- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-231-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06319-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- D. R.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Aleksandras Selezniovas, A. J. G., R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2018 m. birželio 5 d. priimto Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. S1c-45626 dalis, kuriomis ji laikoma nevisiškai įvykdžiusia reikalavimus Nr. 1 ir Nr. 2 vykdomosiose bylose Nr. 0010/18/01102 ir Nr. 0010/18/01103, spręsti klausimą dėl kreipimosi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, priėmusį 2017 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017, kad teismas išaiškintų sprendimo (-ų) vykdymo tvarką. Nurodo, kad antstolis priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Antstolis aktą pateikė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, nurodydamas, kad vykdomosiose bylose išduotų vykdomųjų raštų Nr. 2-13-586/2017 reikalavimai nėra iki galo įvykdyti, todėl prašo teismo spręsti baudos skolininkei skyrimo klausimą. Pareiškėja nesutinka su akto dalimis, kuriomis antstolis laiko skolininkę iki galo neįvykdžiusia vykdomųjų raštų Nr. 2-13-586/2017 reikalavimų: 1) iškeldinti D. R. su visais jai priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpų, kurių naudojimosi teisė priskirta A. J. G. pagal 2015 m. balandžio 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-11-838/2015, 2013 m. sausio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Bau Solutions“ plane pažymėtų indeksu R-2; 2) įpareigoti D. R. pašalinti savavališkos statybos padarinius, tai yra išardyti savavališkai įrengtas pertvaras pastogės, esančios gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), patalpose, pažymėtose indeksu 4-9, ir atstatyti buvusias laikančiąsias konstrukcijas, užtikrinant jų mechaninį atsparumą, pagal D. R. lėšomis parengtą techninį projektą. Pareiškėja pažymi, kad skundžiamas reikalavimas Nr. 2 akte pakartotas du kartus, t. y. įrašytas abiejuose vykdomuosiuose raštuose. Taigi antstolis neapgrįstai dirbtinai didina vykdymo apimtį, vykdymo išlaidas, kurias turės padengti skolininkė. Teigia, kad pareiškėja yra pašalinusi visus jai priklausančius daiktus iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpų, kurių naudojimosi tvarka yra nustatyta A. J. G.. Antstolis teisingai nustatęs aplinkybę, kad inžineriniai įrenginiai – nuotekų surinkimo talpa, vandens pašildymo katilas, hidroforas, šulinys, esantys turimoje pagal teismo sprendimą atlaisvinti rūsio vietoje, priklauso D. R., priimdamas aktą neįvertino, kad šie įrenginiai yra vieno buto pastato nuosavybės teise valdomos dalies priklausiniai, skirti pareiškėjos ir jos šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėja taip pat nesutinka, kad nėra įvykdžiusi ar yra ne iki galo įvykdžiusi reikalavimą Nr. 2. Iš antstolio nustatytų aplinkybių lieka neaišku, kodėl antstolis teigia, kad savavališkai įrengtos pastogės pertvaros patalpoje, pažymėtoje indeksu 4-9, skolininkė nepašalino.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolis Aleksandras Selezniovas patvarkymu atsisakė patenkinti skundą ir perdavė Klaipėdos apylinkės teismui pareiškėjos skundą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys A. J. G. ir R. B. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjos skundą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad akte reikalavimas Nr. 2 pakartotas du kartus. 