- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- e2A-439-212/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-01029-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Birutė Jonaitienė, Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus, VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Margaritos Dzelzienės, Birutės Jonaitienės, Zinos Mickevičiūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
Suinteresuotų asmenų: Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Zarasų skyriaus atstovui V. Č.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. D. prašė patvirtinti faktą, jog jis pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į statinius: pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 1S1, esantį (duomenys neskelbtini)ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 2I1, esantį (duomenys neskelbtini). Šį juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą tikslu.
2. Nurodė, jog 1995 metais jis pateikė prašymą būti kolektyvinio sodo „Lakštingala“ bendrijos nariu ir skirti jam 12 arų žemės sklypą, esantį sodų bendrijos „Lakštingala“ teritorijoje. Kolektyvinio sodo „Lakštingala“ valdybos narių 1995-05-03 posėdyje, jam buvo išskirtas 12 arų nenaudojamas žemės sklypo plotas, esantis sodų bendrijos „Lakštingala“ teritorijoje, šalia tėvo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,1200 ha, adresu (duomenys neskelbtini), kolektyvinio sodo naudojimui ir suteiktas leidimas šį plotą išsipirkti. Šiame žemės sklype iš asmeninių lėšų 1995 metais jis pastatė du nesudėtingus statinius - sodo namelį ir šalia ūkinį pastatą, kuriems 2018 metais suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane IS lm, esantis (duomenys neskelbtini). Suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Nuo 1995 metų jis sodo pastatą sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė daugiau kaip dešimt metų ir per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Vėliau jis išvyko gyventi į Panevėžį, susirgo sunkia liga, 2006 metais tapo neįgalus (darbingumo 35 proc.) ir dėl minėtų priežasčių (sunkios negalios) pastatų neįteisino.
3. Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004-07-20 pažymoje Nr. 61 nurodoma, jog valstybė nuomoja valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, pareiškėjui A. D. žemės ūkio paskirties žemės sklypas, Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau pakeistas adresas į (duomenys neskelbtini)), kurio plotas 0,30 ha, esantis (duomenys neskelbtini) suteikiant vienų metų naudojimui. Tokios sutartys buvo sudarytos kelios, tačiau jos neišlikę. Zarasų rajono žemėtvarkos skyrius tvirtina, jog „Šiuo metu naudotojas naudojasi 0,30 ha. žemės“ Taigi 2004-07-20 pažymoje nurodoma, jog pareiškėjo tėvas naudoja 0, 12 ha žemės sklypą, sūnus V. D. 0,12 ha ir tarp šių sklypų įsiterpęs valstybinis žemės sklypas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2019 m. vasario 28 d. sprendimu V. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmetė.
5. Nurodė, kad pareiškėjas teismui pateikė Sodų bendrijos „Lakštingala“ valdybos narių 1995-05-03 posėdžio protokolo kopiją, kuriame nurodyta, kad buvo apsvarstytas V. D. pareiškimas dėl naujo 12 arų sklypo skyrimo šalia tėvo A. D. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo nutarta: „Valdyba apžiūrėjusi plotą vietoje, neprieštarauja, kad piliečiui V. D. būtų išskirtas nenaudojamas plotas 12 arų žemės, kolektyvinio sodo naudojimui ir leisti jį išsipirkti“. 2011 metų sodų bendrijos narių sąraše 135 numeriu įrašytas V. D., yra atžymėti mokėjimai už 2010-2012 metus, sąrašo 183 numeriu įrašytas V. D., sumokėta po 10 Eur už 2016, 2017 metus; 1992-06-09 protokole Nr. 5, kuriame su klaustuku įrašytas ir išbrauktas V. D. šalia tėvo A. D. (Nr. (duomenys neskelbtini)); Valstybės įmonės Registrų centras Utenos filialo 2018-11-12 sprendimu Nr.UKS-69, atsisakyta tenkinti V. D. prašymą įregistruoti sodo namelį ir ūkinį pastatą.
6. Atsisakymo priežastimi nurodoma, jog nepateikti statybą leidžiantys dokumentai, nėra žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimo. Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus 2004-07-20 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog pareiškėjo tėvui A. D. suteikta 1 metų naudojimui 0,30 ha (duomenys neskelbtini). Pateiktas Zarasų linijinės automobilių kelių eksploatacijos valdybos kolektyvinio sodo išplanavimo projektas, Sodininkų nario knyga, Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų kopija, 2018-10-03 sodų bendrijos „Lakštingala“ išduota pažyma, jog V. D. yra sodų bendrijos narys nuo 1995 metų. Pateiktos kvitų ir važtaraščių kopijos A. D. vardu, jog 1993-1994 metai buvo perkamos statybinės medžiagos (mediena, malkos). Pateiktas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2008 m. lapkričio 11d. įstatymo Nr. X-1797 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto pakeitimo išrašas, jog „sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka“.
7. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė duomenų, jog į sodų bendrijos narius 1995 metais jis buvo priimtas ir, kad sklypas 1995-05-03 jam buvo suteiktas, nes pateiktame protokole nurodoma, jog valdyba neprieštarauja sklypo suteikimui. Jis niekur nesikreipė dėl sklypo suformavimo. Todėl teismas sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos paaiškinimais, jog tai nėra tinkamas žemės suteikimas V. D.. Be to, V. D. tuo metu nebuvo 18 metų, jis pagal galiojančius negalėjo būti sodo bendrijos nariu, todėl teismas sprendė, jog galimai šis sklypas, šalia jo tėvo sklypo, buvo numatytas jam suteikti ateityje. Aplinkybes, jog V. D. nebuvo 1995 metais priimtas į sodų bendrijos narius patvirtino V. D. 2017 metais rašytas pareiškimas sodų bendrijai „Lakštingala“ ir buvo priimtas į sodų bendrijos narius. Be to, šias aplinkybes teismo posėdyje patvirtino Sodų bendrijos pirmininkas R. K., kuris teismo posėdyje parodė, jog 2017 m. buvo gautas raštiškas V. D. prašymas priimti jį į sodų bendrijos narius ir jis buvo priimtas į sodų bendrijos narius, o iki to laiko jis nežino ar jis buvo narys. Parodė, kad negali atsakyti ar nuo 1995 m. iki 2017 m. V. D. buvo sodų bendrijos narys, jo manymu jis buvo priimtas nariu, 1995-1996 m. V. D. buvo sodų bendrijos sąraše, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Teismui pateikti mokėjimų sąrašai nepatvirtino, jog V. D. sumokėjo stojimo į narius mokestį ir nuo 1995 metų mokėjo mokesčius, yra tik duomenys už vėlesnius metus, t. y. nuo 2011 metų. O apklausta teismo posėdyje sodų bendrijos „Lakštingala“ buhalterė J. L. parodė, jog V. D. tėvai sumokėjo už jį nario mokestį 2019 m. sausio mėn. už praėjusius aštuonis metus. Tokiu būdu teismas laikė, jog pareiškėjas neįrodė, jog jis 1995 metais, būdamas 17 metų, tapo sodų bendrijos „Lakštingala“ nariu, ir jam teisėtai buvo suteiktas 0,12 ha žemės sklypas.
8. Teismas padarė išvadą, kad V. D. statinių statybos teisėtumas neįrodytas, t. y. kad sodo statinių statyba vykdyta ir užbaigta laikantis teisės aktų nustatytos statybos tvarkos. Kaip nurodė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovas, remiantis 1995 m. galiojusio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. 249 įsakymu Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“, patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (Valstybės žinios, 1995-01-20, Nr. 7-153) 9 p. suprastinta leidimų išdavimo tvarka taikoma šių statinių statybai - sodybų ūkinių ir buitinių pastatų ir kitų priklausinių (tarp jų garažų, pavėsinių, pastogių, šiltnamių, lauko tualetų) (9.1. p.); sodų namelių priklausinių (9.2. p.). Leidimai šiems statiniams statyti išduodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą (aiškiai fiksuotą statinio statybos vietą, statinio planą, pjūvį, fasadus). Vadinasi 1995 metais buvo reikalingas nesupaprastintas projektas ir leidimas, statiniai pastatyti nesuteiktame ir nesuformuotame žemės sklype, todėl statyba yra laikytina neteisėta.
9. Tai, jog V. D. daugiau kaip 10 metų valdė sodo statinius kaip savo, šioje byloje esminės reikšmės neturi. Nesant byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. D. statinių teisėtą statybą, neteisėtos statybos rezultatas – statiniai – negali būti teisėtas privačios nuosavybės teisės objektas. Įvertinęs šią aplinkybę, teismas konstatavo, kad nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. D. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019-02-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą –pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo patenkinti visiškai. Taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
11. Nurodo, jog teismas tik formaliai įvertino byloje esančius įrodymus, nesiaiškino visų reikšmingų bylai teisingai išspręsti aplinkybių, neįsigilino į pareiškėjo ir jo nurodytas aplinkybes patvirtinančių kitų asmenų pateiktus paaiškinimus, pastebėjimus, pateikiamus objektyvius rašytinius įrodymus, kitus netiesioginius rašytinius bylos įrodymus, o išvadas skundžiamame sprendime grindė prielaidomis ir abejonėmis, pagrinde vien institucijų atstovų pozicija, tokiu būdu tik formaliai įgyvendinant teismui priskirtą esminę funkciją – vykdyti teisingumą. Bylą nagrinėjęs teismas padarė esminius įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus ir nukrypo nuo įrodinėjimo taisyklių aiškinimo bei taikymo klausimais suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tyrė ir vertino ne visus bylos įrodymus, visiškai nepasisakė, kodėl atmeta kitus, pareiškėjo V. D. paaiškinimus patvirtinančius rašytinius įrodymus. Tai lėmė neišsamų bylos išnagrinėjimą, bylos esmės neatskleidimą, procesą reglamentuojančių nuostatų pažeidimą bei nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
12. Pažymi, kad byloje nebuvo ginčijama (ar nuginčyta) šiai bylai ypatingai svarbi aplinkybė, jog pareiškėjas nepertraukiamai, viešai, kaip savo asmeninę nuosavybę mažiausiai 23 metus naudojo, valdė, prižiūrėjo tiek sodo bendrijos teritorijoje esantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype pastatytus ginčo statinius. Per šį laikotarpį niekas kitas nereiškė jokių pretenzijų į minimą nekilnojamąjį turtą. Kaip pažymėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai, inspekcijoje nėra jokių duomenų apie savavališką statybą ar pradėtas savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, susijusias su nekilnojamojo turto objektais – sodo nameliu ir ūkiniu pastatu.
