- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- II-30-1022/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00043-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Advokatai
- Virginijus Gžimaila
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018 m. balandžio 20 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-382-2018, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. vasario 10 d. J. D. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 51-ANR_P-220-2018 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2018 m. vasario 10 d. d. 17 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 promilės girtumas. Tokiais veiksmais J. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus (b. l. 25-26).
2018 m. balandžio 20 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato nutarimu Nr. 51-ANR_N-382-2018 J. D. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 12 mėnesių (b. l. 9-10).
2018 m. balandžio 30 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose gautas J. D. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą Nr. 51-ANR_N-382-2018 nutraukti, o netenkinus minėto prašymo – taikyti ANK 34 straipsnio 3, 4 ir 5 straipsnių nuostatas ir sumažinti paskirtą baudą bei sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Skundas grindžiamas 2018 balandžio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. G1164/2018(01), t. y. joje nurodytų duomenų neatitikimu nustatytoms faktinėms įvykio aplinkybėms, vadovaujantis galimai klaidingai suformuluota Telšių AVPK Akmenės r. PK užduotimi (b. l. 3-5).
2018 m. gegužės 8 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmuose gautas Telšių AVPK Akmenės r. PK atsiliepimas į J. D. skundą, kuriame nurodoma, jog institucijos priimtas nutarimas Nr. 51-ANR_N-382-2018 yra teisėtas ir pagrįstas byloje esančių duomenų visuma, t. y. administracinė atsakomybė J. D. pritaikyta nustačius, kad transporto priemonę jis vairavo girtas, kai nustatytas 0,47 ‰ (promilės) girtumas, nes ir pritaikius didžiausią -0,017 ‰ alkoholio kiekio matuoklio paklaidą būtų nustatytas 0,453 ‰ girtumas, todėl nutarimas paliktinas galioti (b. l. 61).
Teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gegužės 24 d., metu apklaustas skundą pateikęs J. D. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir parodė alkoholį vartojęs dieną prieš policijos pareigūnų atliktą patikrinimą – 2018 m. vasario 10 d. apie 17 val. Paaiškino, minėtą 2018 m. vasario 10 dieną, jausdamasis visiškai blaivus sėdęs už automobilio vairo. Automobilį vairavo nepažeisdamas jokių kelių eismo taisyklių reikalavimų, kai už Akmenės miesto iš galo priartėjęs tarnybinis policijos automobilis su įjungtais švyturėliais nurodė sustoti. Pasak jo, patikrinęs pateiktus dokumentus, policijos pareigūnas pasiūlė pasitikrinti neblaivumą ir jis sutiko, nė neįtaręs, kad prietaisas galėtų parodyti kokį nors girtumo laipsnį. Minėjo, jog už automobilio vairo sėdo jausdamasis visiškai blaivus. Pirmą kartą jam įpūtus į alkotesterį, šio rodmenys buvo – 0,47 ‰. Tuomet pats pareigūnų paprašė leisti pakartoti patikrinimą. Praėjus apytikriai 3-5 minutėms ir veiksmą pakartojus, prietaisas parodė 0,44 ‰. Pareigūnui paaiškino prieš sustabdomas valgęs kebabą ir gėręs „Sprite“ bei energetinį gėrimus. Suabejojęs alkoholio kiekio matuoklio rodmenimis, kai per itin trumpą laikotarpį promilių rodmenys ženkliai sumažėjo, pareigūnams pasakė važiuosiąs į gydymo įstaigą duoti kraujo mėginį tyrimui atlikti, ką ir padarė. Atlikus kraujo tyrimą buvo nustatyta 0,31 ‰ etilo alkoholio koncentracija kraujyje. Institucijos nutarimą skundžia dėl tos priežasties, kad specialisto išvadą, kurioje nustatyta, kad 2018 m. vasario 10 d. 17 val. 00 min. jo kraujyje mažiausia etilo alkoholio koncentracija buvo 0,40 promilės, sąlygojo policijos pareigūnų užduotyje specialistui nurodyti klaidingi duomenys apie įvykio laiką ir aplinkybes. Jo nuomone, minėtoje užduotyje specialistui neteisingai suformuluotas klausimas, siekiant nustatyti etilo alkoholio koncentraciją jo kraujyje 2018 m. vasario 10 d. 17 val. 00 min., kas ir lėmė klaidingą specialisto išvadą, jog mažiausia etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje buvo 0,40 ‰, kai tuo tarpu jo girtumas buvo tikrinamas ne 17 val. 00 min., o 16 val. 57 min., kuomet, remiantis išvadoje pateiktais specialisto paskaičiavimais, pasak jo, būtų buvę tik 0,39 ‰ ir jam administracinį atsakomybė nebūtų taikoma.
