- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- TS-65-859/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Nuteistasis
- P. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. RV-25-1343 „Dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam P. D.“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu P. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 179 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nuosprendžiu paskirta baudos bausme, jas visiškai sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams ir 20 MGL dydžio (4 518,08 EUR) bauda.
Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendis pakeistas ir nusikalstama veika iš BK 179 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 179 straipsnio 1 dalį bei P. D. paskirta 40 MGL dydžio (1 506,40 EUR) bauda, taip pat panaikinta Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo P. D. ir bausmės subendrintos iš naujo: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu P. D. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 265 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu su pagal BK 179 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir P. D. paskirta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (120 MGL bauda) visiško sudėjimo būdu ir P. D. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams ir 120 MGL dydžio (4 518,08 EUR) bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
P. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. rugsėjo 29 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2028 m. kovo 29 d. Nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. gegužės 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2024 m. gegužės 7 d. skundžiamu Nutarimu vienbalsiai nusprendė netaikyti nuteistajam P. D. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 4 dalį ir rekomenduota nuteistajam tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytose priemonėse, skirtose valdyti aktualias kriminogenines sritis; pakartotinai svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2024 m. spalio mėnesį.
Nutarime pažymėjo, kad jeigu būtų paleistas lygtinai, nuteistasis P. D. vyktų gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, praeityje teistas du kartus. Pirmą kartą su policija susidūrė (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, kai buvo įtartas tyčiniu nužudymu (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus pirmą kartą nuteisiamas. Teisme savo kaltės nepripažino. Pokalbio metu kaltę pripažįsta formaliai, linkęs kaltinti nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes ir aplinkinius. Nuosprendžiu paskirtą 120 MGL baudą turėjo sumokėti iki 2011 m. lapkričio 29 d., tačiau jos nesumokėjo iki dabar. Tokiu būdu neįvykdė teismo paskirto įpareigojimo, neišnykus teistumui padarė naują nusikaltimą. Praeityje teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Šiuo metu atlieka bausmę už analogišką nusikaltimą, vagystę bei disponavimą itin dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Visus šiuos nusikaltimus sieja bendra motyvacija – turtinės naudos siekimas neteisėtais būdais, tad jo nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Nusikaltimai sunkėja. Iki nuteisimo dirbo, turi įgijęs darbinės patirties, tačiau tai jo neapsaugojo nuo nusikalstamų veikų įvykdymo. Bausmės atlikimo metu ne kartą teikęs prašymus jį įdarbinti. Šiuo metu užsiima individualia veikla, kuri prilyginta darbinei. Nuteistojo teigimu, nuo veiklos pradžios jau yra uždirbęs apie 2 000 EUR. Nuteistasis geba analizuoti save, tačiau nėra kritiškas savo elgesio klaidoms, linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, dominuoja abstraktūs teiginiai, perkeltinės bei užslėptos mintys. Vis dar linkęs racionalizuoti savo nusikaltimą, bei minimizuoti jo sunkumo laipsnį. Geba įvardinti savo asmenybės stipriąsias puses, kaip koreguotiną bruožą pats išskiria impulsyvumą. Pastebimas polinkis vertinti save iš aukšto. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. balandžio 24 d. socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-1269 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) duomenimis, P. D. elgsenai yra būdingi kitų asmenų kontrolės ypatumai, kadangi nuteistasis buvo linkęs kontroliuoti kito suaugusio asmens (savo (duomenys neskelbtini)) gyvenimo ritmą bei veiklas. Vertinimo metu stebėtas žemas kaltės suvokimo lygmuo. Linkęs sumenkinti savo nusikaltimą, nusikalstamumo pasekmes išskirtinai vertina iš subjektyvios perspektyvos, nelinkęs analizuoti nusikaltimų pasekmių visuomeniniu bendruomeniniu lygiu. Galimai stokojo problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžių. Bausmės atlikimo metu P. D. yra suformavęs ilgalaikius tikslus, nuosekliai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja (duomenys neskelbtini) užsiėmimuose, pats organizuoja tam tikrus renginius, skirtus nuteistųjų bendruomenei, siekia savo, kaip nuteistojo, padėties pokyčių. Pastebima, jog nuteistasis mėgsta išsakyti savo nuomonę, tačiau ne visuomet geba objektyviai įvertinti socialines situacijas. Mąstymo schemose dominuoja konkrečiais samprotavimais grįsti teiginiai. P. D. gali išklausyti oponento nuomonę, kreiptis patarimo, tačiau sprendimo priėmimo prielaidų tendencijos išliktų jo paties susiformavusių nuostatų ar patyrimo diapazone. Pastebima, jog požiūrį bei nuostatas į priežiūrą didžiąja dalimi įtakoja asmeninis įsitikinimas savo nekaltumu, subjektyvus praeities nusikalstamumo įsivertinimas. P. D. pokalbių metu pasisako, jog visuotines, socialiai priimtinas vertybes linkęs pripažinti, visgi praeityje buvo labiau orientuotas į savo paties tikslų realizavimą, nepaisant visuomenės gerovės, teisių, principų. Turimais duomenimis, P. D., vykdydamas Komisijos pateiktą rekomendaciją: tęsia individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei; lankė grupinius (duomenys neskelbtini) užsiėmimus; dalyvavo įgūdžių „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) užsiėmimuose; nuo 2024 m. vasario vidurio kartą per savaitę dalyvavo savanorės vestuose „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimuose, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nors nuteistasis stengiasi valdyti aktualias kriminogenines sritis, tačiau pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per tiek bausmės atlikimo metų vis dar yra vidutinė, Komisijos manymu, pažanga dar nėra akivaizdi.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo skundas dėl Nutarimo, prašoma jį panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, yra nusiteikęs pasimokyti iš bausmės ir patyrimo, renkasi socialias vertybines nuostatas, yra nusiteikęs ateityje vengti ne tik situacijų, bet ir žmonių, kurie gali suteikti galimybę arba paskatinti nusikalsti. Atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiklą, bendravimo problemų su nuteistaisiais neturi, draugus renkasi atsargiai, apie savo tikslus kalba konkrečiai, turi realistiškus ilgalaikius tikslus ir nemažai trumpalaikių tikslų, kurie padės įgyvendinti tuos ilgalaikius siekius. Galima suprasti, kad, Komisijos vertinimu, pažanga yra, tačiau ji neakivaizdi. Su šiomis išvadomis nesutinka. Skunde aptaria, kad tęsia dalyvavimą individualiame resocializacijos plane numatytose priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. Dėl plano vykdymo nėra gavęs pastabų iš administracijos, bausmės atlikimo laikotarpiu jis nebuvo koreguojamas, t. y. nebuvo perspėtas, kad daro kažką ne taip ar nėra nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Žinodamas, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio įkalinimo vietų įstaigoje, rodo pozityvią iniciatyvą – dalyvauja absoliučiai visuose (duomenys neskelbtini) užsiėmimuose, kuriuos veda socialiniai partneriai bei savanoriai. Pats organizuoja nuteistiesiems viktorinas – yra gavęs iš administracijos padėkas. Dalyvavimą patvirtina gautos pažymos. Užsiima savišvieta – skaito knygas psichologinėmis temomis, kurios padeda geriau pažinti save. Viena iš jų – psichologo A. A. „(duomenys neskelbtini)“. Nuteistasis apgailestauja, kad darbas, kurį atlieka socialiniai partneriai bei savanoriai nėra įvertinamas: nėra testuojamas nuteistasis, jo mąstymas, kriminogeninių veiksnių suvokimas ir t. t. Nors deklaruojama, kad nuteistasis gali kreiptis (duomenys neskelbtini) pagalbos – taip nėra. Kreipėsi (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bet buvo iškviestas trumpam pokalbiui, kurio metu jam paaiškinta, kad dirba vienas (duomenys neskelbtini), todėl reikia laukti eilėje. Atsižvelgiant į tai, kad kalėjime virš 200 kalinių, jo eilė dar neatėjo. Be socialinės reabilitacijos priemonių plano vykdymo, jis taip pat laikosi nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, puikiai sutaria su kalėjimo darbuotojais, pats tvarko savo gyvenamąsias patalpas, laikosi higienos taisyklių. Užsiima individualia veikla (duomenys neskelbtini). Nevartoja alkoholio, kitų svaiginančių medžiagų, nerūko, (duomenys neskelbtini) dalyvauja (duomenys neskelbtini) grupės veikloje, daug bendrauja su artimaisiais per kontaktinius ir nuotolinius pasimatymus, nesilaiko subkultūros. Yra nusiteikęs pokyčiams. Nuteistojo teigimu, jo elgesio korekcija jau pakankamai ilgą laiką bausmės atlikimo