13. Mano, jog teismas įrodymus ištyrė ir įvertino šališkai, rėmėsi tik valstybės institucijų atstovų formalia pozicija, o išvadas teismas grindė nesiaiškinant ir neatskleidžiant visų esminių bylos aplinkybių, nesiimant visų veiksmų išsamiam bylos išnagrinėjimui.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas padarė faktinių aplinkybių ir įrodymų neatitinkančias išvadas, kad pareiškėjas neva neįrodė, kad dar 1995 metais tapo sodo bendrijos nariu ir jam teisėtai buvo suteiktas 0,12 ha dydžio žemės sklypas sodų bendrijos teritorijoje (šalia tėvo disponuojamo sodo sklypo). Pirmiausia pažymėtina yra tai, kad bylos nagrinėjimo eigoje buvo nustatytos aplinkybės, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas negalėjo teismui pateikti visų rašytinių įrodymų dėl jo priėmimo į sodo bendrijos narius bei žemės sklypo jam paskyrimo dar 1995 metais, nes pati sodininkų bendrija „Lakštingala“ per tokį ilgą laikotarpį šių išsamių dokumentų nesaugojo ir neišsaugojo (kaip matyti iš sodo bendrijos J. L. paaiškinimų, sodo bendrija yra įpareigota saugoti ir saugo duomenis už paskutinius 10 metų). Tačiau iš byloje surinktų duomenų seka, kad 1995 metais pareiškėjas pateikė kolektyvinio sodo „Lakštingala“ valdybai prašymą būti sodo bendrijos nariu ir skirti jam 12 arų žemės sklypą prie jo tėvo A. D. žemės sklypo, esančio sodininkų bendrijos „Lakštingala“ teritorijoje. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas – 1995-05-03 sodų bendrijos „Lakštingala“ valdybos protokolas, kartu su kitais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais patvirtina faktą, kad pareiškėjui buvo skirtas 12 arų nenaudojamas žemės plotas šalia tėvo žemės sklypo, o pareiškėjas ilgą laiką vykdė ir įgyvendino savo, kaip bendrijos nario, teises ir pareigas.
Šalies argumentai
15. Nurodo, jog 1995-05-03 kolektyvinio sodo „Lakštingala“ valdybos protokole aiškiai fiksuota, kad valdyba svarstė klausimą dėl pareiškėjo pateikto prašymo, apžiūrėjo prašomą skirti žemės plotą vietoje bei pritarė, kad šis žemės plotas būtų skirtas pareiškėjui, leidžiant jį išsipirkti. Byloje apklausti liudytojai E. Č., A. A. teisme patvirtino, kad buvo svarstomas pareiškėjo prašymas, kad pareiškėjui buvo skirtas žemės sklypas, o pareiškėjas kartu su kitais šeimos nariais šiuo žemės sklypu naudojosi kaip savu, jį prižiūrėjo, tvarkė, vykdė jame statybas. Pirmosios instancijos teismas ignoravo byloje esančius duomenis, t. y. byloje pateiktą 1979 metų sodo bendrijos „Lakštingala“ plano dalies kopiją, kurioje 1995 metais sodų bendrijos valdybos pareiškėjui priskirtas žemės sklypas buvo fiksuotas ir formuojamas jau 1979 metais , o pareiškėjas susidomėjimą šiuo žemės sklypu sodo bendrijoje išreiškė jau 1992 metais, kaip tai matyti iš sodo bendrijos valdybos 1992-06-05 posėdžio protokolo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Byloje pateikti sodo bendrijos „Lakštingala“ įstatai, kurių 6 punkte numatyta, kad narius į bendriją priima ir šalina iš jos, žemės sklypelius skiria bendrijos valdyba. Pažymėtina, kad tuo metu galioję Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-05-21 nutarimu Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“ patvirtinti laikinieji pavyzdiniai įstatai taip pat numatė, kad žemės sklypelius, kuriais turi teisę naudotis bendrijos narys, skiria bendrijos valdyba (įstatų 1, 2, 6, 7.1 ir 16 punktai). Taigi žemės sklypeliai teisėtai galėjo būti paskirti sodo bendrijos nariams ir ši funkcija buvo pavesta sodo bendrijos