- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-12
- Bylos Nr.
- e2A-376-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00252-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- K. K., Š. T., R. B., K. L., D. P., G. M., A. V., M. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. Ž., V. D., V. G.
- Advokatai
- Sigitas Čepas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. K., Š. T., R. B., K. L. (K. L.), D. P., G. M., A. V., M. B. (M. B.) ieškinį atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims A. Ž., V. D., V. G., dėl perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuosavybėn ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šis ūkinis pastatas nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre nei valstybės, nei savivaldybės, nei kitų asmenų vardu; šiame ūkiniame pastate esantys sandėliukai buvo skirti ieškovų konkretiems butams ir ieškovų poreikių tenkinimui ir yra ieškovams priklausančių butų priklausinys, todėl atsakovų surašytas 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo aktas prieštarauja įstatymui ir turi būti pripažintas negaliojančiu. Teismo posėdžio metu ieškovas Š. T. bei ieškovų atstovas advokatas Sigitas Čepas prašo ieškinį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo ūkinis pastatas nebuvo privatizuotas ieškovų įstatymų nustatyta tvarka nei įsigyjant ieškovams jų turimas žemės sklypo dalis, nei butus. Klaipėdos miesto savivaldybė ginčo ūkinį pastatą valdė patikėjimo teise ir jį įgijo pagal Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas L. A. prašė ieškinį atmesti.
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija parengė ginčo turto perdavimo savivaldybės nuosavybėn dokumentus ir perdavė juos tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui, kuris, neviršydamas savo įgaliojimų, teisėtai ir pagrįstai ginčo aktu perdavė ginčo pastato dalį; už paruošiamų dokumentų teisingumą atsakinga Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, o atsakovas pasirašydamas ginčo aktą neturėjo jokių duomenų, kad pateikti duomenys galėtų būti neteisingi. Ieškovai nepateikė įrodymų, jog ginčo turtas buvo jų įgytas privatizavimo būdu ar ieškovų buvo sukurtas / pastatytas. Ginčo statinys nebuvo registruotas valstybės ar savivaldybės vardu, tai yra joms nebuvo perduotas nustatyta tvarka, tačiau jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas V. S. prašė ieškinį atmesti.
4. Tretieji asmenys A. Ž., V. D., V. G. atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu sutiko ir prašė ieškinį tenkinti. Teismo posėdyje tretieji asmenys A. Ž., V. D., V. G. nedalyvavo, byla nagrinėta jiems nedalyvaujant jų prašymu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kanclerio R. K. 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuosavybėn ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas plane – 4I1p, ir priteisė ieškovams K. K., Š. T., R. B., K. L., D. P., G. M., A. V., M. B. iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, lygomis dalimis 500 EUR bylinėjimosi išlaidų.
5.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovams sudarant butų pirkimo–pardavimo sutartis galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 153 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Iš esmės tapatus teisinis reglamentavimas įtvirtintas CK 4.14 straipsnyje ir 4.19 straipsnyje. Dėl to nagrinėjamai bylai aktuali teismų praktika tiek dėl 1964 m. CK, tiek dėl galiojančio CK normų, reglamentuojančių daiktų kvalifikavimą pagrindiniais daiktais ir priklausiniais ir jų teisinį ryšį.
5.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išanalizavus faktines bylos aplinkybes, nustatyta, kad Klaipėdos miesto DŽDT vykdomojo komiteto 1950 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 90 bei 1950 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 94 buvo nustatytos namų valdos, šių sprendimų pagrindu buvo sudaryta inventorinė tech. kortelė namų valdai (duomenys neskelbtini) (buvusioji (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini), joje fiksuota, jog Klaipėdos m. DŽD Taryba yra šių pastatų valdytoja; namas rekonstruotas 1971 metais; iki centralizuoto namo šildymo įvedimo jis buvo šildomas kietu kuru, taigi gyventojai naudojo kietą kurą, kurį laikė ginčo ūkiniame pastate – sandėliukuose. Pažymėjo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ginčo ūkinis pastatas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės objektas, ir nurodė, kad valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu valstybė jokių pretenzijų į ant parduodamos žemės stovintį ginčo ūkinį pastatą ir (ar) jo dalis neturėjo. Todėl įvertinęs visas nurodytas aplinkybes teismas nusprendė, kad yra teisėtas pagrindas pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo aktą, kuriuo ji perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuosavybėn ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas plane – 4I1p., nes buvo pažeista butų su visais priklausiniais privatizavimo procedūra, o valstybė, tinkamai neužbaigusi butų priklausinių privatizavimo procedūros, neturėjo teisės, prieš tai neinformavusi teisėtų butų priklausinių naudotojų ir valdytojų, kuriems pati savo veiksmais suteikė teisėtus lūkesčius – perleisti ginčo statinį (kaip kad nustatyta šioje byloje daugiabučio namo butų priklausinius) savo, t. y. savivaldybės, nuosavybėn (1964 m. CK 153 straipsnis, CK 1.80 straipsnis, CPK 178,185 straipsniai).
