- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-30
- Bylos Nr.
- e2-370-943/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02428-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- G. M., R. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Banga Plius“, V. D.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų G. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. e2-5849-565/2017 pagal minėto ieškovų ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Banga Plius“ ir V. D. dėl turtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai G. M. ir R. M. kreipėsi į teismą, prašydami solidariai priteisti iš atsakovių UAB „Banga plius“ ir V. D. 758 730,18 Eur žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų ribose areštuoti atsakovėms priklausantį turtą.Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžiamas tuo, jog reikalaujama priteisti suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė, todėl kyla reali grėsmė, padidinanti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Be to, į bylą pateikti duomenys patvirtina atsakovių nesąžiningą veikimą siekiant neteisėtai perleisti UAB „Foritas“ turtą kitiems asmenims, o pačią įmonę sužlugdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismas nurodė, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad atsakovės atliko ar atlieka kokius nors nesąžiningus veiksmus, mažindamos savo turtą ir taip bandydamos išvengti galimai ieškovams padarytos žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis). Taigi nesant įrodymų apie grėsmę galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymui, pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskirajame skunde apeliantai G. M. ir R. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų yra tai, kad ieškovas tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, tačiau teismas dėl jos visiškai nepasisakė. Ieškovai ieškinyje aiškiai nurodė ir detalizavo atsakovių civilinės atsakomybės sąlygas, pateikė konkrečius žalos dydžio paskaičiavimus ir ieškinyje nurodamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, todėl ieškinys laikytinas prima facie (liet. preliminariai) pagrįstu.Ieškovų įsitikinimu, byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovų nesąžiningus veiksmus, siekiant neteisėtai perleisti BUAB „Foritas“ turtą bei įmonę sužlugdyti. Jų nuomone, šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad atsakovai vengs vykdyti galimai ieškovams palankų teismo sprendimą.Atsakovė UAB „Banga plius“, numanydama apie galimus BUAB „Foritas“ kreditorių ieškinius dėl žalos atlyginimo, 2016 metais perleido visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą, o atsakovės balanse neatsispindi jokios pinigų sumos, kurios turėjo būti gautos už nekilnojamojo turto pardavimą. Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ir būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones patvirtina ir didelė ieškinio suma – 758 730,18 Eur, o teismų praktikoje formuota taisyklė, jog tai objektyviai gali padidinti būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Banga plius“ prašo ieškovų atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra akivaizdi spaudimo priemonė UAB „Banga plius“ ir jos savininkams, nes bendrovės turto areštas vienareikšmiškai sužlugdytų bendrovės veiklą. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes į teismą dėl žalos atlyginimo iš akcininko UAB „Banga plius“ nesikreipė BUAB „Foritas“ bankroto administratorius, taip pat ieškinio argumentai niekaip nepagrindžia UAB „Banga plius“ neteisėtų veiksmų, nukreiptų individualiai į ieškovus, o tai yra esminė sąlyga reiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo jau išregistravus bankrutuojančią bendrovę.Ieškovai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai grindžia baudžiamosios bylos duomenimis, nes UAB „Banga plius“ atžvilgiu nebuvo iškelta baudžiamoji byla, todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadas dėl UAB „Banga plius“ nesąžiningo elgesio ir siekio vengti atsakomybės.Turto įsigijimas ir perleidimas yra įprasta verslo praktika. UAB „Banga plius“ turtas buvo perleistas, kai ieškovų reikalavimai dar nebuvo reiškiami, o jų numanyti nebuvo galimybės. 2016 metais atsakovės turtas buvo perleistas, nes ginčai su ieškovais lėmė, jog atsakovė neteko investuotojo, kuris atsisakė savo investicinių ketinimų ir susitarimus su UAB „Banga plius“ nutraukė. Aktualioje teismų praktikoje pasisakoma, kad vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą. Ginčo atveju nėra jokių duomenų, rodančių atsakovo siekį turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti.Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nes būtų atsakovė aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, o tai turėtų neigiamos įtakos, vertinant jos pasiūlymus. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė V. D. teismo prašo atmesti ieškovų atskirąjį skundą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime pažymi, kad ieškovų atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, nes vien ieškinio sumos dydis nėra absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovų prašymas taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo byloje
CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovai 2017 m. gruodžio 7 d. pirmosios instancijos teismui pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu ir pridėjo tuos pačius įrodymus, kuriuos ieškovai (apeliantai) dabar teikia kartu su atskiruoju skundu. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus pridėjo prie bylos medžiagos ir vertino spręsdamas pakartotinį ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to apeliacinės instancijos teismas ieškovų prašymo netenkina ir pakartotinai šių įrodymų prie bylos medžiagos neprideda.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialinės teisės.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas neatliko ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimo analizės. Tai, kad teismo nutartyje nėra nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu teismas darė tokią išvadą, nereiškia, jog toks vertinimas nebuvo atliktas. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, pažymi, kad į klausimą, ar ieškovų materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Visgi, kaip matyti iš bylos duomenų, pareikštame ieškinyje ne tik nurodyti reikalavimai ir jų teisinis pagrindas, bet ir faktiniai bei teisiniai argumentai, taip pat pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio priėmimo metu jo forma ir turinys atitiko įstatyme keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovams pateikus argumentuotą ir įrodymais grindžiamą ieškinį, nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje, bei toliau nutartyje vertino antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą.Kita būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga neegzistuoja, nes ieškovai nepateikė įrodymų, jog atsakovės atliko ar atlieka kokius nors nesąžiningus veiksmus, mažindami savo turtą ir taip bandydami išvengti galimai ieškovams padarytos žalos atlyginimo.Nesutikdami su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, ieškovai (apeliantai) atskiruoju skundu teigia, jog atsakovėms pareikštų ieškinio reikalavimų apimtis (suma) laikytina didele, be to, su ieškiniu pateikti įrodymai aiškiai patvirtina atsakovių nesąžiningą veikimą siekiant neteisėtai perleisti BUAB „Foritas“ turtą kitiems asmenims ir sužlugdyti įmonę, o atsakovė UAB „Banga plius“ jau ėmėsi nesąžiningų veiksmų mažindama savo turto masę.Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai, susiję su didelės ieškinio sumos kriterijaus taikymu, atmestini kaip nepagrįsti.Pasisakydamas dėl apeliantų argumentų, susijusių su BUAB „Foritas“ galimai neteisėtu turto perleidimu bei atsakovių siekiu sužlugdyti įmonę, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios aplinkybės yra nesusijusios su byloje sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovai, manydami, kad BUAB „Foritas“ buvo tyčiniais veiksmais privesta prie bankroto turėjo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, apeliantai pirmosios instancijos teismui nenurodė argumentų dėl UAB „Banga plius“ veiksmų 2016 metais perleidžiant turtą. Šios aplinkybės buvo nurodytos tik pakartotiniame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šie ieškovų argumentai buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi, kuri nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi, dėl šių atskirojo skundo argumentų papildomai nepasisako.Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti ginčijamą nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.