Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1552-936/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-07-20
Bylos Nr.: e2S-1552-936/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02022-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Urmila Valiukienė
Ieškovas: H. P., J. G., T. S., A. P.
Atsakovas: H. S.-M., K. P., R. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1552-936/2023Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02022-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.6; 3.1.18.2.12; 3.1.18.7; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių (apeliančių) H. P., H. P., T. S., A. P. ir J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių H. P., J. G., H. P., T. S. ir A. P. patikslintą ieškinį atsakovėms H. S.-M., K. P. ir R. S. dėl kelio servituto nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės H. P., J. G., H. P., T. S. ir A. P. ieškiniu, kuris patikslintas 2022 m. spalio 11 d., atsakovėms H. S.-M., K. P. ir R. S. prašė: 1) nustatyti žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), 158 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku, antžeminėmis transporto priemonėmis, žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), pagal UAB „Lorus Construction“ matininko M. K. 2022 m. balandžio 29 d. parengtą servituto nustatymo planą, plane pažymėtą indeksu „S“ (158 kv. m) ir apibrėžtą ribų posūkio taškais 6-7-8-9-10-11-12-13- 14-15-16-17-6; 2) nustatyti vienkartinę kompensaciją už kelio servituto nustatymą – 167 Eur, nustatant, kad kelio servituto turėtojai (ieškovės) išlaiko tarnaujantįjį daiktą, t. y. vykdo kelio servituto priežiūrą savo lėšomis; 3) priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2023 m. gegužės 2 d. gautas ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones –įpareigoti atsakoves H. S. M., K. P. ir R. S. savo sąskaita pašalinti nuo kelio, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai ant kelio pastatytas užtvaras, neleidžiančias sklype esančiu keliu privažiuoti prie žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei uždrausti atsakovėms kliudyti pravažiuoti transporto priemonėms į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), per atsakovėms nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje yra kelias, kuris UAB „Lorus Construction“ parengtame žemės sklypo servituto nustatymo plane yra apibrėžtas ribų posūkio taškais – 6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-6.

Šalies argumentai

2.1. Prašyme ieškovės nurodė, kad po įvykusio paskutinio teismo posėdžio šioje byloje (2023 m. balandžio 17 d.) atsakovės savavališkai užtvėrė jų sklype esantį kelią nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, apribodamos vienintelį galimą patekimą į ieškovių sklypą bei į A. P. sodybą (adresu (duomenys neskelbtini)). Pažymėta, kad keliu, vedančiu per atsakovių sklypą, ieškovės naudojosi nepertraukiamai visą laiką, kai šis ginčo sklypas priklausė ankstesnei savininkei V. Ž.. Paminėjo, kad 1997 m. rugpjūčio mėnesį žemės kadastro duomenų registre buvo nustatytas apribojimas ginčo sklypui – leisti pravažiuoti esamu 4 metrų pločio keliu į sodybą. 1997 m. ginčo žemės sklypo plane yra nurodytas kelias, kurio plotas sudaro 256 kv. m., t. y. kuriuo A. P. patenka į jai priklausantį žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) Savavališkai atsakovėms užtvėrus ginčo sklype esantį kelią nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ieškovės neteko vienintelio kelio į joms priklausančius žemės sklypus, kuriuo jie naudojosi daugiau nei trisdešimt metų. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeidžiamos asmenų, gyvenančių namų valdose teisės ir teisėti interesai, yra realios grėsmės kilimo tikimybė jų turto ir sveikatos saugumui. Atsakovės šiuo atveju elgiasi ypač agresyviai, t. y. tik bylos nagrinėjimo metu kategoriškai neleisdamos ir visokeriopai trukdydamos ieškovėms patekti į savo namų valdas, į joms priklausantį žemės sklypą, savavališkai užtverdamos privažiavimą prie ieškovėms priklausančios nuosavybės, kas sukelia realią grėsmę ieškovės namų valdose gyvenančių žmonių, turto (jeigu kiltų gaisras) ir sveikatos (jeigu turėtų privažiuoti greitoji pagalba) saugumui bei apsunkina galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Šiuo metu yra nusistovėjusi padėtis, jog ieškovės į joms priklausančius žemės sklypus jau daugiau nei trisdešimt metų patenka per atsakovių žemės sklypą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinančių galimybę patekti į savo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, taikymas yra pagrįstas ir teisėtas. Galimybės patekti į žemės sklypą ribojimas gali sukelti grėsmę gaisro atveju ne tik turtui, tačiau ir gyvybei bei esmingai trukdyti naudotis žemės sklype stovinčiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais. Šios aplinkybės turi būti pripažįstamos pakankamomis, kad laikinąsias apsaugos priemones būtų galima laikyti užkertančiomis kelią žalai atsirasti ir / ar padidėti. Atkreiptas dėmesys į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra tapačios ieškinio reikalavimui, tik laikino pobūdžio.

