Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1721-580/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-10
Bylos Nr.
e2S-1721-580/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05373-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas
O. B., uždarajai akcinei bendrovei „Nordic Eco Group“, uždarajai akcinei bendrovei „Enerlit“, uždarajai akcinei bendrovei „IJ Solutions“, mažajai bendrijai „Mylita“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „4res“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1721-580/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05373-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės O. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „4res“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Nordic Eco Group“, uždarajai akcinei bendrovei „Enerlit“, uždarajai akcinei bendrovei „IJ Solutions“, mažajai bendrijai „Mylita“ ir O. B. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, neteisėtos komercinės paslapties panaudojimo bei žalos atlyginimo ir atsakovės O. B. priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „4res“ dėl susitarimo dėl komercinės paslapties neatskleidimo ir nekonkuravimo pripažinimo negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (ab initio).

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė: priteisti iš solidarių atsakovų O. B., UAB „Nordic Eco Group“, UAB „Enerlit“, UAB „IJ Solutions“, MB „Mylita“ 30 003,74 Eur žalą; priteisti iš atsakovės O. B. 10 000,00 Eur; priteisti iš solidarių atsakovų O. B., UAB „Nordic Eco Group“, UAB „Enerlit“, UAB „IJ Solutions“, MB „Mylita“ 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Turtinių ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones:areštuoti atsakovams UAB „Nordic Eco Group“ ir O. B. priklausančias pinigines lėšas 30 003,74 Eur sumai, esančias pas juos arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei bei socialinio draudimo įmokas, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovų UAB „Nordic Eco Group“ ir O. B. turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, taip pat uždrausti perduoti pinigines lėšas ar kitą turtą tretiesiems asmenims;areštuoti atsakovei O. B. priklausančias pinigines lėšas 10 000 Eur sumai, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, o jų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti atsakovei O. B. priklausančias turtines teises bei nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, priklausantį atsakovei O. B. bei esančią pas atsakovę O. B. ar trečiuosius asmenis, taip pat uždrausti perduoti pinigines lėšas ar kitą turtą tretiesiems asmenims. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi ieškovo UAB ,,4res“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: areštavo atsakovei O. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą 10 000 Eur sumai, uždraudė disponuoti areštuotu turtu, paliko teisę areštuotą turtą valdyti ir juo naudotis, o nesant nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, ar jo nepakankant – areštavo pinigines lėšas, esančias pas atsakovę, paliekant teisę įmokėti pinigus į ieškovo banko sąskaitą, taip pat uždraudė disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, leidžiant iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su ieškovu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu; kitoje dalyje teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-19 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį paliko nepakeistą.Atsakovė O. B. prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartyje: papildomai leisti atsakovei O. B. gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ar jam prilygintos pajamos, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio pinigines lėšas pragyvenimui per mėnesį, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas; atsiskaityti su advokatu už suteiktas teisines paslaugas, neviršijant Lietuvos advokatų tarybos 2015-03-16 raštu Nr. 141 ir Teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodyto maksimalaus dydžio. Nurodė, kad ieškinio reikalavimai nepagrįsti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2017-10-20 sprendimu atsakovei nuo 2017-10-18 skirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Vilniaus teritorinės darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 2-ojo skyriaus 2018-03-01 pažymoje nurodyta, kad atsakovei nuo 2017-10-10 suteiktas bedarbio statusas. Jokių kitų pajamų negauna. Nedarbo išmokos savo prigimtimi prilygsta darbo užmokesčiui. Antstolis areštavęs tris sąskaitas bankuose, kiekvienoje sąskaitoje arešto mastas yra 10 000 Eur. Teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi iš areštuotose sąskaitose esančių lėšų leido daryti atsiskaitymus tik su ieškovu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu. Atsakovė negali disponuoti net dalimi savo turimų lėšų ir nedarbo išmoka. Atsakovė negali pirkti maisto, drabužių, išlaikyti nepilnamečio vaiko, mokėti komunalinių mokesčių, kadangi vienintelės pajamos pervedamos tik į antstolio jau areštuotas sąskaitas. Antstolis 2018 m. vasario 26 d. nutartį įvykdė netinkamai, kadangi neanalizavo, koks nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas atsakovei priklauso, o iš karto areštavo visas banko sąskaitose esančias lėšas. Atsakovė neturi teisinio išsilavinimo, todėl priversta kreiptis į advokatą. Atsakovė patirs išlaidas pagal advokato pateiktas sąskaitas faktūras už teisines paslaugas. Kadangi turtas areštuotas, neturės galimybės laiku atsiskaityti su advokatu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo d. nutartimi atsakovės O. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Apylinkės teismas nurodė, jog jeigu atsakovė nesutinka su antstolio vykdymo procese priimtais patvarkymais, tai ji turi teisę Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXI skyriuje nustatyta tvarka skųsti antstolio veiksmus. Atsakovė nepateikė įrodymų apie žyminio mokesčio už prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė O. B. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Nurodė, kad:antstolis areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį atsakovei ir jos sutuoktiniui, vieną kelių transporto priemonę, vieną turtinę teisė į kelių transporto priemonę bei atsakovės visas tris sąskaitas bankuose. Atsakovė negali disponuoti net dalimi savo turimų lėšų ir nedarbo išmoka. Apylinkės teismo argumentai skųsti antstolio veiksmus nepakankami atmesti prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingai suvaržytos visos atsakovės turimos teisės. Atsakovei negalint naudotis net dalimi lėšų atsiras papildomi įsiskolinimai už komunalines ir kitas paslaugas. Prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ieškovo interesų;skundžiamoje nutartyje nurodytas motyvas, jog prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apmokestinamas žyminiu mokesčiu, negalėjo būti pagrindas atmesti atsakovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi žyminio mokesčio nesumokėjimo aplinkybė yra sprendžiama ne atmetant prašymą, o pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo

Teisme 2018-05-08 gautas ieškovo UAB „4res“ prašymas dėl termino atsiliepimui į atsakovės atskirąjį skundą paduoti atnaujinimo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą priėmimo. Nurodė, kad ieškovas, nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, teikė atsiliepimą į atsakovės atskirąjį skundą, tačiau patikrinus elektroninės bylos dokumentus elektroninėje bylos kortelėje pastebėjo, jog dėl nežinomų priežasčių atsiliepimo elektroninėje bylos kortelėje nebuvo. Prašė atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti, kadangi atsiliepimas nepateiktas ne dėl ieškovo valios priklausančių priežasčių.Apylinkės teismas ieškovui pranešimą dėl atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą pateikimo išsiuntė 2018-03-15 (El. b. t. 1, b. l. 161). Iki apylinkės teismas 2018-04-04 atskirojo skundo tomą išsiuntė apeliacinės instancijos teismui, ieškovas atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą nepateikė. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė aplinkybės, jog terminą atsiliepimui į atskirąjį skundą pateikti praleido dėl objektyvių priežasčių. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, jog atsiliepimo pateikimo momentu būtų netinkami veikęs elektroninių teismo paslaugų portalas ir dėl šios priežasties ieškovo atsiliepimas nebuvo tinkamai įkeltas į elektroninę bylos kortelę. Iš elektroninės bylos kortelės matyti, jog nuo apylinkės teismo 2018-03-15 pranešimo dėl atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą pateikimo iki 2018-04-04, kuomet apylinkės teismas atskirojo skundo tomą išsiuntė į apeliacinės instancijos teismą, šalys aktyviai teikė dokumentus į bylą, jokių sistemos sutrikimų nepastebėta. Aplinkybė, jog ieškovas, likus kelioms dienoms iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, pasitikrino bylos medžiagą ir pastebėjo, jog nėra pateikęs atsiliepimo į atskirąjį skundą nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