valdybai. Pažymėtina, kad pagal ir dabar galiojantį reglamentavimą – Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p. nuostatas sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau šis reglamentavimas, priimant skundžiamą teismo sprendimą teismo buvo ignoruojamas. Tuo tarpu aptartas norminis reglamentavimas ir faktinės aplinkybės patvirtina, kad tuometinis teisinis reguliavimas leido sodų bendrijos valdybai suteikti sodų sklypus teisėtam neterminuotam naudojimui, o vėliau išsipirkti, ką patvirtina tiek ir dabartinis teisinis reguliavimas, tiek ir šių dienų teismų praktika. Taigi, sodininkų bendrijos valdybos tuometinis sprendimas išskirti pareiškėjui nenaudojamą 12 a žemės plotą kolektyvinio sodo naudojimui ir leisti jį išpirkti yra pareiškėjo teisės naudotis teisėtai paskirtu žemės sklypu įgijimas ir realizavimas. Pažymėtina, kad byloje pateikta sodininkų bendrijos rašytinė informacija patvirtina, kad sodininkų bendrijos valdyba 2017-04-08 vykusiame valdybos posėdyje dar sykį patvirtino savo pritarimą (nutarimą) dėl minimo žemės sklypo suteikimo pareiškėjui bei nurodė, kad sodininkų bendrija „Lakštingala“ jokių pretenzijų šio žemės sklypo savininkui V. D. neturi. Todėl pastatai, dėl kurių šioje byloje pareikštas pareiškimas, buvo pastatyti pareiškėjo teisėtai valdytame, naudotame žemės sklype.
17. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog žemės sklypas negalėjo būti skirtas pareiškėjui, nes jis neva nebuvo sodininkų bendrijos nariu. Tokios teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir byloje pateiktų įrodymų visumos. Pareiškėjas buvo priimtas į bendrijos narius dar 1995 metais, kai kreipėsi į sodininkų bendrijos valdybą dėl tapimo bendrijos nariu ir žemės sklypo jam skyrimo. Toks pareiškėjo prašymas buvo apsvarstytas valdybos ir patenkintas. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojai A. D., E. Č. patvirtino, kad valdybos posėdyje buvo tiesiogiai svarstomas pareiškėjo prašymas tapti bendrijos nariu ir toks prašymas buvo patenkintas; kad pareiškėjas visą tą laiką (kai tik galėjo) įgyvendino savo, kaip bendrijos nario, teises ir pareigas. Tuo metu buvęs sodininkų bendrijos pirmininkas E. Č. teisme vienareikšmiškai patvirtino, kad pareiškėjas buvo priimtas į bendrijos narius bei jam skirtas žemės sklypas. Dabartinis bendrijos pirmininkas R. K. taip pat teisme patvirtino, kad, kaip jam yra žinoma, pareiškėjas nuo senų laikų buvo laikomas bendrijos nariu, o byloje pateiktoje 2018-10-03 pažymoje Sodininkų bendrijos „Lakštingala“ pirmininkas patvirtino, kad pareiškėjas yra bendrijos narys nuo 1995 metų. Skundžiamame sprendime formaliai yra akcentuojama ta aplinkybė, jog 2017 metais pareiškėjo vardu buvo pateiktas pakartotinis prašymas priimti jį į bendrijos narius. Teismas visiškai neatsižvelgė ir ignoravo pareiškėjo ir jo tėvų teisme duotus paaiškinimus, jog taip buvo pasielgta, kadangi jie buvo klaidinami valstybės institucijų tarnautojų dėl pareiškėjo naudojamo žemės sklypo įteisinimo pareiškėjo vardu, o nesant išlikusių jau minėtų tiesioginių įrodymų, jog pareiškėjas buvo priimtas į bendrijos narius dar 1995 metais, buvo nuspręsta pakartotinai pateikti tokį prašymą bendrijai, siekiant užpildyti šį formalumą, nes realiai pareiškėjas yra bendrijos narys nuo 1995 metų, kai buvo patenkintas jau minėtas tų metų prašymas. Tai, kad pareiškėjas buvo bendrijos narys nuo 1995 metų patvirtina ir tai, kad jis nuo to laiko įgyvendino savo, kaip bendrijos nario, teises ir pareigas.
