Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „NovatioAI“ atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui,

vertėjams Anai Grečišnikovai (2023 m. lapkričio 15 d. parengiamajame teismo posėdyje) ir Giedriui Račkauskui (2024 m. sausio 17 d. teismo posėdyje),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NovatioAI“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas N. K. (toliau – ir darbuotojas, ieškovas) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jo prašymą praleidus kreipimosi į DGK terminą ir jo neatnaujinus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „NovatioAI“ (toliau – ir darbdavys, atsakovė, bendrovė): 1) 6 659,85 Eur turtinės žalos atlyginimo (skirtumas tarp mokėtino darbo užmokesčio ir jo gautų ligos pašalpų nedarbingumo laikotarpiu; 2) 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; 3) 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Papildomai teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad traumą patyrė būdamas darbe, kuomet užlipęs ant sulankstomų kopėčių, maždaug 2 metrų aukštyje, demontavo/montavo vamzdį, o kopėčioms pasislinkus nukrito nuo jų. Tuo metu patalpoje nieko daugiau nebuvo. Neįgalumo nustatymą sąlygojo kojos trauma, nors ir su ranka nėra visiškai gerai, nes ranka suaugo netinkamai. Paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo darbe akto nėra matęs, tačiau kreipdamasis į advokatą teisinės pagalbos jį, ko gero, turėjo. A. G., asmuo kuris vadovauja Vilniuje, gegužės mėnesį buvo atėjęs pas ieškovą į namus, prašė parašyti paaiškinimą dėl nelaimingo atsitikimo. Paaiškinimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe už ieškovą parašė jo žmona, jis jai diktavo, ką rašyti, pasirašė pats. Prašė žmonos dėl to, kad pats nelabai rašo lietuviškai. Nurodė, kad išėjo iš darbo savo noru 2022 m. lapkričio 21 d., ir įsidarbino į naują darbą tą patį mėnesį, santechniko pareigose. Paaiškino, kad dabartinis darbas nėra fiziškai sunkus, o ir šiuo metu jau nuo 2023 m. gruodžio mėn. gauna ir pensiją. Nurodė, kad el. paštu naudojasi, tačiau nepamena, ar juo gaudavo iš darbdavio kokius nors el. laiškus, tačiau patikino, kad tikrai tokiu būdu negavo nelaimingo atsitikimo darbe akto. Nurodyti, kada gavo iš darbdavio minėtą aktą ir kokiu būdu, tiksliai pasakyti negali, nes neprisimena, galimai tai buvo 2022 m. lapkričio mėn., kuomet fiziškai nuėjo parašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo savo noru. Patvirtino, kad 2022 m. liepos mėn. kreipėsi į advokatą, norėjo sužinoti, ar yra galimybė dėl patirtos traumos darbe gauti kompensaciją iš darbdavio.

Papildomai teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas ieškovui buvo išsiųstas el. paštu 2022 m. gegužės 23 d., kaip kad nurodyta akte. Pats faktas, kad ieškovas turėjo šį aktą, yra nenuginčytas, nes akivaizdu, kad jau liepos mėn. buvo perduotas advokatui. Paaiškino, kad 2022 m. liepos 14 d. ieškovas jau turėjo profesionalią teisinę pagalbą, todėl nesutikimo su nelaimingo atsitikimo darbe aktu galėjo išreikšti apskundimo termino (2 mėn.) laike, tačiau aktas nebuvo apskųstas, nors laiko buvo daug imant domėn ir tai, kad galima prašyti atnaujinti praleistą terminą aktui skųsti, vienok ir tokia teise pasinaudota nebuvo. Šiuo metu aktas yra įsigaliojęs, o aplinkybė dėl kopėčių trakštelėjimo ieškovo posėdžio metu įvardinta visiškai naujai, apie tai jis nekalbėjo nei paaiškinime, nei ieškinyje. Neapskundus akto, laikytina, kad ieškovas su aktu sutiko. Atsakovė pastebi, jog neįgalumą sąlygojo kitos diagnozės, kuriomis remiantis buvo įvertintas netekto darbingumo lygis, buvo vertinti esminiai faktoriai tokie kaip – kitų organų pažeidimai, onkologinės ligos, kraujotakos sistemos ligos. Darbuotojui tenka pareiga įrodyti, kad jis patyrė neturtinę žalą ir kad ją patyrė būtent dėl darbdavio neteisėtų veiksmų. Anot atsakovės, byloje nėra jokių atsakovės neteisėtus veiksmus pagrindžiančių duomenų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje keliamas materialinės atsakomybės pagal darbo teisę darbdavio atžvilgiu taikymo klausimas dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo. Žala, ieškovo šiuo atveju nukreipta į darbdavį, kildinama iš to, kad darbdavys ignoravo jam tenkančią pareigą sudaryti darbuotojui saugias ir nekenksmingas darbo sąlygas, ją pažeidė, o taip pat iš to, kad darbdavys pažeidė jam tenkančią pareigą sukurti darbuotojui saugią darbo vietą.

