- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-1708-221/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02320-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- G. D.-K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. K. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. D.-K. ieškinį atsakovui D. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės G. D.-K. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovui D. K. (toliau – atsakovas) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
Šalies argumentai
2. Ieškovė su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas bendrauja su sūnumi M. K. kiekvienos savaitės darbo dienomis trečiadieniais nuo 12 val. iki 20 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos, o jam pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, nuo 17 val. ir grąžinant jį ieškovei į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą; kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki 20 val., pasiimant sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį ieškovei į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą; ieškovė privalo nedelsiant pranešti atsakovui telefono skambučiu ar SMS žinute apie svarbias priežastis (vaiko liga, užimtumas ugdymo įstaigoje ar kt.), dėl kurių pagal grafiką nustatytu laiku vaikas negalės bendrauti su atsakovu.
3. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, tačiau atsakovas nuolat grasina ir baugina, kad sūnų iš jos atims. Tarp šalių nuolat vyksta žodiniai konfliktai dėl vaiko auklėjimo, priežiūros, su kuriuo iš jų sūnus turi būti, kaip leisti laisvalaikį, su kuo bendrauti ir kt. Atsakovas nepagrįstai kreipėsi į Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą su skundu, kad ieškovės tėvas sumušė sūnų. Atsakovui inicijavus ikiteisminį tyrimą, ieškovė privalėjo vaiką vežti apžiūrai, sūnus buvo apklausiamas Tarnybos specialistų, dėl to patyrė daug neigiamų emocijų. Atsakovas prieštaravo sūnaus dalyvavimui šeimų stovykloje, taip pat prieštarauja vaiko bendravimui su kitais žmonėmis, nesutinka, kad sūnus būtų ugdomas vaikų darželyje. Atsakovo meilė sūnui liguista, jis neleidžia jam būti savarankišku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 16 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatė nepilnamečio sūnaus M. K. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, nepilnamečio sūnaus M. K. bendravimo su atsakovu tvarką: atsakovas bendrauja su sūnumi M. K. kiekvienos savaitės darbo dienomis, t. y. trečiadieniais nuo 12 val. iki 20 val., pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos, o jam pradėjus lankyti ugdymo įstaigą, nuo 17 val. ir grąžinant ieškovei į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą; kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį nuo 12 val. iki 20 val., pasiimant sūnų iš jo nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant jį ieškovei į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą; ieškovė privalo nedelsiant pranešti atsakovui telefono skambučiu ar SMS žinute apie svarbias priežastis (vaiko liga, užimtumas ugdymo įstaigoje ar kt.), dėl kurių pagal grafiką nustatytu laiku vaikas negalės bendrauti su atsakovu.
Šalies argumentai
5. Ieškovės paaiškinimai, atsakovo galbūt nepagrįsto ikiteisminio tyrimo pradėjimas leido teismui daryti išvadą, kad, nenustačius šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos kartu su ieškove, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali nukentėti nepilnamečio vaiko teisės ir interesai, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausia atitinka jo interesus, teisę turėti saugią, stabilią ir nusistovėjusią aplinką.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė nesiekia užkirsti kelio nepilnamečiam sūnui bendrauti su tėvu, tačiau atsakovo noras riboti vaiko bendravimą su žmonėmis, prieštaravimas ugdyti vaiką ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje, leisti laiką stovykloje pažeidžia jo interesus, trikdoma nusistovėjusi tvarka ir rutina. Teismas sprendė, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutarties dalį dėl laikinos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir iki kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: 1. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi M. K. pirmą ir trečią kalendorinio mėnesio savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba kitos su ieškove suderintos vietos 17 val. ir vaiką pristatydamas į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove suderintą vietą tos pačios savaitės sekmadienį 20 val.; sūnaus paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti ne vėliau kaip prieš 2 valandas prieš pasiimant vaiką SMS žinute; 2. Atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi M. K. kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove suderintos vietos 12 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove suderintą vietą tos pačios dienos 20 val., o vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą atsakovas su vaiku bendrauja nuo 17 val. ir grąžinant vaiką ieškovei vaiko gyvenamosios vietos adresu ar kitoje su ieškove suderintoje vietoje tos pačios dienos 20 