- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-28
- Bylos Nr.
- e2YT-353-731/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-01029-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Kuzmickienė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos, VĮ Turto bankas, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai
- Advokatai
- Aušra Levinienė
dalyvaujant pareiškėjui V. D., jo atstovams, advokato padėjėjai Aušrai Levinienei, įgaliotiems atstovams A. D., N. D.,
suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovui Rimgaudui Kvikliui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. prašo patvirtinti faktą, jog jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinius, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane ĮSI, esantis (duomenys neskelbtini) ir ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 211, esantys(duomenys neskelbtini). Šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą tikslu.
Nurodė, jog 1992-11-24 pareiškėjo tėvas A. D., pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3-1292, nupirko valstybinės žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,12 ha.
1995 metais pareiškėjas pateikė prašymą būti Kolektyvinio sodo „Lakštingala" bendrijos nariu ir skirti jam 12 arų žemės sklypą, esantį sodų bendrijos „Lakštingala“ teritorijoje. 1995-05-03. Kolektyvinio sodo „Lakštingala" valdybos narių posėdyje, jam buvo išskirtas 12 arų nenaudojamas žemės sklypo plotas, esantis sodų bendrijos „Lakštingala“ teritorijoje, šalia tėvo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1200 ha. adresu(duomenys neskelbtini), kolektyvinio sodo naudojimui ir suteiktas leidimas šį plotą išsipirkti. 1995 metais šiame žemės sklype iš asmeninių lėšų, V. D. pastatė du nesudėtingus statinius - sodo namelį ir šalia ūkinį pastatą, kuriems 2018 metais suteiktas unikalus Nr. 4400-5120-3111, pažymėtas plane ISlm, esantis Zarasų r. sav. Ditkūnų k. Suteiktas adresas Ilgoji g. 26A ir 26B. Taigi nuo 1995 metų V. D. sodo pastatą sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nuo 1995 metų (23 metus), t. y. daugiau kaip dešimt metų ir per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Šioje byloje V. D. sodo pastatus pastatė iš savo asmeninių lėšų. Statiniams leidimas nebuvo reikalingas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas parodė, jog jam buvo suteiktas 0,12 ha žemės sklypas sodų bendrijoje „Lakštingala“ ir jis 1995 metais pasistatė nesudėtingą statinį ir tik dėl ligos negalėjo jo įteisinti. Prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą , kuriame nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas turi būti išnagrinėtas pagal galiojančius teisės aktus, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, pareiškėjo V. D. ūkinių pastatų statyba buvo vykdoma 1995 metais, valstybinės žemės teritorijoje, nesuformuotame žemės sklype, neturint valstybinės žemės patikėtinio leidimo ir statybos leidimo, pažeidžiant statybą reglamentuojančius teisės aktus.
Gana abejotinas yra pareiškėjo V. D. priėmimas į SB „Lakštingala“ narius 1995 m. gegužės 3 d. Pagal 1995 metais galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, 2.3. papunkčio nuostatas, sodininku bendrijos nariais galėjo būti Lietuvos Respublikos gyventojai nuo 18 metu. Fakto (sprendimo), patvirtinančio V. D. priėmimo į SB „Lakštingala“ narius, pareiškėjas nepateikė. Pareiškime nurodyta aplinkybė, kad SB „Lakštingala“ valdybos narių 1995 m. gegužės 3 d. protokoliniu sprendimu V. D. buvo suteiktas 12 a sodo žemės sklypas, nepatvirtina fakto, kad V. D., žemės sklypo skyrimo momentu, buvo SB „Lakštingala“ narys. Tokiu atveju, pats sodo sklypo suteikimas yra neteisėtas. O pareiškėjui pateikus SB „Lakštingala“ valdybos sprendimą dėl jo priėmimo į bendrijos narius 1995 m. gegužės 3 d. ar anksčiau, vis vien turi būti traktuojama, kad V. D. buvo priimtas į bendrijos narius, nesulaukęs 18 metų amžiaus, t.y. pažeidžiant pirmiau nurodyto Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, 2.3. papunkčio nuostatas.
