- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-21
- Bylos Nr.
- I1-1369-621/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01605-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – Atsakovas), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020-10-20 iki 2021-07-21 Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) 3 sektoriuje jam naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas bei sveikatai saugi aplinka. Dirbo siuvykloje, todėl dušu teko naudotis kasdien, dušinėse nebuvo jokių pertvarų nei atskirų patalpų persirengimui, todėl drabužiai sudrėkdavo ir prisigerdavo supelijusios dušinės kvapo. Dušų galvutės arti viena kitos, naudojantis taškosi nešvarumai, glaustomasi, buvo apžiūrinėjamas kitų nuteistųjų ir pareigūnų koridoriuje, nes nuolat varstomos dušinės durys. Toks privatumo nebuvimas sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, žemino orumą. Dėl pertvarų nebuvo ir pelėsio pareiškėjas kreipėsi raštu, tačiau buvo pateiktas formalus atsakymas, o pertvaros nebuvo įrengtos, taip pat nebuvo pašalintas pelėsis. Nuo 2019-07-04 iki 2019-10-28 pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 1 sektoriaus KTP sąlygomis, visą šį laikotarpį negalėjo normaliai išsimiegoti, pailsėti, palaikyti asmens higienos, nes patalynė ir čiužinys buvo paimami 6 val. ryto ir atiduodami tik 22.00 val. vakaro. Keturis mėnesius kasdien turėjo praleisti kameroje be jokios veiklos, tik stovint arba sėdint, negalėjo kompensuoti nakties metu patirtą miego trūkumą. Būnant KTP per karščius į dušą buvo vedamas tik vieną kartą per savaitę. Nuo 2021-05-14 iki 2021-07-01 kiekvieną naktį apie 2–3 val. buvo daromi patikrinimai atidarinėjant metalines duris, įjungiant šviesą, dėl keliamo triukšmo pareiškėjas pabusdavo ir negalėdavo užmigti mažiausiai 2 val., nuolat jautėsi pavargęs ir neišsimiegojęs, atsirado lėtinis nuovargis, visa tai sukėlė dvasines ir fizines kančias, sutriko miegas, registravosi pas psichiatrą, tačiau konsultuotas nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atsiliepime į pareiškėjo skundą prašoma jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina dušų įrengimą pagal kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-07-07 įsakymu patvirtintų laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų reikalavimus, kur numatyta, kad prausykloje, tualete turi būti lentynėlė asmens higienos priemonėms, sieninė pakaba, sieninis veidrodis, praustuvė, šiukšlių dėžė, klozetas. Teisės aktai nenumato prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nustato dušų įrengimą tik ilgalaikių pasimatymų kambariuose. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Siekiant užtikrinti nurodytą reikalavimą įstaigoje patvirtintas ir visuose stenduose viešai paskelbtas naudojimosi dušu grafikas, jame numatyta, kad nuteistieji dušine gali naudotis kartą per savaitę, atsižvelgiant į tai, nuteistieji į dušinę vedami kartą per savaitę.
Atsakovė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019-07-04 iki 2019-10-28 patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems asmenims buvo išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymu Nr. 1R-213 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktu, kuris nustato, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems asmenims išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pažymėtina, kad ir nuo 2020-01-22 įsigaliojusių pataiso įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 23 punktas numato, kad patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.
Dėl įstaigos pareigūnų atliekamų patikrinimų atsakovė nurodė, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Įstaiga yra atsakinga už kardomųjų priemonių – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą, todėl siekiant tinkamai įgyvendinti minėtas funkcijas įstaigos pareigūnai esant poreikiui privalo turėti galimybę patikrinti nuteistuosius bet kuriuo metu. Įkalinimo įstaiga nėra viešbutis, teisės aktai pareigos užtikrinti, kad nuteistieji gerai išsimiegotų, nenumato.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į įstaigos psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, kuriuos galėjo sukelti tai, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrintas jo privatumas, nesikreipė. Pareiškėjas skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas visiškai nepagrįstas.
Atsakovo atstovas pateikė rašytinius paaiškinimus (teisme gauta 2022-12-27 reg. Nr. DOK-36614), kuriuose nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktu laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareigos sudaryti galimybę nusiprausti kiekvieną dieną dirbantiems nuteistiesiems teisės aktai nenumato, tačiau nepaisant to, Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus dirbantiems nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė naudotis dušais pagal poreikį, atskiri dirbančių nuteistųjų maudymosi grafikai nebuvo sudaromi. Atsižvelgiant į tai, Atsakovo atstovė neturi galimybės pateikt duomenų apie Pareiškėjo naudojimosi dušai dažnumą, kadangi dažnumas priklausė nuo pačio Pareiškėjo ir būrių dušinėmis jis galėjo naudotis pagal poreikį.
