Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,GSS Baltic“ patikslintą ieškinį atsakovei M. J. dėl dalykinės reputacijos gynimo, neturtinės žalos atlyginimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovas valdo elektroninę parduotuvę Klipshop.lt. Laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. atsakovės socialinio tinklo Instagram paskyroje buvo skelbiama tokia informacija: ,,Jei čia kalba eina apie klipshop, tai jie tikrai pardavinėja neoriginalius produktus“. Ieškovas nurodo, kad ši atsakovės paskelbta informacija pažemino ieškovo dalykinę reputaciją. Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus – pranešimą socialinio tinklo Instagram paskyroje. Ieškovas teismo posėdyje akcentavo, kad atsakovė yra įmonės (duomenys neskelbtini) vadovas, tai yra įmonės, prekiaujančios kosmetika ir teikiančios kosmetologijos paslaugas vadovas. Faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovės atsiliepimas buvo apie taip pat kosmetikos produktus pardavinėjančią konkuruojančią bendrovę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas gina, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į žmogaus garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.114 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog civilinė teisė saugo dalykinę reputaciją. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą bei neatitinkančius tikrovės. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Nors juridinio asmens teisės į dalykinę reputaciją gynimas nėra tapatus fizinio asmens teisės į garbę ir orumą gynimui, tačiau šios vertybės artimos savo prigimtimi ir jų apsaugai taikomais kriterijais, todėl CK 2.24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Remiantis kasacinio teismo praktika garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetą : 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2019-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 250-219/20019 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir panašiai), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir panašiai bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).

Nagrinėjamo ginčo atveju, atsakovė akivaizdžiai paskleidė informaciją, kadangi atsakovės elektroninėmis priemonėmis skelbiama informacija apie ieškovą tapo žinoma tretiesiems asmenims. Žinios elektroninėmis priemonėmis tarp skaitytojų plinta greitai ir plačiai, todėl laikytina, kad informacija buvo paskleista plačiai. Atsakovės, kaip prekiaujančios kosmetiką ir teikiančias kosmetologijos paslaugas bendrovės vadovės, apie ieškovą paskleista informacija laikytina žiniomis, o ne nuomone, todėl konstatuotinas realus ieškovo dalykinės reputacijos sumenkėjimas, kaip paskleistų duomenų padarinys. Žinia laikoma informacija apie faktus ir jų duomenis, tai yra reiškinius, dalykus, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žeminančiomis yra laikomos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia gerą vardą. Tai turi būti klaidinanti ir diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens (taip pat ir juridinio asmens, jam atstovaujančių asmenų) padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą elgesį ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Taigi, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).

Nagrinėjamu atveju, atsakovo elektroninėmis priemonėmis paskleista informacija laikytina žiniomis, kuriomis buvo tvirtinami ir pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys tam tikri teiginiai apie ieškovą. Visos apie ieškovą paskleistos informacijos tikrumas gali būti patikrintas palyginus ją su tomis aplinkybėmis, kurios tuo metu vyko iš tikrųjų. Taigi, darytina išvada, jog pirmoji CK 2.24 straipsnio taikymo sąlyga egzistuoja, atsakovas elektroninėmis priemonėmis tretiesiems asmenims paskleidė informaciją apie ieškovą, suponuojančią negatyvų jo apibūdinimą.

Antroji CK 2.24 str. taikymo sąlyga – faktas, kad paskleisti duomenys yra apie ieškovą, šiuo konkrečiu atveju neabejotinai egzistuoja, kadangi atsakovas elektroniniuose pranešimuose tiesiogiai nurodė ieškovo pavadinimą bei leido tretiesiems asmenims suvokti, apie kokį subjektą paskleisti duomenys. Atsakovės socialinio tinklo Instagram paskyroje pateikiama informacija buvo susieta būtent su ieškovu. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atsakovė atsakovės socialinio tinklo Instagram paskyroje paskleidė žinias apie ieškovą (internete paskelbė įrašus, kuriuos peržiūrėjo ne vienas asmuo), šios žinios neatitinka tikrovės (atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginių apie ieškovo vykdomą neoriginalių prekių prekybą, atitikimą tikrovei, o byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės teiginių neteisingumą) ir šios atsakovės paskleistos žinios žemina ieškovo dalykinę reputaciją, nes jos kuria ieškovo kaipnepatikimo(klientus klaidinančio) pardavėjo įvaizdį.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teisminę praktiką patikslintas ieškinys dalyje dėl įpareigojimo atsakovei paneigti ieškovo dalykinę reputaciją žeminančią informaciją tenkinamas iš dalies, nes teismas pakeičia paneigimo apimtį -tikrovės neatitinkanti bei garbę ir orumą žeminanti (dalykinę reputaciją pažeidžianti) informacija viešai paneigiama tokiu pačiu būdu ir apimtimi, kaip ji buvo paskleista.Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tai tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“v. UAB „Ekstra“ žurnalas, bylos Nr. 3K-3-100/2009; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010; 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje TEO LT, AB v. UAB ,,Tele-3“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-32/2012). Ieškovas prašo priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą. Neturtinė žala yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra <...> reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.Neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra tikslus šalies patirtų emocinių išgyvenimų įvertinimas pinigine suma, o tik tam tikra piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek galima teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog ieškovo geras vardas, gera reputacija – yra didelė vertybė, o neigiamos informacijos apie ieškovą paskleidimas diskredituoja ieškovą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į formuojamą teismų praktiką, byloje esančius įrodymus, šalių turtinę padėtį bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir priteisia iš atsakovės 500 Eurų neturtinės žalos atlyginimą ieškovui (CK 6.250 str. 1 d.). Užsakyti ›

