Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2907-865/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-29
Bylos Nr.
1-2907-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39692-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
G. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2907-865/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39692-2019-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorui Dariui Burbuliui,kaltinamajam G. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota bei faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

teismas,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 08.45 val., Talino g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW v/n (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.76 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei parodė, kad buvo su draugais picerijoje, šiek tiek išgėrė. Po to, prie jų priėjo du nepažįstami jam žmonės, susipažino, pabendravo. Paskui, jis vienas išėjo iš kavinės į lauką, atsisėdo į automobilį ir užmigo. Po to, atėjo draugai su tais nepažįstamais ir pradėjo tarpusavyje konfliktuoti. Tada draugai paprašė nuvairuoti į namus, jis sutiko, buvo ką tik nubudęs, todėl nelabai blaivus. Talino gatvėje jį sustabdė policijos ekipažas. Kaltinamasis papildomai nurodė, kad automobilyje kartu su juo buvo dar du draugai. Automobilis priklauso tėvui, kuris buvo įvertintas 3 200 eurų suma. Pažymėjo, kad vairuotojo teises turi, išsilaikė š. m. vasario mėn. Be to, pažymi, jog kai buvo išėjęs iš kavinės į automobilį, variklis užvestas nebuvo. Parodė, kad gyvena su tėvais ir broliu. Pažymėjo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi bei apgailestauja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2019 m. rugsėjo 15 d. įtariamuoju apklaustas G. K. parodė, kad jam pareikštą įtarimą suprato ir kaltu prisipažįsta. 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 22.00 val. tėvui V. K. priklausančiu automobiliu BMW v/n (duomenys neskelbtini) atvažiavo pas savo draugą R., pavardės nežino, gyv. (duomenys neskelbtini), gatvės pavadinimo neprisimena. Automobilį pastatė ir nuėjo pas draugą. Planavo likti pas jį nakvoti. Paskui su R. ir kitais draugais nuėjo į šalia esančią piceriją pavalgyti. Ten pavalgė ir išgėrė alaus. Kavinėje išgėrė tris bokalus alaus. Paskui kavinėje įvyko incidentas ir norėdamas išvengti incidento nutarė visgi išvažiuoti jo automobiliu namo. Nesijautė girtas ir sėdo už mašinos vairo. Nusprendė, kad važiuos iki jo namų. Važiuojant pamatė, kad paskui jo automobilį važiuoja ir seka nepažįstamas automobilis. Todėl nusprendė nevažiuoti namo, o važiuoti toliau gatve. Važiuojant Talino gatve jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai liepė papūsti į alkotesterį. Pirmą kartą pripūtė 1.76 promiles, o antrą kartą virš 2 promilių. Vėliau jį pristatė į komisariatą, o automobilį į aikštelę. Dėl to, kad vairavo girtas, jis labai gailisi (b. l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 15 d., nuo 18.30 val., jis dirbo kartu su vyr. patruliu V. L. pagal iš anksto patvirtintą grafiką, tarnybiniu automobiliu Opel v/n (duomenys neskelbtini) Patruliuodami apie 08.35 val., iš Vilniaus OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Fabijoniškių g. 2A iš picerijos išvažiavo automobilis BMW v/n (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas įtariama neblaivus. Nedelsiant reagavo į gautą pranešimą. Važiuodami Vilniuje, Talino gatve pastebėjo minėtą automobilį. Porininkas įjungęs šviesos ir garso signalą minėtą automobilį sustabdė. Jis išlipęs iš tarnybinio automobilio priėjo prie sustabdyto automobilio BMW v/n (duomenys neskelbtini). Priėjęs jis prisistatė, paaiškino vairuotojui sustabdymo priežastį. Kaip vėliau buvo nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo G. K. gim. (duomenys neskelbtini). Bendraudamas su G. K. jis pajuto, kad jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, akys paraudusios. Įtardamas, kad vairuotojas gali būti neblaivus jis jam patikrino alkotesteriu girtumą ir nustatė 1.76 promiles. G. K. paaiškino, kad vartojo alkoholinius gėrimus prieš pusantros valandos. Po maždaug 20 min. jis antrą kartą G. K. patikrino girtumą tarnybiniame automobilyje. Antrą kartą jam nustatė 2.07 promiles. Su pažeidimu G. K. sutiko (b. l. 38).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad automobilis BMW v/n (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. Šiuo automobiliu kartais naudojasi jo sūnus G. K., kai jis išvažiuoja į komandiruotes. 2019 m. rugsėjo 14 d., vakare sūnus G. K. jo leidimu paėmė automobilį BMW ir išvažiavo. Kitą dieną ryte paskambino sūnus ir pranešė, kad jis sulaikytas policijos, kad vairavo būdamas neblaivus. Apie tai jis nieko nežinojo, automobilį perdavė G. K. 2019 m. rugsėjo 14 d., jis buvo blaivus (b. l. 35).

