Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2018-03-26 · Civilinė byla Nr. e2-389-457/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-26
Bylos Nr.
e2-389-457/2018
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-01369-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidmantas Gestautas
Atsakovas
UAB „Fortum Joniškio energija“
Ieškovas
UAB „GA Joniškis“
Advokatai
Arnoldas Jokūbaitis, Rytis Valančiauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-389-457/2018Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01369-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.5.1; 2.6.10.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 26 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „GA Joniškis“ atstovui advokatui Ryčiui Valančiauskui,

atsakovės UAB „Fortum Joniškio energija“ atstovams D. M. ir advokatui Arnoldui Jokūbaičiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „GA Joniškis“ ieškinį atsakovei UAB „Fortum Joniškio energija“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės UAB „GA Joniškis“ atstovas ieškinį palaikė visiškai ir prašė ieškovės naudai priteisti iš atsakovės UAB „Fortum Joniškio energija“ 21 081,55 Eur dydžio žalos atlyginimą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovė UAB „GA Joniškis“ yra nepriklausoma šilumos gamintoja, kuri gamina šilumą Joniškio mieste iš atsinaujinančių energijos šaltinių (biokuro) ir pagamintą šilumą pateikia savo vieninteliam klientui, t. y. atsakovei UAB „Fortum Joniškio energija“, kuri šią šilumą pateikia Joniškio gyventojams, įmonėms ir organizacijoms. Maksimali kaina, už kurią ieškovė gali parduoti savo pagaminamą šilumą, priklauso nuo palyginamųjų šilumos gamybos sąnaudų (toliau – palyginamosios sąnaudos), t. y. sąnaudų, kiek pačiai atsakovei kainuoja pagaminti šilumą. 2015 metų vasario-balandžio mėnesiais atsakovė šilumą gamino tik iš iškastinio kuro, kuris yra brangesnis nei biokuras, todėl atsakovės sąnaudos pagaminti šilumos energiją buvo didesnės negu ieškovės. Atitinkamai atsakovės palyginamosios sąnaudos turėjo būti didesnės negu jos buvo paskelbtos 2015 metų vasario-balandžio mėnesiais. Atsakovė netinkamai apskaičiavo palyginamąsias sąnaudas, nes į jas įtraukė biokuro pirkimus, nes tuo metu statėsi biokuro katilinę, nors ši katilinė realiai pradėjo veikti tik 2015 m. rugsėjo mėnesį. Ginčijamu laikotarpiu, nors ta katilinė jau buvo pastatyta, tačiau negalėjo oficialiai tiekti šilumos miesto gyventojams, todėl tos biokuro įsigijimo sąnaudos negalėjo būti įtrauktos į palyginamųjų sąnaudų skaičiavimus. Šitą faktą pripažino ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), kuri pasakė, kad skaičiuojant lyginamąsias sąnaudas turėjo būti imamas tiktai iškastinis kuras. Atsakovė bandė Komisijos sprendimą skųsti, tačiau Vilniaus apygardos teismas pripažinimo, kad Komisija buvo teisi. Atsakovė buvo įpareigota perskaičiuoti palyginamąsias sąnaudas ir atitinkamai jas padidinti. Po palyginamųjų sąnaudų perskaičiavimo ieškovė, kadangi jos gaunamos pajamos tiesiogiai koreliuoja su palyginamosiomis sąnaudomis, paprašė atsakovės kompensuoti negautas pajamas. Jei atsakovė būtų iš karto gerai apskaičiavusi palyginamąsias sąnaudas, tai ieškovė būtų siūliusi supirkti šilumą už didesnę kainą. Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą, pirmenybė yra teikiama atsinaujinantiems energijos šaltiniams prieš iškastinį kurą. 2015 metais atsakovė visą šilumą gamino tik iš iškastinio kuro, todėl faktiškai visą šilumą, kurią pagamino ieškovė, atsakovė privalėjo supirkti. Kaina, už kurią ieškovė siūlydavo supirkti jos pagamintą šilumos energiją, visada buvo lygi palyginamosioms sąnaudoms. Tai akivaizdžiai matosi 2015 m. vasario-balandžio mėnesiais, nes siūloma kaina beveik visada buvo lygi palyginamosioms sąnaudoms. Tokiu principu Lietuvoje veikė beveik visi nepriklausomi šilumos gamintojai. Visada yra siūloma šiek tiek mažesnė kaina, kad parodyti, jog nepriklausomi šilumos gamintojai gali gaminti pigiau. Taigi, dėl šių neteisėtų veiksmų, t. y. dėl to, kad blogai buvo apskaičiuota palyginamoji kaina ir ieškovė negalėjo pasiūlyti supirkti šilumos energiją už savo norimą kainą, ką atsakovė būtų privalėjusi padaryti, ieškovė patyrė 21 081,55 Eur nuostolį, kurį prašo teismo priteisti iš atsakovės ieškovės naudai. Pagrindinis ginčas – dėl teisės akto pažeidimo. Atsakovė pažeidė Komisijos aprašą, kuriame yra nustatyta tvarka, kaip turi būti apskaičiuojamos palyginamosios sąnaudos, nuo kurių tiesiogiai priklauso ieškovės, kaip nepriklausomos šilumos gamintojos, siūlomos šilumos kaina. Atsakovė pažeidė šį teisės aktą, o ne sutartį. Esant teisės akto pažeidimui, iš to kyla deliktinė civilinė atsakomybė ir atitinkamai atsakovas privalo atlyginti ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir netiesioginius.