Atsiliepimas

3. Atsakovės pateikė atsiliepimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė ieškovių prašymo netenkinti. Nurodė, kad VĮ Lietuvos Automobilių kelių direkcija raštu konstatavo, kad į ieškovėms priklausantį žemės sklypą patekimas galimas suprojektuotu vietinės reikšmės keliu. Suprojektuotas vietinės reikšmės kelias matyti iš byloje esančio www.geoportal.lt plano - kelias platus, eina nuo pat įvažos iš Minsko plento, palei aštuonis sklypus, pritaikytas važiavimui, pėsčiųjų takams, eina tiesiai į ieškovių sklypus. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai bei naujai teikiamas UAB „Geokomanda“ aiškinamasis raštas. Pažymėjo, kad Nacionaline Žemės Tarnyba 2022-09_ raštu Nr. 48SD- (14.48.136 E.) taip pat informavo ieškoves, kad <...> gretimame Žemės sklype (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) yra nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), kuris jungiasi su bendro naudojimo keliu, kuris eina tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Akcentavo, kad byloje nenustatyta servituto būtinumo, t. y. nenustatyta, kad ieškovių pasiūlytas servitutinis kelias per atsakovių sklypą yra vienintelis būdas patekti į jų sklypą; nenustatyta, kad ieškovės neturi kelio ir neturi jokios galimybės patekti tiek į savo sklypą, tiek į suprojektuotą vietinės reikšmės kelią; nenustatyta, kad vienintelis galimas kelias patekti į joms priklausančią žemės sklypo dalį yra servituto nustatymas atsakovių sklype. Ieškovės, priimdamos palikimą bei dovaną, turtą apžiūrėjo, sutiko su turto ribomis, lokacija, paskirtimi, turte nustatytais esančiais servitutais, turto neatsisakė, nesikreipė į atsakoves dėl būtinumo jų sklype nustatyti servitutą. Ieškovės gali naudotis kitu privažiavimu į savo sklypą iš vakarinės pusės, juo ilgą laiką ir naudojosi, kuris yra servitutinis, skirtas būtent naudotis ieškovėms. Ieškovėms tapo daug patogiau naudotis atsakovėms priklausančiu žemės sklypu, taip greičiau privažiuojant į savo sklypą iš rytinės pusės, tačiau atsakovių sklype takelis susidarė išimtinai dėl ieškovių savavališko judėjimo per atsakovių sklypą, užpilant jų sklype žvyrą, negaunant iš atsakovių jokio sutikimo, naudojantis jų sklypu be atsakovių žinios ir leidimo, tokiu būdu niokojant atsakovių turtą. Ieškinio reikalavimai ir prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa, todėl tai nėra susiję su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu. Ieškovės nepagrindė įrodymais realios grėsmės būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi ieškovių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Šalies argumentai

4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės patikslintame ieškinyje prašė nustatyti servitutą patekimui į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam (duomenys neskelbtini), todėl reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemones dėl patekimo į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesprendžiamas, nes nėra susijęs su pareikštais reikalavimais.

4.2. Ieškovės prašo suteikti joms galimybę naudotis atsakovams priklausančia nuosavybe, tačiau ieškovės niekaip neargumentuoja, kuo remiantis yra pagrįsta manyti, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sukeltų realią grėsmę ieškovės namų valdose gyvenančių žmonių, turto (jeigu kiltų gaisras) ir sveikatos (jeigu turėtų privažiuoti greitoji pagalba) saugumui ir ateityje galimai palankus ieškovėms sprendimas nebūtų įvykdytas. Taigi, ieškovės neįrodė apsaugos priemonių taikymo būtinumo ir pagrįstumo CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes nepateikė įrodymų, keliančių grėsmę teismo procesinio sprendimo, kuris būtų galimai palankus ieškovėms, įvykdymui ar jo apsunkinimui, t. y. ieškovės niekaip nepagrindė, kodėl nebūtų galima nustatyti servitutų atsakovėms priklausančiame žemės sklype jau išnagrinėjus bylą iš esmės ir patenkinus ieškovių ieškinį.

4.3. VĮ Lietuvos Automobilių kelių direkcijos rašte konstatuota, kad į ieškovėms priklausantį žemės sklypą patekimas galimas suprojektuotu vietinės reikšmės keliu. Suprojektuotas vietinės reikšmės kelias matyti iš byloje esančio www.geoportal.lt plano - kelias platus, eina nuo pat įvažos iš Minsko plento, palei aštuonis sklypus, pritaikytas važiavimui, pėsčiųjų takams, eina tiesiai į ieškovių sklypus. Šia aplinkybę preliminariai patvirtina ir byloje esantys faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai bei naujai teikiamas UAB „Geokomanda“ aiškinamasis raštas. Nacionalinės Žemės Tarnybos 2022-09_rašte Nr. 48SD-(14.48.136 E.) ieškovės informuotos, kad <...> gretimame Žemės sklype (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) yra nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus (tarnaujantis), kuris jungiasi su bendro naudojimo keliu, kuris eina tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors ieškovės bylos eigoje nurodė, neva kelias yra nepatogus, šalia auga krūmai, kurių šakos įsiterpia į kelią, tačiau pareiga tvarkyti servitutinį kelią turi servituto turėtojai, CK 4.114 straipsnyje numatytos servituto turėtojo pareigos tinkamai išlaikyti tarnaujantį daiktą. CK 4.114 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad norint normaliai naudotis servituto suteiktomis teisėmis yra būtina remontuoti ir kitaip tinkamai išlaikyti bei prižiūrėti tarnaujantįjį daiktą, servituto turėtojas privalo visa tai atlikti tinkamai ir laiku. Tad nors ieškovės ir nurodo, kad nustatytas servitutinis kelias apaugęs, nepatogus ir pan., pastarosios nepateikė jokių įrodymų, kad rūpinasi servitutiniu keliu, išlaiko jį, prižiūri, kad kreipėsi ar kooperavosi su kaimynais dėl minėtų darbų atlikimo. Todėl preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovių reikalavimas yra visiškai pagrįstas. Pažymėta ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino 2022 m. gruodžio 8 d. teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas servitutas, dėl ko šioje proceso nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl laikinosios apsaugos priemonės vadovaujantis CPK 144 straipsniu ir teismų praktika negali būti taikomos.

4.4. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovės gali privažiuoti prie joms priklausančio žemės sklypo per sklypo vakarinę pusę. Privažiavimo patogumas nėra aplinkybė, sąlygojanti servituto nustatymą. Paminėtų aplinkybių kontekste laikinas ginčo sureguliavimas pagal ieškovių pasirinktą nepagrįstą atsakovių teisių ir teisėtų interesų ribojimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai

5. Ieškovės H. P., J. G., H. P., T. S. ir A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį ir ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovės turi patekimą į žemės sklypą iš vakarinės sklypo pusės servitutiniu keliu ar bendro naudojimo keliu iš Minsko plento. 2022 m. rugsėjo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte Nr. 48SD-13470-(14.48.136 E) yra aiškiai konstatuojama aplinkybė, kad ieškovėms priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiavimo neturi. Žemės sklype, kuris yra šalia nuovažos iš Minsko plento (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra nustatyto nei kelio servituto, nei bendro naudojimo kelio, kad būtų galimybė patekti iš Minsko plento. Aplinkybes, kad šalia Minsko plento esančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra nustatyto kelio servituto, nutyli tiek antstoliai, fiksuojantys faktines aplinkybes, tiek sąmoningai nutyli UAB „Geokomanda“, pateikusi aiškinamąjį raštą ir nurodydama klaidingas aplinkybes apie galimybę patekti į ieškovėms priklausančius sklypus iš vakarinės pusės per sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nors jame nėra nei bendrojo naudojimo kelio, nei kelio servituto.