Skundą pateikusio J. D. įgaliotas atstovas advokatas Virginijus Gžimaila palaikė savo atstovaujamojo prašymą panaikinti paskirtą nuobaudą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti dėl Telšių AVPK Akmenės r. PK užduotyje atlikti tyrimą nurodytų klaidingų duomenų ir dėl to gautų netikslių specialisto išvadų. O teismui netenkinus šio prašymo, prašo sumažinti atstovaujamajam paskirtą baudą ir sutrumpinti specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą, kadangi J. D. nustatytas neblaivumas nežymiai viršija įstatymu leistiną normą. Įgalioto atstovo teigimu, užduoties klausimo formuluotė apie atstovaujamojo J. D. girtumą 2018 m. vasario 10 d., nurodžius būtent 17 val. 00 min., lėmė klaidingą specialisto išvadą, jog tai valandai mažiausia etilo alkoholio koncentracija kraujyje buvo 0,40 ‰, tuo tarpu kai 0,47 ‰ girtumas jo atstovaujamajam buvo nustatytas 16 val. 57 min. Taigi, skundžiamame nutarime nurodytas pažeidimo padarymo laikas – 17 val. 00 min. taip pat neatitinka tikrovės, kadangi dar 16 val. 57 min. J. D. buvo pirmą kartą nustatytas girtumas, iš ko darytina išvada, kad patį KET pažeidimą jis padarė dar anksčiau. Be to, jo nuomone, specialisto išvadoje nurodytam paskaičiavimui, kiek alkoholio koncentracija J. D. kraujyje galėjo sumažėti nuo neblaivumo patikrinimo 17 val. 00 min. iki kraujo paėmimo 17 val. 55 min., įtakos galėjo turėti vėlgi užduotyje pateiktas netikslus pradinis neblaivumo patikrinimo laikas, t. y. 17 val. 00 min., o ne realus pirmojo patikrinimo laikas – 16 val. 57 min., dėl ko ir gauta išvada – 0,40 ‰ yra netiksli. Įgalioto atstovo teigimu, remiantis specialisto pateiktais paskaičiavimas ir atsižvelgus į tikslų rodmenų gavimo laiką, darytina išvada, kad alkoholio kiekio koncentracija jo atstovaujamojo kraujyje per 53 minutes (nuo antrojo patikrinimo matuokliu iki kraujo paėmimo ligoninėje), o ne nurodytas 55 minutes, galėjo sumažėti nuo 0,08 ‰ ir 16 val. 57 min. galėjo būti 0,39 ‰ (prie 0,31 ‰ , nustatytų kraujo tyrimo metu pridėjus 0,08 ‰). Taipogi, jo nuomone, kaip teisingai pažymėta specialisto išvadoje, alkoholio eliminacijos koeficientas labai priklauso nuo individualių organizmo savybių ir kiekvienam asmeniui gali būti skirtingas ir nepastovus laike, todėl gauti rezultatai gali būti apytikriai ir orientaciniai ir traktuotini jo atstovaujamojo naudai.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos Telšių AVPK Akmenės r. PK atstovas Nerijus Grigorevičius su skundu nesutiko, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir motyvus, prašė skundo netekinti, jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Telšių AVPK Akmenės r. PK priimtą nutarimą. Institucijos atstovo teigimu, kaip matyti iš alkoholio kiekio matuoklio atminties išrašo, 16 val. 57 min. J. D. buvo nustatytas 0,47 ‰ girtumas, o pritaikius prietaiso paklaidą -0,017 ‰, gautas rezultatas būtų 0,453 ‰, kas reiškia leistinos neblaivumo normos viršijimą. Netgi pakartotinis neblaivumo patikrinimas, atliktas 17 val. 02 min., kai nustatyta 0,44 ‰, pritaikius prietaiso paklaidą būtų 0,423 ‰ – taip pat leistiną alkoholio koncentraciją viršijanti norma. Todėl darytina išvada, kad asmuo negalėjo vairuoti transporto priemonės. Nors, pasak jo, ir sutiktina su ta aplinkybe, kad J. D. buvo sustabdytas anksčiau nei protokole ir nutarime nurodytas laikas – 17 val. 00 min., tačiau tokiu atveju, jo nuomone, asmuo buvo dar girtesnis nei vėliau nustatyta prietaiso rodmenimis. Neatitikimą tarp alkoholio kiekio matuoklio išraše užfiksuoto laiko – 16 val. 57 min. ir alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale įrašyto laiko – 16 val. 55 min., atstovo teigimu, lėmė ta aplinkybė, kad neblaivumą tikrinantys pareigūnai neturi galimybės matyti tikslaus neblaivumo patikrinimo laiko, kadangi alkoholio kiekio matuoklio šaknelės nebespausdinamos kone dvejus metus, o pačiame prietaise laikas taip pat neatsispindi, todėl į žurnalą ranka įrašomas orientacinis laikas pagal pareigūno turimą laikrodį. Todėl institucijos užduotyje specialistui nurodytas neblaivumų patikrinimo laikas, kaip ir užfiksuotas alkoholio kiekio matuoklio išraše, buvo visiškai tikslus.
