Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. N. ir ieškovo J. R. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei Eg. N. dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjime tvarkos su vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei E. N. dėl bendravimo ir dalyvavimo auklėjime tvarkos su vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taip pat ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu nustatyta J. R. bendravimo su sūnumi G. R. tvarka. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi nustatė laikinąją vaiko G. R. bendravimo su ieškovu J. R. tvarką taip: tėvas J. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. R. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, ne rečiau kaip kartą per savaitę, stebint ar dalyvaujant kompetentingiems Centro specialistams. Konkretų bendravimo laiką parenka atitinkami specialistai, suderinę su bylos šalimis. E. N. vaiką pristato į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ suderintu laiku, o J. R. apmoka Vaikų gerovės centro „Pastogė“ suteiktas paslaugas. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apygardos teismui skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartį palikus nepakeistą.

21. Centras pateikė įrodymus, jog 2025 m. liepos 31 d. bei 2025 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atsakovei siuntė pranešimus dėl teismo nutarties vykdymo, kuriuose nurodė siūlomus galimus susitikimų laikus bei prašymus pasirinkti vieną atsakovei tinkamą susitikimo laiką. Tačiau teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių tai, kad šiuos pranešimus atsakovė faktiškai gavo ir su jais susipažino.

22. Atsakovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, prašydama sumažinti 2025 m. liepos 29 d. priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių mastą ir patikslinti taikytinas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl ieškovo bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos nustatymo: „Iki byloje bus priimtas galutinis sprendimas (nutartis) pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 nustatytą vaiko G. R., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo su ieškovu J. R. tvarką taip: „atskirti vaiką G. R. nuo ieškovo tėvo J. R., iki kol specialistai pateiks išvadą, jog vaikas yra pasirengęs norėti sukurti ryšį su tėvu ir kai psichikos sveikatos specialistai patvirtins, jog tėvas yra pasirengęs tinkamai bendrauti su vaiku ir yra susiformavęs tinkamą ilgalaikį požiūrį į ilgalaikio saugaus bendravimo užtikrinimą“. Remiantis išvadomis, nustatyti ir įpareigoti ieškovą laikytis tokių priemonių, kurios užtikrintų siekiamą rezultatą (t. y. ilgalaikio saugaus bendravimo ir ryšio su vaiku sukūrimą, pagrįstą nespurtiniu elgesiu prieš vaiką ir jo aplinkos artimuosius).“ Prašymas grindžiamas tuo, jog dėl vaiko jautrumo ir (duomenys neskelbtini) sutrimo, medicinos specialistai rekomenduojama pagal galimybes riboti vaiko ir tėvo ryšius, iki kol bus išsiaiškinta, kokios priežastys lemia tėvo baimę, kurios pasekoje vaikui iššaukiama eneurezė, atsiranda baimė lankyti mokyklą bei rekomenduojama psichologinė pagalba tėčiui, su tikslu išmokti nesmurtinio elgesio metodų su vaiku, o vaikui užtikrinti saugią ir ramią aplinką, vengti stresinių situacijų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Taigi pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, lemiantis, kad laikinosios apsaugos priemonės tapo nebeefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

24. Pažymėtina, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose yra siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją.

25. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant klausimus su nepilnamečiais vaikais, būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį, imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-378/2022).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, gavęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, skundžiama nutartimi nutarė prašymo netenkinti.

28. Atsakovė nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde iš esmės akcentuoja tai, jog: 1) nustatant bendravimo tvarką tik Vaikų gerovės centre „Pastogė“ nepagrįstai neatsižvelgta į abiejų tėvų interesus, tai patogiausias variantas skyrium bendraujančiam tėvui, nes tai jo gyvenamoji vieta yra Kauno mieste; 2) skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino to, kad vaikas turi nustatytą (duomenys neskelbtini) sutrikimą ir į tėvo elgesį bei daromą žalą vaikui; 3) vaiko interesai yra aukščiau skyriumi gyvenančio tėvo interesų ir taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti pasirinktas toks modelis, kuris ne kurtų priverstinį vaiko ir tėvo bendravimą trumpalaikėje, o santykių atkūrimą ilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant kompleksiškai tiek į vaiko nuomonę bei psichoemocinę sveikatą, tiek į vaiko tėvo sąmoningumą bei elgesį, kuris būtų vertingas vaikui bei keltų vaiko pasitikėjimą.

29. Pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, kad nustatyta bendravimo tvarka tik Vaikų gerovės centre „Pastogė“, o tai atitinka tik vaiko tėvo interesus, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pabrėžia, kad bendravimo tvarka nurodytojoje įstaigoje nustatyta įsiteisėjusia teismo nutartimi. Skundžiama nutartimi teismas, spręsdamas dėl nustatytos tvarkos pakeitimo, įvertino ne tik atsakovės pateiktus medicininius išrašus, tačiau ir VTAS išvadą, taip pat ir atsakovės bei vaiko deklaruotą ir gyvenamąją vietą. Be kita ko, apeliantė, nesutikdama su nustatyta tvarka šioje įstaigoje, nepateikė jokių kitų alternatyvių ir konkrečių pasiūlymų (byloje nėra duomenų, kad Meliva InMedica klinika Psichikos sveikatos centro“ specialistai užtikrintų vaiko sveikatos priežiūrą ar ir sudarytų sąlygas ieškovui bendrauti su vaiku). Apeliantė nepateikė apeliacinės instancijos teismui duomenų ir argumentų, kad šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka kenkia vaiko interesams.

30. Nors apeliantė skunde atkreipė dėmesį į vaiko nenorą bendrauti su ieškovu, taip pat pateikė medicininius dokumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog tėvas daro neigiamą įtaką vaikui. Pažymėtina, jog apeliantės pateikti medicininiai dokumentai nėra siejami su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (tėvo konkrečiomis elgsenos problemomis, neigiama įtaka vaikui ir pan.). Juolab specialistai tik pateikė rekomendacijas, kurios grįstos išvien apeliantės paaiškinimais ir mažamečio vaiko trumpalaikiu stebėjimu ir jo paaiškinimais. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų fiziškai ar psichologiškai smurtavęs prieš vaiką ar atsakovę.

31. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko kompetencija priimti sprendimą dėl gyvenimo su vienu iš tėvų paprastai priklauso nuo vaiko amžiaus ir brandos, sąmoningumas didėja vaikui augant, bręstant, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Teismas gali ir neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir priimti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkantį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Pažymėtina, kad atsižvelgti į vaiko nuomonę yra teismo teisė, bet ne pareiga.

32. Atsakovės siūlomas vaiko atskyrimas nuo tėvo šios bylos aplinkybių kontekste yra neadekvatus ir neatitinka vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo interesų. Šiuo atveju vieno iš tėvų pageidavimai negali paneigti fundamentalios skyrium gyvenančio tėvo teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnis). Vaikų ir tėvų atskyrimo institutas (CK 3.179 straipsnis) neskirtas reguliuoti tėvų ir vaikų tarpusavio laikinus bendravimo klausimus.

33. Be kita ko, apeliantė vaiko atskyrimą nuo tėvo ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo poreikį motyvuoja vaiko jautrumu ir (duomenys neskelbtini) sutrikimu, tačiau tokia vaiko būklė buvo diagnozuota dar 2024 metais, kuomet ieškovas nebuvo matęs vaiko ilgą laiką ir nė vienoje išvadoje nebuvo jokių motyvų riboti ieškovo ir sūnaus bendravimą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek vaiko sveikatos būklę, tiek rekomendacijos, apeliacinės instancijos teismo manymu nustatyta minimali vaiko ir tėvo bendravimo tvarka, dalyvaujant atitinkamiems specialistams labiausiai atitinka vaiko interesus ir sudarys galimybę sustiprinti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo emocinį ryšį ir tolimesnį bendravimą. Atsižvelgiant į tai, vaiko atskyrimas nuo tėvo, kaip laikinoji apsaugos priemonė, negali būti taikoma. Todėl šioje stadijoje negalima išvada dėl vaiko ir apeliantės teisių pažeidimo tame kontekste, kaip teigia atsakovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų ir/ar daroma žala vaikui.

34. Atsakovė taip pat teigia, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas neįvertino tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą sąlygojo naujos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šiais apeliantės teiginiais nurodo, jog atsakovės nurodomos aplinkybės iš esmės nepasikeitė. Aplinkybė, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų ir/ar lanko mokymosi įstaigą (duomenys neskelbtini) rajone buvo nurodyta 2025 m. liepos 24 d. teismui teiktame atsiliepime į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

35. Kiti atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, susiję su nepatogumais, vaiko nuomone ir kita buvo įvertinti sprendžiant dėl ankstesnės Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

36. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad esant situacijai, kuomet ginčo šalys konfliktuoja tiek esminiais (pavyzdžiui, bendravimo tvarkos, vaiko paėmimo, grąžinimo), tiek kasdieniniais klausimais, laikinosios apsaugos priemonės tikėtinai neužtikrins, kad tarp šalių nekiltų konfliktinė situacija, kadangi tai didžiąja dalimi priklauso nuo pačių ginčo šalių sąmoningumo ir siekio veikti geriausiais vaiko interesais, išvengiant tokių situacijų ir siekiant nepakenkti vaiko psichologinei būklei. Be to, šalys geruoju gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos be teismo įsikišimo, jei randa bendrą sutarimą ir dėl to tarp šalių nekyla ginčai ar konfliktai. Nagrinėjamu atveju, įvertinus tiek ieškovo, tiek atsakovės nurodytas aplinkybes matyti, kad šalys mažai tikėtina turi galimybę susitarti savarankiškai ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, nei nustatyta teismo, tačiau šalims išlieka galimybė geranoriškai tartis ir dėl kitokios bendravimo tvarkos ir ne tik Centre.

37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Nagrinėjamu atveju teismų nutartimis yra nustatyta laikina bendravimo tvarka, kuri aktuali šiuo momentu, skirta užtikrinti bendravimą su vaiku iki bus išnagrinėtas ginčas iš esmės. Tuo tarpu santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Tai yra, ši nutartis neužkerta kelio šalims, pasikeitus aplinkybėms, pateikus papildomus argumentus bei įrodymus, pakartotinai kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, panaikinimo ar pakeitimo, kadangi laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje CPK nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės bei ištyręs visus šalių į bylą pateiktus įrodymus, galutiniu sprendimu nustatys šalių bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku. Nagrinėjamu atveju, vien tai, kad teismas kitaip vertino šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, ar vertino ir tyrė ne visas nurodytas aplinkybes, nepagrindžia skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu nustatyta laikina bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir yra pakankama tėvo ir vaiko tarpusavio emociniam ryšiui bylos nagrinėjimo metu išlaikyti.

39. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, byloje dalyvaujantys asmenys gali kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).

Dėl baudos skyrimo

40. Ieškovas prašo skirti atsakovei E. N. teismo nustatyto dydžio baudą už kiekvieną pažeidimo dieną už 2025 m. liepos 29 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.

41. Prašyme nurodoma, kad teismas 2025 m. liepos 29 d. nutartimi pritaikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-337-329/2021 nustatytą vaiko G. R. bendravimo su ieškovu tvarką. Ieškovas nedelsiant po 2025 m. liepos 29 d. nutarties priėmimo kreipėsi į Vaikų gerovės Centrą dėl nutarties vykdymo. Nuo nutarties priėmimo, remiantis joje nustatyta bendravimo tvarka, jau turėjo įvykti ne mažiau kaip 6 ieškovo susitikimai su sūnumi, bet neįvyko nė vienas. Atsakovė bylą veda per advokatę, pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, teikė papildomus rašytinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui, t. y. aktyviai dalyvauja byloje ir neabejotinai žino apie nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau Centro laiškus ignoruoja ir laikinųjų apsaugos priemonių nevykdo.

43. CPK 145 straipsnio 9 dalis nustato, kad už šio straipsnio 1 dalies 6, 7, 8 ir 12 punktuose nustatytų apribojimų pažeidimą kaltiems asmenims teismo nutartimi gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda už kiekvieną pažeidimo dieną; be to, ieškovas turi teisę išieškoti iš tų asmenų nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo.

44. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017 išaiškino, kad tais atvejais, kai asmuo, įpareigotas teismo nutartimi vykdyti laikinąją apsaugos priemonę, kurią gali įvykdyti tiktai jis pats, nevykdo šios teismo nutarties, laikinųjų apsaugos priemonių įvykdymu suinteresuotas asmuo gali kreiptis tiesiogiai į teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo teismo nutartimi įpareigotam asmeniui CPK 145 straipsnio 9 dalies tvarka arba į antstolį dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo CPK 145 straipsnio 9 dalies, 152 straipsnio 6 dalies, 771 straipsnio nustatyta tvarka.