Susipažinus su ieškinio turiniu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, išklausius šalių paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais ir tenkinti jo reikalavimus ieškinio pareiškime nurodytų argumentų ir teismui duotų paaiškinimų pagrindu.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnių praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016). Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio nuostata reglamentuoja, kad darbo santykio dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų; kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 1 dalis nustatyto, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos.

DK 155 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmokos.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011). Iš darbo santykių subjektų materialinei atsakomybei atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Visos šios sąlygos yra privalomos ir bent vienos iš jų nebuvimas reiškia materialinės atsakomybės nebuvimą.

CK 6.283 straipsnio ,,Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju“, kuriuo remiasi ieškovas, numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą; šiuo atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos); šios nuostatos taikomos tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.250 straipsnis reglamentuoja neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus ir tik tuo atveju, jeigu yra įrodomos visos minėtos sąlygos tokiai žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-313/2018; kt.).

Bylos medžiaga nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai – ieškovas pagal 2022 m. vasario 25 d. darbo sutartį Nr. 28 nuo 2022 m. kovo 7 d. dirbo atsakovės įmonėje santechniko-montuotojo pareigose. Iš byloje pateikto darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis, registracijos žurnalo nustatyta, kad ieškovas 2022 m. kovo 7 d. pasirašytinai supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis. Byloje nekilo ginčo dėl darbo metu (2022 m. balandžio 23 d.) įvykusio nelaimingo atsitikimo fakto. Iš byloje pateikto atsakovės direktoriaus 2022 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 1 „Dėl dvišalės komisijos sudarymo nelaimingo atsitikimo tyrimui“ nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo, įvykusio 2022 m. balandžio 23 d. darbe, tyrimo komisijos nariais paskirti darbdavio atstovas direktorius P. M. ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai I. J.. Tyrime dalyvavo ir trečias, ne su darbdaviu susijęs, asmuo – UAB ,,Verslo aljansas“ darbo saugos centro specialistė R. Š.. Byloje, be kita ko, pateiktas ieškovo pasirašytas, jo sutuoktinės jam pačiam padiktavus surašytas, paaiškinimas, kuriame jis nurodė kad „2022 m. balandžio 23 d. 8.05 val. darbe, komandiruotėje Vokietijoje, nukritau nuo maždaug 2 metrų aukščio, nuo sulankstomų kopėčių, bei patyriau ilgalaikius lūžius. V. R. su mašina nuvežė mane iki ligoninės esančios Berlyne. Ligoninėje man atliko operaciją ir likau joje gydytis: 2022 balandžio 23 d. – 2022 m. balandžio 29 d. Diagnozės: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“. Kaip nurodė, teismo posėdžio metu ieškovas, šį paaiškinimą už jį rašė jo žmona jam diktuojant. Ieškovas to priežastimi nurodė ne negalėjimą pačiam jį surašyti (byloje nėra duomenų, kad jis fiziškai negalėjo tai padaryti), o tai, kad jis menkai moka rašyti lietuviškai. Taigi, tokį pasirinkimą lėmė paties ieškovo apsisprendimas, kurį sąlygojo išskirtinai subjektyvios priežastys. Ieškovas posėdžio metu teismą patikino, jog perskaitė tai, ką žmona surašė, ir pasirašė. Netikėti tuo, teismas jokio pagrindo neturi.

