Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Cinino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, jam skirtas laisvės atėmimas 3 metams ir 2 mėnesiams.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas ir S. M. (S. M.), tačiau dėl jo apeliacinis skundas nebuvo paduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ginčijamo nuosprendžio išvadomis, kad byloje yra pagrindas konstatuoti nuteistiesiems inkriminuotų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamų veikų sudėtis. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, kelia tik skirtos bausmės tinkamumo klausimą, o būtent prašo skirti jam mažesnę bausmę, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes jis pripažino savo kaltę.

7. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

9. Pirmosios instancijos teismas E. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra konstatuojama tik tuomet, kai teismas nustato bent vieną iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamojoje veikoje dalyvavusius asmenis (kasacinė nutartis Nr. 2K-412/2014). Taigi, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra būtina sąlyga norint konstatuoti atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad kaltininko prisipažinimas yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas dar iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neigiamai (kritiškai) vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Tai parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-539/2006, 2K-130/2007, 2K-88/2008, 2K-38/2009, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-51-648/2019 ir kt.).

10. Nors nuteistasis E. B. tiek apeliaciniame skunde, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvirtino savo kaltę pripažinęs visiškai, vis tik jo parodymų analizė tokios išvados daryti neleidžia. Teisėjų kolegija vertino jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1, b. l. 172-173, 174-175, 178) bei teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme (b. 3, b. l. 2-4, 42). Nustatyta, kad E. B. parodymai nebuvo nuoseklūs, jis juos keitė priklausomai nuo byloje surinktų kitų duomenų, o būtent kito nuteistojo S. M. duotų parodymų turinio. E. B. nepripažino teismui vienos iš jam inkriminuotų nusikalstamos veikos padarymo esminių aplinkybių, o būtent veikimo bendrininkų grupe kartu su S. M., neigė pastarojo nusikalstamus veiksmus, nors tai patvirtino kiti byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo išsamiai aptarti bei pagrįstai įvertinti kaip patikimi įrodymai. Tuo pačiu spręstina, kad tokiu būdu E. B. siekė padėti bendrininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės bei sušvelninti savo paties teisinę padėtį. Todėl pagrindo išvadai, kad E. B. pripažino visas esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes, kad tai padarė savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas, nekonstatuodamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė.

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. B. bausmę, laikėsi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Buvo atsižvelgta į tai, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, taip pat į pagrįstai nustatytas 2 atsakomybę sunkinančias aplinkybes – E. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Taip pat atsižvelgta į byloje esančius duomenis apie E. B. ankstesnius teistumus (T. 2, b. l. 7-47) bei patraukimą administracinėn atsakomybėn (T. 2, b. l. 55-91). Prieš skundžiamo nuosprendžio priėmimą E. B. buvo teistas aštuoniolika kartų, taip pat ir už analogiškų nusikaltimų padarymą. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei mėnesiui po anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Iš to spręstina, kad neilgos trukmės ir netgi ilgesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės nepadarė E. B. teigiamos įtakos, nes jis ir toliau nusikalsdavo. Jis taip pat daug kartų baustas ir administracine tvarka, tame tarpe ir už nusižengimus nuosavybei. Piniginės nuobaudos, paskirtos administracine tvarka, teigiamos įtakos E. B. elgesiui taip pat nedaro, duomenų, kad jis baudas būtų sumokėjęs – nėra. E. B. niekur nedirba, užimtumo tarnyboje neregistruotas (T. 2, b. l. 92, 93). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nusikalstamų veikų darymas E. B. yra tapęs gyvenimo būdu. Įvertinusi šias aplinkybes, taip pat tai, kad yra padarytas baigtas apysunkis nusikaltimas nuosavybei panaudojant fizinį smurtą prieš asmenį, E. B. veikė tiesiogine tyčia, pagrobtas 900 Eur vertės turtas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, labai nežymiai viršijanti sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1,5 mėnesio), negali būti vertinama kaip aiškiai per griežta, tad šiuo aspektu jos paskyrimas nepažeidžia BK 54 straipsnio 2 dalies bei kitų baudžiamojo įstatymo nuostatų, susijusių su bausmės paskyrimu.

12. Vadovaujantis draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (lot. non reformatio in peius) principu dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisakys, ar E. B. paskirta bausmė nėra per švelni.

13. Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti 2019 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, tad jis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.