Tauragės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. R. prašymą suinteresuotiems asmenims A. B., VĮ Turto bankui, Šilalės rajono savivaldybės administracijai, dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1003-999/2019 pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Šilalės rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 370 straipsnio 2 dalis). Apie teismo posėdį pranešta viešai paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos A. R. prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02). Res judicata galią įgijęs bei vykdytinas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant akivaizdžiam, neabejotinam ir įrodytam proceso atnaujinimo pagrindui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. Nr. 2YT-1003-999/2019, pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankui, Šilalės rajono savivaldybės administracijai, dėl nuosavybės teisės įsigijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kurioje Tauragės apylinkės teismas Šilalės rūmų 2019 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė faktą, kad A. B. įgijo nuosavybės teisę į šakniavaisių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąjį senatį.

Nors pareiškėja nenurodo kokiu teisiniu pagrindu prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1003-999/2019, tačiau CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais, todėl teismas būtent šituo pagrindu nagrinės pareiškėjos prašymo pagrįstumą.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi, pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Taip pat ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

Pažymėtina, kad teismo sprendimu niekaip nėra pasisakyta dėl A. R. teisių ir pareigų, pareiškėja taip pat nenurodė materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė civilinėje byloje Nr. 2YT-1003-999/2019. Nustatyta, kad minėto teismo sprendimo pagrindu ji neįgyja jokių nei teisių nei pareigų, teismo sprendimas jai taip pat jokios įtakos neturi. Todėl teismo sprendimu nėra pasisakyta dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, dėl ko tuo pagrindu atnaujinti proceso negalima.

Kaip minėta, kasacinio teismo proceso atnaujinimo bylose formuojamoje praktikoje konstatuota, kad prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėja turi taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pareiškėja nurodo tai, kad ji yra P. J., gimusio (duomenys neskelbtini)., mirusio (duomenys neskelbtini) įpėdinė pagal testamentą ir yra priėmusi palikimą. Tai reiškia, kad ji priėmė ir P. J. pagal nuosavybės teisės liudijimą (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės kiekvieno grupės nario dalį nuosavybės teisėje, kurią sudarė P. J. 0,78 grupės dalis. Taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) karvidžių gamybinis technologinis kompleksas ir šakniavaisių sandėlis, buvo įsigytas fizinių asmenų grupės. Į minėtą grupę įėjo ir P. J., turintis 0,78 grupės dalį (pagal nuosavybės teisės liudijimo priedą esantis 109 numeriu). Nurodo, kad A. B. nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į šakniavaisių sandėlį, todėl šakniavaisių sandėlis priklauso buvusiems (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės grupės nariams, pagal kiekvieno nario turėtą grupės dalį.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių naujų įrodymų, o prašyme atnaujinti procesą kalba apie įrodymus, esančius civilinėje byloje Nr. 2YT-1003-999/2019, t. y. nepateikė jokių įrodymų, kad P. J. priklausė dalis ginčo šakniavaisių sandėlio. Civilinės bylos Nr. 2YT-1003-999/2019 medžiaga nustatyta, kad 1992 m. balandžio 2 d. buvo sudaryta Fizinių asmenų grupės steigimo sutartis Nr. 553, kuria, sutinkamai su Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymu, buvo įsteigta fizinių asmenų grupė, grupės atstovais paskiriant A. B., A. Z.. Sutarties 3, 4 punktuose nurodyta, jog fizinių asmenų grupės įgytas turtas priklauso sutartį sudariusiems asmenims, bendrosios dalinės nuosavybės teise ir įsigytu turtu, grupės nariai, disponuoja proporcingai tam turtui padarytam įnašui. 1992 m. lapkričio 18 d. Nuosavybės teisės liudijimas reg. Nr. 3204 patvirtina, jog fizinių asmenų grupei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) karvidžių gamybinio technologinio komplektas, įsigytas už keturis milijonus šešis šimtus keturiolika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt talonų. Prie nuosavybės liudijimo esančiame priede nurodyti nariai, tarp kurių yra ir pareiškėja A. B.. 1992 m. fizinių asmenų grupė įsteigė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovę. Iš pareiškėjos paaiškinimų teismas civilinėje byloje 2YT-1003-999/2019 nustatė, kad 1992 metais likvidavosi (duomenys neskelbtini) bandymų stoties eksperimentinis ūkis ir buvo privatizuojamas jam priklausantis turtas, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) karvidžių gamybinis technologinis komplektas.

Tai reiškia, kad pareiškėja A. R. nurodo įrodymus jau esančius byloje, t. y. 1992 m. lapkričio 18 d. Nuosavybės teisės liudijime reg. Nr. 3204 nurodyta, jog fizinių asmenų grupei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) karvidžių gamybinio technologinio komplektas - P. J. 0,78 dalis (pagal nuosavybės teisės liudijimo priedą esantis 109 numeriu). Tačiau pažymėtina, kad, šiuo atveju, ginčijama A. B. nuosavybės įgijimas pagal įgyjamąją senatį ne į (duomenys neskelbtini) karvidžių gamybinio technologinio komplektą, o nuosavybės teisę į šakniavaisių sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, jog šakniavaisių sandėlio dalis priklausė ir P. J., tokių duomenų pareiškėja A. R. nepateikė, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas atnaujinti civilinės bylos 2YT-1003-999/2019 nagrinėjimą, netenkintinas - atsisakytina atnaujinti procesą civilinėje byloje 2YT-1003-999/2019 (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. R. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1003-999/2019 netenkinti - atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje 2YT-1003-999/2019.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.