Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamiesiems E. B. ir jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei, S. M. ir jo gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 1) Vilniaus apygardos teismo 2001-06-15 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; 2) Druskininkų miesto apylinkės teismo 2003-01-09 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams; 3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004-02-13 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyniems mėnesiams; 4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-01-28 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; 5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-04-21 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams; 6) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-08-23 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimu; 7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-03-28 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams; 8) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-01-24 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 25 parų areštu; 9) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-08-26 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta šešių mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme; 10) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008-09-10 nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimu; 11) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-06-28 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; 12) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-14 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme; 13) Vilniaus metų 3 apylinkės teismo 2011-04-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme vieneriems metams keturiems mėnesiams; 14) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-23 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme; 15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-09-28 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme; 16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-28 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausme; 17) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-05 nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį dvejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme; 18) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys nusikalstamos veikos) galutine subendrinta trejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose; 2017-10-27 paleistas iš Vilniaus pataisos namų atlikęs bausmę,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje;

S. M. (S. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas: 1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 1996-06-14 nuosprendžiu pagal BK 148 straipsnio1 dalį šešeriems metams laisvės atėmimo; Vilniaus apygardos teismo 1996-11-11 nuosprendžiu veika perkvalifikuota į BK 272 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius 1995-12-21 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalį, neatlikta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė treji metai aštuoni mėnesiai dešimt dienų laisvės atėmimo; 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-02-12 nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo; 3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-04-01 nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį penkeriems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; Vilniaus apygardos teismo 2003-06-24 nutartimi veika perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta bausmė treji metai laisvės atėmimo; 4) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007-03-13 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; 5) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-27 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; 6) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-07-18 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto; 7) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-14 nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį vieneriems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo; 8) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendžiu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo; 9) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-08-13 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį vieneriems metams devyniems mėnesiams laisvės atėmimo; 10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-14 nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį dvejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo; 11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-13 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta bausme dvejiems metams laisvės atėmimo; 12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-03 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme; 13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-14 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį galutine subendrinta vienerių metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme, 2017-10-02 paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Analogiškus parodymus liudytojas A. S. davė ikiteisminiame tyrime, papildomai nurodęs, kad nukentėjusysis jam rodė tuščią kuprinę, kurioje buvo tik nešiojamo kompiuterio įkroviklis. (1 tomas, 31-32 b. l.)

Mobiliojo ryšio operatorius UAB TELE2 pateikė duomenis, kad laikotarpiu nuo 2018-01-22 iki 2018-02-05 telefonu, kurio individualus numeris 35418707256721, savininkas P. T., naudojosi asmuo, kurio abonentinis numeris 864863593, tai yra, J. S.. (1 tomas, 35, 47, 59 b. l.)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės R. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-11-12 apie 04.50 val. patruliavo, gavo budėtojo pranešimą, jog Naugarduko g. 91, Vilniuje, pranešėjas pamatė, kaip vienas vyras vejasi kitus du vyrus, pranešėjas vieną asmenį sulaikė. Atvykus į vietą pasitiko P. T., kuris nurodė, jog laukė traukinio, prie viešojo tualeto jį užkalbino du vyrai ir pasiūlė pavartoti alkoholinių gėrimų. Nusipirko degtinės, kartu išgėrė, tada vienas vyras trenkė P. T. į veidą, pagriebė rankinę su nešiojamuoju kompiuteriu ir pradėjo bėgti. P. T. pradėjo juos vytis, pranešėjas padėjo sulaikyti vieną iš sugėrovų S. M., kitas pasišalino, pagrobęs kompiuterį ir ištraukęs iš piniginės pinigus apie 300 eurų, piniginę bėgdamas išmetė. Taip pat pranešime nurodyta, kad P. T. akivaizdžiai girtas, iš jo burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, pabėgusio vyro požymių neprisimena. (1 tomas, 15 b. l.)

Iš alkoholio matuoklio Alkotest 6810 Nr. ARAA-0133 duomenų matyti, kad 2017-11-12 05.14 val. S. M. nustatytas 0,16 promilės neblaivumas, 2017-11-12 05.12 val. P. T. nustatytas 1,55 promilės neblaivumas. (1 tomas, 67, 29 b. l.)