Kiti byloje ištirti ir įvertinti įrodymai: 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 08.45 val., neblaivumo nustatymo akte nurodyti G. K., gim. (duomenys neskelbtini). neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARBL-0758 08:45 val. pirmo patikrinimo rezultatas: 1.76 promilės ir 09:07 val., antro patikrinimo rezultatas Nr. 2.07 promilės (b. l. 11). VĮ Regitra duomenimis automobilis BMW v/n (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). VšĮ Emprekis pateiktais duomenimis automobilio BMW 330, Universalo, dyzelino, 2993 kūb. cm., 2005 m. gamybos vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2019 m. rugsėjo mėnesį 3400 eurų su PVM (b. l. 25).

Teismo motyvai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. K. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.76 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis G. K. teisiamajame posėdyje savo kaltę prisipažino visiškai, parodė, jog nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Be to, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, neblaivumo nustatyto aktas bei kiti bylos duomenys, todėl visi šie duomenys sutampa bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Taigi, kaltinamojo G. K. veika baigta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo G. K. atsakomybę švelnina prisipažinimas ir gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Kaltinamasis G. K. pateikė mamos D. K. prašymą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį mamos atsakomybėn.

Teisiamajame posėdyje galima laiduotoja, kaltinamojo mama D. K. teismui paaiškino, jog sutinka būti sūnaus G. K. laiduotoja. Pažymėjo, kad su G. K. yra labai geri santykiai bei stiprus ryšys. Teigia, jog sūnus visada jei pasisako, kur ir su kuo būna. Pažymi, jog aptariamo įvykio metu per daug pasitikėjo sūnumi, tačiau nurodo, jog jis tikrai vertina tai ką jam pasako. Papildomai, nurodė, jog brolis yra jaunesnis (duomenys neskelbtini) metais. Dirba (duomenys neskelbtini). Nėra nei teista nei bausta. Nurodo, jog G. K. po mokyklos ketina toliau mokytis, stoti į universitetą. Taip pat, parodė, kad su sutuoktiniu išlaiko du vaikus. Nurodo, kad sukasi kaip gali, todėl tėtis ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog brolis užsiima futbolu, todėl tam yra nemažos išlaidos. Tiki, kad jos sūnus G. K. daugiau nebenusikals. Jei teismas skirtų 1 000 eurų užstatą, ji pasiimtų paskolą ir tą sumą įneštų.

Rašytiniame prašyme D. K. nurodė, kad jai yra žinoma, jog G. K. kaltinamas vairavęs kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Yra žinoma, kad G. K. dėl jam pareikšto įtarimo yra davęs objektyvius ir faktinę situaciją visiškai atitinkančius parodymus. Be to, dėl padarytų veiksmų parodymus davė laisva valia, niekuo neverčiamas, atvirai, apie savo atliktus veiksmus, neklaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Nurodė, kad jai yra suprantamas ir aiškus G. K. pareikšto kaltinimo turinys ir veiksmų dėl kurių padarymo G. K. kaltę pripažino, esmę, padarymo aplinkybės ir pobūdis. Taigi, D. K., remdamasi G. K. prašymu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, prašo perduoti jai sūnų pagal laidavimą. Nurodo, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar teismo pasitikėjimo verti asmenys. Mano, jog visiškai atitinka teismo pasitikėjimo verto asmens sąvokos kriterijus. Kadangi yra G. K. mama, jie gyvena kartu. Dirba (duomenys neskelbtini) specialistės pareigose. Yra ambicinga ir reikli tiek savo, tiek kitų elgesio atžvilgiu, taigi užtikrina, kad dėtų maksimalias pastangas, kad G. K. elgesys atitiktų įstatymų reikalavimus ir jis nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Kartu su G. K. jie turi visas reikiamas galimybes bei sąlygas beveik nuolatos bendrauti gyvai, palaikyti nuolatinį tarpusavio ryšį, kadangi yra mama ir sūnus. Taigi yra pasiruošusi teikti G. K. visą reikalinga socialine, moraline pagalbą, atlikti nuolatine jo laisvalaikio bei užimtumo kontrolę, kad tiek laidavimo laikotarpiu, tiek jam pasibaigus, G. K. nepadarytų naujų nusikalstamų veikų. Pažymėjo, kad nėra teista bei netraukta drausminėn atsakomybėn, tačiau nurodo, kad vieną kartą yra baustą už nežymų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pažymi, kad G. K. visada atsižvelgia į jos nuomonę, patarimus, gerbia jos pastabas. Kitų savo kolegų yra apibūdinama ir vertinama kaip rūpestingas, atkaklus bei atsakingas žmogus. Nurodo, kad pati save laiko stipriu ir principingu žmogumi, gebančių pasiekti sau keliamus tikslus bei noru padėti kitiems. Taigi, neabejoja, jog gali daryti teigiamą įtaką kaltinamam jos sūnui G. K.. Pažymi, kad jos požiūriu ši sūnaus nusikalstama veika yra padaryta neapgalvotai ir spontaniškai. Su juos pagalba tokie lengvabūdiški ir neapgalvoti veiksmai ateityje nebepasikartos. Nurodo, kad G. K. objektyviai gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalis įtvirtina sąlygų visumą, kurioms esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

