- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-876-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00693-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Pareiškėjas
- I. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis G. B., antstolė J. B., antstolis D. B., antstolis M. D., antstolė V. M., antstolis S. M., antstolė B. P., antstolis G. P., antstolis R. V., antstolis V. M., antstolis A. B., antstolė I. B., antstolis D. T., antstolis D. K., antstolis I. G., antstolis A. N., antstolė D. P., antstolė A. S., antstolis R. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. Š., UAB „Bagrama“, V. B., L. J., S. T., L. T., N. R., L. N., A. O. K., B. P., L. A., T. P., Z. K., G. L., D. Š., L. L., J. V. S., J. D., E. M., Č. R., A. S., M. S., Z. S., G. Š., V. K., D. M., I. J., A. D., G. B., G. J. M., V. L., A. S., V. O. M., S. J. M., I. J., G. P., A. D., O. T., P. A., N. G., G. T., L. K., L. M., L. R., Š. K., T. M., G. A., S. B. K., M. P., I. D., J. R., A. K., A. B., A. R., A. N., E. K., T. T., A. T., A. R., A. B., A. P. K., A. S., A. S., A. J. S., A. D., B. V., B. I. T., D. T., E. K., G. S., I. R., J. D., J. I., J. Z., J. I., K. S., L. M., L. L., A. O. G., A. D., A. D., B. P., D. Č., D. R. V., G. L., G. I. K., I. L., J. B., J. A., J. R., K. R., L. Č., L. G., L. P., L. L., M. A., M. C., N. P., N. G., O. B., O. A., P. A. A., P. L., R. L., R. M., R. B. P., R. S., S. L., S. J. B., M. V., N. Z., N. A., N. I., O. R., O. K.-V., P. L., R. U., R. K., R. V., R. J., R. M., S. Z. G., S. K., S. L., S. L., T. P., T. S., V. P., V. M. L., A. V. P., V. K., V. L., Z. J., Ž. A., T. M., T. U., V. M., V. B., V. P., V. M., V. G., V. S., Z. U., Z. S., J. R., J. B. (R.), V. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „OSA“. Nurodė, kad yra nemoki, skola kreditoriams sudaro 1 249 549,90 Eur. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-865/2014 buvo pripažinta kalta, padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyse ir iš pareiškėjos nukentėjusiems buvo priteista 1 219 605 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Nurodė, kad dėl kitų asmenų naudai priteistų sumų tapo nemoki. Paaiškino, kad jos veiklos sritis – buhalterinė apskaita. Šioje srityje dirba nuo 1982 m. Nuo 1988 metų pradėjo eiti vyr. buhalterės pareigas. Nuo 2014-02-27 iki 2015-03-03 buvo (duomenys neskelbtini) vadove. Paaiškino, kad šiuo metu dirba apskaitininke (duomenys neskelbtini), darbo užmokesti, neatskaičius mokesčių, sudaro 500 Eur (apie 370 Eur į rankas). Teigė, kad stengiasi dėl darbo užmokesčio padidinimo. Darbo užmokestis didėja: 2017 m. pabaigoje sudarė 400 Eur (neatskaičius mokesčių); o nuo 2018 m. pavasario buvo padidintas iki 500 Eur (neatskaičius mokesčių). Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) dirba nuostolingai. Nurodė, kad ketina užsiimti papildoma veikla, t. y. vaikų dienos priežiūros veikla ir iš to gauti papildomas pajamas, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Nuo 2018-12-01 laikinai įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir buvo paskirta į direktoriaus pareigas, atlyginimas 250 Eur neatskaičius mokesčių (apie 185 Eur į rankas). Paaiškino, kad papildomos pajamos laikinos. (duomenys neskelbtini) akcininkai nurodė, kad iš užimamų pareigų bus atšaukta 2019 m. pavasarį. Nurodė, kad pareiškėjos būtiniausiems poreikiams tenkinti reikalinga 293,31 Eur suma per mėnesį. Iš realiai gaunamų nuolatinių pajamų kreditoriams galės skirti 200 Eur. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog per 5 metus kreditoriams sumokėjo apie 54 000 Eur.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimu nurodė, kad pareiškėjos bankroto bylos iškėlimui neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.
3. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepimu nurodė, kad vykdo išieškojimą iš pareiškėjos ir nėra jos kreditorius bei nėra suinteresuotas bylos baigtimi.
4. Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu nurodė, kad prieštarauja dėl pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo. Paaiškino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-30 nuosprendžiu pareiškėja pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas ir iš pareiškėjos suinteresuoto asmens naudai priteista 32 240,16 Eur suma, kurią pareiškėja privalo grąžinti.
5. Suinteresuoti asmenys B. P., A. T., A. S., D. R. V., V. G. L., G. I. K., I. L., J. I., L. L., N. P., P. L., R. M., L. L., J. J., J. D., A. S., I. R., V. K. atsiliepimais prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškėja, kaip buhalterė, kartu su bendrininkais, sukčiaudami surinko dideles pinigų sumas iš kreditorių, jais disponuoja, ir turi galimybę atsiskaityti.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys J. I., A. T., I. R., B. P., B. P., L. L., P. L., N. P., Z. K., O. T. nesutiko su pareiškimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjos I. Š. fizinio asmens bankroto bylą.
8. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2014-01-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-40-865/2014, tenkinus nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, pareiškėja įpareigota nukentėjusiems asmenims atlyginti iš viso 1 230 508,39 Eur turtinę ir neturtinę žalą. Remiantis FABĮ 29 straipsnio 7 dalimi, teismas 1 230 508,39 Eur skolos neįtraukė į pareiškėjos skolas vertinant pareiškėjos nemokumą FABĮ prasme.
9. Teismas nustatė, kad iš viso pareiškėjos įsipareigojimai kreditoriams sudaro 48 945 Eur. Pareiškėjos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 49/1000 dalies negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, kurios bendras plotas sudaro 285,74 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 40 900 Eur. Nekilnojamasis turtas yra areštuotas, apribota pareiškėjos disponavimo teisė. Pareiškėjos vardu nėra registruotų transporto priemonių. Šiuo metu pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), gauna apie 370 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius. Nuo 2018-12-03 dirba (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose, gauna apie 185 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius. Išlaikomų asmenų neturi. Pareiškėja mokesčiams (komunaliniams mokesčiams, mokesčiams administratoriui už administravimą ir priežiūrą ir pan.) vidutiniškai išleidžia per mėn. apie 86,24 Eur. Pareiškėjai 2016 m. liepos mėn. diagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas. Įvertinus skolinių įsipareigojimų dydį (48945 Eur), kuris viršija 25 MMA, turimo turto bei gaunamų pajamų, o taip pat ir gautų pajamų ir išlaidų santykį, teismas konstatavo, kad pareiškėja pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl yra nemoki FABĮ prasme.
10. Teismas nurodė, kad turi būti vertinami pareiškėjos veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, t. y. nuo 2016-02-14.
11. Nurodė, kad nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėja dėjo pakankamas pastangas dirbti geriau apmokamą darbą. Pareiškėja yra apskaitininkė-buhalterė, taip pat paskirta įmonės vadove, turi vadovavimo patirties. Teismo vertinimu, pareiškėja turi realią galimybę gauti didesnes pajamas. Nenustatė, kad pareiškėja atliktų kokius nors realius aktyvius veiksmus, siekiant gerinti savo finansinę padėtį, dengti skolas kreditoriams. Pažymėjo, kad vien pareiškėjos, suinteresuotos bylos baigtimi, paaiškinimų pagrindu teismas neturi pagrindo daryti patikimų išvadų. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog nuo 2017 m. iki 2018 m. pajamos pakilo 100 Eur, įvertinus turimą kvalifikaciją, užimamas pareigas, darbo patirtį, nėra reikšminga bei nepagrindžia realių veiksmų atlikimą siekiant surasti geriau apmokamą darbą. Nurodė, kad teismo nuosprendžiais nustatytos pareiškėjos padarytos nusikalstamos veikos, nepateisina negalėjimą susirasti geriau apmokamą darbą. Pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog būtų atlikusi realius veiksmus vykdant darbo paiešką. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog būtų gavusi pajamų dirbant vaiku aukle ar būtų atlikusi kokius nors veiksmus, siekiant gauti pajamų. Pabrėžė, kad pareiškėjos pateikti duomenys, jog prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėja nuo 2018-12-03 laikinai įsidarbino įmonės vadovės pareigose bei gauna 250 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, nesudaro pagrindo vertinti aptariamą aplinkybę kaip siekį ateityje padidinti savo pajamas, siekiant atsiskaityti (iš dalies atsiskaityti) su kreditoriais, kadangi pareiškėja į direktores pareigas priimta laikinai. Nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjai diagnozuotas cukrinis diabetas, taip pat nėra priežastis dėl kurios negalėtų būti surastas geriau apmokamas darbas.
