Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Laukineitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji ir deklaruota vieta (duomenys neskelbtini),vedęs, nedirbantis, neteistas, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros 2022-06-13 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-10837-22 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punktu, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką: t. y. jis, turėdamas pareigą pagal 2011-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus D. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį po 144,81 Eur, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių, įmokų nemokėjo, kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė. Taip, T. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, dėl ko iki 2022-12-15 susidarė 14 029,18 Eur įsiskolinimas.

Kaltinamasis T. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog savo iniciatyva savo vaikui D. G. niekada nemokėjo jam priteistų mokėti pinigų. Kai oficialiai Lietuvoje dirbdavo, kažkiek, net negalėjo įvardinti sumos, antstolis nuo jo sąskaitos nuskaičiuodavo. Jis šiai dienai su vaiku jokio ryšio nepalaiko, nes jis su jo buvusia sutuoktine gyvena užsienyje. Šiai dienai yra nedirbantis, todėl neturi iš ko mokėti. Turi turto savo vardu butą, kurį nori parduoti ir atsiskaityti su antstoliu. Iki šios dienos buto negalėjo parduoti nes buvo uždėtas antstolio areštas. Vieną areštą jam pavyko nuimti nuo buto, kad galėtų parduoti butą, bet dar vieną areštą antstolis uždėjęs butui. Antstolio problemas jis susitvarkys, dėl pardavimo buto yra tikras, kad parduos, jis jau turi pirkėją. Pirkėjas dabar tvarkosi buto pirkimo paskolą, mano, kad butas bus parduotas 2023 metų vasario mėnesį. Pardavęs butą atsiskaitys visą jam priteistą skolą. Jis pinigų nemokėjo ne piktybiškai, taip įvyko, dėl to labai gailėjosi (b.l. 84-85).

Nukentėjusioji A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su buvusiu sutuoktiniu T. G. nebegyvena virš 10 metų, yra oficialiai išsiskyrę. Turi bendrą vaiką, sūnų, kuriam dabar 14 metų, sūnus yra D. G., jo išlaikymui yra priteista po 188 eurus 2011-12-14 teismo sprendimu, civiline byla N2-16887-512/2011. T. G. vaikui pinigų niekada nemokėjo, kai oficialiai dirbo, antstoliai nuskaičiuodavo. Jis jau senai oficialiai nedirba, o jeigu dirbdavo, tai dirbdavo užsienyje, o kai dirbdavo užsienyje, antstolis pinigų nenuskaičiuodavo. Jokių dovanų niekada nepirko. Niekada nesidomėjo vaiko sveikata. Šiai dienai jis visiškai su vaiku nekontaktuoja, niekada nėra pasveikinęs su gimtadieniu ar kitomis šventėmis. Prieš metus, kai buvo grįžusi į Lietuvą, ji bandė suorganizuoti T. G. ir sūnaus susitikimą, bet vaikas paprieštaravo, sakydamas, kad jis jam svetimas, ji nežino, ką su juo kalbėti, todėl nutarė prieš vaiko norą nieko nedaryti. T. G. jokios iniciatyvos bendrauti internetu ar kitaip su vaiku nerodo. Ji su sūnumi gyvena Slovakijoje jau virš šešių metų, su T. G. jų bendravimas yra per sms informacinio pobūdžio. Siuntė jam vaiko nuotraukas, ir bendraudavo kaip išspręsti skolą. T. G. pats savo iniciatyva vaiko nuotraukų neprašo. Visa vaiko išlaikymo suma šiai dienai antstolės yra paskaičiuota 14029,18 eurų. Jai yra žinoma, kad T. G. pardavinėja butą, ir žadėjo pardavęs butą su ja atsiskaityti. Žino, kad turėjo pirkėją, bet šiai dienai buto vėl nebeperka. Sutiktų su T. G. pasirašyti taikos sutartį, kad jis pardavęs butą, ne vėliau kaip per pusę metų, su ja atsiskaitytų. Jeigu pasirašys taikos sutartį ji informuos, sutartį pridėjimui prie bylos atsiųs el. paštu (b. l. 40-43).

