Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį;

4) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį;

5) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį 45 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 30 parų arešto bausmė,

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta 75 MGL (3750 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 2 (du) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš V. B. konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 690 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai devyniasdešimt eurų),

kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. B. vengė pareigos išlaikyti vaiką, t. y. jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir Vilniaus rajono rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2YT-4280-494/2016 privalo A. L. naudai mokėti lėšas sūnaus M. B. (M. B.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaiko pilnametystės (2032 m. sausio 16 d.) po 190 eurų kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui, dėl ko iki 2024 m. sausio 1 d. susidarė 8 007.00 Eur finansinis įsiskolinimas.

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. B. parodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai. Kelintais metais jie su A., jos dabartinės pavardės nežino, susituokė, neprisimena. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus M. B.. 2016 m. su žmona A. išsiskyrė, vieno posėdžio metu buvo sprendžiamas klausimas dėl jų skyrybų ir sūnaus M. išlaikymo klausimų. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie jo sprendimą sužinojo iš savo advokato. Teismo sprendimą pasirašė, jį jam davė advokatas. Teismo sprendimu sūnus liko gyventi su motina A.. Nori pažymėti, kad iki skyrybų jie su A. jau kartu negyveno. Jis savo sūnui pastoviai mokėjo alimentus, pinigines lėšas sūnui išlaikyti pervedinėjo į A. banko sąskaitą. Nustojo mokėti alimentus prieš 2 metus, gal mažiau, kadangi A. neleido jam matytis su sūnumi. Jis A. rašė SMS, kad leistų jam matytis su sūnumi. Su ja telefonu kalbėti nenori. Kadangi ji neleidžia matytis su sūnumi, jis nustojo mokėti alimentus. Savo sūnų jis matė tik tada, kai jis ateidavo pas savo krikštamotę, t. y. pas jo sesę K. B.. Tada jis sūnui duodavo pinigų, dovanų. Paskutinį kartą matė sūnų vasarą, datos nepamena, jis jam davė 50, ar 100 Eur, neprisimena. A. apie tai sužinojo, ir dabar neleidžia sūnui lankyti K.. Jis pažada, kad toliau mokės sūnui alimentus, įsiskolinimą dalimis sumokės. Jis sūnų labai myli, nori su juo bendrauti. Jis yra statybininkas, anksčiau dirbo Norvegijoje, planuoja vėl vykti dirbti į Norvegiją. Nori pasakyti, kad žino apie teismo sprendimą, pagal kurį turi išlaikyti savo vaiką, tačiau kartais dirba, kartais nedirba, yra susidaręs įsiskolinimas, jis tai žino, antstolis yra užblokavęs jo sąskaitas, jomis negali disponuoti. Kartais perveda pinigų per antstolį. Savo kaltę pripažįsta, kad nevykdo teismo sprendimo. Sutinka ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, vykdys prokurorės nurodytas bausmes. Sutiks su arešto bausme ar kitais prokuroro pasiūlytais apribojimais. Papildomai nori parodyti, kad jis sutinka su jo skolos paskaičiavimais. Jis įsipareigoja kuo greičiau padengi susidariusį įsiskolinimą ir toliau mokėti vaikui jam priteistus alimentus (el. b. l. 89–92; 172–177).

Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 164 straipsnį pradėtas gavus A. L. pareiškimą dėl to, kad jos buvęs sutuoktinis V. B., gim. (duomenys neskelbtini), vengia mokėti lėšas vaikui išlaikyti (el. b. l. 1–6).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. L. parodė, kad buvo susituokusi su V. B., gim. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu kartu su vyru susilaukė vaiko M. B., gim. (duomenys neskelbtini). 2016 m., tikslios datos neatsimena, prasidėjo skyrybų procesas. Skyrybos įvyko ir teismo sprendimas (nutartis) įsiteisėjo 2017 m. sausio 31 d. Teismas pripažino vaiko M. B. globą jai, V. B. įpareigojo kas mėnesį iki vaiko pilnametystės mokėti jai 190 eurų alimentų. Vyras laikotarpiais mokėjo alimentus, tačiau nuo 2018 m. mokėti vengia. Susisiekus telefonu vartoja necenzūrinius žodžius. Antstolis paskaičiavo, jog vyras iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. jai nesumokėjo 3 839,80 eurų ir 2022 m. rugsėjo 13 d. surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-68-12135. Mano, kad buvęs vyras V. B. piktybiškai nemoka alimentų ir vaiko gyvenime nedalyvauja. Oficialių pajamų jis neturi, tačiau, kai buvo susituokę, dirbdavo nelegaliose darbovietėse. Jų santuokos metu, jis dirbo (duomenys neskelbtini) kotedžų statybose. Kur šiuo metu jis dirba, ji nežino. Jis važinėja prabangiu automobiliu, t. y. MB, kuris yra registruotas jo mamos N. B. vardu. Tad jis pragyvenimui pajamų turi ir vengia pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui (el. b. l. 10–13).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta A. L. parodė, kad alimentus už vaiką jai šiuo metu moka Sodra. Kur yra jos buvęs sutuoktinis nežino, jis nebendrauja, su ja nesusiskambina, savo gyvenamosios vietos nesako. Į klausimą, kaip ji užtikrina teismo sprendime numatytą tėvo teisę susitikti su vaiku, nori pasakyti, kad trys metai kaip V. B. su vaiku nesusitinka, jo nelanko, jam neskambina, ir kitaip niekaip jokiais būdais nevykdo savo kaip vaiko tėvo įsipareigojimų. V. B. nepradėjo mokėti alimentų, skolos nepadengė. Kur V. B. gyvena, nežino. Prieš porą mėnesių jai pateikė pavedimą per paštą gal 200 eurų, pavedimo kopiją persiųs. Nori pasakyti, kad pageidautų, jog V. B. atsisakytų tėvystės į savo vaiką. Neturėtų į vaiką jokių pretenzijų (el. b. l. 121–124).

Iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo matyti, kad V. B. sūnaus M. B. išlaikymui nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės įpareigotas kiekvieną mėnesį mokėti po 190 Eur į A. B. atsiskaitomąją sąskaitą. 2017 m. sausio 2 d. sprendimas išsiųstas V. B. (b. l. 26–28; 67).

Iš 2023 m. birželio 21 d. Daivos Prunskienės atsakymo Nr. S-23-68-16675 matyti, kad Antstolės kontoroje nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. yra vykdoma vykdomoji byla, skolininkas V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išieškotoja A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo po 228 Eur išieškojimo nepilnamečiui vaikui. išlaikymo įsiskolinimas 6 079 Eur. Išlaikymas skaičiuojamas pagal sprendime nurodytą datą 2016 m. gruodžio 1 d. Išlaikymas išieškotojai iš skolininko nebuvo mokėtas. Visą laikotarpį skolininkas nedirbo ir nedirba, su antstolės kontora nebendrauja. Skolininkas buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl vengimo mokėti alimentus tik telefonu 867801670, tuo pačiu paaiškindamas kada dirbs tada ir mokės išlaikymą. Išlaikymas nemokamas (b. l. 25).

Iš 2024 m. sausio 24 d. gauto antstolės Daivos Prunskienės atsakymo Nr.S-24-68-2613 matyti, kad išlaikymo įsiskolinimas 2024 m. sausio 1 d. yra 8007,00 Eur (aštuoni tūkstančiai septyni eurai 00 ct). Vykdomoji byla vykdoma nuo 2022 m. rugsėjo 13 d. Išlaikymas skaičiuojamas nuo 2018 m. sausio 1 d. Vykdomosios bylos numeris: 0068/22/01518. Teismo vykdomasis raštas Nr. e2YT-4280-494/2016. Vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija / pareigūnas: Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai. Vykdomojo dokumento išdavimo data: 2022 m. rugpjūčio 3 d. Skolininkas V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), išieškotoja A. L., gimusi (duomenys neskelbtini).(b. l. 162).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–193/2005).

V. B. kaltinamas tuo, jog, žinodamas, kad pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir Vilniaus rajono rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2YT-4280-494/2016 privalo A. L. naudai mokėti lėšas sūnaus M. B. (M. B.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini) po 190 eurų kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nemokėjo pinigų vaikų išlaikymui, dėl ko iki 2024 m. sausio 1 d. susidarė 8 007.00 Eur finansinis įsiskolinimas.

Vengimas išlaikyti vaiką padaromas tiesiogine tyčia, nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011). Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2008). Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan.‏‏‎ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2014).

Nagrinėjamuoju atveju, kaltinamasis, žinodamas apie teismo priimtą 2016 m. gruodžio 29 d. bei vykdomąjį raštą sprendimą e2YT-4280-494/2016 ir apie turimą pareigą kas mėnesį mokėti priteistą 190 eurų sumą dėl sūnaus M. B. išlaikymo, šios pareigos nevykdė. Akivaizdu, kad kaltinamasis šiais tyčiniais veiksmais neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. V. B. kaltę, be jo paties parodymų, dėl padaryto nusikaltimo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio prasme, pripažintini įrodymais: liudytojos apklausos protokolas, antstolės Daivos Prunskienės ikiteisminio tyrimo metu raštiški paaiškinimai, kuriuose nustatyta, kad kaltinamasis nebendradarbiavo su antstole, nemokėjo nepilnamečiui sūnui teismo paskirtų alimentų bei kita rašytinė bylos medžiaga. V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kadangi V. B., žinodamas, jog turi prievolę mokėti nepilnamečio vaiko išlaikymui teismo paskirtus alimentus, turėdamas realią galimybę juos mokėti, šios pareigos nevykdė.

IV. Bausmės individualizavimas

Prokurorė siūlo procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikaltimo pagal BK 164 straipsnį padarymą kaltinamajam V. B. skirti 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę. Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas bei paskirtą bausmę mažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti galutinę 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę. V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus (el. b. l. 94–96).

Kaltinamasis V. B. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su bausme bei paskirtais įpareigojimais bei draudimais (2 el. b. t., el. b. l. 26–30).

BK 164 straipsnio sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę V. B., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės rūšį ir formą. Kaltinamasis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dirba, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs (1 el. b. t., el. b. l. 178–185), administracine tvarka baustas (2 el. b. t., el. b. l. 59–66).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis anksčiau yra teistas arešto bausme, daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą vidurkiui, t. y. 36 parų arešto bausmę.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu V. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 164 straipsnio numatytą bei šiuo baudžiamuoju įsakymu subendrintą bausmę – 24 parų areštą. Skirtina bausmė yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

V. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti– paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir paskirti jam 36 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu V. B. (V. B.) skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

1) nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės, tai yra privaloma darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas ina.dikciene@kaunoti.lt, telefonas 866360132) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

2) nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

3) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo, išversto į jam suprantamą kalbą, gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

4) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.