Teismo posėdžio metu specialistas J. M. Paliulis, paaiškindamas administracinio nusižengimo byloje pateiktą specialisto išvadą, nurodė išvados aprašomojoje dalyje „Įvykio aplinkybės“ detaliai užfiksavęs J. D. girtumui nustatyti panaudoto alkoholio kiekio matuoklio duomenis bei jo paklaidos parametrus, t. y. ±0,017 ‰, esant girtumui nuo 0,01 iki 1,00 ‰, o išvados pastraipoje „Tiriamoji dalis“ nurodytas tos pačios paklaidos (±0,017 ‰) tik suapvalintas rodmuo – ±0,02 ‰, nustatant asmens girtumą abiem atvejais. Kadangi užduotyje specialistui suformuluotas klausimas, nurodžius laiką – 17 val. 00 min, tai ir skaičiavimai atlikti pagal nurodytą laiką. Alkotesterių parodymų vertinimas, specialisto teigimu, nėra Valstybinės teismo medicinos tarnybos tyrimo objektas, todėl patys prietaisai ir jų parodymai nėra vertinami. Pasak specialisto, etilo alkoholio koncentracijos nustatymo kraujyje tyrimo metu atliekami keli bandymai ir išvedamas vidurkis, o tikrinant neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu atliekamas vis kitas patikrinimas asmens iškvepiamame ore. Ne visame kūne kraujo prisotinimas alkoholiu yra vienodas. Pasak jo, alkoholio kiekio matuokliu atlikti tyrimai būna tiksliausi, kai asmuo iškvepia orą iš plaučių, o ne kurį laiką kvėpavęs alkoholio neprisotinu oru. Galimos alkoholio koncentracijos nustatymo tyrimai išvis atliekami tik esant kraujo tyrimų rezultatams, priešingu atveju tokie tyrimai neatliekami. Kaip ir minėta išvadoje, alkoholio skaidymas organizme priklauso nuo individualių jo savybių: alkoholio skaidymo ne tik kepenyse, bet ir raumenyse, jo kiekio išsiskyrimu su šlapimu, prakaitu, iškvepiamu oru. Tačiau bendrai yra nustatyta, kad mažiau nei 0,1‰ etilo alkoholio koncentracija per valandą kraujyje nesumažėja, todėl ekspertų naudojami 1 valandos intervalo duomenys yra nuo 0,1 ‰ iki 0,25 ‰. Kadangi specialisto išvadoje pateikti skaičiavimai pagal nurodytą 55 min. laiko intervalą nuo pirmojo neblaivumo patikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo toksikologiniam tyrimui ir gautas rodmuo – 0,40 ‰ (mažiausia alkoholio koncentracija), tai laiko intervalui pailgėjus iki 58 min., šis rodmuo, specialisto teigimu, būtų dar didesnis, nes alkoholio per ilgesnį laiko tarpą organizmas išsiskyrė dar daugiau, taigi etilo alkoholio koncentracija kraujyje buvo dar didesnė. Taigi, atlikus analogiškus skaičiavimus, kai per 55 minutes alkoholio kiekio koncentracija kraujyje mažiausiai galėjo sumažėti 0,092 ‰ ( ? 0,09 ‰), tai per 58 minutes, specialistu paskaičiavimu, ji galėjo sumažėti 0,0966 ‰ ( ? 0,1 ‰), todėl gaunamas rezultatas, jog mažiausia alkoholio koncentracija 16 val. 57 min. galėjo būti 0,41 ‰ (0,31 ‰ + 0,1‰ ), o didžiausia alkoholio koncentracija galėjo būti 0,55 ‰ (0,31 ‰ + 0,24 ‰). Pats atvykimo į gydymo įstaigą laikas, pasak specialisto, jokios įtakos tyrimo rezultatams neturi, nes atliekant tyrimą vadovaujamasi medikų užfiksuotu tiksliu kraujo paėmimo laiku. Šioje byloje specialisto tyrimas atliktas pagal asmens pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu rodmenis, kuriais ir vadovautinasi, nes paskesnis alkoholio koncentracijos mažėjimas yra natūralus ir neskaičiuotinas. Taigi, anot specialisto, tiek alkoholio kiekio matuokliu atlikto patikrinimo metu, tiek specialisto išvadoje pateiktais skaičiavimais, nagrinėjamu atveju J. D. neblaivumas viršija 0,40 ‰. Nors, specialisto nuomone, tiek alkoholio rodmenys (atsižvelgiant į paklaidą), tiek ir specialisto išvadoje gauti rezultatai, laikytini apytikriais, tačiau tendencija išlieka ta pati – per didesnį laiko tarpą pasišalina daugiau alkoholio. Visi aukščiau išvardinti duomenys gauti remiantis teisėtomis ir pagrįstomis metodikomis, todėl jais vadovautinasi priimant sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
