Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. D., atstovaujamos advokatės D. V., ieškinį atsakovui J. D. dėl testamento nuginčijimo, tretieji asmenys D. A., V. M., notarė B. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė reikalavimą pripažinti J. S., mirusios 2021-08-18, pasirašytą 2016-10-03 testamentą, patvirtintą Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės B. V. (notarinio registro Nr. BV8-6479), negaliojančiu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė su broliu V. M. ir seserimi D. A. 2021-11-09 kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tetos J. S. mirties, mirusios 2021-08-18. Ieškovė ir tretieji asmenys yra penktos eilės pagal įstatymą paveldėtojai, daugiau giminaičių, galimų įpėdinių, nėra. Teta buvo tėčio sesuo. Notarų biure sužinojo, kad yra 2016-10-03 testamentas, kuriuo teta butą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais bei namų apyvokos daiktais paliko D. J.. Testamente buvo nurodyta sąlyga, kad jis iki tetos mirties teiktų slaugos, materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas, o jai mirus, palaidotų Šalpėnų kapinėse, pastatytų antkapį ir prižiūrėtų jos kapą. Ieškovės žiniomis, šio pavedimo J. D. nevykdė ir nevykdo. Notarė 2021-11-09 išdavė vykdomąjį pavedimą, pagal kurį 2021-12-06 buvo surašytas turto apyrašas dėl mirusiosios turto, iš kurio ieškovė sužinojo, kad daugiau jokio turto, išskyrus aukščiau minimą butą, palikėja nepaliko. Pažymėjo, jog teta aukščiau minimą butą 2014-03-10 testamentu buvo palikusi broliui V. M., kitą butą, (duomenys neskelbtini), ji buvo palikusi sesei D. A.. 2015 metų sausio mėnesį į tetos butą nuomininko teisėmis įsikraustė J. D.. 2015-11-17 teta dėl neaiškių priežasčių savo pasirašytą 2014-03-10 testamentą panaikino, jos elgesys pasikeitė, pradėjo vengti bendrauti, J. D. jų neįleisdavo į butą. Tetai 2015-09-19 buvo atlikta planinė širdies operacija, iš ligoninės paleista rugsėjo 24 d. Sesuo 2015-10-14 kreipėsi į policiją, kad išsiaiškinti, ar tetai negresia pavojus, nes jai grįžus iš ligoninės, pastebėtas netinkamas nuomininko elgesys – jis buvo agresyvus, bute girtavo, jį apteršė, kilo įtarimų dėl galimų apgavysčių, turto pasisavinimo. Deja 2015-11-03 gautas atsakymas apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. Teta pasakojusi, kad ne kartą J. D. buvo išvijusi iš buto, tačiau jis keliais grįždavo, ji pasigalėdavo ir vėl priimdavo. J. D. pakeitė tetos buto raktą, telefoną, todėl jie negalėjo su teta susisiekti. Vėliau sužinojo, kad teta pardavė butą (duomenys neskelbtini), todėl įtaria, kad pinigai buvo J. D. pasisavinti, nepatikrintais duomenimis, jis nusipirko už juos garažą. Pinigų jis savo tikrai neturėjo, nes jis niekur nedirbo, pastoviai girtaudavo, tad gyveno iš tetos pinigų. Mano, kad 2016-10-03 testamentas turi būti panaikintas, nes J. D. nevykdė testamente nurodytų įpareigojimų, tetai mirus ją laidojo jos pusseserė, už viską ji ir mokėjo. Buvo žinoma, kad kai teta gulėjo ligoninėje po insulto, jai buvo nustatytas suvokimo sutrikimas, dezorientacija. Dėl duomenų apie tetos sveikatos būklę kreipėsi į kliniką. Iš Asmens sveikatos istorijos, kurioje duomenys tik iki 2020-01-29, informacijos apie diagnozuotas psichines ligas istorijoje nerasta. Testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu dėl to, kad nebuvo vykdomi testatoriaus pavedimai, taip pat kelia abejones, ar nebuvo apgaulės, spaudimo iš J. D. pusės, nes jis manipuliavo teta, darė poveikį jai, naudojo psichologinį smurtą, naudojosi tetos gerumu. Mano, kad jis, kaip pašalinis asmuo, tetos turtą užvaldė piktybiškai, jam ji pakluso iš baimės, gal ir buvo suklaidinta, apgauta.

