- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2-221-819/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22313-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir (pirm.)
- Atsakovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvso Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- UAB „Sergel“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. liepos 30 d. teisme buvo priimtas nagrinėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Prime Leasing“ ieškinys, kuriuo ji prašė priteisti iš atsakovo G. S. 367,50 Eur skolos, 33,08 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Remdamasis Gyventojų registro duomenimis teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovas G. S. (duomenys neskelbtini) mirė. 2020 m. sausio 30 d. nutartimi Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio pagrindu buvo įtraukta atsakove šioje byloje kaip priėmusi pradinio atsakovo G. S. palikimą ir tokiu būdu perėmusi atsakovo procesines teises ir pareigas šioje byloje. 2019 m. rugsėjo 23 d. skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PL KIT 19-149 pradinė ieškovė UAB „Prime Leasing“ perleido reikalavimo teisę į G. S. 367,50 Eur skolą, dėl kurios ginčas vyksta šioje byloje, ir su ja susijusias papildomas teises UAB „Sergel“. Įvertindamas tai, teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi pakeitė ieškovę UAB „Prime Leasing“ jos teisių ir pareigų perėmėja UAB „Sergel“.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Sergel“ pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti jai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VMI, priėmusios mirusio G. S. palikimą, 367,50 Eur skolą, 33,08 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog aplinkybę, kad G. S. siejo sutartiniai santykiai su pradiniu kreditoriumi UAB „Prime Leasing“, patvirtina G. S. 2017 m. liepos 1 d. elektroniniu būdu sudaryta transporto priemonės nuomos ir paslaugų sutartis Nr. CTB20170701-143. G. S. 2017 m. liepos 1 d. mokėjimo pavedimu Nr. 77075422 sumokėjo vieno euro registracijos mokestį, tuo patvirtindamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis bei paslaugų teikimo taisyklėmis, skelbiamomis interneto tinklapyje www.citybee.lt. Sutartimi G. S. įsipareigojo naudotis transporto priemone sutartyje numatytomis sąlygomis, mokėti už ją nuomos mokestį bei mokestį už paslaugas, tačiau prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, liko neatsiskaitęs už pagal sutartį suteiktas paslaugas pagal 2017 m. liepos 31 d. išrašytą ir apmokėjimui pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Serija CTB Nr. 210174 367,50 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2017 m. rugpjūčio 10 d.). G. S., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą perėmė VMI, atstovaujanti Lietuvos Respublikos interesus. Todėl iš atsakovės, mirusiojo (palikėjo) G. S. turto paveldėtojos, jos naudai priteistina 367,50 Eur skola ir netesybos.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VMI, atstovaudama valstybę ir vykdydama jai palikimo perėjimo valstybei procedūros veiksmus po G. S. mirties (duomenys neskelbtini), kreipėsi į Vilniaus miesto 10-ojo notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Notarė Žana Palaimienė, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsniu, 2020 m. sausio 22 d. išdavė liudijimą, todėl VMI tapo teisėta (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo G. S. teisių ir pareigų perėmėja. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad valstybė, priėmusi palikimą, vykdydama CK 5.62 straipsnio 3 dalies nuostatas, pagal kurias valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, atsiskaitys su palikėjo kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad UAB „Prime Leasing“, kurios teises 2019 m. rugsėjo 23 d. skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. PL KIT 19-149 perėmė ieškovė, ir G. S. 2017 m. liepos 1 d. sudarė transporto priemonės nuomos ir paslaugų sutartį Nr. CTB20170701-143 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Prime Leasing“ įsipareigojo suteikti G. S. nuomos teisę laikinai valdyti ir naudotis transporto priemone teikiant paslaugas (transporto priemonės technines priežiūros paslaugas, transporto priemonių valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės ir transporto priemonės (KASKO) draudimo paslaugą, visos transporto priemonės eksploatacijai reikiamų medžiagų ir/ar degalų tiekimas), o nuomininkas – G. S. įsipareigojo naudotis transporto priemone Sutartyje numatytomis sąlygos, mokėti už jį nuomos mokestį bei mokestį už paslaugas (Sutarties 1.1 punktas, 4.1 punktas, 4.3 punktas, 4.7 punktas). Už Sutarties pagrindu suteiktas transporto priemonės nuomos paslaugas UAB „Prime Leasing“ išrašė apmokėjimui 2017 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija CTB Nr. 210174 367,50 Eur sumai, kuri turėjo būti apmokėta iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., tačiau G. S. šios PVM sąskaitos faktūros sutartu laiku neapmokėjo. (duomenys neskelbtini) jis mirė. Mirusio palikimą priėmė Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VMI. Iš notarės 2020 m. sausio 22 d. išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo nustatyta, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo G. S., mirusiojo (duomenys neskelbtini), turtas, kurį sudaro piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB G. S. vardu atidarytose banko sąskaitose, ir reikalavimo teisė į G. S. neišmokėtą privalomojo sveikatos draudimo permoką.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Byloje nustatyta, kad UAB „Prime Leasing“, kurios teises perėmė ieškovė, Sutarties pagrindu suteikė G. S. transporto priemonės nuomos paslaugas, tačiau G. S. už jas tinkamai ir laiku neatsiskaitė, todėl liko skolingas 367,50 Eur ir netesybas – 33,08 Eur delspinigių, ieškovės paskaičiuotų pagal Sutarties 3.11 punktą už 180 dienų (367,50 Eur x 0,05 % x 180 d.).
Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi, valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamu atveju G. S., žinodamas apie savo pareigą vykdyti Sutartimi prisiimtą piniginę prievolę, šios pareigos neįvykdė, todėl atsakovo G. S. teises ir pareigas po jo mirties perėmus Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VMI, ir šiai neginčijant paslaugų suteikimo fakto, skolos ir priskaičiuotų delspinigių dydžio, iš jos ieškovei priteisiama 367,50 Eur skola, 33,08 Eur delspinigiai, neviršijant valstybei perėjusios G. S. turto tikrosios vertės (CK 6.4 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 1, 3 dalys, 6.512 straipsnio 1 dalis, 6.522 straipsnio 1 dalis, 6.516 straipsnis, 6.526 straipsnis, CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prašo priteisti jai 6 procentų metines procesines palūkanas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose veikia valstybė kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-929-794/2019). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo taikyti ieškovės prašomo CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto metinių palūkanų dydžio. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Atsakovė nėra nei verslininkė, nei privatus juridinis asmuo, ji priėmė palikimą iš fizinio asmens, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl procesinių palūkanų tenkina iš dalies ir, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 400,58 Eur (367,50 Eur + 33,08 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys iš esmės yra patenkintas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1, 4 dalimis, iš atsakovės ieškovei priteisia jos sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 8 punktas, 7 dalis) bei 157,30 Eur jos patirtas išlaidas už advokato paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso 172,30 Eur (15 Eur + 157,30 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Teismas šioje byloje patyrė 10,08 Eur pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios taip pat turėtų būti priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju, kadangi kreditorė ir skolininkė sutampa, šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CK 6.126 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 441 straipsniais teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ (j. a. k. 125026242) naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), 367,50 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 50 ct) skolą, 33,08 Eur (trisdešimt trijų eurų 8 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (400,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. liepos 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 172,30 Eur (vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidas, neviršijant valstybei perėjusios G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) turto tikrosios vertės.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.