Iš byloje pateikto 2022 m. gegužės 17 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2022 m. balandžio 23 d. 08.05 val. 3.2 punkte nurodyta, kad pakenkimo sveikatai diagnozė yra (duomenys neskelbtini). 3.3. punkte nurodyta, kad sužalota kūno dalis – keletas kūno dalių, sužalota kairė koja ir kairė ranka. 4 akto punkte „Nelaimingo atsitikimo aplinkybės“ nurodyta „2022 m. balandžio 23 d. 8 val. 05 min., darbuotojas N. K., dirbdamas komandiruotėje Vokietijoje, Berlyne, susižeidė darbo vietoje, nukritęs nuo kopėčių, maždaug iš dviejų metrų aukščio. Kopėčios buvo sulankstomos, darbuotojas neatsargiai statydamas koją ant laiptelio, paslydo ir nukrito. V. R. nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę, esančią Berlyne, kur buvo nustatyta kairės rankos ir kairės kojos lūžiai. N. K. buvo operuotas ir gydytas Vokietijoje iki 2022 m. balandžio 29 d. Vėliau Lietuvoje tęsė gydymą <...>. 2022 m. gegužės 11 d. buvo gautas raštas iš gydymo įstaigos apie traumos sunkumą. Pakenkimas sveikatai nepriskiriamas prie sunkių“. 10 akto punkte „Nelaimingo atsitikimo priežastys“ nurodyta, kad saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas. Pažeista: Kopėčių naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2,24 punktas „Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiiminėti pašaliniais darbais, nekalbėti su pašaliniais“. Nelaimingo atsitikimo darbe akto pabaigoje nurodyta, kad aktas ieškovui išsiųstas 2022 m. gegužės 23 d. el. paštu.

2022 m. gegužės 17 d. surašytame nelaimingo atsitikimo darbe akte nėra nustatyta jokia darbdavio kaltė dėl nelaimingo atsitikimo. Akte pažymėta, kad įvykį lėmė saugos ir sveikatos norminio teisės akto reikalavimų pažeidimas - pažeista kopėčių naudojimo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 2 24 p. „Darbo metu būti dėmesingam, atidžiam, atsargiam, neužsiiminėti pašaliniais darbais, nekalbėti su pašaliniais“, t. y. konstatuotas paties darbuotojo neatsargumas.

Teismas neabejoja, kad su šiuo aktu ieškovas buvo supažindintas ir, tikėtina, jame nurodytu būdu – išsiuntus jį ieškovui jo nurodytu el. pašto adresu. Ieškovas posėdžio metu pripažino, kad tai jo pašto adresas, tačiau atsakydamas į tikslinančius teismo klausimus mėgino išvengti tiesaus ir aiškaus atsakymo į klausimus, ar gavo aktą tokiu ar kokiu kitu būdu. Ieškovas mėgino išvengti ir atsakymų į kitus teismo užduotus klausimus, susijusius su ginčo aplinkybėmis, kurie jam akivaizdžiai galėjo būti nenaudingi.

Akcentuotina tai, kad ieškovas, nors ir teigė posėdžio metu, kad negali įvardinti šio akto gavimo datos, jo gavimo fakto iš esmės neginčijo. 2022 m. liepos 14 d. kreipdamasis į advokatą teisinės pagalbos, o vėliau ir pastarajam 2023 m. sausio 26 d. kreipiantis su pretenzija į darbdavį, kuriame šis aktas minimas, akivaizdu, kad aktas jau buvo ieškovo žinioje, nes advokatas patvirtino jo kopiją, nenurodydamas patvirtinimo datos, kas neatitinka Lietuvos advokatūros advokatų tarybos patvirtintų Nuorašų tvirtinimo ir registravimo tvarkos aprašo 5.2 p. reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų „Dėl nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ 80 punkte nurodyta, kad skundą dėl įvykio darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui darbuotojas gali pateikti per 2 mėnesius, o dėl sunkaus – per 6 mėnesius nuo atitinkamo akto gavimo. Taigi aktas nagrinėjamo ginčo atveju turėjo būti užginčytas iki 2022 m. liepos 17 d. Vertinant aplinkybę, kad ieškovas nuo 2022 m. liepos 14 d. jau turėdamas advokatą per įstatyme numatytą terminą akto neskundė, tokiu būdu akte nurodytų teiginių ir padarytų išvadų nepaneigė ir nemėgino paneigti, kas, teismo nuomone, rodo, jog nematė tiek įvykyje, tiek akto konstatavime nieko blogo ar neteisingo. Akte nėra užfiksuota darbdavio kaltė dėl nelaimingo atsitikimo darbe, taip pat nėra nustatyti jokie darbdavio saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimai. Nelaimingo atsitikimo darbe aktą surašė darbdavio atstovas P. M., darbuotojų atstovas. I. J. bei dalyvavo UAB „Verslo aljansas“ darbo saugos specialistė R. Š..

Nagrinėjamu atveju nelaimingo atsitikimo darbe aktas surašytas 2022 m. gegužės 17 d., tikėtina, išsiųstas ieškovui 2022 m. gegužės 23 d., taigi jo apskundimo terminas suėjo 2022 m. liepos 23 d. Ieškovas aiškino, kad ėjo pas advokatą konsultuotis kompensacijos gavimo klausimu. Atstovavimo sutartis su advokatu sudaryta 2022 m. liepos 14 d. Dėl šio ir virš išdėstyto akivaizdu, kad šiam momentui nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą advokatas jau turėjo. Taigi negalėjo nežinoti jo buvimo teisinių pasekmių bei teisinio procesinio momento ginčyti aktą manant, kad jame užfiksuotos aplinkybės yra neteisingos. Tai padaryta nebuvo ir nėra padaryta iki šiol, aktas nenuginčytas, galiojantis ir negali būti teisiškai nereikšmingu šios bylos nagrinėjimo kontekste.

Nesutiktina su ieškovo advokato išsakyta pozicija ir teiginiais, kad teismo pareiga yra nagrinėjant šią bylą nustatyti tikrąsias nelaimingo atsitiko darbe priežastis ir aplinkybes, nes byloje dalyvauja darbuotojas, kuris laikytinas silpnesne ginčo šalimi. Nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes tiria specialiai sudaryta komisija bei atitinkamai yra numatytas procesinis terminas, nesutikus su akto išvadomis, jo apskundimui. Šis momentas yra kitos bylos, be kita ko, nagrinėjamos administracine, ne civiline, tvarka, dalyku. Todėl teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą dėl žalos atlyginimo ir priimdamas šį sprendimą, atsižvelgia į tai, kad nelaimingo atsitikimo darbe aktas nėra užginčytas per įstatyme numatytą 2 mėn. terminą, ir nėra nuginčytas, o dėl to sukuria teisines pasekmes, ieškovą nuo 2022 m. liepos 14 d. atstovauja profesionalus advokatas, kuriam šitos aplinkybės negalėjo ir negali būti nežinomos ir nesuprantamos, todėl dėl nelaimingo atsitikimo darbe akto užginčijimo terminai ir su tuo susijusios teisinės pasekmės tenka būtent ieškovui.

Tokiu būdu esant nenuginčyto nelaimingo atsitikimo darbe akto išvadoms darbdavio kaltė dėl įvykio nekonstatuota, t. y. neįrodyta viena esminių sąlygų darbdavio civilinei atsakomybei taikyti.