Tretieji asmenys teismo nustatytu terminu atsiliepimų į ieškinį nepateikė, jiems procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Notarė B. V. pateikė prašymą bylą nagrinėti teismo nuožiūra, jai nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad mirusioji J. S. buvo jos bei trečiųjų asmenų (brolio bei sesers) teta, t. y. jų tėvo sesuo. pati J. S. savo vaikų neturėjo, vyrą palaidojo 2013 metų vasarą. Netrukus po tetos vyro mirties pas tetą atėjo J. D., kuris prašė išnuomoti butą, tačiau teta jam pasakė, jog nenuomoja. Ieškovei teta sakiusi, kad D. nepažįsta ir nežinanti, iš kur jis gavo jos adresą. Po kurio laiko teta su J. apsikeitė telefonais. Vėliau teta paskambino ieškovei ir sakė, kad pas ją vis ateina J. D., kvietė ateiti ieškovę su seserimi į svečius, norėjo supiršti. 2013 metais teta gyveno bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, kuris priklausė jos buvusiam vyrui, bet vėliau, po vyro mirties, 2013 metų spalio mėnesį teta persikėlė gyventi į butą (duomenys neskelbtini) gatvėje ir J. siūlė nuomotis butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet jis atsisakė. Iki sesuo grįš iš užsienio teta butą (duomenys neskelbtini) gatvėje išnuomojo studentams. 2015 metų sausio mėnesį J. apsigyveno pas tetą jos bute (duomenys neskelbtini) gatvėje, kelis mėnesius mokėjo jai už nuomą, vėliau nebemokėjo. Teta J. pasigailėjo, jis pasirodė geras žmogus, todėl jį priėmė kartu laikinai gyventi dviem ar trims mėnesiams. J. pas tetą atkraustė ieškovės brolis, kuris taip pat patikėjo, kad jis geras žmogus. Po kelių mėnesių J. žadėjo išeiti nuomotis butą kitur. Teta ne kartą sakė, jog J. D. mėgsta išgerti, kad kvietė jam anoniminę pagalbą, dėl to jis ir ligoninėje gulėjo, niekur nedirbo. Teta juo rūpinosi ir jam padėjo. Tiek ieškovė, tiek jos brolis ir sesuo gyvena savo gyvenimus, visi yra dirbantys, ieškovės brolis važiuoja į užsienį, tai negalėjo dažnai rūpintis teta. Po 2013 metais įvykusių tetos vyro laidotuvių ieškovė su teta ėmė bendrauti dažniau, aplankydavo ją kas savaitę, dažniausiai savaitgaliais. Lankantis pas tetą, atsakovas ne visada būdavo tetos bute, dažniausiai būdavo išgėręs. Tačiau jam esant bute, jis nebendraudavo. Lankantis ieškovei ar jos sesei su broliu pas tetą, J. puldavo ir liepdavo dingti iš buto. 2015 metais, kai teta gulėjo ligoninėje, ieškovė ją lankė, klausė, ar J. ateina aplankyti, teta patvirtino, kad ateina, tik už jos pinigus. 2015 metų spalio mėnesį, kai ieškovės brolis tetą parvežė iš ligoninės namo, bute rado netvarką. Sesuo parašė pareiškimą policijai dėl J. elgesio. Tačiau teta prašė pareiškimą atsiimti, sakė, kad J. jai grasino dėl to. Teta ne kartą bandė J. išvaryti iš buto, tačiau jis prašė, kad neišmestų, jis neturėjo kur išeiti, jis nedirbo, todėl teta jo nuolat gailėdavo. Teta buvo pasikreipusi į policiją, bet pareiškimo nerašė, sakė ieškovei, kad nėra prasmės, nes J. vis tiek stovės prie durų. Ieškovė lankydamasi pas tetą, dažnai matydavo atsakovą girtą, jis praktiškai niekur nedirbo. Vieną kartą teta buto virtuvėje, jos užsidarė duris, teta ieškovei tyliai pasakė, kad ji bijo J., nes jis užlipo ant galvos, yra bedarbis ir, kad ne jis tetą prižiūri, o ji juo rūpinasi. Teta parodė pirštu į duris, už jų stovėjo