J. D. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta vadovaujantis įstatymu, nutarimą byloje priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti tokią bylą, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Byloje esančių duomenų visuma nustatyta, kad J. D. administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta už tai, kad jis 2018 m. vasario 10 d. d. 17 val. 00 min. Akmenės rajone, Smiltinės kaime vairavo transporto priemonę – automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,47 ‰ girtumas. Tokiais veiksmais J. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
J. D. su jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymu nesutinka, ginčija nutarimu konstatuotos ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatytos vairuotojui leistinos neblaivumo normos – 0,4 ‰ viršijimo faktinę aplinkybę, skundu prašo panaikinti priimtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, o teismui netenkinus šio prašymo – sumažinti paskirtą baudą ir sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, patikrinus byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje apklausus administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, specialisto išvadą pateikusį specialistą, išklausius nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos atstovą, skundą pateikusio asmens įgaliotą atstovą, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, turinti teisę atlikti nusižengimo tyrimą, faktines aplinkybes, reikšmingas administraciniams nusižengimui kvalifikuoti ir J. D. kaltei pagrįsti, nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą. Įvertinęs skunde nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad J. D. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir tai patvirtina: 2018 m. vasario 10 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 51-ANR_P-220-2018, kuriame užfiksuotos visos nustatyto teisės pažeidimo faktinės aplinkybės ir J. D. alkoholio kiekio matuokliu atliktų dviejų patikrinimų metu nustatyti neblaivumo laipsniai (0,47 ‰ ir 0,44 ‰) (b. l. 25-26); 2018 m. vasario 10 d. sprendimas, kurio pagrindu neblaivus vairuotojas J. D. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 28); 2018 m. vasario 10 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, kuriuo iš vairuotojo paimtas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 27); 2018 m. vasario 10 d. Telšių AVPK Akmenės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Vitalijaus Damskio tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog automobilio „Audi 10“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. D. dokumentų patikrinimo metu, jis pajuto nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapą ir, patikrinęs vairuotojo neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu, nustatė 0,47 ‰ neblaivumą, o vairuotojui nesutikus su užfiksuotais rodmenimis, atliko pakartotinį patikrinimą ir buvo nustatytas 0,44 ‰ neblaivumas, su kuo vairuotojas nesutiko ir nurodė vyksiąs į ligoninę duoti kraujo mėginį (b. l. 30); 2018 m. vasario 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 1703/2018(01), kuria konstatuota, kad