Atsakovės UAB „Fortum Joniškio energija“ atstovai su ieškiniu nesutiko prašė jį atmesti bei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, mano, kad ieškovė neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Šioje byloje nėra sprendžiamas palyginamųjų kainų paskaičiavimo tinkamumo ar teisėtumo klausimas, o sprendžiamas civilinės atsakomybės klausimas. Ieškiniu prašoma priteisti žalą, kaip negautas pajamas. Šiuo atveju reikia nuspręsti, kokia tai civilinė atsakomybė – sutartinė ar deliktinė. Ieškovė pasirinko įrodinėti, kad atsakovės atžvilgiu yra taikytina ir kyla deliktinė atsakomybė, nors tarp šalių yra sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje, kaip ir numato teisės aktai, yra nustatyta norma apribojanti tiek atsakovės, tiek ieškovės civilinę atsakomybę, kai yra prašoma atlyginti netiesioginius nuostolius, o šioje byloje, kaip tik yra pareikštas reikalavimas dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo. Atsakovės manymu, šioje byloje deliktinė atsakomybė apskritai nėra galima. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuo 2015 metų laikosi tokios praktikos, jog esant sutarčiai ir teisės aktų pažeidimui, pirmenybė yra taikytina sutartinei atsakomybei, nes sutartis apima ne tik tai, kas joje parašyta, bet taip pat turi būti vykdoma, kas išplaukia iš kitų teisės aktų. Ieškovė neįrodė deliktinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Nėra jokio atskiro įstatymo, kuris nustatytų, jog tokiu atveju, kilus ginčui tarp šilumos ūkio subjektų, būtų taikytina deliktinė atsakomybė. Priešingai, Komisija 2013 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. O3-181 yra patvirtinusi aprašą dėl privalomų šilumos pirkimo sąlygų sutarčiai sudaryti, kurio 37 punktas aiškiai nustato, kad šalims neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus arba pažeidus numatytus teisės aktų reikalavimus, dėl ko buvo patirta žala, kaltoji šalis gali prašyti atlyginti tiesioginius nuostolius. Netiesioginiai nuostoliai nėra atlyginami, išskyrus teisės aktų imperatyviai reglamentuotus atvejus. Atsakovės nuomone, šita nuostata ir sutartyje įtvirtinta nuostata aiškiai patvirtina, jog ieškovė prašyti atlyginti netiesioginių nuostolių negali, atsakovei negali būti taikoma deliktinė atsakomybė. Sutartinės atsakomybės pažeidimo ir kaltės formų ieškovė šioje byloje apskritai neįrodinėja. Mano, kad ieškovė neįrodė žalos fakto ir dydžio, ginčo laikotarpiu ieškovė iš viso uždirbo virš 140 000 Eur, tačiau nėra jokio objektyvaus duomens ar įrodymo, patvirtinančio, jog ieškovė iš tiesų būtų galėjusi gauti didesnį skaičių, t. y. 162 000 Eur. Ieškovė remiasi vien tik ta prielaida, kad jeigu palyginamosios sąnaudos būtų mažesnės, tai ieškovė tikrai būtų siūliusi 0,01-0,04 cento mažesnę kainą. Tačiau neįmanoma objektyviai žinoti, kad ieškovė būtų iš tikrųjų siūliusi mažesnę kainą nei pati atsakovė gamino, arba, kad ieškovė būtų siūliusi būtent tokią kainą, kokią nurodo ieškinyje. Ieškovės pateikti argumentai yra labiau prielaidos, kurios negali būti objektyviai pamatuotos. Ne bet koks teisės akto pažeidimas lemia deliktą. Ieškinyje ieškovė pateikia tik teiginius, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų kaltus atsakovės veiksmus, tyčia ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovės atstovo ir atsakovės atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė yra nepriklausomas reguliuojamos šilumos gamintojas, veikiantis Joniškio mieste ir valdantis biokuro katilinę, gaminančią šilumos energiją iš biokuro, o atsakovė yra šilumos tiekėja, gaminanti ir tiekianti šilumą bei karštą vandenį Joniškio, Gataučių ir Žagarės miestų gyventojams bei prižiūrinti daugiabučių namų šilumos punktus. 2014 m. vasario 17 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kurios tikslas – sutarties sąlygomis sutarties galiojimo laikotarpiu užtikrinti šilumnešio parametrus atitinkančios šilumos pardavimą pirkėjui (atsakovei) (Sutarties 2.1 punktas), sutarties objektas – sutartyje ir galiojančiuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka pardavėjas (ieškovė) įsipareigoja pagaminti ir parduoti pirkėjui (atsakovei) šilumą, o pirkėjas (atsakovė) įsipareigoja sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka šilumą nupirkti ir už ją sumokėti (Sutarties 3.1 punktas). Sutarties 13.1 punktas nustato, kad pardavėjo (ieškovės) parduodamos šilumos kaina nustatoma vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais. Pagal Sutartį tiek ieškovė, tiek atsakovė įsipareigojo vykdyti Sutarties, 2013 m. gegužės 24 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-181 patvirtinto Standartinių šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo, 2010 m. spalio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-202 patvirtinto Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (Sutarties 14.1.2 ir 14.2.1 punktai).