45. Baudos skyrimas galimas tik tokiu atveju, jei nutartis neįvykdyta dėl atsakovės kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo atsakovės, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

46. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal kurią tėvas J. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. R. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, ne rečiau kaip kartą per savaitę, stebint ar dalyvaujant kompetentingiems Centro specialistams, nėra vykdoma. Byloje taip pat nustatyta, kad Centras 2025 m. liepos 31 d. bei 2025 m. rugpjūčio 29 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) atsakovei siuntė pranešimus dėl teismo nutarties vykdymo, kuriuose nurodė siūlomus galimus susitikimų laikus bei prašymus pasirinkti vieną atsakovei tinkamą susitikimo laiką. Tačiau teismui nepateikta įrodymų, patvirtinančių tai, kad šiuos pranešimus atsakovė faktiškai gavo ir su jais susipažino.

47. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, atmeta ieškovo atskirajame skunde nurodytus argumentus, susijusius su tuo, kad atsakovė šiuos laiškus yra gavusi ir/ar nepriklausomai nuo to ar atsakovė gavo Centro laiškus, ji privalėjo pati vykdyti nutartį ir net be atskiro Centro laiško pristatyti vaiką į Centrą.

48. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 29 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal kurią tėvas J. R. bendrauja su nepilnamečiu vaiku G. R. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, ne rečiau kaip kartą per savaitę, stebint ar dalyvaujant kompetentingiems Centro specialistams, aiškiai nurodyta, kad konkretų bendravimo laiką parenka atitinkami specialistai, suderinę su bylos šalimis. E. N. vaiką pristato į Vaikų gerovės centrą „Pastogė“ suderintu laiku.

49. Taigi byloje nesant duomenų apie atsakovei siųstų laiškų gavimą ir konkretų bendravimo laiką, suderintą su abiem bylos šalimis, negali būti konstatuojama, jog atsakovė nevykdė teismo nutarties dėl savo kaltės. Todėl prašymas skirti jai baudą pagrįstai buvo atmestas.

50. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovei siųsti pranešimai yra byloje ir ji su jais gali susipažinti. Todėl, siekiant užtikrinti bendravimo su vaiku tvarkos vykdymą, įpareigojo atsakovę suderinti su Centru susitikimų laiką bei nurodyti savo kontaktinius duomenis, kuriais jai gali būti įteikiami pranešimai. Teismas nusprendė įpareigoti atsakovę E. N. iki 2025 m. lapkričio 26 d. suderinti su Centru susitikimų laiką bei nurodyti jam savo kontaktinius duomenis, kuriais jai gali būti įteikiami pranešimai.

51. Terminai procesiniams veiksmams atlikti apibrėžiami tikslia kalendorine data arba nurodomas įvykis, kuris būtinai turi įvykti (CPK 73 straipsnio 2 dalis). Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 19 d. nutartimi įpareigojo apeliantę iki 2025 m. lapkričio 26 d. suderinti su Centru susitikimų laiką bei nurodyti jam savo kontaktinius duomenis, kuriais jai gali būti įteikiami pranešimai.

52. Šis terminas yra pasibaigęs, todėl apeliantei nustatomas naujas terminas - iki 2026 m. balandžio 2 d. suderinti su Centru susitikimų laiką bei nurodyti jam savo kontaktinius duomenis, kuriais jai gali būti įteikiami pranešimai.

53. Taip pat atsakovei išaiškinama, jog jei ir toliau nebus vykdomi įpareigojimai ir teismo nutartis dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, jai gali būti skiriama bauda ir kitos procesinės priemonės (CPK 18, 103, 145 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines situacijos aplinkybes, pagrįstai netenkino atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atitinkamai ieškovo prašymo dėl baudos skyrimo, todėl atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

55. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinių apsaugos priemonių ir baudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto dėl ginčo esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

56. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovės E. N. ir ieškovo J. R. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutarties atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Įpareigoti atsakovę E. N. iki 2026 m. balandžio 2 d. suderinti su Centru susitikimų laiką bei nurodyti jam savo kontaktinius duomenis, kuriais jai gali būti įteikiami pranešimai.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.