Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-11-28 · Civilinė byla Nr. e2-12271-639/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-28
Bylos Nr.
e2-12271-639/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08360-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Saulius Zajarskas
Ieškovas
L. D.
Atsakovas
V. Ž.
Civilinė byla Nr. e2-12271-639/2018 m.Proceso Nr. 2-06-3-08360-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,sekretoriaujant Raimondai Karbauskieneidalyvaujant atsakovės atstovui advokato padėjėjui N. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovei V. Ž. ir atsakovės priešieškinį, dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovas kreipėsi į teismą prašė nustatyti, kad tėvo L. D., (ieškovo) kiekvieną mėnesį skiriamo nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydis yra 160 (vienas šimtas šešiasdešimt) eurų, kurie mokami periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ši suma turi būti pervedama į motinos V. Ž., atsiskaitomąją sąskaitą banke už einamąjį mėnesį iki dešimtos einamojo mėnesio dienos.

2. Ieškovas nurodė, kad su atsakove turi nepilnametį sūnų D. D.. Santuokos su atsakove niekada nebuvome sudarę. Santykiai tarp jų iširę, neveda bendro šeimos ūkio ir kartu negyvena nuo 2010 metų. Kai pradėjo su atsakove gyventi skyrium (2010 m.) taikiai ir žodžiu sutarė, kad sūnus D. D. lieka gyventi su motina (atsakove) V. Ž.. Jis (ieškovas) kaip vaiko tėvas nuo tada, kai pradėjo gyventi skyrium (2010 m.), nepilnamečio vaiko D. D. išlaikymui įsipareigojo mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis, pervedant į motinos (atsakovės) V. Ž. asmeninę sąskaitą banke. Sutarė, kad vaiko išlaikymo dydis bus 400 litų (pusė tuo metu 2010 m. galiojusios minimaliosios mėnesio algos (MMA). Išlaikymas buvo pervedamas atsakovei iki kiekvieno mėnesio dešimtos dienos. Dėl išlaikymo dydžio indeksavimo nebuvo susitarę. Tačiau buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė ieškovą kartais paprašydavo sūnui papildomai nupirkti drabužių (ieškovas juos nupirkdavo papildomai) arba pervesdavo daugiau pinigų, jeigu kartais sūnui atsirasdavo papildomų poreikių (pasiruošimas mokyklai, vasaros stovykla, gydymo išlaidos ir pan.). Vėliau su atsakove sutarė, kad išlaikymo dydis bus 120 EUR per mėnesį. Tad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. kas mėnesį vaiko išlaikymui pervesdavo atsakovei po 120 EUR. Dar vėliau nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. susitarė ir pervesdavo atsakovei vaiko išlaikymui po 150 EUR kas mėnesį.

3. Ieškinyje paaiškino, kad nepaisant to, kad pagal susitarimą su atsakove nuolat mokėjo vaiko išlaikymą periodinėmis išmokomis, taip pat prisidėjo papildomai prie vaiko išlaikymo atsakovei paprašius, tarp jo (ieškovo) ir atsakovės nuolat kyla ginčų dėl sūnaus išlaikymo. Nurodė, kad jis siūlė atsakovei raštu įforminti susitarimą dėl sūnaus D. D. išlaikymo, kad jį patvirtintų teismas ir išspręstume ginčus, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Paaiškino, kad jis yra sukūręs naują šeimą, turiu mažametę dukterį, kuri gimė 2017 m. sausio mėn., žmona niekur nedirba, rūpinasi jų dukra. Tad papildomai ieškovas dar išlaiko savo žmoną ir mažametę dukterį. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra darbinga ir turi darbą. Kitų vaikų ji neturi, tad išlaiko tik jų bendrą sūnų D. D.. Taigi ieškovas mano, kad jo mokamos periodinės išmokos sūnaus D. D. išlaikymui atitinka jų žodinį susitarimą su atsakove ir yra pakankamos tenkinti būtinus vaiko poreikius ir vystymosi sąlygas. Pažymėjo, kad nuo šių metų rugsėjo mėnesio yra pažadėjęs pakelti išlaikymo sumą iki 160 EUR per mėnesį, ką ir ketina padaryti. Šios sumos jis nereikalauja sumažinti, tik prašo teismo nustatyti ją teismo sprendime, kad išspręsti jo su atsakove ginčus ir suteikti teisinio tikrumo jam ir jo šeimai.

