausmės dalį, tai, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, pataisos įstaigoje nedirba, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam R. E. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl nuteistojo skundas atmestinas, o lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. E., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 59-132 netaikyti nuteistajam R. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.