J. D. kraujyje (paimtame 2018 m. vasario 10 d. 17 val. 55 min.), nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 0,31 ‰ (b. l. 32); 2017 m. lapkričio 3 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos išduotas patikros sertifikatas Nr. 0708960, kuriuo patvirtinta kad alkotesteris „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), kurio matavimo ribos ir tikslumas (0,01...1,00) ‰ ± 0,017 ‰, (1,01...6,00) ‰ ± 1,7 ‰, tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galioja iki 2018 m. gegužės 30 d. (b. l. 33); alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas Nr. ARJ-0089, kurio įrašų Nr. 618 ir Nr. 619 duomenimis užfiksuotas J. D. neblaivumas, nustatytas 2018 m. vasario 10 d., atitinkamai 16 val. 55 min. – 0,47 ‰ ir 17 val. 05 min. – 0,44 ‰ (b. l. 65-66); pagal alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) atminties išrašą, užfiksuoti šie duomenys: 16 val. 57 min. 51 s – 0,47 ‰, 17 val. 02 min. 22 s – 0,44 ‰ (b. l. 67-72); 2018 m. balandžio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1164/2018(01) pateikti duomenys pagal Telšių AVPK Akmenės r. PK užduotį ir nurodyta, kad J. D. kraujyje 2018 m. vasario 10 d. 17 val. 00 min. etilo alkoholio koncentracija galėjo būti tarp 0,40 ‰ ir 0,54 ‰ (promilės). Tikėtina mažiausia etilo alkoholio koncentracija J. D. kraujyje 2018 m. vasario 10 d. 17 val. 00 min. buvo 0,40 ‰ (promilės) (b. l. 12-13).
Skundą pateikusio J. D. ir jo įgalioto atstovo argumentai, jog neteisingi užduotyje specialistui pateikti padaryto teisės pažeidimo laiko duomenys ir alkoholio kiekio matuoklio metrologiniai paklaidos rodmenys, galėję lemti ir neteisingą specialisto išvadą, buvo paneigti aukščiau išvardintų objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų faktinių duomenų visuma. Kaip matyti iš alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) atminties išrašo, 16 val. 57 min. 51 s J. D. nustatytas – 0,47 ‰, o 17 val. 02 min. 22 s – 0,44 ‰ neblaivumas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos pateikta specialisto išvada Nr. T-A 1703/2018(01) konstatuota, kad J. D. kraujyje (paimtame 2018 m. vasario 10 d. 17 val. 55 min.), nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija yra 0,31 ‰. Teismo medicinos specialistui J. M. Paliuliui bylos nagrinėjimo teisme metu atlikus naujų aplinkybių įvertinimą ir skaičiavimus, nustatyta, jog alkoholio kiekio koncentracija J. D. kraujyje per 58 minutes (nuo alkoholio kiekio matuokliu užfiksuoto neblaivumo fakto 16 val. 57 min. iki gydymo įstaigoje paimto kraujo mėginio 17 val. 55 min.) mažiausiai galėjo sumažėti 0,0966 ‰ ( ? 0,1 ‰), todėl gaunamas rezultatas, jog mažiausia alkoholio koncentracija J. D. kraujyje 16 val. 57 min. galėjo būti 0,41 ‰ (0,31+0,1), o didžiausia alkoholio koncentracija galėjo būti 0,55‰ (0,31+0,24). Specialisto tyrimas atliktas pagal pirmojo asmens patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu rodmenis, kuriais ir vadovautinasi, nes paskesnis alkoholio koncentracijas mažėjimas yra natūralus ir neskaičiuotinas. Taigi, tiek alkoholio kiekio matuokliu atlikto asmens neblaivumo nustatymo metu, tiek teismo medicinos eksperto atliktu specialisto tyrimu bei specialisto išvados paaiškinimu ir pateiktais skaičiavimais, vienareikšmiškai nustatyta, kad J. D. neblaivumas 2018 m. vasario 10 d. apie 17 val. vairuojant transporto priemonę viršijo įstatymo leistiną 0,40 ‰ neblaivumo normą, todėl administracinė atsakomybė jam taikyta pagrįstai.