Teismas atsakovės atsikirtimą iš dalies atmeta. Teismas atmeta atsakovo argumentą, kad nesilaikyta išankstinės duomenų paneigimo tvarkos numatytos LR CK 2.24 str. 2 d. normoje. Įstatymų leidėjas išankstinę neteisminę duomenų paneigimo tvarką yra nustatęs tuo atveju, kai tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.): tada asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Kilusio ginčo atveju atsakovė duomenis paskelbė atsakovės socialinio tinklo Instagram paskyroje. Tai nėra visuomenės informavimo priemonė.

Teismas atmeta atsakovės atsikirtimą, kad neturtinės žalos dydis neįrodytas. Atsakovės socialinio tinklo Instagram paskyroje pateikiama informacija buvo susieta su ieškovo parduodamomis kosmetikos prekėmis, nurodant, kad jis prekiauja neoriginalia produkcija, kas žemina ieškovo reputaciją, menkina dalykinę reputaciją, mažina ieškovo pardavimus internetinėje prekyboje. Atsakovė, būdama vadove (duomenys neskelbtini), kuri prekiauja taip pat kosmetika, teikia kosmetologijos paslaugas, socialinio tinklo Instagram paskyroje paskelbusi tokius duomenis, turėjo suprasti, kad siekia pakenkti ieškovui, kaip konkuruojančiam jos vadovaujamai bendrovei. Atsakovė paskelbdama duomenis apie ieškovą ir teigdama, kad ieškovas prekiauja neoriginaliomis grožio ir kosmetikos prekėmis, turėjo suprasti, kad ieškovo geras vardas, gera reputacija – yra didelė vertybė, o neigiamos informacijos apie ieškovą paskleidimas diskredituoja ieškovą, nukenčia jo dalykinė reputacija, sumažina prekybos apimtį.

Atsakovė atsikirtime nurodo, kad jos pranešimas apie ieškovą socialinio tinklo Instagram paskyroje buvo 24 valandas, todėl ieškinyje ieškovo reikalaujamas paneigimo būdas yra neadekvatus jos pranešimo laikui. Teismas, iš dalies sutikdamas su atsakovės atsikirtimu ir, vadovaudamasis LR CK 2.24 str. 4 d. ir 8 d., nustato tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo tvarką: įpareigoja atsakovę 24 valandas atsakovės valdomų (administruojamų) socialinių tinklų paskirų Instagram bei Facebook tinkluose skelbti paneigimo tekstą.

Iš atsakovės ieškovės naudai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (75 proc.) priteistinos ieškovo patirtos 822,75 Eurų bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovę M. J., gim.(duomenys neskelbtini), savo lėšomis ir be komentarų per 5 kalendorines dienas nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti bet kokią neigiamą informaciją, susijusią su Klipshop ir/ar jos platinamomis prekėmis iš M. J. valdomų/administruojamų socialinių tinklų paskirų Instagram bei Facebook tinkluose bei šiose paskyrose išplatinanti viešą paneigimą 24 valandoms dėl paskleistos Klipshop dalykinę reputaciją žeminančios informacijos.

Įpareigoti atsakovę M. J., gim. .(duomenys neskelbtini), paskelbti viešame paneigime valdomų/administruojamų socialinių tinklų paskirų Instagram bei Facebook tinkluose bei šiose paskyrose paneigimo tekstą: „PANEIGMAS. Mano socialinių tinklų paskyrose paskleista informacija apie Klipshop.lt, iš kurios galima spręsti, kad Klipshop.lt parduoda neoriginalius/nekokybiškus produktus, pvz., „čia kalba eina apie klipshop, tai jie tikrai pardavinėja neoriginalius produktus“, neatitinka tikrovės, yra žeminanti ir pažeidžia GSS Baltic, UAB (Klipshop.lt) dalykinę reputaciją.“

Priteisti iš atsakovės M. J., gim. .(duomenys neskelbtini), 500 Eurų (penkių šimtų eurų) žalos atlyginimą bei 822,75 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt dviejų eurų 75 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovoUAB ,,GSS Baltic“, į.k.304071364, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.