5.3. Pirmosios instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai pateikė duomenis bei įrodymus apie turėtas 500 EUR išlaidas šioje byloje advokato pagalbai apmokėti, todėl, ieškinį patenkinus visiškai, atstovavimo išlaidos priteistinos ieškovams iš atsakovų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ieškovų turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti 500 EUR priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgdamas į ieškovų atstovo prašymą byloje bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, klaidingai spręsdamas klausimą dėl privatizavimo ir valstybės turto priėmimo–perdavimo procedūroje dalyvaujančių subjektų, jų teisių ir pareigų, nepagrįstai nusprendė dėl valstybės (jos įgalioto atstovo) netinkamų veiksmų, tai ir lėmė bylinėjimosi išlaidų iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės priteisimo nepagrįstumą bei ginčijamo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo naikintinumą.
6.2. Apeliantė teigia, kad Klaipėdos miesto savivaldybė, vadovaudamasi Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašu, parengė valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentus ir pateikė juos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam asmeniui pasirašyti, kuris vadovaudamasis Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos aprašo nuostatomis, 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo aktu Klaipėdos miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė ginčo pastato dalį. Teigia, kad už turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą atsako savivaldybių administracijų direktoriai, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo, gavęs ir susipažinęs su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktais dokumentais, neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo abejoti ginčijamo perdavimo–priėmimo akto teisėtumu ar dėl valstybės nuosavybės teisių į ginčo turtą. Taigi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmai, parengiant perdavimo–priėmimo aktą, lėmė teisminį ginčą bei bylinėjimosi išlaidas ieškovams, tai yra išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
6.3. Apeliantė nurodo, kad „pralaimėjęs moka“ taisyklė, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastus, neturėtų būti suabsoliutinama. Pralaimėjimo byloje negalima sieti su nepaneigiama kaltės prezumpcija. Jeigu pralaimėjusi bylą šalis tiek materialiniuose, tiek ir procesiniuose ginčo santykiuose elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, tai yra jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, tokia šalis, nepaisant bylos pralaimėjimo fakto, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ydingumą patvirtina ir tai, kad ieškovai teismui pateikdami prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas prašė priteisti tik iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos.
Atsiliepimas
7. Ieškovų K. K., Š. T., R. B., K. L., D. P., G. M., A. V., M. B. atstovas advokatas Sigitas Čepas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo klausimą dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų perskirstymo spręsti teismo nuožiūra, nemažinat bendrai priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos. Pagrindiniai atsiliepimo motyvai:
7.1. Ieškovai atsiliepime nurodo, kad atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių duotus paaiškinimus konstatuotina, kad šiuo atveju savivaldybė inicijavo ir atliko visą nuginčyto perdavimo–priėmimo akto parengimo procedūrą, o Aplinkos ministerija teisėtumo netikrino, nes už tai atsako pačios savivaldybės, todėl Aplinkos ministerija tik formaliai pasirašė savivaldybės parengtą nuginčytą perdavimo–priėmimo aktą. Būtent todėl ieškovai prašė teismo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš savivaldybės. Tačiau ieškovai neskundė sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes teismas jiems priteisė visas prašytas bylinėjimosi išlaidas, o ieškovams esminio skirtumo, iš kurio iš atsakovų ir kokiomis proporcijomis jos bus priteistos, nebuvo. Atsižvelgiant į tai, ieškovams nėra aktualu, kaip bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs apeliacinės instancijos teismas.
8. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti. Nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
11. Byloje pateiktu apeliaciniu skundu yra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovams K. K., Š. T., R. B., K. L., D. P., G. M., A. V., M. B. priteistos iš atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, lygomis dalimis 500 EUR bylinėjimosi išlaidų.
12. Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė yra nustatyta CPK 93 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
13. Skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ir priteisė ieškovams iš apeliantės ir atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 500 EUR bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis. Apeliantė su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi nesutinka ir nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos šioje byloje turėjo būti priteistos tik iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, kadangi ieškovai prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad būtent iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kaltė dėl proceso, dėl 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo akto panaikinimo yra atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsakomybė, kadangi ji galbūt netinkamai parengė nurodytą aktą.
14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).
15. Apeliantė nurodo, kad „pralaimėjęs moka“ taisyklė nagrinėjamu atveju neturi būti taikoma, kadangi nagrinėjamos bylos kontekste būtent atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmai lėmė teisminį ginčą ir bylinėjimosi išlaidas ieškovams. Nurodė, kad perdavimo–priėmimo aktą turėjo tinkamai parengti atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir už turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn dokumentuose nurodytų duomenų teisingumą turi atsakyti atitinkamos savivaldybės administracijos direktorius.
16. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo aktu perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nuosavybėn ūkinį pastatą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovai nagrinėjamoje byloje prašė panaikinti, kadangi, ieškovų teigimu, jie statinius įgijo įgyjamosios senaties pagrindu. Iš byloje pateikto 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo– priėmimo akto Nr. (9-4)-346K matyti, kad šį aktą pasirašė abu atsakovai, kurio pagrindu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kancleris R. K. perdavė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui S. B. ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas sprendimu konstatavo, kad ištyrus bylos faktines aplinkybes yra teisėtas pagrindas pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo aktą, nes buvo pažeista butų su visais priklausiniais privatizavimo procedūra.
17. Nors apeliantė apeliaciniame skunde pasisako dėl ginčo esmės, kad už duomenų teisingumą yra atsakinga Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, ir ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, tačiau pažymėtina, kad apeliaciniu skundu nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo esmės, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas yra priimtas ieškovų naudai ir sprendžiant klausimą, ar nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatytų paskirstymo taisyklių, reikia įvertinti patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą ir šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos; 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais; 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
18. Nagrinėjamu atveju išlaidų realumą ir jų dydį pagrindžia pateiktas ieškovų atstovo 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai – 2016 m. kovo 19 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2016 m. balandžio 19 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 725683. Ieškovų atstovas teikė ieškinį, dalyvavo 2017 m. balandžio 26 d., 2017 m. birželio 28 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. birželio 21 d., 2018 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdžiuose, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovų patirtos 500 EUR išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius.
19. Su apeliantės argumentais, kad nagrinėjamu atveju patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos tik iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos dėl to, kad būtent Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra kalta dėl proceso ir tokio bylinėjimosi paskirstymo reikalauja ieškovai, teisėjų kolegija nesutinka.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Jis yra tinkamas tuomet, kai proceso šalis sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir vykdo įstatymo bei teismo nustatytas procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-248/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad kreipimasis į teismą (ieškinio, pareiškimo ir kt. procesinio dokumento padavimas) yra procesinis veiksmas, ir jis gali būti vertinamas tinkamo procesinio elgesio požiūriu nepriklausomai nuo bylos baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė pirmosios instancijos teisme turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi apeliantė prašė atsiliepimu ieškovų ieškinį atmesti, apeliantės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, todėl atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad teismas turi proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio ieškinys atmestas. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju dėl proceso yra kalta būtent atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir dėl to būtina nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyto paskirstymo, teisėjų kolegija nesutinka, kadangi sprendžiant šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, esminę reikšmę dėl kaltės reiškia šalių atliekami procesiniai veiksmai, ginčo materialinio reikalavimo išsprendimo pasekmė, tačiau ne vieno iš atsakovų atlikti veiksmai, pažymint ir tai, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu nėra ginčijama sprendimo dalis dėl 2016 m. gegužės 6 d. perdavimo–priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu.
22. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi nagrinėjamu atveju apeliantės suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, apeliantė teismo posėdyje prašė ieškovų ieškinį atmesti, todėl teismas mano, jog yra nustatyta abipusė atsakovų kaltė, o kartu ir abiejų atsakovų pareiga dengti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 straipsnyje nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.
23. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti apeliantės skundo argumentai neturi teisinės reikšmės ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
24. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė proceso teisės normų, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl jo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u taria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.