Patikros sertifikate Nr. 0631117 nurodyta, kad jis galioja iki 2018-02-18. (1 tomas, 27 b. l.)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju S. M. parodė, kad 2017-11-12 apie 01.00 val. Vilniaus geležinkelio stoties teritorijoje prie jo priėjo du nepažįstami asmenys, iš kurių vienas, kaip dabar žino, buvo P. T.. Pastarasis paklausė, kur galima nusipirkti alkoholinių gėrimų, jis pasakė ir parodė, visi trys nuėjo į visą parą dirbančią alkoholinių gėrimų parduotuvę, į kurią užėjo P. T. ir kitas, jam nepažįstamas, asmuo ir nusipirko butelį degtinės ir alaus. Visi trys nuėjo link geležinkelio stoties į skersgatvį, abu vyrai gėrė alkoholinius gėrimus, o jis tik pilstė, tačiau pats negėrė. Kai vyrai baigė gerti, jis nuėjo atlikti gamtinių reikalų, o atsisukęs pamatė, jog nepažįstamas asmuo grumiasi su P. T.. Jis apsisuko ir nuėjo link gatvės, po to pamatė, kaip pro jį prabėgo nepažįstamasis. Netrukus prie jo (S. M.) pribėgo Petras ir puolė jį mušti, reikalaudamas atiduoti „laptopą“, telefoną ir pinigus. Atsakė, kad nieko neturi, nes nieko neėmė. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai ir jį pristatė į policiją. P. T. jis jokių smūgių rankomis nesudavė ir niekaip jam neatminėjo galimybės priešintis. Nurodė, kad nepažįstamą asmenį galėtų atpažinti, apibūdino buvusį apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ilgais tamsiais plaukais, apsirengusį džinsinėmis kelnėmis ir tamsios spalvos striuke. (1 tomas, 74 b. l.)

Papildomai apklaustas įtariamuoju S. M. davė parodymus, analogiškus duotiems teisiamajame posėdyje. (1 tomas, 76, 80 b. l.)

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju E. B. parodė, kad 2017-11-12 su S. M. buvo Vilniuje, stoties viešajame tualete. Prie jo priėjo nukentėjusysis ir paklausė, ar žino, kur yra artimiausia parduotuvė nusipirkti išgerti. Kaip asmuo atrodė, neprisimena, pamena, kad turėjo nemažą rankinę ar kuprinę. Atsakė, kad draugas parodys, nes vietinis. Tuo metu priėjo S. M., nuvedė į naktinę parduotuvę. Gatvės pavadinimo nežino ir neprisimena, nes buvo nemažai išgėręs. Visi trys užėjo į naktinę parduotuvę, nukentėjusysis pirko alkoholį, atsiskaitinėjo grynaisiais. Kai išsitraukė piniginę, pamatė joje nemažai grynųjų, tuo metu jam ir S. M. kilo mintis, kad reikia paimti iš nukentėjusiojo tuos pinigus. Jis ir S. M. seni pažįstami, tad užteko žvilgsnio, jog suprastų vienas kitą, kad jiems reikia tų pinigų. Nusipirkę alkoholio vartojo jį netoli parduotuvės ant suoliuko. Nukentėjusysis S. M. prasitarė, kad turi su savimi nešiojamą kompiuterį, o kad turi telefoną – nežinojo. Išgėrus degtinę nusprendė, kad pats laikas gauti pinigų, tad jis (E. B.) pargriovė nukentėjusįjį nuo suoliuko, ir abu su S. M. pradėjo kraustyti nukentėjusiojo kišenes. Nukentėjusysis „nesidavė“, spurdėjo, dėl to jis ir Sergejus kelis kartus sudavė smūgius nukentėjusiajam į šonus ir jis (E. B.) rado telefoną ir piniginę su pinigais, o Sergejus paėmė kompiuterį iš kuprinės, ir abu pradėjo bėgti. Bėgo takeliu tarp pastatų, S. M. atsiliko, matė, kad jį kažkas pagavo, kas privažiavo su mašina, o jis iš įvykio vietos nubėgo į kitą gatvės pusę ir su taksi grįžo į stotį. Čia iš nukentėjusiojo piniginės ištraukė 300 eurų, piniginę išmetė. (1 tomas, 172-173 b. l.)