2022-10-11 Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00158-22 pagal BK 164 straipsnį, remiantis A. Č. pareiškimu apie tai, kad buvęs vyras nemoka vaiko išlaikymui skirtų pinigų. T. G. skola viršija apytiksliai 13000 eurų.

Iš prie pareiškimo pridėto 2011-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad po santuokos nutraukimo T. G. sūnaus D. G. išlaikymui iki sūnaus pilnametystės turi mokėti po 500 Lt kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos

Iš prie pareiškimo pridėto 2016-02-05 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo įrašo matyti, kad teismas nusprendė tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kur T. G. priteistas mokėti sūnaus D. G. išlaikymui po 144,81 Eur kiekvieną mėnesį periodinėms išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012-01-14 (b.l. 1-8, 9-10).

Iš 2022-12-13 antstolės V.Daugirdienės pažymos apie priverstinai išieškomą išlaikymą nepilnamečiui vaikui matyti, kad antstolės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo išieškojimo iš T. G. sūnaus D. G. išlaikymui. Nurodoma, kad T. G. išlaikymą vaikui teikė nereguliariai, išlaikymas buvo išieškomas priverstine tvarka, kai skolininkas oficialiai dirbo Lietuvoje. 2022-12-12 T. G., pakviestas į antstolės kontorą, pateikė paaiškinimą, kad išlaikymo sūnui nemokėjo, nes išieškotoja su sūnumi gyvena užsienyje, o kai atvyksta į Lietuvą, draudžia tėvui bendrauti su sūnumi. Manė, kad jeigu negali su vaiku bendrauti, tai ir išlaikymo mokėti nereikia.T. G. skolingas sūnaus D. G., išlaikymui (iki 2023-02-01) 14 029,18 Eur, kas mėnesį privalo mokėti po 188 Eur (b.l. 22-27).

2023-01-15 tarp A. Č. ir T. G. pasirašytas susitarimas, kuriame nurodyta, kad T. G. pardavęs butą ne vėliau kaip per pusę metų padengs A. Č. vaiko D. G. išlaikymo pinigus 14029,18 Eur (b.l. 94).??

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas.

BK 164 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui.

Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį kaltininko atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių, vengimas konstatuojamas, nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Šis BK straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės ir pan., t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jeigu kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, jog jis turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2007, 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-238/2011, 2K-20/2014, 2K-327-303/2015, 2K-246-648/2016, 2K-164-699/2017). Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia asmens tiesiogine tyčia, t. y. jis, žinodamas (suvokdamas), kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo – supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti.

Įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis T. G. žinodamas, kad turi pareigą pagal 2011-12-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio sūnaus D. G. išlaikymui iki jo pilnametystės kas mėnesį po 144,81 Eur (500 Lt), būdamas darbingas ir turėdamas galimybę vykdyti šią pareigą, be objektyvių, pateisinamų priežasčių, įmokų visiškai nemokėjo ir kitos būtinos materialinės paramos vaikui neteikė. Taip, T. G. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui, dėl ko susidarė 14 029,18 Eur įsiskolinimas.

Remdamasi anksčiau paminėtų duomenų visuma, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis T. G. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 164 straipsnyje, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Kaltinamasis T. G. būdamas sveikas, darbingas, žinodamas apie pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų, jos sąmoningai nevykdė, t. y. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką. Byloje nebuvo nustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių T. G. negalėjo vykdyti pareigos išlaikyti vaiką.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas.

T. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Anksčiau jis neteistas, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros 2022-06-13 nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-10837-22 pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punktu. Kaltinamasis T. G. niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti T. G. pagal BK 164 straipsnį paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti savo elgesį ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas įpareigojimas dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Toks bausmės dydis, atsižvelgus į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, yra realus ir užtikrina socialinę bausmės paskirtį.

Kaltinamasis T. G. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą keturiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.