Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės A. D. atskirojo skundo priėmimo dėl 2023 m. kovo 9 d. teismo nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovams M. D. ir K. D. dėl testamento nuginčijimo, tretieji asmenys D. A., V. M., notarė B. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės A. D. ieškinį atsakovui J. D. dėl testamento nuginčijimo, 2022 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą, juo ieškinį atmetė, iš ieškovės A. D. priteisė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. D. ir 503,05 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą valstybei. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. sausio 3 d.

4. Teisme 2023 m. kovo 8 d. gautas ieškovės apeliacinis skundas, juo prašoma panaikinti 2022 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2062-1048/2022 ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė prašymą, juo prašė priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui dėl 2022 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimo paduoti, pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

6. 2023 m. kovo 28 d. teisme buvo gautas ieškovės atskirasis skundas dėl 2023 m. kovo 9 d. teismo nutarties, juo prašoma: panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą; pripažinti apeliacinio skundo praleidimo terminą išskirtiniu ir sudaryti galimybę kreiptis į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

16. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. D. atskirąjį skundą dėl 2023 m. kovo 9 d. teismo nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

17. Atsisakyti priimti atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas turi teisę tik tuo atveju, jei tokį skundą padavė neveiksnus asmuo arba neturintis teisės jo paduoti, taip pat tuo atveju, kai atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuri negali būti apeliacijos objektu (CPK 334 straipsnis), arba skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą (CPK 335 straipsnis) ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

18. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CPK 335 straipsnio 1 dalis nustato, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Įstatyme nustatyta, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Praleidus įstatymo nustatytą 7 dienų terminą teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad asmuo iš viso prarado galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Vadovaujantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi bei CPK 307 straipsnio 2 dalimi, kuriame nustatytos taisyklės taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis), praleistas terminas atskirajam skundui paduoti gali būti atnaujinamas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

19. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl 2022 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2062-1048/2022 ir prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. 2023 m. kovo 28 d. teisme buvo gautas ieškovės atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2023 m. kovo 30 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą ir šio termino neatnaujinus, atsisakė priimti. Dėl šios nutarties ieškovė pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. kovo 30 d. nutartis ir priimti naują sprendimą.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

20. Nors ieškovė, pateikdama atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui pateikti ir nenurodė termino praleidimo priežasčių, į ką atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą, tačiau pažymėtina, kad teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina termino atskirajam skundui paduoti praleidimo aplinkybes.

21. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teisminėje praktikoje. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

22. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis ieškovės atstovui advokatui R. S. per Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemį buvo išsiųsta 2023 m. kovo 9 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad ieškovei teismo nutartis įteikta 2023 m. kovo 10 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Nors apeliantė nurodo, kad iš tiesų advokatas R. S. apie priimtą nutartį ją informavo tik 2023 m. kovo 23 d., tačiau jokių šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties galėjo pateikti iki 2023 m. kovo 17 d. (imtinai). Ieškovės atskirasis skundas teismui pateiktas 2023 m. kovo 28 d., t. y. praleidus atskirojo skundo padavimo terminą vienuolika dienų.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė ir buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokato), įvertinus tai, kad pati ieškovė inicijavo teismo procesą, ji turėjo pareigą domėtis jos iškeltos bylos eiga, o pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalies nuostatas pripažintina, kad procesiniai dokumentai (2023 m. kovo 9 d. nutartis) ieškovei įteikta tinkamai.

24. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, kaip patvirtina byloje esanti medžiaga, įsiteisėjus 2023 m. kovo 9 d. teismo nutarčiai, atsakovo teisių perėmėjams – M. D. ir K. D. buvo išduoti vykdomieji raštai dėl 2022 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimu iš ieškovės priteistų bylinėjimosi išlaidų. Be to, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės atskirąjį skundą, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad bylos duomenimis, ieškovė pradėjo vykdyti 2022 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimą, ji į atsakovo J. D. sąskaitą pervedė dalį priteistų bylinėjimosi išlaidų (200 Eur), o dėl likusios dalies sumokėjimo teismui pateikė prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, tačiau ieškovės prašymo teismas netenkino. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovė net neketino skųsti byloje 2022 m. gruodžio 1 d. priimto teismo sprendimo.

25. Taigi, nustatytos aplinkybės ir skundžiamos nutarties turinys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties rezultatas neatitinka ieškovės lūkesčių, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta.

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, panaikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336−339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.