4. Į teismo posėdį ieškovas neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant kadangi yra išvykęs, nes dirba užsienyje (Tomas II / puslapis 48-49). Prašyme nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą, jog teismas nustatytu, kad jo mokamo išlaikymo dydis yra 160 eurų per mėnesį. Taip pat nurodė, kad atsakovės reikalavimus priteisti 250 eurų vaiko išlaikymą ir 95 eurus papildomai turėtų išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas prašo atmesti, nes prašoma priteisti išlaikymo suma yra nepagrįstai ir neprotingai didelė. Nėra įvykę jokių aplinkybių (nei turtinės padėties pasikeitimo, nei pasikeitusių vaiko poreikių), dėl ko reikėtų išlaikymą taip nepagrįstai daug padidinti. MMA padidėjimas nėra automatinis pagrindas atsakovei reikalauti padidinti išlaikymo sumą. Ieškovas taip pat prašė kritiškai vertinti atsakovės pateiktus įrodymus (ligos pažymą ir neformalaus ugdymo būrelių sutartis), nes, atkreipus dėmesį į jų datas, matyti, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir bandė suklaidinti teismą: spalio 8 d. bronchine astma neva susirgusį vaiką (kuris iki tol jokių būrelių nelankęs) tą pačią dieną „užrašė“ į šachmatų būrelį, o spalio 9 d. nusivedė ir į stalo teniso būrelį. O dėl 95 eurų išlaidų, kurias atsakovė patyrė ruošdama vaiką į mokyklą, pabrėžė, kad juos padengia jo kas mėnesį mokėtas išlaikymas, todėl nurodytas reikalavimas turėtų būti atmestas.

6. Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, ją atstovavo atstovas advokato padėjėjas. Atsakovė pateikė priešieškinį (Tomas I / puslapis 143-147), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 eurų, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant atsakovę. Taip pat prašė priteisti iš ieškovo papildomas atsakovės turėtas 95 eurų išlaidas, dėl sūnaus paruošimo į mokyklą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įvertinus šalies ekonominę situaciją, valiutos vertę, perkamąją galią, prekių ir paslaugų kainas, kad būtų patenkinti minimalūs nepilnamečio sūnaus poreikiai per mėnesį reikalinga 568 (penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų dydžio suma. Priešieškinyje nurodė vaiko poreikių lentelę. Padalijus abiems tėvams gautą 568 Eur sumą pusiau gautųsi po 284 Eur. Teigė, kad vaikas kelis kartus per metus serga mišria bronchine astma, per mėnesį patiriamos išlaidos sveikatos priežiūrai sudaro iki 25 Eur. Nurodė, kad jos (atsakovės) mėnesinės pajamos vidutiniškai per mėnesį yra 500 eurų. Ji (atsakovė) savo vardu turi vieną registruotą transporto priemonę kuri yra naudojama šeimos poreikiams tenkinti (Tomas I / puslapiai 155-156), kito turto atsakovė neturi (Tomas I / puslapis 154). Atsižvelgdama į aplinkybe, kad ieškovas turi dar vieną išlaikytinį iš ieškovo nereikalauja sūnaus išlaikymui skirti maksimalios - 284,00 Eur/mėn. dalies. Tik prašo prie vaiko išlaikymo mėnesinėmis įmokomis prisidėti po 250 Eur/mėn. Atsakovas, būdamas ne asocialiu asmeniu, turėtų kelti aukštesnę kartelę sūnaus pilnaverčiam vystymui ir neturėtų orientuotis į mažesnių nei minimalūs ar minimalių būtinųjų poreikių tenkinimą. Pažymėjo, kad ieškovas yra sveikas, jaunas, darbingas.

7. Taip pat nurodė, kad ji (atsakovė) papildomai t. y. 190 eurų turėjo išlaidų vaiką suruošiant šiais metais į mokyklą. Ieškovas buvo informuotas apie nurodytas aplinkybes bei su tuo susijusias išlaidas. Atsakovė kreipėsi į ieškovą, prašydama kompensuoti pusę turėtų išlaidų t. y. 95 eurus kurių neapima kasdienis išlaikymas periodinėmis išmokomis, tačiau ieškovas geranoriškai šių išlaidų neatlygino, todėl prašė iš ieškovo priteisti pusę turėtų išlaidų t. y. 95 eurus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. Byloje esančiais šalių pateiktais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką D. D., gim. (duomenys neskelbtini) (Tomas I / puslapis 7). Šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina (atsakove).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

10. Kaip minėta šio sprendimo 8 punkte byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su motina (atsakove). Nustatyta, kad atskirai gyvenantis vaiko tėvas (ieškovas) teikė išlaikymą po 400 litų, nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. po 120 Eur. Dar vėliau nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. susitarė ir pervesdavo atsakovei vaiko išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Tačiau atsakovė prašė padidinti šalių sutartą išlaikymo dydį, tačiau šalys nesutarė dėl išlaikymo dydžio. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti 160 eurų, o atsakovė 250 Eur/mėn. išlaikymo dydį. Taigi tarp šalių iškilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.

11. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos naštos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

12. Atsakovė pateikė į bylą vaiko poreikių lentelę, kurioje paskaičiuota, jog 568 Eur suma reikalinga vieno mėnesio vaiko poreikiams patenkinti. Taigi teismas vertina atsakovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių rašytiniais paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Lentelėje nurodoma, kad vaiko būsto išlaikymui – po 100 Eur, maistui per mėnesį reikalinga skirti po 228 Eur ir papildomai – po 40 Eur pietums mokykloje, drabužiams, avalynei – po 30 Eur, vaistams ir vitaminams – po 25 Eur, mokyklinė uniforma 8 Eur, mokyklos kanceliarinėms prekėms, pratyboms – po 15 Eur, laisvalaikiui po 30 Eur, mokyklos organizuojamoms ekskursijoms – po 6 Eur, draudimas kaupiamasis po 35 Eur., kitos smulkios išlaidos kuras, dienpinigiai ir kt) po 4 Eur., higienai nurodyta 10 Eur per mėnesį suma,

13. Teismas konstatuoja, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

14. Teismo vertinimu, atsakovės nurodytas lėšų, reikalingų didžiajai daliai sūnaus poreikių patenkinti, dydis iš esmės (išskyrus kai kuriuos atvejus) yra protingas ir realios. Maistui su pietumis mokykloje atsakovė nurodo skirtiną 268 Eur sumą. Mažai tikėtina, kad mažamečiam sūnui (9 metai) vien maistui per mėnesį galėtų būti reikalinga 268 Eur suma. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šalių nepilnametis vaikas turėtų poreikių, dėl kurių jam būtų reikalingas specialus brangiai kainuojantis maistas. Drabužiams, avalynei kas mėnesį kiekvienam vaikui skiriama 35 Eur suma taip pat laikytina šiek tiek didele. Avalynė ir viršutiniai drabužiai perkami ne kas mėnesį, todėl išdalinus per metus, jų kaštai taip pat nėra tokie dideli. Higienos (kirpyklos paslaugos) galimai kainuoja 10 Eur, tačiau ir jos nėra reikalingos kas mėnesį. Atsakovė nurodė, kad vaikas kelis kartus per metus serga mišria bronchine astma, todėl teismo vertinimu abejotina būtinybė kas mėnesį išleisti po 25 Eur vaistams ir vitaminams. Teismo vertinimu, atsakovės byloje pateikti pirkimo kvitai (Tomas II / puslapis 23-40) negali būti vertintini kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar konkrečios vaistinės pirkiniai, buvo pirkti būtent vaikui ir pan. Be to, neracionalu manyti, jog pagal per mėnesį sukauptus kvitus bus nustatyti tikrieji vaikų poreikiai, ypač vertinant tai, jog kai kurios prekės ir patirtos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui. Taigi teismo vertinimu nurodytiems būtiniesiems šalių vaiko poreikiams patenkinti visiškai pakankama apie 410 Eur per mėnesį suma. Atkreiptinas dėmesys, kad iš tokios sumos visą mėnesį pragyvena ir savo vaikus išlaiko nemaža dalis Lietuvos gyventojų. Teismo vertinimu ši suma, yra tikrai pakankama būtiniesiems vieno vaiko poreikiams patenkinti.

15. Kaip jau minėta šio sprendimo 9 punkte, LR CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Gausioje šio straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikoje kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-79/2006).

16. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad ieškovas gyvena ir dirba užsienyje, tačiau konkrečių duomenų apie turimą turtą ir pajamas nepateikė. Vienok visiems žinoma aplinkybė, kad darbo užmokestis užsienyje ypač Jungtinėje Karalystėje yra ženkliai didesnis nei Lietuvoje. Taip pat byloje yra duomenų, kad ieškovo sutuoktinė galimai nuomoja arba tarpininkauja nuomojant patalpas Londone (Tomas II / puslapis 42). Tačiau konkrečių įrodymų ir paaiškinimų ieškovas apie savo turtinę padėtį byloje nepateikė ( LR CPK 178 straipsnis). Atsakovė pateikė įrodymus apie tai, jog jos (atsakovės) mėnesinės pajamos vidutiniškai per mėnesį yra 500 eurų (Tomas I / puslapis 150-153). Ji (atsakovė) savo vardu turi vieną registruotą transporto priemonę kuri yra naudojama šeimos poreikiams tenkinti (Tomas I / puslapis 155-156), kito turto atsakovė neturi (Tomas I / puslapis 154). Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinys tenkintini iš dalies priteisiant iš ieškovo vaiko išlaikymui 210 Eur. kas mėnesį mokamas periodinės išmokas. Šis išlaikymas priteisiamas nuo 2018-10-01 d., (šioje dalyje tenkinant priešieškinį) iki vaiko pilnametystės, t.y., paskiriant atsakovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (LR CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

17. Pažymėtina tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms gali būti kreipiamasi dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Dėl papildomų išlaidų priteisimo

18. Atsakovė taip pat prašė priteisti iš ieškovo papildomas atsakovės turėtas 95 eurų išlaidas, dėl sūnaus paruošimo į mokyklą. Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 2 dalis nustato, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildamas vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Teismo vertinimu vaiko paruošimas į mokyklą (drabužių, mokymo priemonių supirkimas ir kt.) negali būti vertinamos kaip papildamos išlaidos, kadangi šios išlaidas yra įprastos ir visiems žinomos iš anksto ir joms galima pasiruošti. Teismas sutinka, kad prieš rugsėjo mėnesį išlaidų suma padidėja, tačiau supirkus mokymo priemones vėliau (kitais mėnesiais) nurodytos išlaidos santykinai sumažėja. Pažymėtina, kad ir pati atsakovė į bylą pateiktoje vaiko poreikių lentelę, išlaidas dėl mokyklos lankymo nurodė, kaip kasmėnesines. Taigi tiek pati atsakovė tiek šiuo atveju ir teismas, išlaidas reikalingas dėl vaiko paruošimo į mokyklą, įtraukė (įvertino) svarstydamas kasmėnesinio išlaikymo dydį. Dėl išdėstytų motyvų, atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo papildomas atsakovės turėtas 95 eurų išlaidas, dėl sūnaus paruošimo į mokyklą, atmestinas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai (pateikus priešieškinį atsakovai) bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nepaisant to atsakovė pateikdama priešieškinį sumokėjo 70,00 Eur. žyminį mokestį (Tomas I / puslapis 148). Įvertinus tai atsakovės sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas (LR CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. LR CPK 85 str. nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus (12 mėn.) sumą. Nustatyta, kad ieškovas prašė nustatyti 160 Eur. išlaikymo dydį, teismas priteisė 210 Eur. Taigi teismas išsprendė ginčą dėl 50 Eur. sumos kasmėnesinių išmokų, vadinasi patenkintas reikalavimas 600 Eur. (50 Eur. x 12 mėn. = 600 Eur.). Žyminis mokestis nuo šios sumos yra 15 Eur, įvertinus tai, kad byla buvo nagrinėjama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis (LR CPK 87 straipsnio 7 dalis). LR CPK 96 str. 1 d., nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalys buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio (priešieškinio) reikalavimų daliai. Įvertinus tai iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinas 15 Eur Žyminis mokestis.

21. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė pateikė teismui rašytinius įrodymus apie 600,00 Eur patirtas išlaidų dėl teisinės pagalbos procesinių dokumentų surašymo ir atstovavimo (Tomas II / puslapis 54-59). Teismui patenkinus priešieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovės priešieškinio suma sudarė 3095 Eur. Tačiau realiai ginčas buvo tik dėl sumos viršijančios 160 Eur sumą. Todėl atsakovės reikalavimas patenkintas 19,38 procento, todėl ir atsakovei iš ieškovo priteistina 19,38 procentai patirtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. priteistina 116,28 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo L. D. nepilnamečiam sūnui D. D., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikyti po 210,00 Eur. (du šimtus dešimt eurų 00 ct) periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2018-10-01 d. iki sūnaus pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motinai V. Ž. ir išlaikymui skirtas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. D. atsakovės V. Ž. naudai 116,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo L. D. į valstybės biudžetą 15 Eur žyminį mokestį.

Grąžinti iš valstybės biudžeto, atsakovei V. Ž., jos 2018-10-10 d. banke Luminor sumokėtą 70,00 Eur. žyminį mokestį (Lėšų pervedimo nurodymo Nr. 377).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Saulius Zajarskas