CPK 148 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Lietuvos apeliacinio teismas išaiškinęs, jog laikinųjų apsaugos priemonių keitimas apima tiek teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, keitimą (pvz., vieno areštuoto turto pakeitimą kitu), tiek teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, konkretinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-703-236/2016). Šiuo atveju ginčas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, rezoliucinės dalies konkretumo. Atsakovė prašė papildyti 2018 m. vasario 26 d. nutarties rezoliucinę dalį nurodymais dėl galimybės disponuoti konkrečia pinigų suma būtiniesiems poreikiams.CPK 145 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties rezoliucinės dalies matyti, jog apylinkės teismas nurodė atsakovei galimas su lėšomis atlikti operacijas: atsiskaitymą su ieškovu, Valstybinio socialinio draudimo fondu bei valstybės biudžetu. Daugiau jokių kitų operacijų, kurias galėtų atlikti atsakovė, aptariamoje nutartyje nenurodyta. Nesant konkrečiai teismo nurodytų operacijų, jų negalėtų atlikti ir antstolis vykdantis nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant ne tik į paties skolininko, bet ir į jo šeimos narių (ypač vaikų) interesus, jų teisių apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-845-302/2017). Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. nenurodė, kad atsakovė turi teisę tam tikrą areštuotinų lėšų dalį naudoti būtinųjų poreikių patenkinimui. Apylinkės teismas nenurodęs atsakovės teisės naudotis lėšomis, skirtomis būtiniesiems poreikiams tenkinti, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos taikant laikinąsias apsaugos priemones fiziniams asmenims, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, rezoliucinė dalis pildytina nurodant, kad atsakovė turi teisę į būtinųjų poreikių tenkinimą. Atsakovė O. B. prašė nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, rezoliucinėje dalyje nurodyti papildomą leistiną atlikti operaciją – atsiskaityti su advokatu už suteiktas teisines paslaugas. Nei CPK, nei kiti įstatymai nenurodo baigtinio operacijų sąrašo, kurias gali leisti atlikti teismas atsakovui, areštavęs jo lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakove, jog piniginių lėšų areštas trikdo asmens įprastinę veiklą bei galimai riboja asmeniui laisvai įgyti jam reikalingas paslaugas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teisė į teisminę gynybą, kurios sudėtine dalimi yra teisė turėti advokatą, efektyvus realizavimas yra viena pamatinių asmens teisių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-381/2015). Atsakovė turi teisę gauti profesionalias teisines paslaugas, tačiau atsakovės prašymas leisti atsiskaityti su advokatu už teisines paslaugas abstraktus. Negalima įvertinti konkretaus teisinių paslaugų poreikio bei paslaugų apimties, taip pat tokių paslaugų kainos. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors įstatymų leidėjas ir neįtvirtina draudimo bylą nagrinėjančiam teismui pačiam nuspręsti dėl disponavimo areštuotomis lėšomis sumos arba jos dydžio apribojimo, diskrecijos teisė nustatyti konkrečią panaudotiną teismo leistoms operacijos sumą pripažįstama būtent antstoliui (CPK 145 straipsnio 6 dalis), o paties teismo nustatomi panaudotinų sumų ribojimai turėtų būti išimtiniai ir pateisinami tik išskirtinių aplinkybių buvimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-464/2017, nutarties 26 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išlaidos teisinei pagalbai šioje byloje turi būti pripažįstamos kaip viena iš būtinųjų atsakovės išlaidų. Siekiant užtikrinti šia nutartimi leidžiamų atsiskaitymų vykdymo teisėtumo kontrolę, įvertinus, jog kiekvieną mėnesį apeliantės išlaidų dydis gali skirtis, konkrečią lėšų sumą, kuri per kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šioje nutartyje nurodytoms operacijoms atlikti, pavestina nustatyti įstatymo leidėjo nurodytam subjektui – antstoliui, kuriam apeliantė ir turi pateikti įrodymus, susijusius su lėšų poreikių toms operacijoms atlikti.CPK 145 straipsnio 6 dalyje taip pat nurodyta, jog teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartyje, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nenurodyta jokių įpareigojimų antstoliui nustatyti konkrečią pinigų sumą, reikalingą būtiniesiems atsakovės poreikiams tenkinti. Dėl šios priežasties apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties rezoliucinė dalis pildytina įpareigojant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdantį antstolį nustatyti konkrečią sumą, kurią atsakovė O. B. per vieną kalendorinį mėnesį gali naudoti būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo turi būti mokėtinas žyminis mokestis. CPK 80 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Nei CPK 80 straipsnio 5 dalis, nei kitos CPK nuostatos nenumato įpareigojimo mokėti žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tai atvejais, kai prašoma nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, rezoliucinės dalies sukonkretinimo. Daroma išvada, jog šiuo atveju apylinkės teismas nepagrįstai nurodė atsakovei sumokėti žyminį mokestį už paduotą prašymą, siekiant sukonkretinti nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, rezoliucinę dalį. Atsakovė O. B. nurodė, jog antstolis netinkamai įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje nutartyje nesprendžiamas antstolio veiksmų teisėtumo klausimas. Antstolio veiksmų teisėtumo klausimas, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, sprendžiamas CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka skundžiant konkrečius antstolio veiksmus. Be to, atsakovė teismui nepateikė jokių antstolio priimtų patvarkymų, vykdant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas netinkamai taikė laikinąsias apsaugos priemones bei žyminio mokesčio mokėjimo už laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reguliuojančias teisės normas, todėl nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

ieškovo UAB „4res“ prašymo dėl termino atnaujinimo netenkinti.

Atsakovės O. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės O. B. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutartį pakeisti iš dalies ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,4res“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies.

Areštuoti atsakovės O. B. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, uždrausti disponuoti areštuotu turtu, palikti teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; šio turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti pinigines lėšas, esančias pas atsakovą, paliekant teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leidžiant iš šių lėšų daryti atsiskaitymus tik su ieškovu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu. Bendra areštuoto turto ir piniginių lėšų suma savo verte turi neviršyti 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) sumos. Areštavus pinigines lėšas, leisti atsakovei O. B. naudoti banko sąskaitose esančias lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pavesti nutartį vykdančiam antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytoms operacijoms su areštuotomis piniginėmis lėšomis atlikti“.

Likusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nutarties rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė