Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2019-08-27 · Byla Nr. BIK-462/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 1N-55/2012Nutartis · 2012-06-06Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-11-19Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2019-05-02Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2019-07-11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. KasacijaNutartis · 2019-08-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  6. T-189-594/2019Nutartis · 2019-12-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
BIK-462/2019
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-05031-2008-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalia Bajerčiūtė (pirm.), Arvydas Daugėla, Rima Ažubalytė
Nukentėjusysis
A. P.
Advokatai
Jolanta Grigaliūnienė
Kasacinio skundo Nr. 2P-712/2019
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-05031-2008-7
(S)LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkės), Arvydo Daugėlos ir Rimos Ažubalytės, susipažinusi su nukentėjusiojo A. P. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutarties ir baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Nukentėjusiojo A. P. atstovė advokatė J. Grigaliūnienė kasaciniu skundu prašo priimti kasacinį skundą, sustabdyti bylos nagrinėjimą, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir, gavus atsakymą dėl prieštaravimo, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 2 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, kuria kaltinamiesiems baudžiamąjį procesą nutraukė, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas šią nutartį galioti ir atmesdamas dėl jos paduotą nukentėjusiojo A. P. apeliacinį skundą, iš esmės pažeidė BPK 44 straipsnio 10 dalį, nes neužtikrino A. P., kaip nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens, teisių reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo, taip pat įstatymų nustatyta tvarka nemokamai gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nors jame formaliai ir nurodomas kasacijos pagrindas – esminis BPK 44 straipsnio 10 dalies pažeidimas, tačiau kasacinio skundo esmė siejama tik BPK 235 straipsnio 1 dalyje, 254 straipsnio 4 dalyje (2017 m. gruodžio 5 d. redakcija) nustatyto teisinio reguliavimo, kuriuo nesuteikiama galimybė tęsti baudžiamojo proceso suėjus senaties terminui pagal nukentėjusiojo reikalavimą, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ginčijimu. Kolegija pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. birželio 27 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, 235 straipsnio 1 dalies, 327 straipsnio 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad ankstesnis šio klausimo teisinis reguliavimas, pagal kurį suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui buvo draudžiama tęsti baudžiamąjį procesą, kai to prašo kaltinamasis, sudarė prielaidas kilti neatitaisomai žalai kaltinamojo garbei ir orumui. Po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo atitinkamos BPK normos (3, 235, 254 straipsniai ir kt.) buvo pakeistos. Dėl šio teisinio reguliavimo kasaciniame skunde nurodyti teisiniai argumentai yra pakartoti, t. y. buvo nurodyti ir anksčiau nukentėjusiojo atstovės paduotame kasaciniame skunde, kurį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos teisėjų atrankos kolegija 2019 m. liepos 11 d. nutartimi atsisakė priimti. Nenurodžius naujai pateiktame kasaciniame skunde naujų esminių teisinių argumentų, šio kasacinio skundo nėra pagrindo priimti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 4 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo A. P. atstovės advokatės Jolantos Grigaliūnienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Dalia BajerčiūtėArvydas DaugėlaRima Ažubalytė