18. Pagal sodininių bendrijos „Lakštingala“ įstatų 7.2. punktą bendrijos narys turi teisę statyti, rekonstruoti, perstatyti jam skirtoje bendrijos sodo teritorijoje sodo namelį, ūkinį pastatą, šiltnamį ir kitus statinius arba juos nugriauti. Apeliantui skirtoje sodininkų bendrijos teritorijoje jis 1995 metais iš asmeninių lėšų pastatė du nesudėtingus statinius – sodo namelį ir šalia ūkinį pastatą bei šiuos statinius sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė (valdo) daugiau nei 23 metus. Taip pat Pareiškėjas tiek tiesiogiai, tiek ir per savo tėvus vykdė kitas savo, kaip bendrijos nario, teises ir pareigas, mokėjo nario mokestį, kitus mokesčius. Tą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai: sodininkų nario knyga; kvitai; buvusios buhalterės A. V. paaiškinimai raštu, kur ji patvirtino, kad 2002-2012 metais jai būnant bendrijos buhaltere pareiškėjas mokėjo nario mokestį; dabartinės bendrijos buhalterės J. L. paaiškinimai raštu, kur ji patvirtino, kad jos žiniomis pareiškėjas yra sumokėjęs nario mokestį mažiausiai nuo 2009 metų (nes ankstesnių dokumentų nėra išlikę, kadangi dokumentai yra saugomi tik 10 metų), šias aplinkybes J. L. patvirtino ir teismo posėdžio metu; sumokėtų nario mokesčių žurnalo kopijos ir kiti bylos įrodymai. Taigi, pareiškėjas nario mokestį mokėjo ženkliai ilgesnį laikotarpį, nei teismo minimas terminas nuo 2017 metų, kuomet pareiškėjas tik formaliai buvo pakartotinai įtrauktas į bendrijos narius.
19. Teigia, kad įrodymų visuma patvirtina, tiek pareiškėjo, tiek kitų bylos liudytojų nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas bendrijos nariu tapo dar 1995 metais ir tais pačiais metais jam buvo skirtas sklypas bendrijos teritorijoje, kurį jis teisėtai valdė, naudojo ir kur jis teisėtai pastatė pareiškime minimus pastatus. Priešingos pirmosios instancijos teismo išvados padarytos iš esmės netinkamai įvertinus bylos įrodymus, neįsigilinus ir neištyrus visų bylai svarbių faktinių aplinkybių, kas ir lėmė neteisingo šiuo skundu skundžiamo sprendimo priėmimą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismas neatsižvelgė į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kad dabartiniu metu tarp valstybės institucijų ir trečiųjų asmenų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio, kitų vyriausybės atsakingų atstovų, ministerijų atstovų, savivaldybių asociacijos atstovų, sodininkų susivienijimų ir asociacijų atstovų) vyksta glaudus dialogas bei rengiami teisės aktų pakeitimai tam, kad siekiant visapusiškai plėtoti mėgėjų sodininkystę, puoselėti ir tausoti gamtą ir kraštovaizdį turi būti vengiama sodininkų bendrijos teritorijoje esančių „nenaudojamų“ žemės plotų ir turi būti sudaroma galimybė sodininkų bendrijų teritorijoje esančius žemės sklypus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka pagal sodo planavimo projekto sprendinius buvo numatyti skirti individualiam mėgėjų sodo sklypų naudojimui, tačiau sodininkų bendrijos nariams nebuvo skirti ar jų įgyti, sodininkų bendrijų nariams ir kitiems asmenims įgyti. Taigi, pagal dabartiniu metu besivystančią tendenciją siekiama, kad sodininkų bendrijose liktų kuo mažiau nenaudojamų (ar tariamai nenaudojamų), apleistų žemės plotų, tačiau skundžiamas teismo sprendimas neprisideda prie tokių siekių įgyvendinimo. Be to, mano, kad dar iki teismo sprendimo priėmimo teismas turėjo išankstinę nuomonę dėl šios bylos įrodymų tyrimo, jų vertinimo bei šios bylos baigties. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė ir ignoravo tai, kad, ką patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai, pareiškėjas serga, turi negalią, dėl kurios negalėjo anksčiau tinkamai, savalaikiai ir pilna apimtimi įgyvendinti savo teises, apginti savo interesus, surinkti ir išsaugoti visus tokiai bylai svarbius įrodymus, laiku įforminti nuosavybės teises, atlikti kitus formalumus.
23. Apelianto nuomone, byla yra sudėtinga, didelės apimties, joje yra pateikta daug rašytinių įrodymų, kurių dalies pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė ir nevertino. Teismas savaip interpretavo pareiškėjo ir jo artimųjų bei kitų liudytojų teisme duotus paaiškinimus. Dėl šių aplinkybių mano, kad papildomi šalių paaiškinimai ir išsamus visų įrodymų ištyrimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme leistų apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią civilinę bylą, išsiaiškinti visas svarbias bylos aplinkybes, priimti teisėtą ir teisingą sprendimą, todėl prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti jo nuosavybės teisės, įgytos pagal įgyjamąją senatį, faktą, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius visų minėtų įstatymo nustatytų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų egzistavimą. Pareiškėjui neįrodžius visų CK 4.68 - 4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimo, pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas. Jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad egzistuoja visos sąlygos, būtinos nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties būdu, Turto bankas neprieštarautų apeliacinio skundo patenkinimui.
25. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo sodų bendrija „Lakštingala“ nurodo, jog pagal nekilnojamojo turto registruotų SB „Lakštingala“ žemės sklypų ir jų savininkų sąrašą V. D. įregistruotas kaip savininkas (duomenys neskelbtini). SB „Lakštingala“ valdyba neturi jokių pretenzijų dėl žemės sklypo ir pastato įregistravimo, todėl rekomenduoja šią žemę ir pastatą įregistruoti V. D. nuosavybėn.
26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti bei netenkinti prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, jog siekiant įteisinti skirto žemės sklypo naudojimą ir valdymą, sklypas turi būti suformuotas - nustatytos jo ribos, naudojimo sąlygos ir apribojimai, įregistruotas nekilnojamojo turto registre bei sudaryti su teisėtu žemės sklypo naudotoju valstybinės žemės sklypo nuomos, ar pirkimo-pardavimo sutartį. Bylos nagrinėjimo metu, V. D. nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių jam skirto sodo bendrijos teritorijoje valstybinio žemės sklypo ribų žymėjimo vietovėje plano ar kito kartografinio dokumento. O nesant žemės sklypo formavimo, ribų žymėjimo, įregistravimo ir žemės sklypo valdymo įteisinimo dokumentams, apeliantas neturėjo teisės net pradėti pastato statybos darbų valstybinės žemės teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
27. Abejoja, jog apeliantas 1995 metais iš savo asmeninių lėšų pastatė du nesudėtingus statinius - sodo namelį ir šalia ūkinį pastatą, kai jis tuo metu buvo nepilnametis. Teismo posėdžio metu, apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog turėjo lėšų ir panaudojo pastatų statybai. Priešingai, teismo posėdžio metu pateikti mokėjimo kvitai, važtaraščiai patvirtina, kad statybinės medžiagos buvo įgytos ir apmokėtos apelianto tėvo A. D. lėšomis.
28. Apeliantas V. D. bylos nagrinėjimo metu neįrodė statinių, esančių SB „Lakštingala“ teritorijoje, 1995 metais įvykdytos statybos teisėtumo, t. y. nepateikė miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderinto minimalios apimties statinio (-ų) projekto (1995 m. galiojusio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. Nr. 249 įsakymu Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“, patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių 9 p.), statybos sąlygų bei leidimo (pagal 1995 metais galiojusių Sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205 (toliau - Nutarimas) „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, 2.2 papunktį ir 3 punktą) ir tokiu atveju, teismas teisėtai konstatavo, kad V. D. statinių statyba nesuteiktame ir nesuformuotame žemės sklype yra neteisėta. O neteisėtos statybos objektai negali būti pripažinti teisėtais privačios nuosavybės teisės objektais.
29. Apelianto argumentai, jog nuo 1995 metų jis atvirai valdo ir naudoja pastatus valstybinės žemės teritorijoje, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje nėra duomenų apie šioje teritorijoje įvykdytą savavališką statybą, nėra reikšmingi šios bylos nagrinėjimui. Apeliantui ir jo tėvams yra žinoma, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus specialistai, vykdydami neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, 2018 m. spalio 22 d. atliko SB „Lakštingala“ skirtos valstybinės žemės teritorijos (centro koordinatės X=6180587; Y=638692), esančios greta žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 42ŽN-150-(14.42.73.).
30. Patikrinimo metu nustatyta, kad valstybinės žemės sklypo teritorijoje, neturint valstybinės žemės patikėtinio leidimo, pastatytas ūkinis pastatas, įrengtas lauko tualetas su kanalizacija bei iškastas dirbtinis vandens telkinys. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2018 m. gruodžio 11d. raštu Nr. 42SD-3348-(14.42.104.) apeliantas informuotas apie tai, jog atsižvelgiant į jo įgalioto asmens 2018 m. lapkričio 16 d. pateiktą paaiškinimą ir į tai, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-7403-731/2018 dėl nuosavybės teisių įgijimo į statinius, esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį juridinio fakto nustatymo ir sprendimas šioje byloje yra reikšmingas, nustatyto žemės naudojimo tvarkos nusižengimo tyrimo byloje, Zarasų skyrius laikinai sustabdo administracinio nusižengimo teisenos procedūrą dėl nustatyto valstybinės žemės savavališko užėmimo, pagal 2018 m. spalio 22 d. nustatytus žemės naudojimo pažeidimus. Administracinio nusižengimo tyrimo ir atsakomybės taikymo procedūros atnaujinimo, ar nutraukimo klausimas bus sprendžiamas atsižvelgiant į galutinį teismo sprendimą šioje byloje.
31. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad 1995 m. 12 arų žemės sklypas jam buvo suformuotas, o sklypo planas suderintas su sodo bendrijos valdymo organo atstovu bei tuometine žemėtvarkos tarnyba ir Zarasų rajono valdybos sprendimu (potvarkiu) perduotas jam naudojimui. Kolektyvinio sodo „Lakštingala“ valdybos narių posėdžio 1995 m. gegužės 3 d. protokolas, kuriame <... Valdyba apžiūrėjusi plotą vietoje, neprieštarauja, kad V. D. būtų išskirtas nenaudojamas plotas 12 arų..> nepatvirtino konkretaus žemės sklypo suteikimo fakto.
32. Mano, kad kolektyvinio sodo „Lakštingala“ valdybos narių posėdžio 1995 m. gegužės 3 d. protokolas prieštarauja 1995 metais galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gegužės 21 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl sodininkų bendrijos laikinųjų pavyzdinių įstatų patvirtinimo“, 2.3. papunkčio nuostatoms, kai sodininkų bendrijos nariais galėjo būti Lietuvos Respublikos gyventojai nuo 18 metų. Mano, kad 17 metų amžiaus V. D. pateiktas prašymas, 1995 m. gegužės 3 d. negalėjo būti svarstomas.
33. Aiškinant lingvistiniu metodu valdybos neprieštaravimą dėl 12 arų žemės ploto suteikimo V. D., laikytina, kad tai nėra sprendimas dėl žemės sklypo suteikimo ir gali būti vertinamas, kaip pritarimo, ar derinimo dokumentas dėl žemės sklypo valdymo įteisinimo, priimant Zarasų rajono valdybos potvarkį.
34. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo 1995 m. įstojimo į sodo bendrijos narius mokesčio mokėjimą, o teismui pateikti sodo bendrijos narių mokesčių mokėjimo 2010-2012 ir 2016-2018 metų sąrašai vertinami kritiškai, nes nepatvirtino sąraše nurodytos mokesčio sumos sumokėjimą (nėra mokestį sumokėjusio asmens parašo), o V. D. įtraukimas į šiuos sąrašus, tikėtina, kad buvo įformintas vėliau, t. y. po sąrašo sudarymo (žiūr. sąrašo „2011 metai“ eil. Nr. 135, kuriame V. D. vardas ir pavardė įrašyti, patikslinus pirmiau įrašytą tekstą ir skirtingu (juodos spalvos rašalu), o 2016, 2017, 2018 metų sąraše V. D. įrašytas eil. Nr. 183 į sąrašo pabaigą, skirtingu - mėlynos spalvos rašalu.
35. Apeliantas nepateikė ir kviestinių liudytojų parodymais neįrodė, jo 1995 metais priėmimo į sodo bendrijos narius fakto. Nei pats apeliantas, nei buvęs sodo bendrijos pirmininkas (liudytojas E. Č.), neatsimena V. D. priėmimo į sodo bendrijos narius prašymo svarstymo aplinkybių, o dabartiniam sodo bendrijos pirmininkui (liudytojas R. K.) iki 2017 m. net nebuvo žinoma, kad apeliantas buvo sodo bendrijos narys.
36. Mano, kad teismas, priimdamas 2019 m. vasario 28 d. sprendimą, tinkamai aiškino teisės normas, teismų praktiką, įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir apelianto pateiktus įrodymus, liudytojų paaiškinimus, pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti (CK 4.68 - 4.71 straipsniai), dėl ko priėmė teisiškai pagrįsta sprendimą atmesti V. D. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
37. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
38. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškimas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
39. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. D. 2018 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas įregistruoti pastatus: sodo namelį, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini)ir ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei V. D. nuosavybes teises į šiuos pastatus. Prašymas buvo nepatenkintas, nes nekilnojamojo turto registre pats sodo namelis ir ūkinis pastatas nėra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas (1 t. el. b. l. 25).
40. Pareiškėjas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo kreipėsi į teismą, tačiau jo pareiškimas buvo atmestas. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu pareiškėjas argumentuoja tuo, kad: teismas neatskleidė visų svarbių bylos aplinkybių, padarė aplinkybių neatitinkančias ir neteisėtas išvadas dėl reikalavimo, nepagrįstai padarė išvadą, kad jis nebuvo sodo bendrijos nariu, pateiktus įrodymus teismas ištyrė ir įvertino šališkai, padarė nepagrįstas išvadas, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas negali būti privačios nuosavybės teisės objektas.
41. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjusi skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į skundą argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti apelianto teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
42. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi pagrindas yra sąžiningas valdymas. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Kad nuosavybės teisė atsirastų įgyjamąja senatimi, valdymas taip pat turi būti teisėtas. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2012 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-11/2012;2012 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012 ir kt.).