J. ir klausėsi pokalbio. Teta ne kartą gelbėjo J., stengėsi jam padėti. Po to kurį laiką ieškovė su broliu ir seserimi pas tetą nebėjo, nes buvo įsižeidę. Dar kelis kartus ieškovė buvo nuėjusi pas tetą, tačiau teta neturėjo raktų ir durų neatidarė. Vėliau teta nebeįsileisdavo jų į butą, nekeldavo telefono, neperskambindavo. Ieškovė klausė kaimynės M. R., kodėl teta nebebendrauja, kaimynė atsakė, kad ji pakeitė telefoną, tačiau kaimynė patvirtino, jog jai visada perskambindavo ir bendraudavo su ja, įsileisdavo į butą, nors kaimynė stengdavosi eiti pas tetą, kai J. nebūdavo namie. Taigi nuo 2019 metų su teta nebegalėjo praktiškai bendrauti, nes ji turėjo naują telefoną, nemokėjo juo naudotis, jos nepamokino kaip paskambinti. Ieškovė buvo nuėjusi į policiją pagalbos, tačiau jai atsakė, kad esant šeimininkei namie, jie neturi teisės laužti durų ir patekti į vidų. Teta turėjo kelis butus, todėl ji 2014 metų testamentu butą, adresu (duomenys neskelbtini), paliko ieškovės seseriai, o butą, adresu (duomenys neskelbtini), paliko ieškovės broliui. Pačiai ieškovei teta pasakė, kad ji dar turi pinigų, todėl po jos mirties visi trys draugiškai įsivertins butus ir pasidalins pinigus. Atsakovo psichologinis smurtas pasireiškė jo elgesiu, jis dažnai girtaudavo, bet teta jam padėdavo, ne kartą jį varė lauk, bet jis sėdėdavo už durų, verkdavo ir prašydavo įleisti atgal, maldavo laikinai jį priimti kaip nuomininką. Po tetos mirties nuvykus prie jos kapo šių metų gegužės mėnesį, kapas buvo sutvarkytas. Nuvykus pas netoliese gyvenančius giminaičius, jie sakė, kad aptvarkė kapą. Apie tai, kad butas (duomenys neskelbtini) gatvėje parduotas ir testamentas pakeistas, ieškovė sužinojo 2016 metais. Kiek pamena, kaimynė M. pasakė apie tai ir dar nurodė, kad teta buvo priversta taip pasielgti. Ieškovės žiniomis, atsakovas turėjo daug skolų, todėl turėjo pagrindą būti su jos teta.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė D. V. palaikė ieškovės poziciją, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, jog J. D. gyvenat pas J. S., ji pardavė savo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, tuo metu buvo pirkti trys garažai, kurie įregistruoti J. D. vardu. Atsakovas praktiškai nedirbo, girtaudavo, todėl jis naudojosi J. pinigais, manipuliavo ja, nes J. jo bijojo. Bylos šalys patvirtino, jog jautė, kad tetai buvo daroma įtaka ir ji jautė psichologinį spaudimą. Abejonių kelia pačios J. ne kartą keitęsis požiūris į giminaičius, tikėtina, jog įtaką tam darė J.. Be to, prieš išvažiuodama į ligoninę 2015 metais, J. visą auksą paliko saugoti giminaičiams, o ne atsakovui, tai patvirtina, jog juo negalėjo pasitikėti. Iš banko išrašo matyti, kad J. atsakovu nepasitikėjo, todėl jam visų pinigų nepervedė. Akivaizdu, jog už buto nuomą atsakovas nemokėjo, įrodymų apie maisto pirkimą nepateikė. Atsakovo elgesys buvo žeminantis, jis gyveno vieno kambario bute su beveik 30 metų vyresne moterimi, atsakovas pasinaudojo garbaus amžiaus moterimi, naudojosi jos pensija ir lėšomis už parduotą butą. Taigi, turtas išviliotas apgaule, atsakovas piktybiškai užėmė J. butą, todėl vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, prašo ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės aplinkybės.