5.2. 2022 m. rugsėjo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte Nr. 48SD-13470-(14.48.136 E) yra konstatuojama, kad servitutas yra nustatytas tik žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. P.), ir šis servitutas ribojasi su bendrojo naudojimo keliu, kuris eina tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). Bendro naudojimo kelias baigiasi ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nėra įregistruotas kelio servitutas. Pažymėta, kad žemės sklypo savininkė H. K. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) aiškiai išreiškė savo poziciją ieškovėms, jog nesutinka, kad jai priklausančiame žemės sklype būtų nustatytas kelio servitutas. Šalia H. K. priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra dar vienas žemės sklypas, kuris, tikėtina, net nėra suformuotas. Jame taip pat nėra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis galimybę juo naudotis kitų sklypų naudotojams.

5.3. Servitutinis kelias yra nustatytas tik ieškovėms priklausančiuose sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuris yra tvarkomas ir prižiūrimas. Kituose žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)), kaip matyti iš 2022 m. rugsėjo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašto turinio, nėra nustatyti kelio servitutai, todėl ieškovės neturėjo pareigos rūpintis kitiems asmenims priklausančiais žemės sklypais ir jų ribose augančiais krūmais bei kita augmenija.

5.4. 2022 m. kovo 4 d. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija raštu Nr. (6.6)2-3240 konstatavo, kad ieškovėms priklausantis žemės sklypas yra netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, nuo kurios būtų galima nustatyti kelio servitutą sandoriu ar teismo sprendimu, kad patekti į žemės sklypą.

5.5. Daugiau nei trisdešimt metų yra nusistovėjusi situacija, jog ieškovės į joms priklausančius žemės sklypus patekdavo tik per atsakovių žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes byloje patvirtino apklausti liudytojai – S.K., R. K.. Be to, ieškovės privalo prižiūrėti savo žemės sklypą, o jo neprižiūrint gali patirti papildomus nuostolius, skirtos baudos už sklypo netvarką.

5.6. Iš valstybinio žemės kadastro duomenų registro duomenų turinio matyti, kad žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas įpareigojimas – leisti pravažiuoti žemės sklype esamu 4 metrų pločio keliu į sodybą. Šiuo metu šis įpareigojimas yra pažeistas, kadangi įvažiavimo kelias yra užblokuotas, todėl aukščiau nurodytų žemės sklypų savininkai neteko įvažiavimo tiek į sodybą, tiek į žemės sklypą, kuriuo naudojosi ilgus metus. Atsakovių veiksmais yra trukdoma ieškovėms patekti į joms priklausantį žemės ūkio paskirties bei kitos paskirties (gyvenamųjų pastatų paskirties) sklypus, kas sukelia realią grėsmę ieškovės namų valdose gyvenančių žmonių, turto (jeigu kiltų gaisras) ir sveikatos (jeigu turėtų privažiuoti greitoji pagalba) saugumui, bei apsunkina galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą.

Atsiliepimas

6. Atsakovės H. S.-M., K. P.ir R. S. pateikė atsiliepimą į ieškovių atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti ieškovių atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pažymėjo, kad tiek ieškinio reikalavimas, tiek prašomų pritaikyti laikinųjų apsaugos priemonių dalykas bei pobūdis iš esmės sutampa, nes sukelia teisines pasekmes atsakovių teisėms, t. y. apriboja daiktines teises, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų išspręstas ginčas iš esmės nepriėmus galutinio teismo sprendimo. Pagal teismų praktiką toks reikalavimas negali sutapti ir nėra susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, ieškovės bet kokiais būdais stengiasi naudotis kitų nuosavybe. Nors ieškovės nurodo, neva neturi galimybės patekti į joms nuosavybės teise priklausantį sklypą, tačiau net ir teikdamos atskirąjį skundą nepateikė jokių įrodymų, kad jos iš tiesų tokios galimybės neturi. Be kita ko, būtina įvertinti ir ieškinio dėl servituto nustatymo pagrindimą – ieškovės kreipėsi į teismą tikslu nustatyti servitutą atsakovių sklype vien dėl to, kad VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija atsisakė joms įrengti atskirą nuovažą į magistralinį kelią.