43. Įstatymas reglamentuoja, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).
45. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į sodo namelį kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, kad daiktas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, kad daiktas būtų įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, kad pareiškėjas daiktą visą valdymo laiką valdo sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ilgiau kaip 10 metų. Tačiau ginčas yra dėl to, ar visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė ir kitaip nepažeidė teisės aktų.
46. Apeliantas nurodo, jog statinius pradėjo statyti 1995 metais jam suteiktame sodo bendrijos sklype. Pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių (RSN 158-94) patvirtinimo“, patvirtintų Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių 9 punktą suprastinta leidimų išdavimo tvarka taikoma šių statinių statybai - sodybų ūkinių ir buitinių pastatų ir kitų priklausinių (tarp jų garažų, pavėsinių, pastogių, šiltnamių, lauko tualetų) (9.1. punktas); sodų namelių priklausinių (9.2. punktas). Leidimai šiems statiniams statyti išduodami pateikus miesto (rajono) vyriausiojo architekto suderintą minimalios apimties projektą (aiškiai fiksuotą statinio statybos vietą, statinio planą, pjūvį, fasadus). Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių 11 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos statytojas privalo pateikti leidimui gauti. Be visų kitų minėtame 11 punkte nurodytų dokumentų, statytojas privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad jam priklauso nuosavybės teise arba yra išnuomotas žemės sklypas, kuriame pagal detalius planus galima tokia statyba (tik naujų statinių statybai) (11.2. punktas).
47. Duomenų, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdė žemės sklypą, kad sodo namelį šiame žemės sklype statė, turėdamas sodo namelio projektas ir leidimą statyti sodo namelį, byloje nepateikta.
48. Apelianto argumentas, kad sodų bendrijos „Lakštingala“ valdyba 1995-05-03 nutarimu paskyrė jam 12 arų nenaudojamą žemės sklypą šalia jo tėvo žemės sklypo, teisiškai nepagrįstas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 1 punkte numatyta, kad šių Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų pardavimą (nuomą) privačių namų valdoms, taip pat taikomos parduodant (nuomojant) žemės sklypus sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms nepriklausomai nuo šių bendrijų užimamų teritorijų buvimo vietos. Iš Taisyklių 6 ir 8 punkto nuostatų matyti, kad gavusi asmens prašymą parduoti naudojamą žemės sklypą privačios nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį turi surašyti sklypo įkainojimo aktą bei jo pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir supažindinti su šiais dokumentais pirkėją, po to miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas turi pateikti šiuos dokumentus miesto (rajono) valdybai, kuri leidimą įsigyti žemės sklypą privačios nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Taisyklių 10 punktas nustatė, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos pranešimą, iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dienos sumoka pranešime nurodytą sklypo kainą (arba privalomąją jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai) ir su mokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties; jeigu pirkėjas per nustatytą laiką nesumoka pranešime nurodytos sumos ar be pateisinamų priežasčių neatvyksta pasirašyti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, ši sutartis nesudaroma. Minėtame Taisyklių 10 punkte taip pat buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir per mėnesį turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje; šių sąlygų nesilaikymas daro pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančią.
49. Taigi, apeliantas, net ir tuo atveju, kad Sodų bendrijos „Lakštingala“ valdyba 1995 m. gegužės 3 d. neprieštaravo (t. y. pritarė), kad jam būtų išskirtas nenaudojamas 12 arų žemės sklypas bei leido jį išsipirkti (taip nurodyta tekste), nuosavybės teisių į minėtą žemės sklypą neįgijo, nes neužbaigė nuosavybės įteisinimo procedūrų. Pareiškėjas minėto valdybos nutarimo nepateikė žemėtvarkos tarnybai, nesikreipė į miesto (rajono) valdybą, nesutvarkė kitų, šios nutarties 48 punkte nurodytų privalomų dokumentų, nuosavybės teisei įgyti.
50. Taigi, pareiškėjas, neturėdamas žemės sklypo savininko, t. y. valstybės, sutikimo, savavališkai žemės sklype, kurio savininku nebuvo, pasistatė sodo namelį ir ūkio pastatą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisino pagrindo savavališką statybą įteisinti įgyjamosios senaties pagrindu. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas V. D. neįrodė, jog daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. buvo įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, nepažeidžiant kitų teisės aktų reikalavimų (CK 4.47 straipsnis).
51. Pripažinti faktą, kad daiktas nuosavybės teise įgytas įgyjamosios senaties būdu galima tik tuo atveju, jeigu yra šios nutarties 44 punkte nurodytų sąlygų visetui. Pareiškėjui neįrodžius teisėto daikto valdyto (vienos iš sąlygų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
52. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 – 185 straipsniai), tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.