Iš pateiktų dokumentų (gimimo liudijimų, santuokos liudijimų, archyvų pažymų) matyti, kad mirusi J. S. buvo ieškovės ir trečiųjų asmenų teta (tėvo V. V. M. sesuo).

Mirties įrašas patvirtina, kad J. S. 2021-08-18 mirė.

Iš 2014-03-10 testamento, patvirtinto Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės B. V. (notarinio registro Nr. BV8-1375), matyti, kad testatorė J. S. jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais bei namų apyvokos daiktais palieka V. M.; nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais bei namų apyvokos daiktais palieka D. A.; visą kitą turtą lygiomis dalimis palieka V. M. ir D. A..

2015-10-14 D. A. Klaipėdos policijos poskyriui pateikė prašymą dėl J. D. elgesio. 2015-10-28 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnyje, sudėties. J. S. nurodė, jog J. D. priregistruotas jos bute, jis ją prižiūri ir padeda, tarp jų konfliktų nebūna, jis jos klauso ir jie nesipyksta; jis mėgsta išgerti, bet nėra konfliktiškas.

2015-11-17 Klaipėdos miesto 8-ajame notarų biure notarė B. V. patvirtino J. S. pareiškimą dėl 2014-03-10 testamento panaikinimo (notarinio registro Nr. BV8-6481).

Iš 2016-10-03 testamento, patvirtinto Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarės B. V. (notarinio registro Nr. BV8-6479) matyti, kad testatorė J. S. jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais bei namų apyvokos daiktais palieka D. J., su sąlyga, kad D. J. iki jos mirties teiktų slaugos, materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas, o jai mirus – palaidotų Šalpėnų kapinėse, pastatytų antkapį ir prižiūrėtų jos kapą.

A. D., D. A. ir V. M. pareiškimu 2021-11-09 kreipėsi į Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarę D. R. dėl palikimo priėmimo po J. S. mirties (mirusios 2021-08-18).

Notarė D. R. 2021-11-09 išdavė vykdomąjį pavedimą, pagal kurį antstolė L. P. 2021-12-06 sudarė turto apyrašą dėl paveldimo turto po J. S. mirties. Iš 2021-12-06 Turto apyrašo matyti, jog po J. S. mirties į turto apyrašą įtraukta: butas, adresu (duomenys neskelbtini); susidaręs 20,50 Eur įsiskolinimas AB „Klaipėdos energija“ ir 1,12 Eur įsiskolinimas UAB „Ignitis“; Swedbank, AB banko sąskaitoje likutis 0,00 Eur; Swedbank, AB vertybinių popierių sąskaitos likutis 0,00 Eur.

