- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-19
- Bylos Nr.
- AN2-15-337/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-083-00192-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pažeidėjas
- S. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2017 m. vasario 10 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo specialisto R. B. 2017-02-10 nutarimu S. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK ) 422 str. 5 d. 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Šalies argumentai
Pažeidėjas skundu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydamas pakeisti minimą Institucijos nutarimą ir taikyti jam ANK 34 str. 5 d. nuostatas bei už padarytą administracinį nusižengimą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šią administracinio poveikio priemonę skirti trumpesniam laikui nei numatyta straipsnio sankcijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-03-22 nutartimi Pažeidėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Pažeidėjo nurodytos aplinkybės visų kitų byloje esančių aplinkybių kontekste nėra tiek reikšmingos, kad jų pagrindu būtų galima švelninti nuobaudą arba jos neskirti.
Apeliaciniu skundu S. M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-22 nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje - Institucijos 2017-02-10 nutarimą pakeisti ir taikyti jo atžvilgiu ANK 34 str. 5 d. nuostatas bei už ANK 422 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo arba šią administracinio poveikio priemonę skirti trumpesniam laikui nei numatyta minimo straipsnio sankcijoje.
Apeliaciniame skunde Pažeidėjas dėsto argumentus, dėl ko teismas jo atžvilgiu turėtų taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Skunde įvardijama, kas yra administracinė nuobauda. Taip pat cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimai bei nacionalinių teismų praktika analogiškose byloje. Skunde pasisakoma, kad apylinkės teismas Pažeidėjo skundą išnagrinėjo formaliai, neatsižvelgė, jog byloje yra kompleksas faktinių duomenų, dėl kurių galima Pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Skunde nurodoma, kad Pažeidėjas nuo pat administracinio nusižengimo padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Skunde pažymima, kad tyčios pažeisti KET Pažeidėjas neturėjo. Pažymima, kad alkoholį S. M. buvo vartojęs iš vakaro, o už mašinos vairo sėdo įsitikinęs, kad yra visiškai blaivus. Be to, skunde nurodoma, kad tuo metu susiklosčiusios aplinkybės lėmė jo tokį poelgį. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad S. M. skubiai į ligoninę vežė savo žmoną, kadangi jai pradėjo kraujuoti po operacijos likusi žaizda. Skunde taip pat nurodoma, kad Pažeidėjas tik nežymiai viršijo leistiną girtumą, yra neteistas, automobilį vairuoja daugelį metų ir per tą laiką už KET pažeidimus viso yra baustas tik 3 kartus, o iš jų nė karto už vairavimą esant neblaiviam. Taip pat skunde pažymima, kad Pažeidėjas yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai, jo padarytas nusižengimas jokių pasekmių nesukėlė ir dėl to, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teigiama, kad Pažeidėjui paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda yra per griežta. Be visa to skunde pažymima, kad Pažeidėjas yra dirbantis asmuo, jam teisė vairuoti transporto priemonę yra reikalinga darbe, todėl netekus jos labai pasunkėtų jo tiesioginių darbinių pareigų atlikimas. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, jog Pažeidėjas turi neįgalią žmoną, kuri pati nebevairuoja, du 19 metų besimokančius sūnus, kurie neturi dar savo pajamų ir kuriuos reikia išlaikyti. Taip pat pažymima, kad Pažeidėjo sutuoktinės motina yra neįgali ir jai paskirta globa, kartu su sutuoktine dažnai važiuoja pas ją. Taip pat nurodoma, kad paties S. M. mamai yra 85 metai ir jai reikalinga nuolatinė pagalba bei parama. Skunde iš visų nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad netekimas vairuoti transporto priemones neigiamai paveiktų ne tik jo, t. y. S. M., bet ir jo šeimos interesus – negalėdamas tinkamai atlikti pareigų praras darbą, pasunkės ir taip sudėtinga šeimos finansinė padėtis, negalės tinkamai rūpintis šeima bei artimaisiais.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos (toliau – Institucijos) tarnybos viršininkas V. Mačėnas teigia, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Skunde sutinkama su padaryto nusižengimo kvalifikacija, tačiau keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose. Skunde Pažeidėjas prašo jo atžvilgiu taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas ir už ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog administracinė nuobauda S. M. už ANK 422 str. 5 d. numatytą nusižengimą, kuri atitinka straipsnio sankcijoje numatytos baudos minimalų dydį, o taip pat ir administracinės poveikio priemonė - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, skirtos teisingai, nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, o skundo argumentai nesudaro pagrindo ją švelninti ar juolab iš viso jos neskirti.
Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra ne kartą nurodęs, kad ATPK 30¹ straipsnio pagrindu (šiuo atveju pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas) sankcijoje numatyta minimali administracinė nuobauda gali būti švelninama arba visai neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatyta visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Pažeidėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog dėl padaryto pažeidimo pastarasis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, kad nėra teistas bei charakterizuojamas teigiamai, taip pat kad tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė pirmą kartą, nelaikytinos išskirtinėmis, galinčiomis patvirtinti ANK 34 str. 5 d. numatytų sąlygų buvimą. Kitos Pažeidėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su S. M. darbo pobūdžiu ir šeimos narių priežiūra, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės, leidžiančios jam skirti privalomą administracinio poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) trumpesniam terminui ar iš viso pastarosios administracinio poveikio priemonės neskirti. Šiuo klausimu formuodamas teismų praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad aplinkybės, susijusios su teisės vairuoti transporto priemonės reikalingumu rūpinantis šeimos nariais bei atliekant darbines funkcijas (net kai darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis), savaime nepripažįstamos ypatingomis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios administracinės atsakomybės taikymą (nutartys Nr. N63-940/2010, N62-3331/2011 ir kt.).
Faktinė aplinkybė, kad S. M. iš vakaro išgėrė tik alaus, o ryte sėdo už vairo, kadangi skubiai reikėjo žmoną pristatyti į ligoninę, šiuo konkrečiu atveju, nepašalina jo atsakomybės už padarytą nusižengimą. Pažymėtina, kad skubiai prireikus medikų pagalbos visada galima išsikviesti greitosios medicinos pagalbos ekipažą. Skunde teigiama, kad sėsdamas už vairo S. M. jautėsi blaivus. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nustatinėjant asmens blaivumą pastaroji subjektyvi nuomonė apie savo esamą savijautą jokios įtakos neturi.
Išdėstytų aplinkybių kontekste apygardos teismas pažymi, kad S. M. padarytas administracinis nusižengimas (vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam) yra priskiriamas prie šiurkščių administracinių nusižengimų, už kurio padarymą įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas, kartu ir privalomai taikomą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Todėl šiuo atveju vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda kartu su administracinio poveikio priemonėmis turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti jam administracinę atsakomybę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-03-22 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
S. M. skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis neskundžiama.