6.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad privažiavimo patogumas nėra aplinkybė, sąlygojanti servituto nustatymą. Nors ieškovės ir nurodo, kad nustatytas servitutinis kelias apaugęs, vietomis nepravažiuojamas, tačiau ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad rūpinasi servitutiniu keliu, išlaiko jį, prižiūri, kad kreipėsi ar kooperavosi su kaimynais dėl minėtų darbų atlikimo, taip užkertant kelią teisminiam nagrinėjimui. Byloje esančios fotonuotraukos (DOK-24633) patvirtina, kad atsakovių sklype nėra kelio, juo niekas nesinaudoja, nevažinėja, žiemą nevalo, o ieškovės A. P. sūnus tyčia be sutikimo / leidimo važinėja per atsakovių sklypą, daro „vėžias“, siekdamas suklaidinti visus dėl sklype neva esančio kelio. Nė viena iš ieškovių sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), neužsiima ūkine veikla, sklype nėra statinių, juose niekas negyvena, viena A. P. 2 kartus per metus pjauna žolę.

6.3. Nuo pat atsakovių žemės sklypo įgijimo momento iki šios dienos nebuvo priimtas nė vienas įstatymas, teismo sprendimas ar administracinis aktas, taip pat nebuvo sudaryta jokia sutartis, išduotas leidimas, kurie būtų įtvirtinę ar leistų jų žemės sklype ieškovėms naudotis žemės sklypu, be to, šiuo laikotarpiu nebuvo ir nėra įregistruotas nei vienas „tarnaujantis“ kelio servitutas žemės sklype, todėl žemės sklypas niekada nebuvo ir iki šiol nėra ir negali būti „tarnaujantis“ žemės sklypas ieškovių žemės sklypo atžvilgiu. Todėl ieškovių atskirajame skunde, ieškinyje nurodyti teiginiai, jog ieškovės neva daug metų naudojasi yra akivaizdžiai teismą klaidinantys ir melagingi.

6.4. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad vietinės reikšmės vakariniu keliu iš Minsko plento yra aktyviai naudojamasi, kelias yra platus, asfaltuotas, nuolat tvarkomas, jame yra įrengti kelią naudojančių savininkų (J. A, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), V. K, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), E. R, Nr. (duomenys neskelbtini), E. A., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), A. G., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kt.) komunalinių atliekų konteineriai, kurie yra reguliariai išvežami prie įvažos į Minsko plentą, šiukšlės iš konteinerių paimamos H. K. sklype, dėl ko ieškovių nurodomos aplinkybės dėl galimos grėsmės gaisro ar suprastėjusios sveikatos atveju (juo labiau, kai sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra jokių statinių, jame ieškovės negyvena) yra nepagrįstos ir niekinės. Viena iš ieškovių negyvena joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame sklype, statinys, esantis sklype priklauso A. P., tačiau ji savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad gyvena Vilniuje, kas paneigia ieškovių nurodomas aplinkybes dėl galimos grėsmės.

6.5. Vien tas faktas, kad ieškovės pareiškė ieškinį, nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovės savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo turėjo pagrįsti, o vien deklaratyvūs teiginiai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo neįrodo. Ieškovės neįrodė, jog nenustačius kelio servituto, neįmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis joms priklausančiu daiktu pagal paskirtį, todėl nėra esminės servituto nustatymo sąlygos – objektyvaus būtinumo. Servituto nustatymas reikštų nepagrįstą atsakovių nuosavybės teisės ribojimą ir neatitiktų tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros, pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties, atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

10. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. liepos 4 d. gauti apeliančių H. P., H. P., T. S., A. P. ir J. G. rašytiniai paaiškinimai (dokumento Nr. DOK-25015), kuriais jos iš esmės siekia papildyti atskirojo skundo argumentus, atsikirsdamos į atsakovių atsiliepimą į atskirąjį skundą, pagrindžiančius skundžiamos nutarties neteisėtumą.