Iš ieškovės pateiktų 2015 m. sausio 19 d., 2015 m. vasario 20 d., 2015 m. kovo 20 d. šilumos pardavimo pasiūlymų 2015 m. vasario-balandžio mėnesiams centrinei katilinei matyti, kad 2015 m. vasario mėnesį atsakovei viešai paskelbus palyginamąsias sąnaudas Joniškio miesto centrinės katilinės integruotame tinkle, kurios buvo lygios 4,18 euro ct/kwh (14,45 ct/kwh), ieškovė pasiūlė 4,17 euro ct/kwh (14,40 ct/kwh) šilumos energijos kainą Centrinės katilinės tinklams 2015 m. vasario mėnesiui; 2015 m. kovo mėnesį atsakovei viešai paskelbus palyginamąsias sąnaudas Joniškio miesto centrinės katilinės integruotame tinkle, kurios buvo lygios 3,63 euro ct/kwh (12,55 ct/kwh), ieškovė pasiūlė 3,59 euro ct/kwh (12,39 ct/kwh) šilumos energijos kainą Centrinės katilinės tinklams 2015 m. vasario mėnesiui; 2015 m. balandžio mėnesį atsakovei viešai paskelbus palyginamąsias sąnaudas Joniškio miesto centrinės katilinės integruotame tinkle, kurios buvo lygios 3,12 euro ct/kwh (10,77 ct/kwh), ieškovė pasiūlė 3,11 euro ct/kwh (12,73 ct/kwh) šilumos energijos kainą Centrinės katilinės tinklams 2015 m. balandžio mėnesiui.

Iš Komisijos 2015 m. birželio 4 d. nutarimo Nr. O3-353 „Dėl UAB „GA Joniškis“ ir UAB „Fortum Joniškio energija“ ginčo sprendimo išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka“ matyti, kad Komisija konstatavo, kad atsakovė 2015 m. vasario ir kovo mėnesiais biokuro nenaudojo, o 2015 m. balandžio mėnesį vykdė paleidimo-derinimo darbus, todėl, skaičiuodama palyginamąsias šilumos teikėjo šilumos gamybos sąnaudas 2015 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiams, biokuro sąnaudas įtraukė nepagrįstai ir neteisėtai, todėl Komisija nutarė įpareigoti atsakovę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos perskaičiuoti šilumos gamybos palyginamųjų sąnaudų skaičiavimą 2015 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais, į skaičiavimą neįtraukiant 2 MW biokuro katilinės kuro sąnaudų.

Iš 2016 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2080-619/2016 matyti, kad teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Fortum Joniškio energija“ ieškinį atsakovui UAB „GA Joniškis“ dėl palyginamųjų sąnaudų apskaičiavimo. Ieškiniu UAB „Fortum Joniškio energija“ prašė pripažinti UAB „GA Joniškis“ reikalavimą UAB „Fortum Joniškio energija“ perskaičiuoti šilumos gamybos palyginamųjų sąnaudų skaičiavimą 2015 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiams nepagrįstu ir išspręsti UAB „Fortum Joniškio energija“ ir UAB „GA Joniškis“ ginčą iš esmės. Teismas nusprendė ieškovo ieškinį atmesti.

Dėl civilinės atsakomybės rūšies ir sąlygų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnis nustato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (1 dalis); civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (2 dalis); sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (3 dalis); deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (4 dalis).

Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr. inter alia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; kt.).