Ši aplinkybė eliminuoja civilinės atsakomybės darbdaviui taikymą, todėl nėra privalu pasisakyti dėl kitų sąlygų, vienok akcentuotina tai, kad ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo neįgalumą sąlygojo kojos trauma, kurią patyrė darbe nukritęs nuo kopėčių. Nesutiktina su tokia ieškovo pozicija. Byloje pateiktas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Vilniaus 1 teritorinio skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. STS-615, iš kurio nustatyta, kad remiantis 2022 m. lapkričio 16 d. siuntime Nr. Sf131354 ir kituose NDNT pateiktuose medicininiuose dokumentuose pagal tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM nurodytomis diagnozėmis: (duomenys neskelbtini) bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. A1-78/V-179 „ Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu, jo 1 ir 2 priedais, ieškovui darbingumo lygis nustatytas įvertinus jo medicininius kriterijus. Iš minėto sprendimo „D. N. K. darbingumo lygio“ nustatyta, kad vadovaujantis bazinio dalyvumo kriterijais, tokiais kaip XV skyriuje „kitų organų ligos ir pažeidimai“, XVI skyriuje „onkologinės ligos“ ir VI skyriuje „kraujotakos sistemos ligos“ buvo nustatytas 49,50 proc. bazinis darbingumo lygis. Nustatant jį, ieškinio pareiškime minima trauma ir įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe nėra įvardinti.

Taigi atsižvelgiant į virš išdėstytą, ieškovo darbingumo lygio nustatymą lėmė ir kitos aukščiau nurodytos ieškovo diagnozės, kuriomis remiantis NDNT vertino nedarbingumo lygį, ką akivaizdžiai sąlygojo kiti veiksniai ir nustatytos kitos ligos. Šia prasme akcentuotina ir tai, kad 2022 m. lapkritį darbuotojas įsidarbino naujai, kas rodo, jog patirta trauma nesąlygojo nei naujo įsidarbinimo galimybių, nei galimybės dirbti.

Žala, jos susidarymo aplinkybės, būtinosios sąlygos prašomai civilinei atsakomybei taikyti turi būti įrodytos besąlygiškai ir nekelti jokių abejonių. Dėl virš išdėstyto konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje neįrodytos būtinos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti – nėra pagrindo manyti, kad ieškovui nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję tik su aptartu įvykiu darbe ir yra to pasekmė. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad dėl nelaimingo atsitikimo yra kaltas darbdavys, neužtikrinęs sveikų ir saugių darbo sąlygų ieškovui, priešingai nelaimingo atsitikimo darbe aktu nėra konstatuota darbdavio kaltė, o ir šis aktas per įstatyme numatytą 2 mėnesių apskundimo termino ieškovo nebuvo apskųstas. Dėl to ieškinį teismas, nagrinėdamas iš darbo teisinių santykių kilusį ginčą iš esmės, atmeta darbuotojo reikalavimus visa apimtimi kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes nemano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui, esant virš išdėstytą, jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinio atmetimo atveju, atsakovė įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o tokių pagal bylos dokumentus yra 3 330,53 Eur.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Sutinkamai su Rekomendacijų 2 p. nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduoja atsižvelgti į šių Rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias savybes.

Atsižvelgiant į tai, kad byla savo esme ir turiniu nėra sudėtinga, sprendžiamų teisinių klausimų naujumo, specialių žinių reikalingumo joje nėra, byla išnagrinėta operatyviai, ginčą inicijavusi ir jį pralaimėjusi šalis yra darbuotojas, kuris pagal teismų formuojamą praktiką laikytina silpnesne ir labiau finansiškai pažeidžiama šalimi, teismas mažina atsakovei tenkančių atlyginti advokato pagalbos išlaidų sumą iki 1 500 Eur.

Ieškinį atmetus iš ieškovo taip pat išieškotina 6,64 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 87 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 282-283 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškovo N. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „NovatioAI“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Išieškoti iš ieškovo N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „NovatioAI“ j. a. k. 305545908, naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš ieškovo N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šeši eurai ir 64 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.