2018 m. sausio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose išduotose vykdomuosiuose raštuose Nr. 2-13-586/2017 A. J. G. ir D. B. kiekviename iš vykdomųjų raštų šie įpareigojimai įrašyti atskirai, tas pats nurodyta ir teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017. Tai yra sąlygota to, kad tiek A. J. G., tiek D. B. yra gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir pastogės patalpų atlaisvinimas turi įtakos jų abiejų interesams. Suinteresuotų asmenų žiniomis, vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos neriboja vykdymo veiksmų atlikimo tais atvejais, kai skolininko daiktų iškeldinimas apriboja jo prieigą prie vandens ir nuotekų pašalinimo įrenginių, todėl teisine prasme pareiškėjos argumentai yra nereikšmingi. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos daiktų pašalinimas jai sukeltų nepatogumų, nesudaro pagrindo nevykdyti teismo sprendimo. Suinteresuoti asmenys pažymi, kad prie ginčui aktualios namų valdos (duomenys neskelbtini), yra atvestos visos komunikacijos, tarp jų ir nuotekų ir geriamojo vandens tinklai, ir niekas netrukdė ir netrukdo D. R. šeimai prisijungti prie vandens tinklų. Iš nuotraukų matyti, kad nuotekų surinkimo talpa, vandens pašildymo katilas, hidroforas yra nesudėtingi, kilnojamieji įrenginiai, akivaizdžiai neatitinkantys statinio sąvokos, ir gali būti nesunkiai pašalinti iš rūsio patalpų, taigi, D. R. nepagrįstai nevykdo teismo sprendimo. Pažymi, kad šulinys nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre, įrengtas neteisėtai, todėl D. R. išsikeldama iš neteisėtai užimtų patalpų privalo pašalinti neteisėtai įrengtą daiktą – šulinį. D. R. įrengta pertvara pastogėje neatlieka R. B. dalies atskyrimo funkcijos, o eina per jam priskirtą patalpų dalį, sumažindama R. B. teisę naudotis pastogėje esančia jo nuosavybe. D. R. vykdydama savavališkas statybas pastogėje išardė ar susilpnino stogo laikančiąsias konstrukcijas, todėl jeigu jos savavališkai įrengta pertvara šiuo metu galbūt atlieka laikančiųjų konstrukcijų funkciją, tuomet ji ne tik privalo išardyti neteisėtai įrengtą pertvarą, tačiau ir atstatyti stogo laikančiąsias konstrukcijas, kaip tas nurodyta vykdomuosiuose raštuose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų netenkino, priteisė iš pareiškėjos suinteresuotiems asmenims R. B. ir A. J. G. po 125 EUR. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad pareiškėjos prašyme nėra pateikta įrodymų, lemiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, be to, antstolis vykdomąsias bylas kartu su priimtu Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu pateikė teismui, todėl jokie vykdymo veiksmai šiuo metu nėra atliekami ir nėra būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4.2. Pirmosios instancijos teismas dėl vykdymo veiksmų nurodė, kad pareiškėja buvo įpareigota pašalinti jai priklausančius daiktus ir savavališkos statybos padarinius. 2018 m. gegužės 3 d. antstolio kontoroje buvo gauti išieškotojų raštai, kuriuose nurodoma, kad išieškotojai negali patvirtinti vykdomųjų dokumentų reikalavimų įvykdymo, kadangi negali patekti į vykdomuosiuose dokumentuose nurodytas patalpas. 2018 m. gegužės 31 d. antstolio padėjėjos buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), ir atlikta minėto gyvenamojo namo rūsio ir pastogės patalpų fotofiksacija, surašytas vykdomųjų dokumentų reikalavimų įvykdymo patikrinimo vietoje protokolas. Nurodo, kad iš antstolio padėjėjos nuotraukų matyti, kad vykdomųjų dokumentų reikalavimai neįvykdyti, pareiškėja klaidingai vadovaujasi planu, pagal kurį atlikti darbai buvo pripažinti jų savavališka statyba, o ne originalia pastato konstrukcija, kuri priklauso A. G.. Atsižvelgdamas į visa tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vykdomųjų raštų reikalavimai nėra įvykdyti, dėl to antstolis pagrįstai surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.