Papildomai apklaustas ikiteisminiame tyrime E. B. parodė, kad nukentėjusįjį pargriovė ant žemės, kelis kartus ranka sudavė į šoną, ir šis jau nebesipriešino, S. M. buvo apie tris metrus nuo jų. Jam vienam kilo mintis apiplėšti, su Sergejumi nesitarė, ankstesnėje apklausoje nurodė Sergejų, nes galvojo, kad Sergejus jį išdavė policijai ir norėjo atkeršyti. Kai nukentėjusysis nesipriešino, jam iš kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną „Sony“, toje pačioje kišenėje rado ir piniginę. Kai ją ištraukė, vyras pradėjo šaukti, kad paliktų bent jo asmens dokumentus, tad atidaręs piniginę ištraukė pinigus 300 eurų po 50 eurų, piniginę numetė į šalį sakydamas nukentėjusiajam „žiūrėk, kur išmetu“. Vyras ant nugaros turėjo kuprinę, kol vyras gulėjo ant žemės, jis iš kuprinės ištraukė nešiojamą kompiuterį. S. M. visą laiką buvo šalia, ištraukęs kompiuterį, pasakė Sergejui „bėgam“. Abu pradėjo bėgti, išgirdo, kaip apiplėštas vyras pradėjo šauktis pagalbos. Sergejus atsiliko, nes turi širdies ligą, jis (E. B.) numetė nešiojamą kompiuterį į krūmus, susistabdė taksi ir išvažiavo į autobusų stotį, kur išsinuomojo viešbutį, o ryte nuvažiavo pas Savanorių prospekte gyvenantį draugą Saulių. Sauliui pasakė, kad turi parduoti mobilaus ryšio telefoną. Abu nuvažiavo į autobusų stotį susitikti su Sauliaus drauge, Saulius supažindino su moterimi, kuri už 20 eurų iš jo įsigijo telefoną „Sony“. Pagrobtus 300 eurų išleido savo reikmėms. Pardavęs telefoną grįžo į tą vietą, kur buvo palikęs kompiuterį, jo nerado ir pagalvojo, kad pasiėmė nukentėjusysis. (1 tomas, 174-175 b. l.)

Nukentėjusysis P. T. pareiškė civilinį ieškinį 900 eurų turtinei ir 300 eurų neturtinei žalai atlyginti. (1 tomas, 24 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais minėtoje BK 180 straipsnio 1 dalyje. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Sumanymas pagrobti svetimą turtą gali kilti tiek prieš panaudojant smurtą, tiek smurto panaudojimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015).