11. Pažymėtina, kad apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio (atskirojo) skundo teisinis ir faktinis pagrindas, kurį draudžiama keisti (pildyti) pasibaigus procesinio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui (CPK 323 straipsnis). Ši nuostata yra specialioji bendros byloje dalyvaujančių asmenų teisės teikti teismui rašytinius paaiškinimus atžvilgiu. CPK 323 straipsnyje nurodyta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliančių apeliacinės instancijos teismui pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas rašytiniai paaiškinimai, pagal savo turinį yra atskirojo skundo papildymas, o terminas per kurį galima keisti (pildyti) atskirąjį skundą, šio dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs. Rašytiniais paaiškinimais iš esmės siekiama papildyti ieškovių atskirojo skundo argumentaciją dėl pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo. Atsižvelgiant į aptartą CPK 323 straipsnyje nurodytą draudimą, apeliacinės instancijos teismas apeliančių pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti prie bylos medžiagos ir juos vertinti (CPK 338 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).

14. Spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau suformuota taisyklė, kad teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018, 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Sprendžiant tarpinį procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įrodymų pakankamumas ar jų nepakankamumas, kaip ir faktinės ginčo aplinkybės negali būti vertinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022).

16. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, padarė išvadą, kad ieškinys šiose stadijoje yra preliminariai nepagrįstas, kadangi apeliacinės instancijos teismas panaikino 2022 m. gruodžio 8 d. teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatytas servitutas. Visgi apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka, kadangi Vilniaus apygardos teismas perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi nebuvo atskleista bylos esmė, t. y. apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinio (ne)pagrįstumo. Kaip matyti iš ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio, ieškovės suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), taip pat įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, išdėstė savo poziciją ir prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes, ieškovių manymu, pagrindžiančius dokumentus. Pareikšto ieškinio pobūdis nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovių reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovės pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškiniu pareikšti reikalavimai gali būti pareikšti teisme, todėl darytina išvada, kad egzistuoja pirma būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas.

17. Nors pirmosios instancijos teismas ir nepagrįstai nurodė, kad ieškinys preliminariai nepagrįstas, tačiau pagrįstai sprendė, kad nėra antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. realios grėsmės, kad nesiėmus ieškovių prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

18. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016).

19. Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014). Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu ieškinys būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais, t. y. ieškinio dalyku.

20. Pažymėtina, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir negali taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016). Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą, todėl yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-898-881/2022).

21. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – dėl patekimo į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra susijęs su pareikštais reikalavimais. Kaip minėta šios nutarties 1 punkte, ieškovės prašė nustatyti servitutą patekimui tik į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Kadangi ieškovės reikalavimą nustatyti servitutą patekimui į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškė tikslindamos ieškinį tik 2023 m. gegužės 18 d., t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina tik tą situaciją, kuri buvo priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, ir pritaria, kad ieškovių prašymo reikalavimas dėl patekimo į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra susijęs su pareikštais reikalavimais. Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylos šalies atskirąjį skundą, vertina apskųstos teismo nutarties teisėtumą, t. y. apeliacijos paskirtis – instancinės kontrolės tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, todėl vertinti apeliančių atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes dėl ieškinio patikslinimo įtraukiant į reikalavimus ir kitą žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra teisinio pagrindo, kadangi tokios aplinkybės atsirado tik po skundžiamos nutarties priėmimo.

