Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2484-661/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Klausimą dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

3. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO esančių duomenų matyti, kad D. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė priteisti solidariai iš visų atsakovų 91 718,39 Eur turtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjų bei teismų veiksmų, nagrinėjant šias civilines bylas: nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-962-656/2022 Vilniaus apygardos teisme bei civilinę bylą Nr. e2A-719-1120/2022 Lietuvos apeliaciniame teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. eA2-2503-661/2023 Vilniaus apygardos teisme bei civilinę bylą Nr. e2-910-467/2023 Lietuvos apeliaciniame teisme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022, nagrinėjant civilinę bylą Nr. eA2-1-790/2024 Lietuvos apeliaciniame teisme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-962-656/2022. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsisakė priimti D. S. ieškinį. Vilniaus apygardos teismui perduota nagrinėti civilinė byla pagal D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 13 d. nutarties. Nustatyta, kad D. S. ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo kildina iš Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo (teisėjų) veiksmų nagrinėjant šiuose teismuose civilines bylas ir juose priimtų procesinių sprendimų.

4. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

5. Kadangi civilinėje byloje pagal D. S. atskirąjį skundą reikėtų įvertinti, ar Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai išsprendė D. S. ieškinio, kuriuo prašoma priteisti žalos atlyginimą, be kita ko, iš Vilniaus apygardos teismo, tokios aplinkybės atitinka CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias apygardos teisme nesant teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą Nr. e2S-2484-661/2024, ji turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla Nr. e2S-2484-661/2024 pagal D. S. atskirąjį skundą perduodama nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. e2S-2484-661/2024 iš Vilniaus apygardos teismo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.