Atkreiptinas dėmesys, kad teismai pripažįsta įrodymais tik įstatymų nustatyta tvarka teisėtais būdais gautus duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, pagal kurias teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kadangi nagrinėjamoje byloje tiesioginių įvykio liudytojų nėra, itin svarbią reikšmę įgauna nukentėjusiojo parodymai. Teismas sutinka su kaltinamųjų ir jų gynėjų teiginiu, kad nukentėjusysis P. T. įvykio metu buvo neblaivus. To neneigia ir nukentėjusysis, tą patvirtina bylos duomenys (1 tomas, 29 b. l.). Tačiau šiuo atveju nukentėjusiojo parodymai, nepaisant jo neblaivumo, yra išsamūs, nuoseklūs, jie nekelia abejonių dėl jų objektyvumo, kadangi iš esmės nukentėjusiojo parodymų nepaneigia ir pačių kaltinamųjų parodymai, o juos patvirtina liudytojo A. S. parodymai. Todėl teismas konstatuoja esant pagrindą nukentėjusiojo P. T. parodymus vertinti kaip patikimus: apklausų ikiteisminiame tyrime ir teisme metu pastarasis kategoriškai patvirtino, kad alkoholį gėrė visi trys, kad vienas iš kaltinamųjų sugriebė jį už kaklo ir laikė, kitas kaltinamasis tuo metu kraustė kišenes, abu kaltinamieji sudavė jam smūgius. Taip pat nukentėjusysis paminėjo, jog užpuolimo metu girdėjo kaltinamųjų pokalbį, jog jie išvažiuos į Klaipėdą ir jų niekas nesuras. P. T. nuosekliai parodė, kad, jo manymu, kompiuterį iš kuprinės ištraukė E. B., nes buvo greitesnis, o sulaikyti jam pavyko S. M., nes jį pirmąjį pasivijo. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo A. S. parodymai. Liudytojas patvirtino matęs bėgantį asmenį, matęs ir kitą, jį besivejantį, šaukiantį, kad jį apvogė. Liudytojas patvirtino ir aplinkybę, kad tai jis sulaikė S. M., o nukentėjusysis pribėgo jau vėliau ir kaltinamojo nemušė. Baudžiamojoje byloje esanti S. M. pateikta epikrizės patvirtina, kad kaltinamasis serga kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad epikrizėje nurodoma ir tai, jog ligos prognozė neaiški dėl abejotino gydymosi režimo laikymosi ambulatoriškai (2 tomas, 194-195 b. l.), ir nei vienoje iš epikrizių nėra konstatuota, jog S. M. negali bėgioti. Tai, kad dėl ligų S. M. galimybės bėgti greitai yra apribotos, savaime nereiškia, kad jis negali bėgti ir nebėgo. Todėl akivaizdu, kad S. M. paaiškinimai, kad jis negalėjo dalyvauti apiplėšime ir negalėjo pabėgti dėl sveikatos, paneigti kitais byloje nustatytais įrodymais. Teismas pažymi, kad nors S. M. neblaivumas nustatytas ženkliai mažesnis nei nukentėjusiojo, vis tik aplinkybę, kad degtinę gėrė visi kartu (leisdami stiklinę ratu), patvirtino ir E. B.. Tai, kad S. M. buvo daug blaivesnis nei nukentėjusysis, nors ir gėrė kartu, leidžia daryti išvadą, kad S. M. daugiau apsimetė, sudarė regimybę, kad geria kartu, tuo siekdamas nesukelti nukentėjusiajam įtarimo dėl sugėrovų ketinimų. E. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai, kad jis ir S. M. seni pažįstami, tad užteko žvilgsnio, jog suprastų vienas kitą, kad jiems reikia nukentėjusiojo pinigų, t.y. kad sumanymas apiplėšti kilo abiem kaltinamiesiems ir jie vienas kitą suprato be žodžių, kad išgėrus degtinę, buvo priimtas abipusis sprendimas, jog jau laikas atimti iš nukentėjusiojo jo turtą, taip pat ir nurodyti jų veiksmai: kad E. B. pargriovė nukentėjusįjį, o kišenes jam kraustė abu kaltinamieji ir abu sudavė smūgius bandančiam ištrūkti nukentėjusiajam, iš esmės atitinka ir nukentėjusiojo nurodytas apiplėšimo aplinkybes. Taip pat, kaip minėta, nors S. M. iš tiesų turi sveikatos problemų, tačiau tai, kad jis bėgo iš nusikaltimo vietos (nors nurodo dėl sveikatos negalintis bėgioti), patvirtino ir visiškai nesuinteresuotas liudytojas A. S.. Taigi nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai leidžia padaryti išvadą dėl S. M. dalyvavimo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo S. M. išreikšta pozicija, kad jis nedalyvavo nusikaltime, laikytina jokiais įrodymais nepatvirtinta, nes netgi paties šio kaltinamojo parodymai apie kaltinimo aplinkybes leidžia daryti išvadą, jog jis yra nusikaltimo bendrininkas. Kritiškai vertintini ir S. M. argumentai, esą jo nedalyvavimą apiplėšime patvirtina tai, kad pas jį nebuvo rasta jokių nukentėjusiajam priklausančių daiktų. Ši aplinkybė nėra būtinasis apiplėšimo požymis, be to turtą kaltinamasis galėjo išmesti bebėgdamas, kita vertus, vienas iš bendrininkų iš viso nebuvo tuo metu pagautas.

Pažymėtina, kad šioje byloje ginčas kyla tik dėl tos aplinkybės, ar kaltinamasis E. B. inkriminuotą nusikalstamą veiką įvykdė vienas, ar veikdamas bendrininkų grupėje su kaltinamuoju S. M.. Teismo vertinimu, šioje kaltinimo dalyje realią padėtį apibūdina ir paties kaltinamojo S. M. parodymai. Apklausiamas teisme jis aiškiai parodė, kad po alkoholinių gėrimų vartojimo, kai jis pats teišgėrė apie trečdalį butelio alaus ir nuėjo nusilengvinti, o nukentėjusysis nuėjo tuo pačiu reikalu į kitą pusę, jis (S. M.) atsisuko ir pamatė, kad E. B. (pastarąjį ikiteisminio tyrimo metu S. M. įvardijo kaip nepažįstamą asmenį) su nukentėjusiuoju guli ant žemės ir vyksta grumtynės. S. M. nedviprasmiškai patvirtino, jog suprato, kas vyksta, kadangi žinojo, jog E. B. turi polinkį vogti. Teismo vertinimu, reikšminga šiuo atveju ta aplinkybė, kad S. M. tuo momentu nesiėmė jokių veiksmų, jog sukliudytų E. B. daryti nusikaltimą. Ir net E. B. šalinantis iš įvykio vietos bei raginant jį bėgti kartu, S. M. tokiems E. B. veiksmams nesutrukdė, leido pasišalinti, o pats nepabėgo tik todėl, kad bėgioti jam neleidžia sveikata.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Veikti bendrai gali būti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, tai yra, iki bus pasiektas norimas rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-103/2008; 2K-5/2009; 2K-214/2011; 2K-271-303/2016; 2K-349-648/2017). Visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš jų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą, o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-163-648/2015, 2K-271-303/2016).

Viso įvykio metu buvęs S. M. ir E. B. aktyvus elgesys parodo abiejų bendrininkų ypač įžūlų ir cinišką požiūrį į nukentėjusįjį, jų norą elgtis savavališkai, ignoruojant visuotinai priimtas moralės bei dorovės normas. Matydami, jog nukentėjusysis yra neblaivus ir ieško galimybės prieš išvykstant traukiniui dar išgerti, abu kaltinamieji lydi jį iki parduotuvės, kartu vartoja nukentėjusiojo nupirktus alkoholinius gėrimus (minėta, kad ir kaltinamajam S. M. yra nustatytas nors nežymus, 0,16 promilės, neblaivumas), o po to, panaudodami smurtą, užvaldo jo turtą.

Aukščiau minėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis S. M. ne tik pats atliko dalį smurtinių nusikalstamų veiksmų, bet taip pat ir matė visus neteisėtus veiksmus, E. B. atliktus prieš nukentėjusįjį, jiems neprieštaravo ir jų nesustabdė, tarpusavyje su E. B. bendravo. Kartu tai leidžia teigti, kad S. M. suvokė, jog vykdomas asmens plėšimas, ir savo tiek tiesioginiais, tiek ir konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą tokiems veiksmams, tai yra, dalyvavo bendroje nusikalstamoje veikoje, numatė šios veikos padarinius ir jų norėjo. Iš to seka išvada, kad tokios įrodytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog S. M. ir E. B., kaip dviejų nusikaltimo bendrininkų, tiesioginė tyčia ir susitarimas apiplėšti nukentėjusįjį kilo tuo metu, kai nukentėjusysis parduotuvėje atsiskaitinėjo už alkoholį, o kaltinamieji pastebėjo, jog nukentėjusiojo piniginėje yra gana daug pinigų, ir toji tyčia pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, o vėliau, jau betarpiškai pagrobiant nukentėjusiojo turtą, pasireiškė tiesioginiais veiksmais (smūgių sudavimu) bei apėmė bet kokio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį, siekiant palaužti šio pasipriešinimą ir užvaldyti jo turtą.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamieji E. B. ir S. M. veikė sutartinai, papildydami vienas kito veiksmus, nes kaltinamajam S. M. nukentėjusįjį sugriebus už kaklo ir šį laikant, kaltinamasis E. B. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną, kainuojantį 200 eurų, ir piniginę, iš kurios išėmė pinigus 300 eurų; nukentėjusiajam bandant priešintis, abu kaltinamieji sudavė jam smūgius rankomis, ir kaltinamasis E. B. iš nukentėjusiojo kuprinės ištraukė nešiojamąjį kompiuterį, kainuojantį 400 eurų, po ko abu kaltinamieji pabėgo – kaltinamasis E. B. su pagrobtais daiktais nubėgo kiemais į gatvę, susistabdė taksi ir iš įvykio vietos išvažiavo, o kaltinamąjį S. M., kurį vijosi P. T., sulaikė liudytojas A. S..

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog visiškai įrodyta kaltinamųjų E. B. ir S. M. kaltė, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje ir panaudodami fizinį smurtą, atimantį nukentėjusiajam galimybę priešintis, pagrobė svetimą P. T. 900 eurų vertės turtą, tai yra, 2017-11-12 apie 04.50 val. Vilniuje, skersgatvyje tarp namų Naugarduko g. 91 ir 59, S. M. sugriebė nukentėjusiajam P. T. už kaklo ir šį laikė, o E. B. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną, iš kišenėje buvusios piniginės ištraukė 300 eurų, ir, nukentėjusiajam bandant išsivaduoti, abu kaltinamieji rankomis sudavė nukentėjusiajam nenustatytą smūgių kiekį ir po to kaltinamasis E. B. iš nukentėjusiojo kuprinės ištraukė 400 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį, bei abu kaltinamieji pasišalino iš plėšimo vietos, todėl abiejų kaltinamųjų veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų E. B. ir S. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe ir būdami recidyvistai.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. B., teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis daug kartų teistas (2 tomas, 7-2 b. l.), baustas administracinėmis nuobaudomis (2 tomas, 55-91 b. l.), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (2 tomas, 54 b. l.), 2001 metų kovą gydėsi Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (2 tomas, 53 b. l.), nėra įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą (2 tomas, 52 b. l.), niekur nedirba, neregistruotas užimtumo tarnyboje (2 tomas, 92, 93 b. l.), nusikalstamą veiką padarė nepraėjus mėnesiui po anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl darytina išvada, kad nusikalstamų veikų darymas yra E. B. gyvenimo būdas ir bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą sankcijos numatytos bausmės vidurkiui (BK 50 straipsnis).

Kaltinamajam E. B. kardomoji priemonė suėmimas paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-24 nutartimi paskelbus kaltinamojo paiešką, nenustatant suėmimo termino. E. B. vykdant teismo nutartį sulaikytas 2018-12-23 20.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-25 nutartimi E. B. paliktas galioti suėmimas, nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, skaičiuojant nuo 2018-12-23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-22 nutartimi E. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019-01-23. Sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas E. B. įskaitytinas į bausmės laiką (BK 65, 66 straipsniai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. M., teismas atsižvelgia, kad jis dirba (2 tomas, 197 b. l.), taip pat daug kartų teistas (1 tomas, 113-120 b. l.), baustas administracinėmis nuobaudomis (1 tomas, 148-164 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligomis neserga (1 tomas, 145, 146, 147 b. l.), taip pat, kaip ir E. B., S. M. nusikalstamą veiką padarė praėjus vos mėnesiui po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl darytina išvada, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam realią terminuotą laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnis). Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad S. M. 2016 m. ir 2017 m. persirgo miokardo infarktus (2 t., 194-195 b. l.). T.y. širdies liga jam nustatyta dar iki nusikalstamos veikos padarymo. Duomenų, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti užtikrinta tinkama jo sveikatos priežiūra, byloje nėra; juolab, kaip matyti iš kaltinamojo teistumo, liga jam buvo diagnozuota dar ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Kaltinamasis S. M. vadovaujantis BPK 140 straipsniu laikinai sulaikytas 2017-11-12 04.50 val. (1 tomas, 64 b. l.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui nuo 2017-11-13 (1 tomas, 85 b. l.), Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės 2017-12-12 12.03 val. nutarimu suėmimas pakeistas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 tomas, 102-104 b. l.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-24 nutartimi kaltinamajam S. M. paskelbta paieška ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nenustatant suėmimo termino. S. M. sulaikytas 2018-11-01 11.30 val., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-11-02 nutartimi suėmimas pakeistas į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iš sulaikymo jis paleistas 2018-11-02 12.10 val. Sulaikymo ir kardomojo kalinimo laikas S. M. įskaitytinas į bausmės laiką (BK 65, 66 straipsniai).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. T. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 900 eurų turtinės žalos atlyginimo už iš jo pagrobtus 300 eurų grynųjų pinigų, 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną ir 400 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį ir dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, 24 b. l.). Kadangi P. T. minėtų daiktų ir pinigų neteko dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų, daiktai ir pinigai jam negrąžinti, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir priteistinas solidariai iš kaltinamųjų E. B. ir S. M. (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Pareiškimo dalyje dėl neturtinės 300 eurų žalos atlyginimo P. T. nurodė, kad turėjo dvasinių išgyvenimų, papildomų rūpesčių dėl grįžimo iš Vilniaus į Mažeikius, į kuriuos vyko, nes ten yra jo gyvenamoji vieta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, tai yra,: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Neturtinė žala – tai pažeistos nukentėjusio asmens nematerialiosios vertybės, kurias įvertinant pinigine išraiška turi būti laikomasi pagrindinio principo – teisingumo, o taip pat sąžiningumo ir protingumo principų. Spręsdami šį klausimą, teismai privalo atsižvelgti į konkrečias faktines bylos aplinkybes ir taikyti atitinkamus kriterijus, kurių neišsamus išvardijimas pateiktas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės. Kiti reikšmingi kriterijai – žalą padariusių asmenų kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis, tai yra, kaltinamųjų E. B. ir S. M. tyčiniai smurtiniai veiksmai, kurie teisiškai įvertinti kaip apysunkis nusikaltimas. Kitos mažiau svarbios neturtinės žalos dydžio nustatymui aplinkybės yra nusikaltimo padarymo motyvai, tikslai, sąlygos, turėjusios įtakos nusikalstamam elgesiui, nuteistųjų asmenybes apibūdinantys duomenys, turtinė jų ir nukentėjusiųjų padėtis neturtinės žalos įvertinimas pinigine išraiška yra skirtingas, ir tai lemia konkrečių kiekvienos bylos aplinkybių visuma. Nors pripažintina, kad iš dalies paties nukentėjusiojo elgesys, t. y. alkoholio vartojimas, turimų daiktų demonstravimas pirmą kartą matomiems asmenims, buvo rizikingas, vis tik tai nesudaro pagrindo manyti, jog nukentėjusiajam nebuvo padaryta neturtinė žala. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad jis dėl nusikaltimo patyrė stiprius emocinius išgyvenimus, nusikaltimas smurtinis, padarytas nakties metu, nuošalioje vietoje, dviejų asmenų; daro išvadą, jog nukentėjusiojo P. T. nurodytas neturtinės žalos dydis neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams bei susiklosčiusiai teismų praktikai, todėl nėra pagrindo jį mažinti, ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės 300 eurų žalos atlyginimo tenkintinas.

Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti jo turėtas kelionės išlaidas. Nukentėjusysis gyvena ir dirba ne Lietuvoje. Į teismo paskirtą pirmą teisiamąjį posėdį 2018 m. spalio 10 d. P. T. atvyko, tačiau neatvyko nei vienas kaltinamasis (kaip ir neatvyko į vėlesnius teismo posėdžius, dėl ko buvo skelbiama jų paieška), todėl darytina išvada, kad priteisti P. T. jo turėtas kelionės išlaidas (2 t., b.l. 137-138). Nukentėjusiojo pateikti skrydžio bei nakvynės užsakymų duomenys patvirtina, kad jis buvo užsisakęs skrydį iš Londono į Vilnių 2018 m. spalio 9 d., ir iš Vilniaus į Londoną – spalio 10 d.; taip pat buvo užsisakęs vieną nakvynę (spalio 9-10 d.) „Vilnius city hotel“ viešbutyje. Nors nukentėjusysis pateikė tik užsakymų duomenis, tačiau minėta, jis buvo atvykęs į teismo posėdį, prašoma priteisti išlaidų suma nėra didelė (44,04 svarai, t.y. 38,04 euro (1 EUR ? 0,8636 GBP) už lėktuvo bilietus ir 30 eurų už nakvynę), todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ir šioje dalyje prašymas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297, 301–302, 304–305, 307–308, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2018 m. gruodžio 23 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t.y. 2019 m. kovo 6 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

E. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymą pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

S. M. (S. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2017 m. lapkričio 12 d. 04.50 val. iki 2017 m. gruodžio 12 d. 12.03 val. ir nuo 2018 m. lapkričio 1 d. 11.30 val. iki 2018 m. lapkričio 2 d. 12.10 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

S. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Priteisti iš E. B. ir S. M. solidariai nukentėjusiajam P. T. 900 (devynių šimtų) eurų turtinės žalos ir 300 (trijų šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti iš E. B. ir S. M. lygiomis dalimis nukentėjusiajam P. T. 68,04 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 4 centus) proceso išlaidų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.