Abejotini yra pareiškėjo argumentai dėl valstybinės žemės sklypo (ploto) skyrimo ir naudojimo teisėtumo. Pareiškėjas teigia, kad SB „Lakštingala“ valdybos narių 1995 m. gegužės 3 d. sprendimu jam buvo skirtas 12 a ploto žemės sklypas. Taip pat savo pareiškime teismui nurodo, kad tuometinio Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004 m. liepos 20 d. pažymos Nr. 61 pagrindu, ne pareiškėjui V. D., o pareiškėjo tėvui - A. D., buvo skirtas vienų metų naudojimui - 0.30 ha ploto valstybinės žemės sklypas. Nagrinėtinu atveju, kyla klausimas - kokiu tikslu A. D. (pareiškėjo tėvas) teikė prašymą dėl valstybinės žemės laikino naudojimo suteikimo prie V. D. pastatytų pastatų ir SB „Lakštingala“ valdybos narių 1995 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjui skirto žemės sklypo teritorijoje?
Vadovaujantis 1995 metais galiojusia Žemės įstatymo 23 straipsnio redakcija, teisę suteikti naudotis valstybine žeme buvo suteikta tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir miestų (rajonų) valdybai. Žemės sklypus sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms pardavimo ir nuomos tvarką 1995 metais reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993m. liepos 21d. nutarimas Nr. 550 (toliau - Nutarimas) „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jam skirto sodo žemės sklypo ribas (žemės sklypo planą ar brėžinį), kreipimosi į tuometinę žemėtvarkos tarnybą ar rajono valdybą dėl žemės sklypo nuosavybės ar nuomos teisių įteisinimo. Neatliko veiksmų, nustatytų Nutarimu patvirtintuose Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių 4 punkte ir nesikreipė į žemėtvarkos tarnybą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, pagal nurodytų taisyklių 5 ir 18 punktų nuostatas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriuje saugomų dokumentų archyve nėra jokių įrodymų, patvirtinančių SB „Lakštingala“ žemės sklypo teritorijoje, pareiškėjo minimo žemės sklypo suteikimo ir ribų nustatymo dokumentų.
Teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjo V. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį juridinio fakto nustatymo atmesti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. Nr. 205 nutarimu „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 1991-06-20, Nr. 17-461) 2.2 p. sodininkų bendrijų nariams skiriamų žemės sklypelių dydžio normas, leidžiamų statyti sodo namelių ir ūkinių pastatų statybos sąlygas nustato miestų (rajonų) Tarybos. Sodo nameliai bei kiti statiniai priimami naudoti ir teisiškai registruojami bendrąja statybos objektų priėmimo naudoti tvarka. To paties Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. Nr. 205 nutarimu patvirtintų sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų 4 p. nustatyta, kad bendrijos nario sodo namelis ir kiti statiniai, pastatyti jam skirtoje bendrijos sodo vietoje, pasodinti sodiniai priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise. Šiuo atveju savininkas paskirtu jam žemės sklypeliu naudojasi neterminuotai. Nuosavybės teisę į sodo namelį ir kitus statinius savininkas įgyja teisiškai juos įregistravęs.
Pagal 2018-12-31 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (su istorija) (registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nėra registruota jokių statinių. Remiantis pareiškėjo statinių statybos pradžios metu (1995 m.) galiojusio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. 249 įsakymu Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“, patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (Valstybės žinios, 1995-01-20, Nr. 7-153) 9 p. suprastinta leidimų išdavimo tvarka taikoma šių statinių statybai - sodybų ūkinių ir buitinių pastatų ir kitų priklausinių (tarp jų garažų, pavėsinių, pastogių, šiltnamių, lauko tualetų) (9.1. p.); sodų namelių priklausinių (9.2. p.). Leidimai šiems statiniams statyti išduodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą (aiškiai fiksuotą statinio statybos vietą, statinio planą, pjūvį, fasadus). Kai jie statomi saugomose gamtos, nekilnojamų kultūros vertybių teritorijose bei apsaugos zonose arba sklypuose, kuriems taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, jų projektai turi būti suderinti su institucijomis, nurodytomis minėtose sąlygose. Tų pačių Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių 11 p. nurodyti dokumentai, kuriuos statytojas privalo pateikti leidimui gauti. Be visų kitų minėtame 11 punkte nurodytų dokumentų, statytojas privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jam priklauso nuosavybės teise arba yra išnuomotas žemės sklypas, kuriame pagal detalius planus galima tokia statyba (tik naujų statinių statybai) (11.2. p.). Pagal 2018-12-31 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis (su istorija) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu(duomenys neskelbtini), duomenų apie žemės savininką nėra.
Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas 2018-11-12 sprendime Nr. UKS-69 „Dėl nekilnojamųjų daiktų ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pareiškėjui V. D., be visų kitų aplinkybių, nurodė, jog sodo namelis, kurio unikalus Nr. 4400-5120-3111 ir ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini) yra pastatyti 1995 metais nesuformuotame žemės sklype. Vadinasi, pareiškėjas pastatė minėtus statinius ne nuosavoje žemėje.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes. Parodė, kad pagal atsiliepimuose nurodytus teisės aktus minėtų pastatų statyba pripažintina neteisėta, nes nebuvo leidimo statybai ir statyba buvo vykdoma nesuformuotame žemės sklype.
Sutinkamai su LR CPK 532 str. apie bylos iškėlimą buvo pranešta specialiame interneto tinklalapyje. Per nustatytą terminą į teismą suinteresuotų asmenų pareiškimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (LR CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Jeigu daiktas sukuriamas, nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas teisėtai sukurtu nuosavybės objektu, o asmuo neįgyja į jį nuosavybės teisių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Kadangi neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti privačios nuosavybės teisės objektas, tai nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Pareiškėjas pateikė 1995-05-03 Sodų bendrijos „Lakštingala“ valdybos narių posėdžio protokolo kopiją, kuriame nurodoma, jog buvo apsvarstytas V. D. pareiškimas dėl naujo 12 arų sklypo skyrimo šalia tėvo A. D. sklypo Nr.67. Buvo nutarta: “ Valdyba apžiūrėjusi plotą vietoje, neprieštarauja, kad piliečiui V. D. būtų išskirtas nenaudojamas plotas 12 arų žemės, kolektyvinio sodo naudojimui ir leisti jį išsipirkti“. Pateikė 2011 metų sodų bendrijos narių sąrašo kopiją, kur 135 numeriu įrašytas V. D., yra atžymėti mokėjimai už 2010-2012 metus, sąrašo 183 numeriu įrašytas V. D., sumokėta po 10 Eur už 2016, 2017 metus; 1992-06-09 protokolą Nr.5 , kuriame su klaustuku įrašytas ir išbrauktas V. D. šalia tėvo A. D. (Nr.67a); Valstybės įmonės Registrų centras Utenos filialo 2018-11-12 sprendimą Nr.UKS-69, kuriuo atsisakyta tenkinti V. D. prašymą įregistruoti sodo namelį ir ūkinį pastatą. Atsisakymo priežastimi nurodoma, jog nepateikti statybą leidžiantys dokumentai, nėra žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo. Pateikė Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004-07-20 pažymą Nr.61 apie naudojamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, kurioje nurodoma, jog pareiškėjo tėvui A. D. suteikta 1 metų naudojimui 0,30 ha (duomenys neskelbtini) kaime. Pateiktas Zarasų linijinės automobilių kelių eksploatacijos valdybos kolektyvinio sodo išplanavimo projektas, Sodininkų nario knyga, Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų kopija, 2018-10-03 sodų bendrijos „Lakštingala“ išduota pažyma, jog V. D. yra sodų bendrijos narys nuo 1995 metų. Pateiktos kvitų ir važtaraščių kopijos A. D. vardu, jog 1993-1994 metai buvo perkamos statybinės medžiagos (mediena, malkos). Pateiktas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2008m.lapkričio 11d. įstatymo Nr. X-1797 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto pakeitimo išrašas , jog „sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka“.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas, jo atstovai parodė, jog pateikti dokumentai akivaizdžiai įrodo, jog 1995 metais V. D. sodų bendrija „Lakštingala“ apsvarsčiusi V. D. pareiškimą priimti į sodo bendrijos narius, priėmė jį į narius ir suteikė 0,12 ha žemės sklypo plotą, kur jis pasistatė nesudėtingus statinius. Šiems statiniams statyti nereikalingas joks leidimas.