4.3. Pirmosios instancijos teismas dėl sprendimo išaiškinimo nurodė, kad pareiškėja prašo spręsti klausimą dėl kreipimosi į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, priėmusį 2017 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017, kad teismas išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Antstolis nurodė, kad jam sprendimo vykdymo tvarka yra aiški, todėl jis nemato pagrindo kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Teismas sutiko su antstolio argumentais, kad sprendimo vykdymo tvarka yra aiški, ir pažymėjo, kad jei pareiškėja mano, kad vykdymo tvarka turi būti kitokia, ji turi teisę turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą su motyvuotu prašymu dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja D. R. prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartį, panaikinti antstolio Aleksandro Selezniovo 2018 m. birželio 5 d. priimto Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. Slc-45626 dalis, kuriomis skolininkė D. R. laikoma nevisiškai įvykdžiusia reikalavimus Nr. 1 ir Nr. 2 vykdomosiose bylose Nr. 0010/18/01102 ir Nr. 0010/18/01103, įpareigoti antstolį kreiptis į Klaipėdos rajono apylinkės teismą, priėmusį 2017 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017 ir 2015 m. balandžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11-838/2015, kad teismas išaiškintų sprendimo (-ų) vykdymo tvarką. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į esminius sprendimo vykdymo negalimumo aspektus, kas nulėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2YT- 9817-889/2018. Pažymi, kad nei palėpės, nei rūsio patalpos nėra įregistruotos kaip atskiri bendro naudojimo objektai ir yra pareiškėjos nuosavybės dalyje. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje nėra duomenų apie pastogės ir rūsio patalpų įregistravimo faktą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-11-838/2015 yra neįvykdomas.
5.2. Apeliantė nurodo, kad antstolis reikalavimo neįvykdymą grindžia vien išieškotojų kviestinių asmenų R. B. ir J. G. paaiškinimais ir rūsio ir pastogės patalpų fotofiksacija, jog apeliantė nėra atlaisvinusi išieškotojui A. J. G. priklausančios rūsio patalpos, tai yra liko palikta statinė, hidroforas, vandens pašildymo katilas ir šulinys. Nurodo, kad antstolis, neįsigilindamas į šio reikalavimo turinį ir reikalaujamų pašalinti iš rūsio dalies daiktų – inžinerinių įrenginių pobūdį, nepagrįstai neįžvelgia tokio reikalavimo įvykdymo negalimumo, nepažeidžiant apeliantės prigimtinių ir pamatinių teisių. Pažymi, kad antstolio vykdytiname teismo sprendime nėra nuspręsta ir pareiškėja nėra įpareigota iš rūsio pašalinti inžinerinius įrenginius, kurie, be kita ko, aprūpina jos šeimą švariu vandeniu, užtikrina nuotekų surinkimą ir pašalinimą. Nurodo, kad antstolis teisingai nustatė aplinkybę, jog inžineriniai įrenginiai – nuotekų surinkimo talpa, vandens pašildymo katilas, hidroforas, šulinys, esantys turimoje pagal teismo sprendimą atlaisvinti rūsio vietoje, priklauso apeliantei, tačiau, priimdamas aktą, neįvertino teisiškai svarbios realiam ir tinkamam įvykdymui aplinkybės, jog šie įrenginiai yra skirti būtent apeliantės ir jos šeimos elementariems gyvenimiškiems poreikiams užtikrinti ir tenkinti.
5.3. Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo apeliantė nurodo, kad iš antstolio nustatytų aplinkybių taip ir lieka neaišku, kodėl antstolis teigia, jog savavališkai įrengtos pastogės pertvaros, pažymėtos indeksu 4-9, pareiškėja nepašalino, kai faktiškai kliūtis praeiti į kitas patalpas yra panaikinta – į patalpas galima fiziškai patekti be jokių kliūčių. Antstolis formuluoja papildomus reikalavimus ir formaliai, neišsiaiškinęs tikrosios šio reikalavimo vykdymo apimties, veikia neteisėtai. Be to, atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantė dar 2018 m. birželio 4 d. pareiškimu antstolį informavo, jog pertvaros 4-9 pastogės patalpoje nėra, o tai, jog laikančiosios konstrukcijos yra atstatytos į pradinę padėtį, patvirtina filmuota medžiaga, tačiau tai dėl paviršutiniško ir skuboto skundo nagrinėjimo neįtikino nei antstolio, nei teismo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoti asmenys A. J. G. ir R. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Atsiliepime nurodo, kad patalpų registracija atlieka teisių ar statuso išviešinimo funkciją, tačiau neturi įtakos pačių teisių buvimui. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad gyvenamajame name yra pastogės ir rūsio patalpos. Tiek R. B., A. J. G., D. R. ir kitiems bendraturčiams įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-11-838/2015 buvo nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo pastoge ir rūsio patalpomis tvarka. Įsiteisėjusiu sprendimu Nr. 2-13-586/2017 apeliantė įpareigota iš R. B. ir A. J. G. priskirtų naudotis pastogės ir rūsio patalpų pašalinti jai priklausančius daiktus, pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsižvelgiant į tai, patalpų registracijos statusas Registrų centre visiškai neturi įtakos galimybei vykdyti šį sprendimą.