metu juda teigiama linkme, uoliai vykdo resocializacijos planą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pažanga mažinant nusikalstamą elgesio riziką nėra ženkli. Žino, kad balansas tarp bausmės keliamų tikslų ir visuomenės interesų, kad asmuo atliktų jo padarytai veikai adekvačią bausmę, taikant jam lygtinį paleidimą, pažeistos nebus. Skundu taip pat prašoma atsižvelgti į P. D. sveikatos būklę, nustatytą (duomenys neskelbtini). Išreiškiamas nusivylimas įstaigos medicinos darbuotojų aptarnavimu, reikalingas (duomenys neskelbtini), tačiau pačių medikų tvirtinimu, jo sulaukti galės tik laisvėje, tenka gydyti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaistais. Pablogėjusi sveikata apsunkina egzistenciją kalėjime ((duomenys neskelbtini) lovos aukštą, kasdien po keliolika kartų vaikščioti laiptais (duomenys neskelbtini) ar iš jo). Greit bus aštuoneri metai, kaip jis yra kalinamas, tai didelis laiko tarpas, reikalingas naujas resocializacijos etapas ruošiantis integruotis į visuomenę. Šį etapą gali užtikrinti lygtinis paleidimas, kuris nėra tapatus atleidimui nuo bausmės. Teigiama aplinka (jo atveju – buvimas su vaikais ir artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas) turėtų didesnę teigiamą įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ateityje, jo resocializacijai; pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Mano, kad visuomenė pritartų, jog jis įrodytų kad gali gyventi nepažeisdamas įstatymų, mokėtų mokesčius, būtų visuomenės dalimi. Mokslo įrodyta, kad kalinimas daugiau nei penki metai praranda prasmę. Žmogus paprasčiausiai kankinamas.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsiliepimų teismui nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Nagrinėjant skundą nustatyta, kad P. D. Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 24 d. nuosprendžiu, nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo vienuolikai metų šešiems mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme (120 MGL bauda) visiško sudėjimo būdu ir P. D. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams ir 120 MGL dydžio (4 518,08 EUR) bauda.
Minėta, nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. rugsėjo 29 d., pabaiga – 2028 m. kovo 29 d. Nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. gegužės 29 d. Taigi P. D. šiai dienai yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vis dėlto, atlikus rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, 2024 m. balandžio 24 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai neatitinka vieno iš aukščiau nurodytų BVK 82 straipsnio 1 dalies pagrindų, o būtent, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų žema. Vadinasi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą šiuo konkrečiu atveju Komisija turėjo nustatyti kitą alternatyvų pagrindą – akivaizdžią pažangą mažinant P. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau tokių aplinkybių Komisija nenustatė.
Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-272-493/2022, Nr. 1S-214-397/2022, 1S-146-844/2022).
Išanalizavęs ir įvertinęs nuteistojo asmens bylą, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Teismas neturi pagrindo nesutikti su Nutarime padarytomis Komisijos išvadomis. P. D. elgesyje nėra akivaizdžios pažangos, rodančios, jog nuteistasis pakeitė savo elgesį tokiu būdu, jog būtų galima daryti išvadą, kad jis nebenusikals ir ateityje sieks gyventi laikydamasis įstatymų.
Nustatyta, kad P. D. iš viso teistas 3 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, Komisijai teikiamas antrą kartą. Kaip ir Socialinio tyrimo išvadoje, taip ir Nutarime aptarti P. D. teistumai, nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas sieja bendra motyvacija – turtinės naudos siekimas neteisėtais būdais, tad jo nusikalstamam elgesiui būdingas turtinių nusikaltimų modelis. Atkreiptas dėmesys, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirtą 120 MGL baudą nuteistasis turėjo sumokėti iki 2011 m. lapkričio 29 d., tačiau jos nesumokėjo iki dabar. Šiuo aspektu Socialinio tyrimo išvadoje atkreiptas dėmesys į nuteistojo paaiškinimus, t. y. kad teismo paskirtą baudą jis tiesiog užmiršdavo sumokėti dėl didelės darbų apimties, nuolatinio užimtumo ir kitų priežasčių; šiuo metu iš individualios veiklos gaunamų pajamų kiekvieną mėnesį savanoriškai moka po 5 eurus greitesniam baudos padengimui, tikisi, kad galutinai baudą sumokės, kai išeis į laisvę ir pradės dirbti. Nuteistasis neįvykdė teismo paskirto įpareigojimo sumokėti baudą, neišnykus teistumui vėl nusikalto. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika.
Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad šiuo metu Nuteistasis turi sunkumų, susijusių su lėšomis bei finansine padėtimi. Visos P. D. nusikalstamos veikos gali būti siejamos su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais būdais (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, narkotinėmis medžiagomis, elektros energijos vagystė). Tai suponuoja prielaidą apie nuteistojo papildomą pragyvenimo šaltinio nelegalumą bei lėšų gavimo, kaupimo ir panaudojimo būdus neteisėtomis priemonėmis. Kalbėdamas apie ankstesnius teistumus pats nuteistasis pripažino, jog jam pinigų pakakdavo, tačiau nepraleisdavo progos pasipelnyti. Vis tik, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistajam save pilnai realizavus darbinėje veikloje ir tokiu būdu užsitikrinant legalų pajamų šaltinį, tai galėtų apsaugoti nuo galimų nusikalstamų veikų.
Teismas sutinka, kad legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimas galėtų būti papildomas apsauginis veiksnys, mažinantis kriminalinio elgesio riziką. Nuteistasis formaliai patvirtino galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju – pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. J. 2024 m. vasario 1 d. raštą, kuriuo šis garantuoja priimti P. D. vairuotoju jo vadovaujamoje įmonėje, taip pat pats vykdo individualią veiklą. Visgi, šio veiksnio negalima suabsoliutinti. Ypač atsižvelgiant į kitas Socialinio tyrimo išvadoje aptartas aplinkybes, t. y. P. D. ir iki nuteisimo turėjo oficialų užimtumą – dirbo, yra įgijęs daug darbinės patirties, tačiau tai jo neapsaugojo nuo nusikalstamų veikų įvykdymo (jam priklausančią įmonę naudojo kaip priedangą, įmonės patalpose įrengtose (duomenys neskelbtini)), be to, kaip minėta, net turėdamas legalų pragyvenimo šaltinį, nepraleisdavo progos pasipelnyti.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu dėl darbingumo lygio, nuteistajam nuo (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini), specialieji poreikiai nenustatyti. Skunde nuteistasis išreiškia susirūpinimą bei nusivylimą medicinos darbuotojų aptarnavimu laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nurodo, kad jam reikalingas (duomenys neskelbtini), pačių medikų tvirtinimu, jo galės sulaukti tik laisvėje, todėl tenka gydyti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vaistais.
Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) sveikatos būklė nelaikytina išskirtine aplinkybe, galinčia lemti nuteistojo lygtinį paleidimą. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi pagrindo manyti, kad P. D. nėra užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūra reglamentuota BVK 90 straipsnyje. Remiantis BVK 90 straipsnio 1 dalimi, asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto ir laisvės atėmimo bausmes uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose atliekantiems nuteistiesiems, taip pat atviro tipo bausmės atlikimo vietose laikomiems nuteistiesiems, atliekantiems BVK 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą, teikiamos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šias paslaugas teikia laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pagal BVK 90 straipsnio 3 dalį, kai laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą bausmės atlikimo vietos patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuri užtikrins asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems, paskyrimo priima savivaldybės, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta, taryba. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos specializuotame laisvės atėmimo vietų įstaigos asmens sveikatos priežiūros padalinyje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Kai valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigos šioje dalyje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų neteikia, šios paslaugos nuteistiesiems gali būti teikiamos arčiausiai esančioje ir atitinkamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje privačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamos užtikrinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nuteistųjų apsaugą (BVK 90 straipsnio 5 dalis).
Atsižvelgiant į aukščiau aptartą reglamentavimą, akivaizdu, kad nuteistiesiems užtikrinamas tokio paties lygio bei kokybės gydymas, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Taigi, P. D. turi teisę ir galimybę prašyti bausmės atlikimo vietos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas, todėl skunde nurodyta aplinkybė negali būti pagrindu lygtinio paleidimo taikymui.
Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant gyvenimo sąlygas, nurodoma, kad nuteistasis savo nekilnojamojo turto neturi, šiuo metu pateikė tik gyvenamosios vietos deklaraciją, tačiau nėra buto savininkės sutikimo priimti jį gyventi pas save (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu gyvena nuteistojo (duomenys neskelbtini), butas priklauso (duomenys neskelbtini) A. D.). Visgi, lygtinio paleidimo atveju, nuteistasis vyktų gyventi į jo (duomenys neskelbtini) bei jos (duomenys neskelbtini) priklausantį butą, pateikti jų notariškai patvirtinti sutikimai, kuriuose šios patvirtina, kad priims pas save gyventi P. D. Iš Socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistasis sulaukia šeimos narių ir artimųjų palaikymo, su jais reguliariai bendrauja. Taigi nuteistajam nėra būdingos problemos, susijusios su gyvenamąja vieta ir jos pastovumu, o artimųjų palaikymas galėtų palengvinti nuteistojo tolesnę integraciją visuomenėje. Pažymėtina, kad šie aspektai paprastai veikia kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio bei yra svarbi nuteistojo tolesnės integracijos į visuomenę proceso dalis. Visgi, matyti, kad ir anksčiau nuteistasis sulaukdavo palaikymo iš šeimos narių, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo (nuteistasis kartu su (duomenys neskelbtini) įsitraukė į nusikalstamų veikų darymą). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų.
