- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-06
- Bylos Nr.
- e2-22149-989/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16335-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 3.2.6.5.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. S. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimdama sprendimą už akių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės: 635,42 Eur negrąžinto kredito dalį, 235,52 Eur palūkanų iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, 24,86 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos, 65,00 proc. palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 635,42 Eur nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 105 Eur administravimo mokesčio, 10,74 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2018 m. gegužės 11 d. pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-7jhg296x, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 700 Eur kreditą 24 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti pradiniam kreditoriui suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 567,44 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 65,00 proc.) ir 126 Eur administravimo mokesčio). Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovę (e. b. l. 1-5).
Ieškinys buvo priimtas 2019 m. birželio 11 d. teismo rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Atsakovei S. S. procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – per darbovietę (e. b. priedo l. 2, 3).
Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovui ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas nutaria, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 11 d. pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ su atsakove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-7jhg296x, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovei 700 Eur kreditą 24 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti pradiniam kreditoriui suteiktą kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 567,44 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 65,00 proc.) ir 126 Eur administravimo mokesčio) (e. b. l. 6-15, 21-22). Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovę (e. b. l. 27-34). Apie reikalavimo perleidimą atsakovei pranešta 2019 m. sausio 24 d. ir 2019 m. gegužės 2 d. pranešimais (e. b. l. 34, 35). Ieškovas nurodo, kad atsakovė prievolės nevykdo, su ieškovu nebendradarbiauja. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis).
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Ieškovas 2013 m. sausio 15 d. atsakovui siuntė įspėjimą dėl pasikeitusio kreditoriaus ir skolos padengimo, tokiu būdu informuodamas atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovui (e. b. l. 7). Be to, išsiuntus atsakovui ieškinio su priedais kopijas, tame tarpe ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, jog atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal CK 6.874 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, kredito negrąžino ir nesumokėjo palūkanų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Šalių pasirašyta sutartimi sulygta bendra vartojimo kredito kaina atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 635,42 Eur negrąžinto kredito, 235,52 Eur palūkanų paskaičiuotų iki reikalavimo perleidimo dienos, 24,86 Eur palūkanų paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo dienos (sutarties specialiosios sąlygos, bendrųjų sąlygų 1.17-1.18 punktai, 2.1 punktas, 3.1 punktas, CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, 6.874 straipsnis, 6.886 straipsnio 1 dalis).
Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 105 Eur sutarties administravimo mokesčio. Sutarties 1.18 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis įskaičiuojamas į mėnesinę įmoką.
Apeliacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog remiantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad į bendrą vartojimo kredito kainą įskaičiuojamos visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kurių patiriama dėl vartojimo kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo. Administravimo mokestis yra įskaitomas į šalių sutartų mokėtinų sumų dydį, tačiau jam gali būti taikomas nulinis tarifas, jei kredito gavėjas tinkamai vykdo savo pareigas. Tuo tarpu iš jeigu iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas visiškai nevykdė sutarties, gavęs kreditą, ne tik jo negrąžino, tačiau prarado nuolaidas, sutartas tarp šalių, be kita ko, ir dėl sutarties administravimo mokesčio, dėl to šis administravimo mokestis turi būti priteisiamas. (pvz. Šiaulių Apygardos teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-96-372/2017). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovui priteistina iš atsakovės 105 Eur sutarties administravimo mokesčio.
CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkte nustatyta, kad atsakovei uždelsus sumokėti bet kurį sutartyje nustatytą mokėjimą, jis įsipareigoja mokėti ieškovui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos mokėjimų sumos. Ieškovas delspinigius paskaičiavo nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (22 dienos) (delspinigių paskaičiavimo lentelė, e. b. l. 36). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 10,74 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 22 dienas (sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktas, CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). Nagrinėjamu atveju Sutarties šalys sulygo dėl 65 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad Sutarties nutraukimas nesustabdo tolimesnio palūkanų skaičiavimo ir jos skaičiuojamos iki atsakovės prievolės, kylančios pagal šią Sutartį, visiško įvykdymo (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1., 8.6. punktai). Remiantis tuo, ieškovo reikalavimas dėl 65 proc. dydžio metinių palūkanų nuo negrąžinto kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo dienos yra tenkintinas, priteisiant jas nuo 2019 m. gegužės 30 d. (Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškinį ieškovas teismui pateikė 2019 m. gegužės 30 d.) (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1011,54 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos 144 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 23 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Byloje iš viso patirta 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina ši suma (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, į. k. 302528679, naudai iš atsakovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 635,42 Eur (šešis šimtus trisdešimt penkis eurus 42 ct) negrąžinto kredito dalį, 235,52 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 52 ct) palūkanų iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos, 24,86 Eur (dvidešimt keturis eurus 86 ct) mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2019 m. balandžio 30 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. gegužės 30 d.), 65,00 proc. (šešiasdešimt penkių procentų) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 635,42 Eur nuo reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus 00 ct) administravimo mokesčio, 10,74 Eur (dešimt eurų 74 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1011,54 Eur) bylos iškėlimo teisme (2019 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovės S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.