UAB „Šv. Juozapo namai“ pažyma patvirtina, kad 2021-11-18 J. D. laidojo J. S. ir už paslaugas sumokėjo 1399,00 Eur. Atsakovas pateikė kapo ir paminko nuotrauką, iš kurios matyti, jog ant J. S. kapo yra paminklas. E. K. raštu patvirtino, jog gautą užsakymą (paminklo pastatymas ir kapo sutvarkymas) atliktas 2022-08-12. Iš 2022-08-13 PVM sąskaitos faktūros Nr. 1879 matyti, jog pirkėjas J. D. apmokėjo už salės nuomą ir maitinimą 210,00 Eur. Iš 2022-08-13 Veiviržėnų Šv. Apaštalo Evangelisto Mato parapijos pažymos matyti, jog J. D. pasirūpino, kad už J. minint jos pirmąsias mirties metines būtų paaukotos Šv. Mišios ir pašventintas paminklas.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymos už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2022-02-21 matyti J. D. išmokėtų nedarbo draudimo išmokų ir ligos išmokų sumos bei laikotarpiai, taip pat matyti, jog laikotarpiu nuo 2015-10-07 iki 2015-11-03 J. D. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudžiamosios pajamos – 1664,28 Eur; laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016-04-30 dirbo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, draudžiamosios pajamos – 877,30 Eur; laikotarpiu nuo 2017-08-07 iki 2019-04-19 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, draudžiamosios pajamos – 22 022,63 Eur.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, J. D. nuosavybės teise priklauso šis turtas: negyvenamoji patalpa-garažas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2018-06-11 pirkimo pardavimo sutartį; negyvenamoji patalpa-garažas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2018-03-02 pirkimo pardavimo sutartį; negyvenamoji patalpa-garažas, adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2014-07-03 pirkimo pardavimo sutartį.

Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog J. D. savo gyvenamąją vietą nuo 2015-08-13 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausęs J. S., 2017-09-28 pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas V. Z..

Iš J. S. Swedbank, AB sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2022-11-04 matyti, jog 2018-02-09 J. S. atliko 20 000,00 Eur pavedimą M. R., nurodant „Laidotuvėm“; 2018-02-20 atliktas 7993,50 Eur pavedimas J. D., nurodant „Pervedimas“; 2018-04-03 atliktas 2398,00 Eur pavedimas J. D., nurodant „Pervedimas“.

Teismas pažymi, kad įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15–5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), taip pat sudarytas dėl apgaulės, smurto, spaudimo ar kito asmens realaus grasinimo įtakoje (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Testamentas, kuris yra tvirtinamas valstybės įgalioto pareigūno (notaro ar kitų CK 5.28 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų), yra vadinamas oficialiuoju.

Šiuo atveju ieškovė, esanti penktos eilės įpėdinė (mirusi J. S. buvo ieškovės tėvo sesuo), ginčija J. S. (mirusios 2021-08-18) sudarytą testamentą CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia aplinkybėmis , kad nebuvo vykdomi testatorės pavedimai, be to, kelia abejones, ar nebuvo apgaulės, spaudimo iš J. D. pusės, nes jis manipuliavo teta, darė poveikį jai, naudojo psichologinį smurtą, naudojosi tetos gerumu, mano, kad jis, kaip pašalinis asmuo, tetos turtą užvaldė piktybiškai, jam ji pakluso iš baimės, gal ir buvo suklaidinta, apgauta. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė aplinkybes, kad teta jai sakiusi, jog bijo J., kad ne jis tetą prižiūri, bet ji juo rūpinasi, kad atsakovo psichologinis smurtas pasireiškė jo elgesiu, jis dažnai girtaudavo, bet teta jam padėdavo, ne kartą jį varė lauk, bet jis sėdėdavo už durų, verkdavo ir prašydavo įleisti atgal, maldavo laikinai jį priimti kaip nuomininką. Atsakovas nesutikdamas su ieškiniu, teigia, kad su J. S. gyveno kartu, gyveno draugiškai, vienas kitam padėjo, nesipyko ir nekonfliktavo, jokios įtakos jos sprendimams nedarė, padėdavo jai buityje, bendrais pinigais pirkdavo maistą, teikė slaugos, materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas ir ją pilnai prižiūrėjo, o po jos mirties - J. S. palaidojo, pastatė paminklą, pasirūpino mišiomis bei prižiūri jos kapą.

CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodyti. Taigi, ieškovė turi pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius CK 1.91 straipsnyje įtvirtinto sandorio negaliojimo pagrindų buvimą.