Aptariant gyvenimo stilių ir draugus, Socialinio tyrimo išvadoje konstatuojama, kad nuteistojo gyvenimo stilius gali būti siejamas su jo nusikalstamo elgesio raiška. Jo gyvenimo stilius pasižymi kriminaliniais bruožais: sąmoningas nusikaltimų vykdymas, finansinio gerbūvio siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis ir pan. Aptariant emocinę gerovę, nurodoma, kad aukštas savęs vertinimas bei savęs įtvirtinimas socialinėje aplinkoje, galėjo būti vienas labiausiai su jo nusikalstamumu susijusių veiksnių. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymo procesams, asmens resocializacijai svarbiu aspektu išlieka intervencijų taikymo tęstinumas savęs pažinimo bei savianalizės srityse, identiteto struktūros korekcija. Aptariant mąstymą ir elgesį, pažymėta, kad P. D. yra suformavęs ilgalaikius tikslus, nuosekliai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dvasinio ugdymo užsiėmimuose, pats organizuoja tam tikrus renginius skirtus nuteistųjų bendruomenei, siekia savo, kaip nuteistojo padėties pokyčių. Pastebima, jog nuteistasis mėgsta išsakyti savo nuomonę, tačiau ne visuomet geba objektyviai įvertinti socialines situacijas. Mąstymo schemose dominuoja konkrečiais samprotavimais grįsti teiginiai. P. D. gali išklausyti oponento nuomonę, kreiptis patarimo, tačiau sprendimo priėmimo prielaidų tendencijos išliktų jo paties susiformavusių nuostatų ar patyrimo diapazone.
Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant nuostatų sritį, pažymima, kad bausmės atlikimo metu stebėtas reiklumas taikomos priežiūros atžvilgiu, buvo baustas drausmine tvarka dėl nustatytos tvarkos pažeidimų, draudžiamų daiktų laikymo, teisėtų reikalavimų nevykdymo. Pastebima, jog požiūriui bei nuostatoms į priežiūrą didelės įtakos turi asmeninis įsitikinimas savo nekaltumu, subjektyvus praeities nusikalstamumo įvertinimas. Bausmės atlikimo metu stebimos tam tikros neformalių nuteistųjų taisyklių laikymosi, pritarimo joms tendencijos, kurios šiuo metu nėra ryškios. Nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas 3 kartus, kartą dėl pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymo – nebaustas, apsiribota auklėjamojo poveikio pokalbiu. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Bausmės atlikimo laikotarpiu skatintas 11 kartų (paskutinį kartą skatintas 2023 m. rugpjūčio 22 d. už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu bei atsižvelgus į daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką). Atsižvelgiant į nuteistajam taikytų nuobaudų ir paskatinimų santykį, darytina išvada, jog P. D. elgesys įkalinimo įstaigose ne visada pasižymėjo pavyzdingu disciplinuotumu. Nors skunde nurodoma, kad nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, higienos reikalavimų, tvarko gyvenamąsias patalpas, teismas pažymi, kad taip elgtis kaip privalo kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, t. y. atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl šios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas nuspręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Nuteistasis skunde akcentuoja, kad dalyvauja visuose įmanomuose užsiėmimuose bei veiklose, kurias veda socialiniai partneriai bei savanoriai, pats organizuoja nuteistiesiems viktorinas, užsiima savišvieta, vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei. Tai patvirtina asmens byloje esantys bei papildomai kartu su prašymu teismui pateikti pažymėjimai bei sertifikatai, taip pat Socialinio tyrimo išvada. Matyti, kad Nuteistasis bausmės atlikimo vietose mokėsi: (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini), tačiau mokslų nebaigė, nes iš (duomenys neskelbtini) buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini) tęsti tolesnę bausmę. Pasak nuteistojo, jis norėtų dirbti pagal specialybę, 2019 m. liepos 24 d. kreipėsi į VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl įdarbinimo, tačiau įdarbintas nebuvo. 2022 m. (duomenys neskelbtini) prašėsi įdarbinamas į (duomenys neskelbtini) vietą, tačiau įdarbintas taip pat nebuvo. Taip pat gavo neigiamą atsakymą iš VĮ „(duomenys neskelbtini)“ dėl įdarbinimo. 