Ginčo laikotarpiu 1-4 būrių dušinėse pertvaros nebuvo įrengtos (šiuo metu jau yra įrengtos), tačiau pažymime, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra konstatuota, jog pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas. Tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. LVAT yra nurodęs, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.
LVAT praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad neužtikrintas privatumas naudojantis dušu, įvertinus padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (daugiau jokių pažeidimų nebuvo nustatyta; dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui kilusių ilgalaikių neigiamų pasekmių nenustatyta), nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
Pareiškėjas bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2020-10-20 iki 2021-07-01 dirbo Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ paslaugų ir gamybos ceche siuvėjo – darbininko, vienetininko pareigose. Pažymėtina, kad už darbo vietoje sudarytas sąlygas buvo atsakinga Valstybės įmonė „Mūsų amatai“ įdarbinusi Pareiškėją, o ne Atsakovo atstovė. Atsakovo atstovės duomenimis Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ paslaugų ir gamybos ceche buvo įrengta dušinė be pertvarų, kuria pagal poreikį galėjo naudotis ten dirbę nuteistieji.
Atsakovo atstovės vertinimu, Pareiškėjo naudojimasis dušu darbovietėje yra susijęs su Pareiškėjo darbo sąlygomis už kurias yra atsakingas darbdavys, o ne kalinimo sąlygomis, ko pasėkoje net ir nustačius, kad buvo pažeistas privatumas naudojantis dušu darbo vietoje, tai neturėtų būti vertinamas kaip pažeidimas kalinant pareiškėją teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Akcentuotina ir tai, kad jokie teisės aktai nenumato darbdaviui pareigos sudaryti galimybės nusiprausti darbo vietoje, todėl dušų įrengimas darbovietėje, nepriklausomai nuo pertvarų įrengimo, traktuotinas kaip dirbančių nuteistųjų darbo sąlygas gerinanti priemonė, kuria Pareiškėjas galėjo ir nesinaudoti, o ne pagrindas neturtinės žalos atlyginimui priteisti.
2021-11-15 Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu pareiškėjo M. Š. skundas buvo patenkintas iš dalies. Priteista pareiškėjui M. Š. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 50,00 Eur (penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo.
2022-12-07 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi pareiškėjo M. Š. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021-11-15 sprendimas panaikintas ir perduota byla Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 2 000 Eur žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2019-07-04 iki 2019-10-28 ir nuo 2020-10-20 iki 2021-07-21. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
2021-11-15 Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu buvo konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d., pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu ir nustatytas higienos normos pažeidimas dėl duše buvusio pelėsio, todėl sprendė, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 50 Eur suma bei priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo. Dėl kitų pareiškėjo nurodomų aplinkybių, t. y. jog pareiškėjas nusiprausti galėjo tik kartą per savaitę, iš pareiškėjo buvo atiminėjama patalynė, ją išduodant tik nakčiai, dėl ko dieną negalėjo net prigulti, o tik stovėti arba sėdėti, dėl atliekamų patikrinimų nakties metu laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. liepos 1 d., teismo sprendimu konstatuota, kad atsakovo neteisėti veiksmai nenustatyti ir pareiškėjo skundas šioje dalyje netenkintas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2022-12-07 nutartyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. TA-1025-442/2022) konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, susijusių su pareiškėjo teise pasinaudoti dušu; dėl patalynės paėmimo ir išdavimo nakčiai konstatavo, jog atsakovo atstovas veikė taip, kaip jį įpareigojo veikti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų; teisėjų kolegija taip pat pritarė pirmosios instancijos teismui išsakytai pozicijai dėl nepagrįstų naktinių patikrinimų nuo 2021 m. gegužės 14 d. iki 2021 m. liepos 1 d., kadangi tiek Bausmių vykdymo kodekso, tiek Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, nuostatos suteikia teisę įstaigos pareigūnams atlikti patalpų bei jose laikomų asmenų apžiūrą bei kratą ir nakties metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
2022-12-07 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1025-442/2022 yra įsiteisėjusi, todėl šioje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės pakartotinai nebeįrodinėtinos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, jog atsakovo atstovas iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto privatumo pažeidimo pareiškėjui naudojantis dušu bei higienos normos pažeidimo dėl duše buvusio pelėsio, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. iš esmės pažeidimus pripažįsta. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas dėl nustatytų pažeidimų galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, t. y. neturtinę žalą.