Nors skundžiamo nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytas padaryto teisės pažeidimo laikas yra 17 val. 00 min., toks jis užfiksuotas ir kituose procesiniuose dokumentuose, kai tuo tarpu tiek skiriant užduotį specialistui, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu iš pateikto alkoholio kiekio matuoklio išrašo buvo nustatytas tikslus ir metrologiniais duomenimis pagrįstas neblaivumo fiksavimo laikas – 16 val. 57 min., kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog pats vairavimo faktas įvyko dar iki neblaivumo nustatymo, t. y. anksčiau nei 17 val. 00 min., šis trūkumas nutarime nurodant orientacinį padaryto pažeidimo laiką nelaikytinas esminiu, dėl ko priimtas nutarimas būtų keistinas. Kaip matyti, iš specialistui pateiktos užduoties, joje nurodytos visos faktinės laiko ir vietos aplinkybės atitinka bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme nustatytosioms, tiesiog specialistui užduotas klausimas suformuluotas netiksliai, tačiau specialisto išvadoje pateiktų skaičiavimų korekciją specialistui atlikus bylos nagrinėjimo teisme metu, gauti pagrįsti ir objektyvūs duomenys, patvirtinantys J. D. kaltę vairavus transporto priemonę neblaiviam, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais abejoti.
Teismo nuomone, visi aukščiau išvardinti duomenys papildo vieni kitus ir sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią J. D. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje.
Vien tai, kad J. D. yra nepriimtinos Telšių AVPK, kaip nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos, išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina minėtą instituciją priėmus neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą administracinėje teisenoje.
Teismo vertinimu, J. D. už padarytą administracinį nusižengimą administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas itin šiurkštus KET pažeidimas), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių nebuvimą, yra tinkamai individualizuota (paskirtas straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalus dydis bei nustatyta mažiausia administracinio poveikio priemonės trukmė) ir atitinka administracinių nuobaudų skyrimo, jų dydžio ir administracinio poveikio priemonių trukmės nustatymo nuostatas, reglamentuotas ANK 34 straipsnyje.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303-2016). Tokios pozicijos laikosi ir apygardų teismai, nagrinėdami administracinių nusižengimų bylas pagal apeliacinius skundus ir analogiškais atvejais ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų netaiko (pvz.: Šiaulių apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-18-309/2017; 2017 m. gegužės 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-5-300/2017; 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-300/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-15-337/2017; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-255-380/2017, 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-256-651/2017).
Taigi, mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tik tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga. Nagrinėjamu atveju išskirtinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirti mažesnę baudą negu ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytoji minimali arba švelnesnę administracinio poveikio priemonę už J. D. paskirtąją, teismas nenustatė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. D. per pastaruosius penkerius metus ne kartą baustas už įvairius teisės pažeidimus, taip pat ir KET, iš kurių 2015 m. gruodžio 1 d. – už transporto priemonės perdavimą vairuoti neblaiviam ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones asmeniui bei analogišką – transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kai nustatytas lengvas – 0,70 ‰ girtumas, už kurį 2015 m. spalio 13 d. nutarimu jam buvo paskirta 300 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, dėl ko vairuotojo pažymėjimas jam grąžintas tik 2017 m. vasario 17 d. Be kita ko, net ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surašytu protokolu netekęs teisės vairuoti transporto priemones, J. D. ją vairavo praėjus vos 17 dienų, dėl ko 2018 m. vasario 27 d. nutarimu jam paskirta 450 Eur bauda. O skundą pateikusio asmens ir jo įgalioto atstovo nurodytas argumentas, jog transporto priemonę vairavusio asmens neblaivumo rodmuo tik nežymiai viršijo įstatymo nustatytą leistiną normą, teismo nuomone, nesudaro sąlygų švelnesnei nuobaudai ir administracinio poveikio priemonei paskirti ir jau buvo atitinkamai įvertintas nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos nutarimu J. D. paskyrus mažiausią nuobaudą ir nustačius trumpiausią administracinio poveikio priemonės taikymo trukmę.
Remiantis tuo, kas išdėstyta konstatuotina, kad institucija, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą išsamiai, tinkamai, visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo nusižengimo aplinkybes, bei vadovaudamasi įstatymu įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, bei teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Palikti 2018 m. balandžio 20 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 51-ANR_N-382-2018 nepakeistą ir J. D. skundo netenkinti.
Nutarties nuorašą per tris darbo dienas nuo nutarties paskelbimo išsiųsti J. D., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Telšių apylinkės teismo rūmus (Akmenės, Mažeikių, Telšių).