Nagrinėjamu atveju matyti, jog tarp ieškovės ir atsakovės yra sudaryta Sutartis, kuria tiek ieškovė, tiek atsakovė įsipareigojo vykdyti Sutarties, 2013 m. gegužės 24 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-181 patvirtinto Standartinių šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su nepriklausomais šilumos gamintojais sąlygų aprašo, 2010 m. spalio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-202 patvirtinto Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus (Sutarties 14.1.2 ir 14.2.1 punktai). Todėl nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, tarp šalių iškilusiam ginčui išspręsti turėtų būti taikomos sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savo ieškiniu apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas, o ji atsakovės atžvilgiu prašo taikyti deliktinę atsakomybę, teismas išeiti už ieškinio ribų negali, todėl atsakovės veiksmai yra nagrinėtini deliktinės atsakomybės kontekste.

Dėl atsakovės UAB „Fortum Joniškio energija“ civilinės atsakomybės

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltę, žalą (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

Ieškovė teigia, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji 2015 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais į palyginamųjų sąnaudų skaičiavimą įtraukdama biokuro sąnaudas, pažeidė 2010 m. spalio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-202 patvirtinto Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo 10.1, 10.2 ir 12 punktų reikalavimus.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti, išsamiai reglamentuotos CPK 182 straipsnyje, pagal kurio 3 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai).

Taigi, prejudiciniai faktai – 2016 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2080-619/2016, patvirtina neteisėtus atsakovės veiksmus, t. y. minėtu teismo sprendimu buvo nustatyta, kad atsakovė 2015 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais neteisingai paskaičiavo palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, į jas įtraukdama biokuro katilinės kuro sąnaudas, tokiu būdu pažeisdama 2010 m. spalio 4 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-202 patvirtinto Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašo 10.1, 10.2 ir 12 punktų reikalavimus.

Ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės nuostolius, kuriuos ji patyrė atsakovei neteisėtai ir nepagrįstai apskaičiuojant ir paskelbiant palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas, nes jei atsakovė nebūtų pažeidusi teisės aktų, ieškovas būtų šilumą pardavęs už žymiai didesnę kainą.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Joje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.).

Teismas, įvertinęs ieškovės byloje pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad 2015 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais ji atsakovei 2015 m. vasario mėnesį būtų siūliusi 0,01 ct/kWh mažesnę šilumos pardavimo kainą, nei atsakovės perskaičiuotos 2015 m. vasario mėnesio palyginamosios sąnaudos, 2015 m. kovo mėnesį būtų siūliusi 0,04 ct/kWh mažesnę šilumos pardavimo kainą, nei atsakovės perskaičiuotos 2015 m. kovo mėnesio palyginamosios sąnaudos, o 2015 m. balandžio mėnesį būtų siūliusi 0,01 ct/kWh mažesnę šilumos pardavimo kainą, nei atsakovės perskaičiuotos 2015 m. balandžio mėnesio palyginamosios sąnaudos. Komisijos oficialioje internetinėje svetainėje www.regula.lt skelbiamoje Perkamos šilumos kainos pagal CŠT sistemas 2016 m. statistikoje užfiksuota, kad 2016 metais ieškovės siūlomos šilumos pardavimo kainos nuo atsakovės paskaičiuotų palyginamųjų sąnaudų skyrėsi nuo 0,001 ct/kWh iki 1,22 ct/kWh. Taigi, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad 2015 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais būtų pasiūliusi būtent 0,01 ct/kWh ar 0,04 ct/kWh mažesnę šilumos pardavimo kainą, nei paskaičiuotos atsakovės palyginamosios sąnaudos, o ne pavyzdžiui 0,05 ct/kWh ar 1,00 ct/kWh mažesnę kainą, o gal net atsakovės paskelbtoms lyginamosioms sąnaudoms lygią kainą. Ieškovė teigia, kad ji buvo priversta pateikti žemesnę šilumos pardavimo kainą, dėl to patyrė nuostolius, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, paskaičiavimų, kiek pačiai ieškovei 2015 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais kainavo pagaminti šilumos energiją. Taigi, ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos, todėl nėra sąlygų civilinei atsakomybei kilti.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovei neįrodžius visų atsakovės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų, ieškinio reikalavimai, pareikšti atsakovės atžvilgiu, negali būti tenkinami, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 3057,67 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Atsakovei teisme atstovavo ir teisines konsultacijas teikė advokatas Arnoldas Jokūbaitis, kuriam atsakovė sumokėjo iš viso 3057,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra atmestinas, iš ieškovės atsakovei priteistina 3057,67 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245–6.249 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GA Joniškis“, juridinio asmens kodas 302880253, buveinės adresas: Jogailos g. 4, Vilnius, 3057,67 Eur (tris tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus 67 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Fortum Joniškio energija“, juridinio asmens kodas 157687636, buveinės adresas: Bažnyčios g. 4, Joniškyje, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teisėjas Vidmantas Gestautas