val.; sūnaus paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti ne vėliau kaip prieš 2 valandas prieš pasiimant vaiką SMS žinute; 3. Savaitėmis, kuomet vaikas savaitgaliais neleidžia laiko su atsakovu, jis papildomai bendrauja su sūnumi M. K. kiekvienos savaitės pirmadienį ir penktadienį, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove suderintos vietos 12 val. ir grąžinant sūnų į jo gyvenamąją vietą ar kitą su ieškove suderintą vietą tos pačios dienos 20 val., o vaikui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą atsakovas su vaiku bendrauja nuo 17 val. ir grąžinant vaiką ieškovei vaiko gyvenamosios vietos adresus ar kitoje su ieškove suderintoje vietoje; sūnaus paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti ne vėliau kaip prieš 2 valandas prieš pasiimant vaiką SMS žinute; 4. Atsakovas su sūnumi M. K. praleidžia Kūčias ir pirmąją šv. Kalėdų dieną, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove suderintos vietos gruodžio 24 d. 15 val. ir grąžinant sūnų į vieną iš šių su ieškove suderintų vietų gruodžio 25 d. iki 19 val. 30 min;. sūnaus paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute; 5. Atsakovas su sūnumi M. K. praleidžia Naujųjų metų pirmąją dieną, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove suderintos vietos sausio 1 d. 12 val. ir grąžinant sūnų į vieną iš šių su ieškove suderintų vietų tą pačią dieną 20 val.; sūnaus paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute; 6. Atsakovas su sūnumi M. K. praleidžia šv. Velykų antrą dieną, sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos ar kitos su ieškove suderintos vietos antrą šv. Velykų dieną 12 val. ir grąžinant sūnų į vieną iš šių su ieškove suderintų vietų tos pačios dienos 20 val.; sūnaus paėmimo ir grąžinimo vietą tėvai turi suderinti prieš 3 kalendorines dienas SMS žinute; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Neteisingai vertinta byloje esančių įrodymų visuma, neteisingai pritaikytos teismų praktikos nuostatos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šeimos bylose, sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones priimtas vienašališkai, neišklausius atsakovo pozicijos.
1.2. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog nuolatinis maksimalus tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, todėl nebuvo teisinio ar faktinio pagrindo nustatyti minimalią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kuri pažeidžia vaiko teisę būti auklėjamam ir auginamam abiejų tėvų. Ieškovės paaiškinimai apie liguistą tėvo meilę vaikui, draudimą vaikui būti savarankišku, dalyvauti įvairiuose renginiuose, būti tarp žmonių, lankyti darželį ir kt. tėra tikrovės neatitinkančių faktų kratinys. Taip pat ieškovė nepagrįstai nurodė, kad atsakovas kartu su sūnumi, savo seserimi ir jos sūnumi miegojo vienoje lovoje. Atsakovas niekada nemiegojo vienoje lovoje su savo seserimi ir vaikais, tą patvirtina atsakovo sesers A. K. paaiškinimai. Atsakovas nėra perdėtai religingas. Atsakovas nedraudė ieškovei su vaiku važiuoti į stovyklą. Sūnus visuomet noriai bendravo su tėvu, ieškovė leisdavo vaikui būti su tėvu, iki kol atsakovas nesikreipė su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, kuomet pastebėjo ant vaiko kūno mėlynę, kuri galbūt buvo padaryta fiziškai smurtaujant vaiko atžvilgiu. Teismas nevertino, jog vaikas šiuo metu galbūt yra auginamas nesaugioje aplinkoje. Aplinkybę, jog ieškovė keršija atsakovui, patvirtina šalių susirašinėjimas. Ieškovė tyčia nuteikinėja vaiką prieš atsakovą, siekdama pakenkti atsakovui, atsakovas yra girdėjęs ieškovę sakant vaikui, jog jei vaikas pasiliks su atsakovu, jis praras ieškovę. Staigus nuolatinio maksimalaus tėvo ir vaiko bendravimo apribojimas iki minimalaus bendravimo daro vaikui itin neigiamą psichologinę įtaką. Nors ieškovė teigia, kad atsakovo bendravimas su vaiku kenkia vaiko interesams, tačiau nepateikia šias aplinkybes pagrindžiančių argumentų, medikų, psichologų išvadų. Nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka nėra pakankama, siekiant išlaikyti tarp atsakovo ir vaiko sukurtą emocinį ryšį. Teismas nenurodė maksimalaus atsakovo bendravimo su sūnumi ribojimo argumentų, išskyrus tuos, kuriuos deklaratyviai išdėstė ieškovė. Atsakovo prašoma nustatyti laikina atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka užtikrintų vaiko interesus ir išsaugotų jau susiformavusį glaudų emocinį ryšį tarp vaiko ir atsakovo. Atsakovas turi visas sąlygas suteikti vaikui saugią aplinką, kuomet vaikas viešės pas jį. Atsakovas šiuo metu gyvena kartu su savo motina, kuri taip pat visapusiškai padeda rūpintis sūnumi ir prie kurios vaikas yra labai pripratęs.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Visos bendravimo tvarkos nustatymui reikšmingos aplinkybės bus įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl nėra teisinio pagrindo keisti nustatytą laikiną bendravimo tvarką atskirajame skunde nurodytais motyvais, tai būtų netikslinga ir neteisinga. Po buvimo pas atsakovą žymiai pablogėja vaiko psichologinė būklė ir elgesys. Vaikui kelia baimę miegojimas ne savo namuose, ne jam įprastoje aplinkoje, o atsakovo motinos namuose.