2022 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu, pakeistu (duomenys neskelbtini) viršininko 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu, P. D. leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – (duomenys neskelbtini). Nuo (duomenys neskelbtini) nuteistojo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis teigė, kad jau yra uždirbęs apie 2 000 eurų. Turimais duomenimis, nuteistasis tęsia individualią veiklą, 2023 m. gruodžio 8 d. nuteistajam įteikta pažyma, liudijanti, jog jis lankė 13 grupinių (duomenys neskelbtini) užsiėmimų; 2023 m. gruodžio 12 d. dalyvavo 16 akademinių valandų trukmės socialinių įgūdžių „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimuose, ugdant laisvės atėmimo bausme nuteistųjų įgūdžius, sudarant palankesnes sąlygas įsilieti į darbo rinką ar grįžti į formalią švietimo sistemą atlikus bausmę; 2023 m. gruodžio 18 d. nuteistajam įteikta (duomenys neskelbtini) atstovo pažyma, liudijanti apie jo dalyvavimą dešimtyje (duomenys neskelbtini) užsiėmimuose tema „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2024 m. vasario vidurio kartą per savaitę dalyvavo savanorės vestuose „(duomenys neskelbtini)“ užsiėmimuose. Savanorė nuteistąjį apibudino kaip disciplinuotą ir giliai mąstantį asmenį; 2023 m. lapkričio 17 d. nuteistajam įteikta (duomenys neskelbtini) atstovo pažyma, liudijanti apie jo dalyvavimą 9 iš 10 užsiėmimų motyvuojančių (duomenys neskelbtini); nuteistasis aktyviai dalyvauja viktorinų sudaryme bei jų pravedime. Taigi P. D. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, demonstruoja aukštą motyvacijos įsitraukti į savo resocializacijos procesą lygį.
Teismas šias P. D. iniciatyvas vertina itin teigiamai, aktyvus dalyvavimas organizuojamuose užsiėmimuose, jų gausa ir įvairovė, teigiami šių užsiėmimų organizatorių vertinimai rodo, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja pozityvia linkme. Pastebėtina, kad šios aplinkybės yra įvertintos įkalinimo įstaigos administracijos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuteistasis papildomai skatinamas (padėkos, pasivaikščiojimų laiko pailginimas, pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas ir pan.).
Vis dėlto, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis bei kad toliau jis gali būti neizoliuotas nuo visuomenės, o toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės ir bausmių vykdymo paskirtis. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisingas ir progresyvus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 6 punktas) reikalauja, kad nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui.
Iš asmens bylos bei Socialinio tyrimo išvados matyti, kad P. D. Komisijai pristatomas antrą kartą (pirmąjį – 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. RV-25-3053 sprendė netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistojo skundai buvo atmesti). Likusios neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė (neatliktos bausmės dalis 2023 m. rugsėjo 13 d. – 3 metai 10 mėnesių 29 dienos). Nuo paskutinio Komisijos svarstymo nuteistojo elgesio pokyčių, kurie rodytų akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nenustatyta. Todėl, be kita ko, įvertinus nuteistojo atliktos ir neatliktos bausmės santykį bei visos paskirtosios bausmės trukmę, darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo tęsimas švelnesnėmis sąlygomis dar turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.
Šiuo aspektu itin svarbia aplinkybe teismas laiko ir tai, kad Nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra buvo priimtas vienbalsiai (prieš balsavo 5 Komisijos nariai (vienas Komisijos narys nuomonę pateikė raštu)). Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotoje aplinkoje, net šiam taikant intensyvią priežiūrą. Taigi, nors šiai dienai P. D. elgesys bausmės atlikimo metu neabejotinai rodo jo daromą pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį, vis dėlto, kaip pažymėjo Komisija – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika per tiek bausmės atlikimo metų vis dar yra vidutinė – taigi dar nėra tokia akivaizdi, kad būtų pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą.
Nuteistąjį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.
Atsižvelgiant pirmiau nutartyje aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape P. D. dar nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiai dienai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis. Atitinkamai konstatuotina, kad Komisijos Nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos su intensyvia priežiūra, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo P. D. skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo P. D. skundą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.