6.2. Atsiliepime dėl daiktų ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo suinteresuoti asmenys nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėjos daiktų pašalinimas jai sukeltų nepatogumų, nesudaro pagrindo nevykdyti teismo sprendimo. Suinteresuoti asmenys teigia, kad nuotekų surinkimo talpa, vandens pašildymo katilas, hidroforas yra nesudėtingi kilnojamieji įrenginiai, akivaizdžiai neatitinkantys statinio sąvokos, ir gali būti nesunkiai pašalinti iš rūsio patalpų, kas lemia, kad apeliantė nepagrįstai nevykdo teismo sprendimo. Dėl savavališkos statybos nurodo, kad apeliantės įrengta pertvara neatlieka R. B. dalies atskyrimo funkcijos, o eina per jam priskirtą patalpų dalį, sumažindama R. B. teisę naudotis pastogėje esančia jo nuosavybe.
6.3. Atsiliepime dėl sprendimo išaiškinimo nurodo, kad apeliantės reikalavimas įpareigoti antstolį kreiptis į teismą dėl teismo sprendimų vykdymo išaiškinimo yra visiškai nesuprantamas. Teismo išduotų vykdomųjų raštų turinys yra aiškus ir nedviprasmiškas, suprantamas tiek antstoliui, tiek išieškotojams, tiek teismams. Nurodo, kad nėra aišku, kuri sprendimo dalis ar jos vykdymas pareiškėjai atrodo neaiškus. Pažymi, kad kreiptis į teismą dėl vykdymo išaiškinimo yra antstolio teisė, įgyvendinama tuomet, kai sprendimo vykdymo tvarka antstoliui yra neaiški. Atitinkamai antstolis turi diskrecijos teisę spręsti, kada jam šia teise pasinaudoti, todėl abejotina, ar teismas turi teisę įpareigoti antstolį kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas atmetamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
9. Apeliantė Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą pridėti rašytinius įrodymus, tai yra 2017 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017 (DOK-18058) ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (DOK-18495).
10. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
11. Kaip minėta, apeliantė pateikė 2017 m. birželio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-13-586/2017 (DOK-18058), kuris yra pateiktas kartu su vykdomosiomis bylomis, todėl šį įrodymą atsisakoma pridėti. Apeliantė taip pat pateikė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą (DOK-18495). Pažymėtina, jog apeliantė, teikdama naujus įrodymus (kadastrinių matavimų bylą), nenurodė visiškai jokių argumentų, kodėl šio įrodymo negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme arba kad šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Todėl konstatuojama, kad esant nustatytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui prie bylos pridėti apeliantės pateiktą kadastrinių matavimų bylą nėra teisinio pagrindo, todėl šis įrodymas nepridedamas.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/18/01102, vykdoma pagal 2018 m. sausio 8 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-13-586/2017, šioje byloje skolininkė – D. R., išieškotojas – A. J. G., vykdomajame rašte nurodyta: 1) iškeldinti D. R. su visais jai priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini): 1.2. rūsio patalpų, kurių naudojimosi teisė priskirta A. J. G. pagal 2015 m. balandžio 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11-838/2015, 2013 m. sausio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Bau Solutions“ plane pažymėtų indeksu R-2 (40,28 kv. m ploto); 2) pripažinti, kad D. R. gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbai yra savavališka statyba, ir įpareigoti D. R. pašalinti savavališkos statybos padarinius: 2.1. išardyti savavališkai įrengtas pertvaras pastogės patalpose, pažymėtose indeksu 4-9, ir atstatyti buvusias laikančiąsias konstrukcijas užtikrinant jų mechaninį atsparumą pagal atsakovės lėšomis parengtą techninį projektą. Taip pat antstolio Aleksandro Selezniovo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/18/01103, vykdoma pagal 2018 m. sausio 8 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-13-586/2017, šioje byloje skolininkė – D. R., išieškotojas – R. B., vykdomajame rašte nurodyta: 1) iškeldinti D. R. su visais jai priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini): 1.1. pastogės patalpų, kurių naudojimosi teisė paskirta R. B. pagal 2015 m. balandžio 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11-838/2015, 2013 m. sausio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Bau Solutions“ plane pažymėtų indeksu 2-2 (24,27 kv. m naudingojo ir 5,97 kv. m nenaudingojo ploto); 2) pripažinti, kad D. R. gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbai yra savavališka statyba, ir įpareigoti D. R. pašalinti savavališkos statybos padarinius: 2.1. išardyti savavališkai įrengtas pertvaras pastogės patalpose, pažymėtose indeksu 4-9, ir atstatyti buvusias laikančiąsias konstrukcijas užtikrinant jų mechaninį atsparumą pagal atsakovės lėšomis parengtą techninį projektą. 2018 m. gegužės 3 d. antstolio kontoroje buvo gauti A. J. G. ir R. B. raštai, kuriuose nurodoma, kad išieškotojai negali patvirtinti vykdomųjų dokumentų reikalavimų įvykdymo, kadangi, nesant atskiro įėjimo, negali patekti į vykdomuosiuose dokumentuose nurodytas patalpas. 2018 m. gegužės 31 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), ir atlikta minėto gyvenamojo namo rūsio ir pastogės patalpų fotofiksacija, surašytas Vykdomųjų dokumentų reikalavimų įvykdymo patikrinimo vietoje protokolas Nr. S1c-44923. Minėtame protokole skolininkė D. R. informavo, kad pagal 2015 m. balandžio 13 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2-11-838/2015 ir pagal 2013 m. sausio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Bau Solutions“ planą palėpės patalpos, priskirtos R. B., ir rūsio patalpos, priskirtos A. G., atlaisvintos ir neužimtos. Informavo, kad pastogės patalpose, pažymėtose indeksu 4-9, pertvarų nėra, atstatytos laikančiosios konstrukcijos į pradinę padėtį, užmūryta anga, atliktas paprastas remontas; rūsys ir palėpė yra skolininkės nuosavybės dalyje. Minėtame protokole užrašytose išieškotojų, jų įgaliotų asmenų bei procesiniuose veiksmuose dalyvavusių išieškotojų kviestinių asmenų pastabose nurodyta, kad išieškotojai, išieškotojų atstovai ir namų valdos bendraturčiai į patalpas nebuvo įleisti. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
Dėl nuosavybės teisės fakto ir jo išviešinimo
13. Apeliantė teigia, kad nei palėpės, nei rūsio patalpos nėra įregistruotos kaip atskiri bendro naudojimo objektai ir yra pareiškėjos nuosavybės dalyje. Nurodo, kad valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje nėra duomenų apie pastogės ir rūsio patalpų įregistravimo faktą, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-11-838/2015 yra neįvykdomas.
14. Su šiais apeliantės nurodytais argumentais nesutinkama. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 2-13-586/2017 konstatavo, kad R. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 964/6294 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 16/100 dalių gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. J. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso 592/3147 dalys dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/200 dalys garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 46/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 29/100 dalys garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 29/100 dalys sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 29/100 dalys garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/100 dalys garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). D. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1145/6294 dalys dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 38/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/200 dalys pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 182 straipsnio 2 dalis), todėl ginčo dėl fakto, kam priklauso atitinkamos palėpės ir rūsio dalys, byloje nėra.
15. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais, kad dėl nuosavybės neišviešinimo pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimas negali būti vykdomas nesutinka. Civilinio kodekso nuostatos privalomos nekilnojamo turto teisinės registracijos nenustato, kaip ir nenumato nekilnojamo turto savininkui pareigos išviešinti nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą faktą viešame registre. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teisinė registracija yra tik atsiradusios subjektinės teisės išviešinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-332/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju R. B. ir A. J. G. priklausančios turto dalys yra aiškios, ir atmestini apeliantės argumentai, kad nagrinėjamu atveju teisinės registracijos neatlikimas yra priežastis neatlikti vykdymo veiksmų, pažymėtina, kad priešingas vertinimas pažeistų ne tik CK ir suformuotą teisės taikymo praktiką, bet ir kreditorių interesus, proporcingumo ir interesų derinimo principus.
Dėl sprendimo vykdymo
16. Apeliantė nurodo, kad antstolis reikalavimo neįvykdymą grindžia vien išieškotojų kviestinių asmenų R. B. ir J. G. paaiškinimais ir rūsio ir pastogės patalpų fotofiksacija, jog apeliantė nėra atlaisvinusi išieškotojui A. J. G. priklausančios rūsio patalpos, tai yra liko statinė, hidroforas, vandens pašildymo katilas ir šulinys. Nurodo, kad antstolis, neįsigilindamas į šio reikalavimo turinį ir reikalaujamų pašalinti iš rūsio dalies daiktų – inžinerinių įrenginių pobūdį, nepagrįstai neįžvelgia tokio reikalavimo įvykdymo negalimumo, nepažeidžiant apeliantės prigimtinių ir pamatinių teisių.
17. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomasis dokumentas yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas.
18. Šiuo atveju Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. 2-13-586/2017 nuspręsta iškeldinti D. R. su visais jai priklausančiais daiktais iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), teismas pripažino, kad D. R. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti statybos darbai yra savavališka statyba, ir įpareigojo D. R. pašalinti savavališkos statybos padarinius, taip pat ir išardyti savavališkai įrengtas pertvaras pastogės patalpose, pažymėtose indeksu 4-9, ir atstatyti buvusias laikančiąsias konstrukcijas užtikrinant jų mechaninį atsparumą pagal atsakovės lėšomis parengtą techninį projektą, šio sprendimo pagrindu yra išduoti 2018 m. sausio 8 d. vykdomieji raštai.
19. Apeliantė atskirojo skundo dalyje dėl sprendimo vykdymo iš esmės nurodo du motyvus: kad antstolio pozicija grindžiama vien kviestinių asmenų paaiškinimais ir fotofiksacijomis ir kad apeliantė negali pašalinti rūsyje esančių daiktų dėl to, kad jie būtini apeliantės ir jos šeimos poreikiams tenkinti.
20. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Nors apeliantė atskirajame skunde ir teisingai nurodo, kad 2017 m. birželio 14 d. sprendime nėra nurodyti konkretūs daiktai, kuriuos apeliantė turi pašalinti, tačiau sprendime aiškiai nurodyta, kad turi būti pašalinti (iškelti) visi apeliantei priklausantys daiktai. Nei apeliantė, nei suinteresuoti asmenys neginčija aplinkybės, kad rūsyje esantys daiktai statinė, hidroforas, vandens pašildymo katilas ir šulinys priklauso apeliantei. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad sprendimo vykdymas sukels jai ir jos šeimai nepatogumų, laikomas deklaratyviu, kadangi apeliantė nenurodo, ar kreipėsi teismą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, kokių veiksmų ėmėsi tam, kad galėtų vykdymo proceso metu prisijungtų prie kitų inžinerinių tinklų ir įvykdytų 2017 m. birželio 14 d. teismo sprendimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantė teigia įvykdžiusi 2017 m. birželio 14 d. sprendimu nustatytus įpareigojimus ir teikė antstoliui ir teismui fotofiksacijas, jog pašalino daiktus iš rūsio patalpos. Tačiau šiuo atveju matyti, kad apeliantės pozicija yra prieštaringa. Apeliantė nurodo, kad jai priklausančius daiktus pašalino, tačiau atskirajame skunde nurodo, kad daiktų pašalinimas iš rūsio sukels jai ir jos šeimai nepatogumų, todėl akivaizdu, kad apeliantės pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa, apeliantė nurodo, kad daiktai, esantys rūsyje, kurie, jos teigimu, reikalingi jos poreikiams tenkinti, nėra pašalinti, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad 2018 m. sausio 8 d. vykdomieji raštai yra įvykdyti.