8.2. Ieškovė nori, kad atsakovas ir toliau bendrautų su sūnumi, kad jie palaikytų ryšį, tačiau šiuo šeimai sudėtingu periodu ieškovė siekia apsaugoti vaiką nuo neigiamų emocijų, kurias dirbtinai sukelia atsakovas, reikšdamas melagingus kaltinimus ieškovės artimiesiems dėl tariamo smurto šalių sūnaus atžvilgiu.
8.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų atsakovo ir vaiko interesus. Nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės ir teisėti interesai.
9. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006). Atsakovas su atskiruoju skundu, ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Šalys nepateikė prašymų priimti prie procesinių dokumentų pridėtų įrodymų, nemotyvavo jų priėmimo būtinumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), priima šalių su procesiniais dokumentais pateiktus naujus įrodymus, kadangi jie gali būti reikšmingi sprendžiant dėl atskirojo skundo argumentų, skundžiamos nutarties pagrįstumo, ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovo atskirojo skundo
11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.
13. Ieškovė pirmosios instancijos teismui su ieškiniu padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti laikiną šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove ir laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. Šis ieškovės prašymas buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismui nurodžius, kad, nenustačius šalių nepilnamečio vaiko laikinos gyvenamosios vietos kartu su ieškove, gali nukentėti nepilnamečio vaiko teisės ir interesai, ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus, byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti priešingą išvadą. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka, atskirąjį skundą motyvuodamas iš esmės tuo, kad nebuvo išklausyta atsakovo pozicija dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, jog nuolatinis maksimalus tėvo bendravimas su vaiku kenktų vaiko interesams, todėl nebuvo teisinio ar faktinio pagrindo nustatyti minimalią vaiko ir tėvo bendravimo tvarką, kuri pažeidžia vaiko teisę būti auklėjamam ir auginamam abiejų tėvų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.
14. Pagal CPK 147 straipsnio, reglamentuojančio prašymų, susijusių su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėjimą, 1 dalies nuostatas teismas neturi pareigos pranešti atsakovui apie tokio prašymo nagrinėjimą. Teismas pats sprendžia apie pranešimo būtinumą, todėl nepranešimas nelemia nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju ieškovės su ieškiniu pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo nepranešęs atsakovui. Dėl nepranešimo atsakovo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista, nes tokią teisę jis įgyvendino paduodamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
15. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimo teisę užtikrina įstatymas, o teismas tik nustato naudojimosi ja tvarką, jei šalys negali susitarti pačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku. Pareiga reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas dėl nuolatinės atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo bus išspręstas teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo, tačiau, preliminariai įvertinęs šalių pateiktus su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo susijusius duomenis, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, tarp šalių kyla ginčai dėl atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog būtina bylos nagrinėjimo metu laikinai sureguliuoti šalių ginčą ir nustatyti tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką. Byloje esanti informacija šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neleidžia spręsti apie šalių nepilnamečio vaiko teisėtų interesų pažeidimą jam bendraujant su tėvu, tačiau, kaip minėta, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neįvertinęs tokių priemonių neigiamo poveikio šalių nepilnamečiam vaikui, remdamasis melagingais ieškovės argumentais. Atsakovas nepateikė įrodymų ieškovės teiginiams paneigti, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip melagingų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo sesers paaiškinimas, SMS žinutės, atsakovo gyvenamosios vietos nuotraukos negali paneigti ieškovės nurodytų aplinkybių apie šalių nesutarimus nepilnamečio vaiko auklėjimo, bendravimo su atsakovu ir kitais klausimais, dėl kurių šalių nepilnametis vaikas patiria neigiamas emocijas. Kadangi šalių nepilnametis vaikas šiuo metu gyvena su ieškove, spręstina, kad būtent ieškovė geriausiai žino vaiko norus ir poreikius. Esant abejonėms dėl atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tinkamumo, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti laikina atsakovo bendravimo šalių nepilnamečiu vaiku tvarka nepažeidžia nei nepilnamečio vaiko, nei šalių teisių ir interesų. Atsakovui nepateikus objektyvių duomenų, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarka pažeidžia pastarojo teisėtus interesus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ši tvarka, jos intensyvumas, atsižvelgiant į laikiną bendravimo tvarkos pobūdį, yra pagrįsta ir užtikrinanti vaiko interesus bei atsakovo teisę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas neprieštarauja dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, atsakovas neteigia, kad ieškovė smurtauja šalių nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad Tarnyba nenustatė grėsmės šalių nepilnamečiam vaikui lygio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaip nepagrįstas atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu galbūt yra auginamas nesaugioje aplinkoje.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo išlaidas, prideda šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ieškovės dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo patirtų išlaidų, paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nespręstinas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.