Tačiau nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, kyla pagrįstos abejonės dėl nustatyto pažeidimo trukmės (kartų skaičiaus), o tai turi įtakos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovo atstovo prašymą pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimą kaip pakankamą satisfakciją, tačiau yra pagrindas iš naujo atlikti vertinimą dėl pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos.
Kadangi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d. pareiškėjui naudojantis dušu buvo pažeistas jo privatumas, taip pat pareiškėjas patyrė nepatogumų dėl duše buvusio pelėsio, todėl šios aplinkybės iš naujo nebenustatinėtinos.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d. dirbo siuvykloje, todėl kasdien po darbo naudojosi dušu. Atsakovo atstovas pateiktame paaiškinime nurodė, jog Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus dirbantiems nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė naudotis dušais pagal poreikį, atskiri dirbančių nuteistųjų maudymosi grafikai nebuvo sudaromi. Atsižvelgiant į tai, Atsakovo atstovė neturi galimybės pateikti duomenų apie Pareiškėjo naudojimosi dušais dažnumą, kadangi dažnumas priklausė nuo pačio Pareiškėjo ir būrių dušinėmis jis galėjo naudotis pagal poreikį.
Iš Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2020-02-27 įsakymo Nr. 7/05-355 matyti, kad pareiškėjas nuo 2020-03-10 buvo priimtas dirbti siuvėju – darbininku, vienetininku. Iš darbo buvo atleistas 2021-01-22 (Valstybės įmonės „Mūsų amatai“ direktoriaus 2021-01-22 įsakymas Nr. 7/05-97). Taip pat iš darbininkų vienetininkų gamybinių užduočių ir normų įvykdymo suvestinių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių bei nuteistųjų išvedimo į darbą paskyrų kopijų matyti, kad šiam ginčui aktualiu laikotarpiu, pareiškėjas dirbo siuvykloje nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. sausio 22 d.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamų suėmimo vykdymo ar bausmės atlikimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti ginčui reikšmingų suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų apibūdinimą detalizuojančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1796-858/2015, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Remiantis teismų praktika, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl suėmimo vykdymo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos administracijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; LVAT 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013). Pažymėtina, kad pagal LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d. dirbo siuvykloje, todėl dušu naudojosi kasdien. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjas siuvykloje dirbo nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. sausio 22 d. Atsakovo atstovas aplinkybių, jog pareiškėjas laikotarpiu, kai dirbo siuvykloje naudojosi dušu kasdien, nepaneigė, todėl šios aplinkybės aiškintinos pareiškėjo naudai.
Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas nenurodė kuriomis dienomis naudojosi dušu po 2021 m. sausio 22 d., t. y. tuo laikotarpiu kai siuvykloje nebedirbo. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma), 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsižvelgiant į Higienos normos reikalavimus, bei pareiškėjui aiškiai nenurodžius aplinkybių, kiek kartų per savaitę jis naudojosi dušu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 23 d. iki 2021 m. liepos 1 d., t. y. tuo laikotarpiu kai siuvykloje nebedirbo, atsižvelgiant į kitas anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. sausio 22 d. pareiškėjas naudojosi dušu kasdien (95 dienas), o nuo 2021 m. sausio 23 d. iki 2021 m. liepos 1 d. dušu naudojosi vieną kartą per savaitę (23 dienas). Kaip minėta anksčiau, LVAT įsiteisėjusia nutartimi nustatyta, kad naudojantis dušu pareiškėjo privatumas buvo pažeidžiamas, taip pat pareiškėjas patyrė nepatogumų dėl dušuose buvusio pelėsio.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais.
Teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas pažeidžiant privatumą naudojantis dušu, dušo patalpos neatitiko Higienos normos reikalavimų dėl buvusio pelėsio, taip pat atsižvelgdamas į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias. Vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014; kt.).
Apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, t. y. įvertinęs pareiškėjo patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus pinigais, pažeidimo laikotarpį, įvertindamas turimų įrodymų visumą, atsižvelgdamas į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.250 straipsnyje) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2293-1062/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-10-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2795-662/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3249-629/2020 ir kt.) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 250 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 2000 Eur neturtinės žalos yra tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos 250 Eur (du šimtai penkiasdešimt Eur) neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (nuo 2021 m. liepos 8 d.) nuo priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Kitą pareiškėjo M. Š. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.