12. Teismas sprendė, jog pareiškėja, turėdama buhalterės kvalifikaciją, darbo patirtį bei būdama darbingo amžiaus, tačiau gaudama minimaliai algai artimą darbo užmokestį 370 Eur (atskaičius mokesčius), sąmoningai nesiekė gerinti savo turtinės padėties, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėja I. Š. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą, prijungti papildomai teikiamus įrodymus.
14. Nurodė, kad teismo išvados apie tai, kad pareiškėja tariamai formaliai stengėsi išlaukti terminus, kad buvo neaktyvi, kad nesiekė veiksmų padidinti gaunamų pajamų, o jos realiai padidėjusios pajamos neturi jokios reikšmės – laikytinos nepagrįstomis, neteisingomis ir neteisėtomis, nesudarančiomis pagrindo netenkinti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
15. Pažymėjo, kad pareiškėjos gaunamos pajamos (darbo užmokestis) pas darbdavį (duomenys neskelbtini) nuolatos tendencingai didėjo. 2016 m. pareiškėjos uždarbis, neatskaičius mokesčių, sudarė 350 Eur; 2017 m. pabaigoje – 400 Eur; o nuo 2018 m. pavasario – 500 Eur.
16. Nurodė, kad 2018-11-16 Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė prašymą įregistruoti į mokesčių mokėtojo registrą, kas patvirtina, kad apeliantė realiai siekia pagerinti savo turtinę padėtį, nes deda pastangas užsiimti papildoma veikla, t. y. vaikų dienos priežiūros veikla ir iš to gauti papildomas pajamas ateityje, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Nuo 2018 m. gruodžio mėn. pradžios įsidarbino ir ėmė dirbti (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu iki šiol gauna papildomų lėšų.
17. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja iki kreipimosi į teismą dienos jau padengė kreditoriams kreditorinius įsipareigojimus, kurių vertė sudaro apie 54 000 Eur (48 359 Eur suma kreditorių naudai buvo išmokėta iš gautų piniginių lėšų, pardavus pareiškėjos turtą iš varžytinių, o 6 399 Eur suma buvo išmokėta, atliekant atskaitymus iš pareiškėjos gauto darbo užmokesčio). Teigė, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja tariamai vengia vykdyti prievoles kreditoriams, nedėjo pastangų kreditorinių įsipareigojimų mažinimui – nepagrįstos ir neteisingos.
18. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjos 2019-03-13 posėdžio metu duotus paaiškinimus, be to, priskyrė pareiškėjai nepagrįstą įrodinėjimo naštą įrodyti darbo paieškos aplinkybes bei aktyvius veiksmus, siekiant pagerinti savo finansinę padėtį. Teismas teikdamas, kad pareiškėja nepateikė įrodymų dėl darbo paieškos ir siekio gauti geresnes pajamas, neįvardijo, kokie būtent įrodymai galėtų tą patvirtinti, be to, nepasiūlė pareiškėjai pateikti atitinkamus įrodymus. Nurodė, kad objektyviai negali pateikti tokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ji ėjo į darbo pokalbius, kalbėjosi ir bandė derėtis su atitinkamais darbdaviais.
19. Pažymėjo, kad retas darbdavys nori įdarbinti darbuotoją, kuriuo atžvilgiu yra vykdoma daugybę išieškojimų, nes tokiu atveju darbdavys turi papildomai bendradarbiauti su antstoliais, vykdyti detalesnę darbo užmokesčio apskaitą, vykdyti antstolių patvarkymus ir nurodymus dėl atitinkamos darbo užmokesčio dalies pervedimo antstoliui, dėl informacijos pateikimo ir kt.
20. Teigė, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja yra 59 m. amžiaus, todėl jai sunkiau įsidarbinti. Pareiškėjai nuo 2016 m. liepos mėnesio nustatytas 2 tipo cukrinis diabetas, šiuo metu gydytojai įtaria krūties vėžį. Teigė, kad pareiškėjos galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas buvo ir išlieka labiau apsunkintos, lyginant su kitomis, jaunesnio amžiaus, visiškai sveikomis ir darbingomis moterimis.
21. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių dėl pareiškėjos nesąžiningumo, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ko pasėkoje, abstrakčiai konstatavo pareiškėjos nesąžiningumą ir nepagrįstai atmetė jos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
22. Teigė, kad yra pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnį, kuris nepatenka į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 4 punkte nurodytus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, dėl kurių fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas yra negalimas. Paaiškino, kad šiai dienai neginčitinai nustatyta, kad pareiškėja piniginių lėšų savo veiksmais pati asmeniškai neužvaldė. Tačiau į šias faktines aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos nemokumo ir sąžiningumo, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo atsižvelgta.
Atsiliepimas
23. Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepimu nurodė, kad sutinka su skundžiama nutartimi ir nemano, kad ji turėtų būti panaikinta.
24. Suinteresuoti asmenys N. P., L. L., Z. K., J. D., G. L., O. T., A. D., L. J., I. R., K. R., V. M., B. P., R. V., L. L., V. K., R. M., A. T., A. O. G., L. M., P. L. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad pareiškėja nėra sąžininga, teista už sukčiavimą ir pinigų pasisavinimą stambiu mastu su kitais bendrininkais. Teigė, kad nėra teisinio pagrindo iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
26. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė išrašus iš statistikos departamento dėl nedarbo lygio Lietuvoje 2016-2018 m. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, taip pat į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, prie atskirojo skundo pateikiamus naujus duomenis priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
27. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo.
28. FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kuriai esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
29. Fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (FABĮ 2 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią nuostatą, pažymėjo, kad, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo, turi būti taikomi šie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015, 2016 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-690/2016).
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinus skolinių įsipareigojimų dydį (48 945 Eur), kuris viršija 25 MMA, turimo turto bei gaunamų pajamų, o taip pat ir gautų pajamų ir išlaidų santykį, konstatavo, kad pareiškėja pagal turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, todėl yra nemoki FABĮ prasme. Apeliantė nurodytos aplinkybės neskundžia. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėja yra nemoki FABĮ prasme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad fizinio asmens nemokumo būklė nėra besąlygiškas pagrindas iškelti šiam asmeniui bankroto bylą, turi būti patikrinta, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų sąlygų.
31. Pirmosios instancijos teismas atsisakė pareiškėjai iškelti bankroto bylą vadovaudamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, nurodant, kad pareiškėja, turėdama buhalterės kvalifikaciją, darbo patirtį bei būdama darbingo amžiaus, tačiau gaudama minimaliai algai artimą darbo užmokestį 370,00 Eur (atskaičius mokesčius), sąmoningai nesiekė gerinti savo turtinės padėties, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
32. FABĮ 5 straipsnio 8 dalie 2 punkte numato, jog teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Toks nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-313/2016). Taigi, turi būti nustatytas ne bet koks ieškovo nesąžiningumas, o tik toks, kuris yra reikšmingas jo nemokumui. Menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo tikslą atitiktų toks FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimas, pagal kurį sąžiningumo aspektu būtų vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2015). Asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus 3 metams nuo šių veiksmų atlikimo neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680-684/2015). Taigi, vertinant asmens sąžiningumą FABĮ prasme privalu vertinti būtent trejų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme priimtas 2019-02-14, todėl pareiškėjo sąžiningumas vertinamas laikotarpiu nuo 2016-02-14 iki 2019-02-14.
35. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ši taisyklė yra taikytina ir sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniams asmeniui klausimą, t. y. nesąžiningumas turi būti įrodytas, jo negalima preziumuoti.
36. Pirmosios instancijos teismas nesąžiningumą konstatavo dėl pareiškėjos neveikimo, nurodant, kad pareiškėja sąmoningai nesiekė gerinti savo turtinės padėties, siekdama išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, tačiau nevertino nesąžiningumo ir nemokumo priežastinio ryšio, kaip neveikimas prisidėjo (prisideda) prie pareiškėjos nemokumo.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog FABĮ nenustatyta, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo, siekdamas pagerinti finansinę būklę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų – t. y. priklauso tiek nuo išorinių veiksnių – profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir kt., tiek nuo asmeninių savybių – išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių ir kt. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjos elgesį nukreiptą į mažų pajamų gavimą bei vengimą atsiskaityti su kreditoriais. Nesant šių duomenų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ieškosi geriau apmokamo darbo bei deda realias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, nesuponuoja pagrindo spręsti apie pareiškėjos ketinimą su kreditoriais atsiskaityti kuo mažesne apimtimi bei atitinkamai tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą.
38. Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nenustatė reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl asmens nesąžiningumo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos I. Š. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.