22. Atskirajame skunde teigiama, kad Nacionalinės žemės tarnybos rašte Nr. 48SD-13470-(14.48.136 E) yra aiškiai konstatuojama aplinkybė, kad ieškovėms priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiavimo neturi, taip pat liudytojai patvirtina, kad ieškovės į savo žemės sklypą patekdavo tik per atsakovių sklypą. Tačiau byloje taip pat yra pateikta ir priešingas aplinkybes liudijančių įrodymų, t. y. VĮ Lietuvos Automobilių kelių direkcijos 2022 m. kovo 4 d. raštas, kuriame nurodoma, kad į ieškovėms priklausantį žemės sklypą patekimas galimas suprojektuotu vietinės reikšmės keliu, antstolių faktinių aplinkybių protokolai, UAB „Geokomanda“ 2023 m. gegužės 3 d. aiškinamasis raštas, kuriame nurodoma, kad patekimas į ieškovių žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), galimas vakarinėje pusėje nuo Minsko plento, byloje esantis www.geoportal.lt situacijos planas, kuriame matyti, kad faktiškai egzistuoja privažiavimai iš dviejų pusių prie ieškovių sklypo. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesprendžia bylos iš esmės, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, neišnagrinėjus bylos iš esmės negalima padaryti išvados, kad ieškovės į savo žemės sklypą gali pateikti išimtinai tik per atsakovių žemės sklypą. Ieškovės neįrodė akivaizdaus būtinumo laikinai sureguliuoti šalių santykius (CPK 178 straipsnis), taip pat, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės nebeturės galimybės pateikti į savo žemės sklypą. Vien tai, kad buvo nusistovėjusi situacija, kurią atsakovės, be kita ko, ginčija, kad ieškovės į joms priklausančius žemės sklypus patekdavo tik per atsakovių žemės sklypą, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir varžyti atsakovių nuosavybės teisių šioje proceso stadijoje. Privažiavimo patogumas negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovių deklaratyvūs ir hipotetiniai argumentai dėl negalėjimo sutvarkyti (šienauti ar kitaip prižiūrėti) žemės sklypo ir iš to galimai galinčių kilti pasekmių, taip pat specialiųjų tarnybų privažiavimo prie ieškovių žemės sklypo laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu esant galimybei ieškovėms privažiuoti prie jiems priklausančio sklypo kitais būdais (mažiau patogiais), įpareigojimas atsakovėms pašalinti kliūtis, trukdančias ieškovėms naudotis faktiškai egzistuojančiu keliu atsakovių sklype, yra neproporcingas.

23. Pažymėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo apie atsakovėms priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jame nėra registruoti jokie juridiniai faktai (įpareigojantys leisti greta esančio žemės sklypo savininkams per atsakovių sklypą patekti į jiems priklausantį sklypą). Ieškovės teigia, kad toks įpareigojimas buvo įtvirtintas žemės sklypo kadastro duomenyse. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant tarpinį procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos bus atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, taigi šiuo atveju į klausimą, ar žemės sklype buvo nustatyti nurodomi įpareigojimai bus atsakyta, išnagrinėjus ginčą iš esmės.

24. Paminėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašo taikyti prevencinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti atsakoves pašalinti nuo kelio savavališkai pastatytas užtvaras ir uždrausti atsakovėms kliudyti pravažiuoti transporto priemonėms į ieškovių žemės sklypą, kad nebūtų padaryta žala ieškovėms (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktai). Tačiau ieškovės nėra pareiškusios prevencinio ieškinio, reikalaujama tik nustatyti atsakovių sklype servitutą, taigi iš esmės ieškovių prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra skirtas užtikrinti patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, be to, kaip jau nurodyta, ieškovės neįrodė būtinumo laikinai sureguliuoti šalių santykius taikant laikinąsias apsaugos priemones. Taip pat paminėtina, kad prašomos laikinosios priemonės (jų taikymo pasekmės) sutampa su patikslinto ieškinio reikalavimo turiniu, t. y. neišsprendus bylos dėl servituto nustatymo, ieškovės galėtų naudotis atsakovių žemės sklypu. Tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turi būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu, laikinosiomis apsaugos priemonėmis neturi būti siekiama išspręsti ginčą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad, ieškinio patenkinimo atveju, teismo sprendimas, nenustačius atsakovėms įpareigojimo ir draudimo kaip laikinosios apsaugos priemonės, negalės būti įvykdytas ar bus apsunkintas jo įvykdymas.

25. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemonės yra pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniai, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Urmila Valiukienė