Bylos duomenimis, J. S. 2016-10-03 atvykus į Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biurą, buvo sudarytas ir testatorės pasirašytas testamentas, kurį notarė B. V. 11.30 val. patvirtino, pranešė nustatyta tvarka apie sudarytą ir patvirtintą testamentą testamentų registrui. Iš testamento turinio ir notarės įrašų jame matyti, kad testamentas buvo patvirtintas pagal testatorės aiškiai išreikštą valią, kur nurodoma, kad J. S. jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais baldais bei namų apyvokos daiktais paliko D. J., su sąlyga, kad D. J. iki jos mirties teiktų slaugos, materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas, o jai mirus – palaidotų Šalpėnų kapinėse, pastatytų antkapį ir prižiūrėtų jos kapą. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti testatorės sveikatos būkle, kad notarė, atlikdama notarinį veiksmą, nebūtų įsitikinusi tuo, ar testatorė suvokia jos sudaromo sandorio teisines pasekmes, jo turinį ir ar tai atitinka tikrąją jos valią.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas nevykdė testatorės pavedimų. Byloje pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai (UAB „Šv. Juozapo namai“ pažyma, Veiviržėnų Šv. Apaštalo Evangelisto Mato parapijos pažyma, E. K. raštas, PVM sąskaita faktūra, fotonuotrauka) patvirtina, jog mirus J. S., atsakovas organizavo J. S. laidotuves, už jas sumokėjo, J. S. palaidota Šalpėnų kapinėse, atsakovas užsakė antkapį, užsakymas įvykdytas 2022-08-12 ir antkapis pastatytas, atsakovas kapą prižiūri, užsakė šv. mišias pirmosioms mirties metinėms. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad gyvenant kartu su J. S. jis padėdavo jai buityje, bendrais pinigais pirkdavo maistą, teikė slaugos, materialinio aprūpinimo, priežiūros, reikiamos pagalbos paslaugas ir ją pilnai prižiūrėjo. Aplinkybę, jog J. D. ją prižiūri ir padeda jai, patvirtino pati J. S., duodama paaiškinimus policijos pareigūnui (tai patvirtina pateiktas 2015-10-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog atsakovas nevykdė ginčo testamente numatytų sąlygų. Vertinant šias aplinkybes, teismui nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas nevykdė ginčo testamente numatytų sąlygų.

