- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-03
- Bylos Nr.
- 1A-266-1035/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29129-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- R. K.
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. G. atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausme;
pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
J. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir jam iš R. K. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
R. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 25 d., apie 18.50 val., būdamas namo (duomenys neskelbtini), kieme, išsitraukė iš už nugaros laikytą savadarbiu būdu perdarytą (pašalinta vamzdžio kanale buvusi pertvara) 9 mm kalibro dujinį pistoletą „SUPER PP“, demonstruodamas jį nukreipė į J. G. ir patraukė pistoleto viršutinę dalį, tokiu būdu sudarydamas vaizdą, kad ginklą užtaiso, ir žodžiu grasino nužudyti, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. G. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
R. K. nuteistas už tai, kad pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nustatantį, kad savadarbiai šaunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje, nuo 2016 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), po mirusio sūnaus miegamojo lova radęs tinkamą šaudyti, savadarbiu būdu perdarytą (pašalinta vamzdžio kanale buvusi pertvara) 9 mm kalibro dujinį pistoletą „SUPER PP“, po savadarbių perdirbimų ginklas yra pritaikytas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais su gumine kulka arba savadarbiais šoviniais su sviediniu, savo faktinėje gyvenamojoje vietoje – name (duomenys neskelbtini), laikė minėtą šaunamąjį ginklą, kol 2021 m. balandžio 20 d. kratos metu minėto namo antrame aukšte, po R. K. miegamosios lovos čiužiniu, jį rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo J. G. atstovas advokatas D. Korsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria J. G. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir J. G. priteistą neturtinės žalos dydį padidinti iki 2500 Eur, taip pat priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis dėl įvykio į policiją kreipėsi tik po 4 (keturių) mėnesių, nes J. G. apie įvykį pranešė tyrėjai J. P., kuri atliko kitą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-19355-20 dėl R. K. (nuteistojo brolio) sumušimo, taip pat pranešė advokatui D. Korsakovui. Tai, kad nukentėjusysis į policiją nesikreipė pareiškimu, nesudaro pagrindo manyti, jog jis nereagavo į įvykį ir nepranešė kitiems asmenims.
1.2. Nuteistasis 2021 m. spalio 16 d. naktį skambino nukentėjusiojo motinai I. G. ir jai grasino. Nukentėjusiojo motinai atvykus į teismo posėdį, teismas atsisakė ją apklausti, todėl ji neturėjo galimybės duoti parodymus apie jai išsakytus grasinimus. Taigi, R. K. veiksmai tęsėsi ir bylą perdavus nagrinėti teismui, dėl ko nukentėjusiojo išgyvenimai neapsiribojo tik nagrinėjamo įvykio diena.
1.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad R. K. pasišalinus, nukentėjusysis buvo ramios būsenos. Tokioje situacijoje asmuo gali automatiškai atlikti veiksmus, planuotus iki įvykio (paimti atvežtus daiktus, užeiti į namo vidų ir pan.).
1.4. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas neatsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį ir apie tai nepasisakė. Nepakankamai įvertino veikos padarymo aplinkybes, nes šaunamojo ginklo nukreipimas į asmenį ir grasinimas jį nužudyti negali būti įvertinamas 300 Eur neturtinės žalos dydžiu. J. G. buvo grasinama itin pavojingu būdu, t. y. nukreipiant į jį šaunamąjį ginklą, jį užtaisant. Nukentėjusysis pagrįstai manė, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nukentėjusiojo J. G. atstovo advokato D. Korsakovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašo ją padidinti. Taigi teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
Teisė pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje įtvirtinta BPK 109 straipsnyje, kuriame numatyta galimybė reikalauti iš kalto asmens atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingam nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio išsprendimui reikšmės turinčias aplinkybes įvertino tinkamai ir, priešingai negu teigiama skunde, klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendė teisingai, t. y. teismas įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į saugomų vertybių svarbą, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo interesus, teisingai suprato įstatyme įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisėjų kolegija pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamoje byloje neturtinė žala nukentėjusiajam yra padaryta dėl R. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą abejonių nekyla. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, kad R. K. nukreipė šaunamąjį ginklą į J. G., patraukė jo viršutinę dalį, taip sudarydamas vaizdą, kad ginklą užtaiso, ir grasino nužudyti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis buvo išsigandęs, patyrė stresą, negalėjo miegoti, keletą savaičių negalėjo gyventi savo namuose (pažymėtina, kad nusikaltimas padarytas J. G. gyvenamosios vietos kieme) (2 t., b. l. 38, 52). Nors nukentėjusysis nepateikė medicininių dokumentų, sutiktina, kad nuteistojo R. K. veiksmai sukėlė nukentėjusiajam J. G. stresą, baimę, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas sprendimą iš R. K. nukentėjusiojo naudai priteisti 300 Eur, o ne 2500 Eur neturtinę žalą, apylinkės teismas nenukrypo nuo teismų praktikos. Analizuojant teismų praktiką analogiško ir panašaus pobūdžio bylose, matyti, kad nukentėjusiesiems priteisiami neturtinės žalos dydžiai yra artimi nagrinėjamu atveju priteistam. Pavyzdžiui, už tai, kad asmuo panaudojo fizinį smurtą, kurį matė ir nepilnamečiai vaikai, bei mosikuodamas pistoletu grasino iššaudyti nukentėjusiuosius, nukentėjusiesiems priteista 400, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-317/2021); už tai, kad asmuo sistemingai SMS žinutėmis baugino nukentėjusįjį, išdaužė jo namų langus, virtuviniu peiliu pradūrė automobilio padangą, tuo pačiu rankose laikydamas revolverį grasino iššaudyti, buvo priteista 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-82-898/2020).
Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 300 Eur neturtinės žalos kompensaciją, rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurioje suformuota taisyklė, kad pinigine kompensacija siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3k-3-202/2012). Be to, aptarė neturtinės žalos atlyginimui reikšmingas aplinkybes, t. y. kad prieš J. G. nebuvo panaudotas fizinis smurtas, bylos duomenimis, nukentėjusiojo baimė nebuvo ilgalaikė, grasinimas truko neilgą laiko tarpą, R. K. nesiartino prie nukentėjusiojo slėptuvės, tik apėjo automobilį iš kitos pusės, kažką pasakė ir išėjo, o nukentėjusysis grįžo prie automobilio, neskubėdamas kažką pasiėmė, pažiūrėjo į kamerą ir ramiai nuėjo namo, todėl padaryta dvasinė skriauda nukentėjusiajam buvo vienkartinio pobūdžio ir momentinė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Pažymėtina, kad iš civilinio ieškinio turinio taip pat negalima daryti išvados dėl J. G. patirtų itin stiprių išgyvenimų, nes ieškinyje apsiribojama tik teorinėmis nuostatomis, o ne konkrečiais duomenimis, pagrindžiančiais prašomos neturtinės žalos dydį.
Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo susiklosčiusioje situacijoje nustatant neturtinės žalos dydį svarbią reikšmę įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Vertinant nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumą, be jau minėtų aplinkybių, taip pat svarbu įvertinti tai, kad nors nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, jo išreikštas grasinimas nužudyti nukentėjusįjį nebuvo sistemingas, jis apėmė vieną epizodą, taigi, panaudotas psichologinis smurtas nebuvo ilgalaikis, nuteistasis neišreiškė grasinimų ateičiai. Minėta, kad prieš L. G. nebuvo naudojamas fizinis smurtas. Nors pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje nukentėjusysis pažymėjo, kad po įvykio R. K. dar skambino jo motinai su grasinimais, tačiau skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas dėl to pradėtas nebuvo, be to, nagrinėjamos bylos dalykas yra 2020 m. gegužės 25 d. grasinimas nužudyti, o ne galimi vėlesni R. K. veiksmai, nukreipti prieš nukentėjusiojo motiną.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. G. padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai, nustatyta 300 Eur piniginė kompensacija šiuo atveju atitinka padarytos veikos pavojingumą, taip pat ir nuteistojo turtinę padėtį, nes nustatyta, kad R. K. yra nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, nenukrypo nuo įstatymų nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, teisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus.
Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nukentėjusiojo J. G. atstovo apeliacinis skundas yra atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Nukentėjusiojo J. G. atstovas advokatas D. Korsakovas prašo iš R. K. nukentėjusiajam priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Iš atstovo pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir banko sąskaitos išrašo kopijų matyti, kad teisinių paslaugų suteikimas (apeliacinio skundo surašymas) apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajam kainavo 250 Eur (2 t., b. l. 80–81).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2021, Nr. 2K-70-942/2022).
Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo J. G. atstovo advokato apeliacinį skundą, kuris yra atmestas, nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nukentėjusiojo J. G. atstovo advokato Dmitrijaus Korsakovo apeliacinį skundą.
Nepriteisti nukentėjusiajam J. G. išlaidų, patirtų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.