- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-13
- Bylos Nr.
- 1-2110-946/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22782-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- K. D.
- Advokatai
- Bronius Varsackis
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.6.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis ((duomenys neskelbtini)), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
K. D. 2022 m. birželio 22 d. apie 08 val. 25 min. (duomenys neskelbtini) iki pastato Nr. 70, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas - alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, kol atsitrenkė į gatvės atitvaro stulpelį.
Kaltinamasis K. D. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio dieną vairuoti automobilio neketino, tiesiog taip sugalvojo, turėjo pavažiuoti nedidelį atstumą – tik apie 600 metrų. Įvykio išvakarėse vartojo alkoholį – degtinę, taip pat išgėrė alkoholio įvykio dienos rytą, apie 100 g. Jo gaunamos pajamos – 590 Eur senatvės pensija. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja paskirti jo sutuoktinę L. D. (b. l. 152, 157-158).
Pasiūlyta laiduotoja L. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apie tai, jog sutuoktinis vairavo neblaivus, sužinojo po įvykio. Kaltinamasis gruodžio mėnesį buvo pradėjęs išgėrinėti, tačiau kreipėsi į psichiatrą, jam padėjo, mano, kad galėjo susidėti tam tikri dalykai ir kaltinamasis „atkrito“. Šeimoje vairuojantys neblaivūs asmenys yra labai smerkiami. Šiuo metu K. D. lankosi pas gydytoją, ji jį prižiūri, todėl gali jam daryti teigiamą įtaką. Jos gaunama pensija – virš 400 Eur (b. l. 158-159).
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad 2022 m. birželio 22 d. apie 08 val. 32 min. jis buvo (duomenys neskelbtini), restorano „(duomenys neskelbtini)“ terasoje. Tuo metu išgirdo trenksmą ir pamatė, kad gatvėje važiavęs automobilis „Renault“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į gatvės apsauginius stulpelius. Jis greitai priėjo prie to automobilio, iš jo išlipo apie 70 metų amžiaus vairuotojas, daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Priėjus prie vairuotojo, jam kilo įtarimas, jog pastarasis yra girtas, kadangi automobilio vairuotojas svirduliavo, nerišliai kalbėjo, norėjo automobiliu vykti toliau. Jis, du jam nepažįstami vyrai ir moteris minėtam vyrui neleido važiuoti toliau, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai automobilio vairuotoją sulaikė (b. l. 66).
Iš 2022 m. birželio 22 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje užfiksuotas automobilis „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-17).
Iš 2022 m. birželio 22 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas įvykio dieną kaltinamojo K. D. vairuotas automobilis „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuoti jo sugadinimai (b. l. 18-31).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio D. K. 2022 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog 2022 m. birželio 22 d. apie 08 val. 25 min. gavus pranešimą apie eismo įvykį, jis atvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje sulaikė vairuotoją K. D., kuris vairuodamas automobilį „Renault Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į gatvės stulpelį. K. D. pirmo patikrinimo alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ metu 08 val. 44 min. nustatytas 2,08 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu 09 val. 03 min. nustatytas 1,83 promilių girtumas (b. l. 33).
2022 m. birželio 22 d. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL - 4752 K. D. pirmo patikrinimo metu 08 val. 44 min. nustatytas 2,08 promilių girtumas, antrojo patikrinimo metu 09 val. 03 min. nustatytas 1,83 promilių girtumas (b. l. 34).
Iš viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilio „Renault Scenic“, 2004 metų laidos, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 1359 Eur su PVM (b. l. 57).
Iš valstybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra K. D. (b. l. 50, 51).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, pasitvirtino.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL – 4752 nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, 2022 m. birželio 22 d., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo transporto priemonę – nuosavybės teise jam priklausantį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną ir jos išvakrėse vartojo alkoholį, niekur neketino važiuoti, tačiau labai gerai jautėsi ir sugalvojo pavažiuoti 600 metrų.
Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimu, bet ir vairavimo faktą patvirtino liudytoju apklaustas A. M., girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKL – 4752. K. D. veikė tiesiogine tyčia, pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie K. D. veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis K. D. išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 152), todėl būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teisiamojo posėdžio metu K. D. parodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, visiškai jį pripažino. Turtinė žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, duomenų apie naujai padarytas nusikalstamas veikas ar pradėtus ikiteisminius tyrimus byloje nėra, administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau nėra baustas už šiurkščius administracinius nusižengimus, taip pat nėra baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neblaiviam. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis suprato netinkamai pasielgęs, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Laiduotoja L. D. yra kaltinamojo sutuoktinė, neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 132, 133). Teisiamojo posėdžio metu L. D. paaiškino, kad sutuoktiniui K. D. daro didelį poveikį, ji kritiškai vertina sutuoktinio poelgį. Tikina galinti realiai daryti teigiamą įtaką K. D. ir dėl to už jį laiduoja.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad K. D. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. L. D. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuri byloje tinkama laiduotoja ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Atsižvelgus į tai, jog laiduotoja L. D. yra (duomenys neskelbtini), jos gaunamos pajamos nėra didelės (teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jos gaunamos pensijos dydis yra virš 400 Eur), todėl skiriamas laidavimas be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialios teisės atėmimo terminą K. D., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,83 promilės), nusikaltimo forma - baigtas, kaltės forma – tyčia, kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, į tai, jog nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamojo asmenybę ((duomenys neskelbtini)). Anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dvejų) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės (vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymo – paskyrimo 2022 m. birželio 23 d. (b. l. 99-100).
Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo galimybė nustatyta BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turėtų įvertinti tiek šios teisinės priemonės proporcingumą, tiek ir suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-81-676/2019, 2K-123-788/2022 ir kt.).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė K. D., buvo įvykdytas jam vairuojant automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Minėtas automobilis priklauso kaltinamajam K. D., tai patvirtina valstybinės įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ išrašas apie transporto priemonę. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jis iš esmės nepatirs padarinių susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, jam nebus paskirta bausmė, jis neturės teistumo. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, tokia baudžiamojo poveikio priemonė užkirs kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pažymėtina ir tai, jog kitos K. D. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – taikymo terminas (dveji metai) nesiekia nė pusės didžiausio įstatyme nustatyto tokios priemonės taikymo termino, todėl nėra pagrindo teigti, kad K. D. taikytinas automobilio konfiskavimas yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, o dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (specialiosios teisės atėmimo ir turto konfiskavimo) taikymas šiuo atveju yra suderinamas ir tikslingas.
Nors teisiamojo posėdžio metu advokatas prašė konfiskuoti ne automobilį, o automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), turto vertės išieškojimo taikymas tais atvejais, kai galimas paties turto konfiskavimas, yra išimtinis ir pirmiausia turi būti svarstoma būtent turto konfiskavimo galimybė (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-437-806/2021), todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti tokį advokato prašymą, nustačius, jog, kaip jau minėta, kaltinamasis K. D., būdamas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo
Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Bronius Varsackis teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam K. D.. Iš viso valstybės naudai priteistinos 58,40 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (b. l. 145).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020, Nr. 1A-310-318/2020).
Baudžiamąją bylą nagrinėjant pagreitinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 431 straipsnio nuostatomis, gynėjo dalyvavimas yra būtinas ir kaltinamajam pastarojo pačiam nepasikvietus turi būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydį, įvertinus tai, jog nors kaltinamasis yra nedirbantis, tačiau gauna pajamas (senatvės pensiją), nėra pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma, yra neprotinga ar neproporcinga kaltinamojo turtinei padėčiai. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam K. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - naikintinos.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Ritos Mikalauskienės 2022 m. liepos 1 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas K. D. automobiliui „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas – nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. spalio 1 d. (b. l. 59-60). Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikino nuosavybės apribojimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, įvykdymo.
Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ aikštelėje (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), užvedimo raktas perduotinas konfiskaciją vykdysiančiai institucijai, K. D. vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas jį išdavusiai institucijai – valstybės įmonei ,, (duomenys neskelbtini)“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. D., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. D. atsakomybei be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1-3 dalimis, skirti K. D. dvi baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 23 d.,
- konfiskuoti automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Priteisti iš K. D. 58,40 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt centų) valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsitesėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Laikino K. D. nuosavybės teisės į automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas V(duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas: visiškai, apribojimo terminą pratęsti iki nuosprendžio dalies, kuria paskirtas turto - automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)- konfiskavimas, įvykdymo.
Informuoti valstybės įmonę „(duomenys neskelbtini)“ apie teisės vairuoti kelių transporto priemones K. D. atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Išaiškinti K. D., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti K. D., jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Išaiškinti laiduotojai L. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), užvedimo raktą perduoti konfiskaciją vykdysiančiai institucijai, K. D. vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti jį išdavusiai institucijai – valstybės įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.