Pažymėtina, kad nors ieškovė atsakovą įvardija kaip nuomininką, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovą ir J. S. būtų sieję nuomos sutarties santykiai. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad bendru sutarimu jis su J. S. jai priklausančiame bute pradėjo gyventi 2015 metų pradžioje. J. D. gyvenamąją vietą nuo 2015-08-13 deklaravo J. S. priklausiusiame bute adresu (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė teigė, jog atsakovas manipuliavo teta, darė poveikį jai, naudojo psichologinį smurtą, naudojosi tetos gerumu, teta bijojo atsakovo, varė jį lauk, tačiau teismo vertinimu, šie ieškovės teiginiai yra tik deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip pats atsakovas paaiškino, jis su J. S. gyveno draugiškai, vienas kitam padėjo, nesipyko ir nekonfliktavo. Šią aplinkybę patvirtino ir pati J. S., duodama paaiškinimus policijos pareigūnui, tvirtindama, jog tarp jų jokių konfliktų nebūna, J. D. klauso jos ir jie abu nesipyksta, J. mėgsta išgerti, bet nėra konfliktiškas (tai patvirtina pateiktas 2015-10-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Iš trečiojo asmens D. A. paaiškinimų matyti, jog tarp jos ir tetos J. S. kilo konfliktas po to, kai D. A. kreipėsi su 2015-10-14 prašymu į policiją dėl J. D. elgesio (dėl grasinimų ir turto pasisavinimo). Kaip paaiškino D. A., teta paprašė atsiimti pareiškimą iš policijos, o to nepadarius, teta pasakė, kad nebenuomos jai buto. Taigi, šios aplinkybės leidžia teigti, jog J. S. dėl atsakovo elgesio neturėjo jokių nusiskundimų ir net priešingai, ji atsakovą siekė apginti nuo trečiojo asmens D. A. pareiškime nurodytų aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas J. S. atžvilgiu būtų naudojęs psichologinį ar fizinį smurtą ar realiai jai grasinęs.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas J. S. suklaidino, apgavo ar turtą užvaldė piktybiškai. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, 2014-03-10 testamentu J. S. jai priklausantį vieną butą paliko trečiajam asmeniui D. A., kitą butą – trečiajam asmeniui V. M., likusį turtą – tretiesiems asmenims lygiomis dalimis. Tačiau kaip patvirtina tiek atsakovo paaiškinimai, tiek trečiojo asmens D. A. paaiškinimai, J. S. grįžusi iš ligoninės ir sužinojusi, jog D. A. policijai pateikė 2015-10-14 prašymą dėl atsakovo elgesio, J. S. labai įsižeidė, be to, atsakovo paaiškinimu, J. S. pyko ir dėl to, kad jos ligoninėje nelankė ieškovė ir tretieji asmenys. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, 2015-11-17 J. S. panaikino 2014-03-10 sudarytą testamentą. Remiantis šiomis aplinkybėmis, labiausiai tikėtina, jog J. S. 2014-03-10 sudarytą testamentą panaikino kilus konfliktui tarp jos ir trečiųjų asmenų. Ginčo testamentą J. S. sudarė 2016-10-03. Taigi, ginčo testamentas sudarytas ne iš karto po ankstesnio testamento panaikinimo, o praėjus beveik vieneriems metams, kas leidžia teigti, jog J. S. turėjo laiko ir galimybę apsispręsti, kam testamentu palikti jai priklausantį turtą. Be to, pabrėžtina, jog nuo ginčijamo testamento sudarymo dienos iki testatorės mirties (mirė 2021-08-18) praėjo beveik penkeri metai, tačiau testatorė savo valios nepakeitė. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad testatorė buvo apsisprendusi dėl asmens, kuriam norėjo palikti savo turtą ir turtines teises po mirties.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad gyvenant kartu su atsakovu, J. S. jai priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), 2017-09-28 pardavė, J. S. atsakovui 2018-02-20 pervedė 7993,50 Eur, 2018-04-03 pervedė 2398,00 Eur. Teismas akcentuoja, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas kaip nors įtakojo J. S. valią dėl buto pardavimo, pinigų pervedimo atsakovui. Pažymėtina, kad J. S. turėjo teisę pati nuspręsti, kaip disponuoti jai priklausančiu turtu.

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovas gyvenant kartu su J. S., asmeninės nuosavybės teise įsigijo du garažus. Teismas pažymi, kad Sodros duomenys patvirtina, jog atsakovas laikotarpiu 2014-01-01 iki 2022-02-21 su pertraukomis dirbo, gaudavo darbo užmokestį, vien 2018 metais atsakovo draudžiamosios pajamos sudarė 10 169,75 Eur. Be to, kaip minėta, 2018 metais J. S. gera valia į atsakovui pervedė 10391,50 Eur. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas turėjo finansinių galimybių įsigyti du garažus.

Ieškovės argumentai, kad turtą teta paliko testamentu giminyste nesusijusiam asmeniui, nesudaro pagrindo abejoti tokia testatorės valia. Įstatymo leidėjas būtent ir nustatė galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.19 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą ginčijamą testamentą naikinti CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021-11-18 ir 2022-07-25 sprendimais ieškovei A. D. suteikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant 50 procentų nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Į bylą pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos, kuriose nurodyta, jog valstybės patirtos antrinės pagalbos išlaidos už advokatės pagalbą yra 1006,10 Eur (631,10 Eur pagal 2022-11-03 patikslintą pažymą ir 375,00 Eur pagal 2022-11-10 pažymą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas bei į tai, kad ieškovė yra atleistas nuo 50 procentų žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 503,05 Eur, o likusi išlaidų dalis apmokėtina iš valstybės biudžeto lėšų.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą patyrė 2000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš ieškovės priteistina 2000,00 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą atsakovo naudai.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2000,00 Eur (du tūkstančius Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 503,05 Eur (penkis šimtus tris Eur 5 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidoms apmokėti. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.