Tačiau pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis buvo į sodų bendrijos narius 1995 metais priimtas ir, kad sklypas 1995-05-03 jam buvo suteiktas , nes pateiktame protokole nurodoma, jog valdyba neprieštarauja sklypo suteikimui. Jis niekur nesikreipė dėl sklypo suformavimo. Todėl teismas sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos paaiškinimais, jog tai nėra tinkamas žemės suteikimas V. D.. Be to, V. D. tuo metu nebuvo 18 metų, jis pagal galiojančius įstatymus
(LR Vyriausybės 1991-05-21 nutarimo Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, 2.3. papunktis) negalėjo būti sodo bendrijos nariu, todėl galima teigti, jog galimai šis sklypas , šalia jo tėvo sklypo, buvo numatytas jam suteikti ateityje. Aplinkybes, jog V. D. nebuvo 1995 metais priimtas į sodų bendrijos narius patvirtina teismo posėdyje nustatytos aplinkybės, jog V. D. 2017 metais rašė pareiškimą sodų bendrijai „Lakštingala“ ir buvo priimtas į sodų bendrijos narius. Be to, šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino Sodų bendrijos pirmininkas R. K., kuris teismo posėdyje parodė, jog 2017 m. buvo gautas raštiškas V. D. prašymas priimti jį į sodų bendrijos narius ir jis buvo priimtas į sodų bendrijos narius, o iki to laiko jis nežino ar jis buvo narys. Parodė, kad negali atsakyti ar nuo 1995 m. iki 2017 m. V. D. buvo sodų bendrijos narys, jo manymu jis buvo priimtas nariu, 1995-1996 m. V. D. buvo sodų bendrijos sąraše, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Teismui pateikti mokėjimų sąrašai nepatvirtina, jog V. D. sumokėjo stojimo į narius mokestį ir nuo 1995 metų mokėjo mokesčius, yra tik duomenys už vėlesnius metus, t.y. nuo 2011 metų. O apklausta teismo posėdyje sodų bendrijos „Lakštingala“ buhalterė J. L. parodė, jog V. D. tėvai sumokėjo už jį nario mokestį 2019 m. sausio mėn. už praėjusius aštuonis metus. Tokiu būdu teismas laiko, jog pareiškėjas neįrodė, jog jis 1995 metais, būdamas 17 metų, tapo sodų bendrijos „Lakštingala“ nariu, ir jam teisėtai buvo suteiktas 0,12 ha žemės sklypas.
Bylos nagrinėjimo metu neįrodytas V. D. statinių statybos teisėtumas, t. y. kad sodo statinių statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Kaip nurodė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovas, remiantis 1995 m. galiojusio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. 249 įsakymu Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“, patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (Valstybės žinios, 1995-01-20, Nr. 7-153) 9 p. suprastinta leidimų išdavimo tvarka taikoma šių statinių statybai - sodybų ūkinių ir buitinių pastatų ir kitų priklausinių (tarp jų garažų, pavėsinių, pastogių, šiltnamių, lauko tualetų) (9.1. p.); sodų namelių priklausinių (9.2. p.). Leidimai šiems statiniams statyti išduodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą (aiškiai fiksuotą statinio statybos vietą, statinio planą, pjūvį, fasadus). Vadinasi 1995 metais buvo reikalingas nesupaprastintas projektas ir leidimas, statiniai pastatyti nesuteiktame ir nesuformuotame žemės sklype, todėl statyba yra laikytina neteisėta.
Tai, jog V. D. daugiau kaip 10 metų valdė sodo statinius kaip savo, šioje byloje esminės reikšmės neturi.
Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. D. statinių teisėtą statybą, neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas konstatuoja, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus , kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68–4.71 straipsniai).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes V. D. ieškinys netenkintinas.
Pareiškėjui V. D. suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba 2018 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1428-11766, jis 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 270, 529, 533 straipsniais,
nusprendžia:
V. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.