22. Apeliantė taip pat teigia, kad pašalino savavališkai įrengtas pertvaras pastogės patalpose, pažymėtose indeksu 4-9, tačiau su šiais apeliantės argumentais nesutinkama. Vykdomosiose bylose esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad suinteresuoti asmenys į jiems priklausančias patalpas patekti negali (vykdomoji byla Nr. 0010/18/01103, v. b. l. 19). Taip pat nustatyta, kad antstolio padėjėja M. P. 2018 m. gegužės 31 d. atlikusi patikrinimą vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nustatė, kad reikalavimai nėra įvykdyti. Patikrinime dalyvavo ir D. R. (vykdomoji byla Nr. 0010/18/01102, v. b. l. 29–30).
23. 2018 m. birželio 1 d. priede prie 2018 m. gegužės 31 d. protokolo pateiktos fotofiksacijos patvirtina, kad palėpės patalpose yra užmūryta anga ir yra įrengta dalis pertvaros. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė teismui ir antstoliui teikė fotofiksacijas, jog pertvaros yra pašalintos, tačiau susipažinus su apeliantės atliktomis fotofiksacijomis nustatyta, kad jų padarymo data yra skirtinga, nuotraukose nurodomos datos yra 2018 m. balandžio 11 d.–2018 m. gegužės 2 d., kai tuo tarpu antstolio padėjėja pateikė 2018 m. gegužės 31 d. fotofiksacijas, kurios patvirtina, kad palėpės patalpose yra užmūryta anga ir yra įrengta dalis pertvaros (vykdomoji byla Nr. 0010/18/01102, v. b. l. 32–34).
24. Atsižvelgiant į tai, kad antstolės padėjėja patikrinimo vietoje atliko fotofiksacijas dalyvaujant kviestiniams asmenims ir apeliantei, surašė 2018 m. gegužės 31 d. protokolą, darytina išvada, kad šie rašytiniai įrodymai pagrindžia aplinkybes, jog 2018 m. sausio 8 d. vykdomieji raštai nėra įvykdyti.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skundžiamoje 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje padarytas rašymo apsirikimas. Nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad suinteresuotam asmeniui A. J. iš pareiškėjos D. R. priteisiama 125 EUR bylinėjimosi išlaidų. CPK 276 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties rezoliucinė dalis taisytina nurodant A. J. pavardę – G.(CPK 276 straipsnis).
27. Esant nustatytoms nutarties 11, 18 ir 21 punktuose nurodytomis aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), atskirasis skundas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirąjį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
29. Suinteresuoti asmenys pateikė įrodymus apie patirtas 300 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai suinteresuotiems asmenims R. B. ir A. J. G. iš apeliantės lygiomis dalimis priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 300 EUR bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas, tai yra po 150 EUR kiekvienam (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti apeliantės D. R. pateiktus rašytinius įrodymus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ištaisyti klaidą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, nurodant A. J. pavardę – G..
Priteisti suinteresuotam asmeniui R. B. iš apeliantės D. R. 150 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti suinteresuotam asmeniui A. J. G. iš apeliantės D. R. 150 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.