G. K. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Yra pagrindo manyti, kad G. K., atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo mama kuri sutinka būti laiduotoja, sūnų apibūdino teigiamai, jie kartu gyvena daug metų. Po šio įvykio jie abu kalbėjosi, sūnus dėl nusikalstamos veikos gailisi. Nusikalstama veika padaryta spontaniškai, lengvabūdiškai, todėl tokie veiksmai visiškai nėra būdingi jos sūnui G. K.. Taigi, šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad G. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis. Nagrinėjamu atveju G. K. laiduotoja prašo būti paskirta jo mama.

Teismo manymu, galima daryti pagrįsta išvadą, jog kaltinamojo mama yra verta teismo pasitikėjimo; teismo posėdžio metu ji nurodė kritiškai vertinanti sūnaus elgesį, nuoširdžiai jaudinosi dėl įvykio. Laiduotojos vertybinė orientacija pozityvi, asmenybė charakterizuotina teigiamai. Manytina, kad ji gali daryti G. K. teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Prokuroras prašė atleisti kaltinamąjį pagal laidavimą be užstato, kadangi kaltinamojo mama atitinka visas sąlygas, ji parodė, kad rūpinsis, kad tai daugiau nebepasikartotų, esant reikalui pasiryžtų įmokėti užstatą. Prokuroras nurodė, jog atsižvelgus į motinos pasiryžimą, tikėtina, jo ji kaltinamajam darys teigiamą įtaką, todėl šioje situacijoje užstatas nėra reikalingas. Taigi, nustačius visas BK 40 straipsnio 1 – 3 dalyse numatytas sąlygas G. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatymo nustatytam dvejų metų terminui, netaikant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi nagrinėjamą nusikalstamą veiką G. K. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad G. K. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, neteistas ir ankščiau nėra baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, todėl jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo termino vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad G. K. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2019 m. rugsėjo 15 d., kai jam buvo skirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, kurios savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 15 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje švelniausia bausmės rūšis yra bauda, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju G. K. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnyje, taikymo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas <...> priklauso tretiesiems asmenims <...>, teismas iš kaltininko <...> išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Iki 2019 m. balandžio 1 d. atsakomybę už vairavimą neblaiviu, kai nustatomas neblaivumas didesnis nei 1,5 promilės, buvo nustatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Pagal teismų praktiką darant Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2019 01 11 įstatymas Nr. XIII-1929 (nuo 2019 04 01)) numatytą veiką panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis nagrinėjamą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.76 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl automobilį pripažįsta nusikalstamos veikos priemone.

Netaikyti turto konfiskavimo teismas neturi pagrindo, kadangi siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus minėtą veiką, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamajame kodekse, automobilio konfiskavimas yra iš esmės būtinas (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-385-211/2017, Nr. 1A-242-870/2017).

Iš VĮ Regitra ir VšĮ Emprekis duomenų matyti, kad automobilio BMW 330, Universalo, dyzelino, 2993 kūb. cm., 2005 m. gamybos vidutinė rinkos kaina Lietuvoje 2019 m. rugsėjo mėnesį yra 3400 eurų su PVM. Be to, VĮ Regitra duomenimis automobilis BMW v/n (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. K. Pats kaltinamasis nurodė, jog automobiliu naudojasi ir kiti šeimos nariai, be to, visgi atsižvelgtina į tai, jog praeityje jis nėra baustas už panašius KET pažeidimus, nedirbantis, dėl to manytina, kad tikslingiau konfiskuoti mažesnę pinigų vertę nei yra automobilio vertė, t.y. konfiskuotina iš kaltinamojo 1000 Eur, t.y. dalis jam nepriklausančio automobilio vertės.

Dėl kardomųjų priemonių

G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

G. K. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 57), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

G. K. paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 55), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktais, 68 ir 71 straipsniais, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. ir 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas.

Paskirti kaltinamajam G. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei konfiskuoti 1000 Eur valstybės naudai.

Kaltinamajam G. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kaltinamajam G. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.

Kaltinamajam G. K. paskirtą kardomąją priemonę – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti G. K., kad

1. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas,

2. jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė