Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-176-590/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-01-21
Bylos Nr.: 2A-176-590/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-14241-2012-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas: I. Z.
Atsakovas: A. Z.
Trečiasis asmuo: R. Z., AB SEB bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. 2A-176-590/2019Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14241-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z., atsakovo A. Z. ir trečiojo asmens R. Z. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių pritaikymu, su atsakovo priešieškiniu byloje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, dalyvaujant byloje tretiesiems asmenims AB SEB bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. Z., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. Z. ieškiniu, vėliau patikslinusi reikalavimus, patikslintu ieškiniu, prašė teismo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 1003, nutraukti dėl atsakovo A. Z. kaltės. Priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę Z. Nustatyti nepilnametės dukters T. Z. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters T. Z. išlaikymą po 400,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ją paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant turtą:

1.1. butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 122,23 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (buto vertė – 125 000 Eur);

1.2. garažas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 25,99 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (garažo vertė – 5 680 Eur);

1.3. administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,78 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (administracinės patalpos vertė – 27 600 Eur);

1.4. administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 22,93 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (administracinės patalpos vertė – 8 120 Eur);

1.5. administracinės patalpos, esančios, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,72 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (administracinės patalpos vertė – 27 600 Eur);

1.6. negyvenamosios patalpos – administracinės, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) (administracinės patalpos vertė – 43 600 Eur);

1.7. negyvenamosios patalpos – administracinės, esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,44 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (administracinės patalpos vertė – 78 600 Eur);

1.8. žemės sklypas, esantis, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,45 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (vidutinė žemės sklypo vertė – 3 180 Eur);

1.9. 40/3974 žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (vidutinė žemės sklypo vertė – 3 634 Eur);

1.10. priteisti I. Z. kreditorinį įsiskolinimą AB SEB bankui pagal 2008 m. sausio 31 d. Kredito sutartį Nr. 1450818070320-70, kurio 2016-05-16 dienai paskolos likutis yra 42 269,00 Eur, kaip asmeninę ieškovės prievolę;

Atsakovui A. Z. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:

1.11. negyvenamoji patalpa – pastatas – sandėlys, esantis, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1 239,77 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 81 600 Eur;

1.12. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,6200 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 56 500 Eur;

1.13. negyvenamosios patalpos – parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), bendras plotas 151,56 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 216 636 Eur;

1.14. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,3941 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 21 200 Eur;

1.15. gyvenamasis namas – unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16 800 Eur;

1.16. ūkiniai pastatai – pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priepirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 884 eur;

1.17. administracinės patalpos, esančios, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19,66 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (administracinės patalpos vertė) – 20 000 eur;

1.18. UAB „Domus Optima“ (juridinio asmens kodas: 121946720) 84 279 Eur;

1.19. UAB „Domus Realis“ (juridinio asmens kodas: 300075803) 2 896 Eur;

1.20. kreditorinį įsiskolinimą AB SEB Bankui, pagal 2008 m. gegužės 12 d. Kredito sutartį Nr. 1450818071414-70 AB SEB Bankui – likutis 115 756 Eur;

1.21. kreditorinį įsiskolinimą pagal 2006-04-05 Valstybinės žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-1990, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos – likutis 21 684 Eur.

Priteisti iš A. Z. už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už sumažintą turto dalį I. Z. kompensaciją (88 835 Lt) 25 728 Eur;

Priteisti iš A. Z. už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą tenkančią didesnę turto dalį I. Z. kompensaciją 84 610 Eur.

Šalies argumentai

2. Atsakovas A. Z. priešieškiniu, vėliau patikslinęs reikalavimus, patikslintu priešieškiniu, prašė teismo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 1003, nutraukti dėl ieškovės I. Z. kaltės. Kadangi santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės kaltės, prašo ieškovei po santuokos nutraukimo grąžinti iki santuokos turėtą pavardę S. Nustatyti nepilnametės dukters T. Z. gyvenamąją vietą su motina; nustatyti, kad jis nepilnametės dukters T. Z. išlaikymui skiria po 190 eurų kiekvieną mėnesį. Prašo patvirtinti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi T. Z. tvarką:

a) atsakovas turi teisę matytis su dukra ne rečiau kaip du/tris kartus per savaitę darbo dienomis nuo dukters užsiėmimų ugdymo institucijoje pabaigos iki 20.00 val. Tomis dienomis atsakovas dukrą paima iš ugdymo institucijos pasibaigus užsiėmimams bei parveda į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val. Tuo atveju, jei atsakovo bendravimo metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, ekskursijos, kiti papildomi užsiėmimai ar pan., atsakovas užtikrina dukters dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, ekskursijose, kituose papildomuose užsiėmimuose ir pan. Apie ketinimą pasimatyti su dukra šiame punkte nustatyta tvarka atsakovas informuoja ieškovę iš anksto iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios;

b) atsakovas dukters papildomų užsiėmimų metu iš jos buvimo vietos ją paima ir nuveža į užsiėmimus (būrelius) bei parveža iš jų į jos gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą vykdyti šio įsipareigojimo atsakovas informuoja ieškovę iš anksto.

c) pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį A. Z. paima mergaitę iš jos gyvenamosios vietos penktadienį tarp 17-20 val. ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 12-18 val. Tuo atveju, jei atsakovo bendravimo metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, ekskursijos, kiti papildomi užsiėmimai ar pan., atsakovas užtikrina dukters dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, ekskursijose, kituose papildomuose užsiėmimuose ir pan. Apie ketinimą pasimatyti su dukra šiame punkte nustatyta tvarka Atsakovas informuoja Ieškovę iš anksto iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios. Jei Atsakovas negali su dukra bendrauti jam priklausantį savaitgalį, bendravimo su dukra laikas yra kompensuojamas bet kurį kitą Ieškovės ir Atsakovo sutartą savaitgalį;

d) Dėl A. Z. bendravimo su dukra tvarkos penktą mėnesio savaitgalį (kai mėnesis turi 5 pilnus savaitgalius), kiekvienu atveju Šalys susitaria atskirai.

e) Mergaitei dėl sveikatos būklės negalint vykti į pasimatymą su Atsakovu, Atsakovui turi būti užtikrinama galimybė aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje bent kartą per ligos laikotarpį iš anksto suderinus laiką su Ieškove;

f) Atsakovas turi teisę su dukra praleisti ne mažiau kaip pusę kiekvienų dukters atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros), atostogų laiką prieš kiekvienas atostogas šalims suderinus iš anksto.

g) Švenčių metu:

- Katalikų Šv. Velykų šventėmis – neporiniais metais A. Z. paima dukrą iš jos gyvenamosios arba užsiėmimų vietos penktadienį tarp 17-20 valandos (arba po jos užsiėmimų, jei jie baigiasi vėliau nei nurodytu laiku) ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą paskutinę išeiginių dieną iki 20.00 val.;

- Šv. Kalėdų šventėmis – poriniais metais A. Z. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba užsiėmimų vietos gruodžio 24 d. tarp 17-20 valandos (arba po jos užsiėmimų, jei jie baigiasi vėliau nei nurodytu laiku) ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. ne vėliau kaip iki 20.00 val.;

- Naujųjų metų šventėmis – neporiniais metais A. Z. paima dukrą iš jos gyvenamosios arba užsiėmimų vietos gruodžio 31 d. tarp 17-20 valandos (arba po jos užsiėmimų, jei jie baigiasi vėliau nei nurodytu laiku) ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20.00 val.;

- Motinos dieną A. Z. grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą iki 12 val.

- A. Z. gimtadienio dieną A. Z. paima mergaitę iš jos gyvenamosios arba užsiėmimų vietos tarp 15-17 val. ir grąžina ją tarp 19-20 val. į jos gyvenamąją vietą.

- Nepilnametės dukters T. Z. gimtadienio dieną neporiniais metais A. Z. paima mergaitę iš jos gyvenamosios arba užsiėmimų vietos tarp 15-17 val. ir grąžina ją iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.

h) Jei pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką susikerta specialiosios taisyklės (bendravimas švenčių dienomis, per gimtadienius, tėvo ar motinos dieną) su bendrąja taisykle (bendravimas kas antrą savaitgalį) taikomos specialios taisyklės, reglamentuojančios A. Z. bendravimo su nepilnamete dukryte tvarką.

i) I. Z. šiuo susitarimu patvirtina, kad esant A. Z. pageidavimui, išleis mergaitę į keliones užsienyje su dukra.

j) A. Z. ir I. Z. sutarimu A. Z. turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra dažniau nei nurodyta šioje tvarkoje, taip pat keisti matymosi su dukra dienas, laiką ir pan.

k) A. Z. turi teisę pasimatyti su dukra T. Z. bet kokiu metu, suderinęs šį klausimą su dukra T. Z..

l) ieškovė privalo suteikti galimybę Atsakovui matytis su dukra dukters gyvenamoje vietoje.

m) ieškovė nedelsiant privalo pranešti Atsakovui apie vaiko ligą, taip pat apie vaiko išvykimą į užsienį, vaiko atostogų vietą, vaiko negalėjimą būti su Atsakovu jo bendravimo su vaiku metu.

n) ieškovė kas ketvirtį (vieną kartą per tris mėnesius) privalo teikti ataskaitas Atsakovui apie vaiko pinigų panaudojimą.

o) A. Z. turi teisę šioje bendravimo tvarkoje numatytu bendravimo su dukra laiku nepasinaudoti savo paties nuožiūra apie tai informuodamas I. Z.

Šalies argumentai

Priešieškiniu prašoma įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui namų seife buvusias ir ieškovės pasisavintas vertybes:

a) atsakovo A. Z. vestuvinį žiedą;

b) atsakovo tėčiui J. Z. priklausiusį žiedą su išgraviruotu tekstu jame;

c) 8 10 rublių rusiškas carines monetas, atsakovui padovanotas jo mamos R. Z.

Padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti šį turtą:

Eilės Nr. I. Z. po santuokos nutraukimo atitenka Turto vertė 1. Butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 130 908,25 Eur 2. Garažas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 10 136,70 Eur 3. Patalpos adresu (duomenys neskelbtini) 45 759,96 Eur 4. Patalpos adresu (duomenys neskelbtini) 45 676,18 Eur 5. Garažas adresu (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur 6. UAB „Domus realis“ (juridinio asmens kodas: 300075803) 1 Eur Viso ieškovei priskirto turto vertė: 242 482,09 Eur

Atsakovui po santuokos nutraukimo palikti šį turtą:

Eilės Nr. A. Z. po santuokos nutraukimo atitenka Turto vertė 1. 116/152 patalpų (duomenys neskelbtini) 132 394,45 Eur 2. patalpos adresu (duomenys neskelbtini) 51 262,74 Eur 3. patalpos adresu (duomenys neskelbtini) 72 405 Eur 4. patalpos adresu (duomenys neskelbtini) 31 858,20 Eur 5. žemės sklypas, kurio plotas 0,3941 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) su 10 pastatų 16 628,82 Eur 6. žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1.62 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) su pastatu, kurio plotas 1 239,17 m² unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) 36 596,39 Eur 7. 100 proc. UAB „Domus optima“ (juridinio asmens codas: 121946720) paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų 16 065, 80 Eur 8. žemės sklypo dalis (40/3974) adresu (duomenys neskelbtini) 9. Žemės sklypas, kurio plotas 0,45 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), esantis (duomenys neskelbtini) 4 923,54 Eur 10. Įsipareigojimai AB SEB bankui pagal abi kredito sutartis 153 823,39 Eur 11. Įsipareigojimai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 21 684,85 Eur 12. Įsipareigojimai R. Z. 14 620 Eur

Įpareigoti ieškovę atsakovui išmokėti 1 822,99 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Atsakovas patikslintu priešieškiniu pateikė dar du alternatyvius turto padalijimo variantus, jeigu teismas spręstų, kad nėra pagrindo tenkinti jo prašomo turto padalijimo būdo.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį bei į priešieškinį nurodė, kad santuokos metu buvo sudarytos dvi kredito sutartys: 2008-01-31 kredito sutartis Nr. 1450818070320-70 bei 2008-05-12 kredito sutartis Nr. 1450818071414-70. Nurodė, kad šios abi prievolės yra solidarios ir negali būti modifikuojamos po santuokos nutraukimo. Taip pat nurodė, kad bankas neprieštarauja sutuoktinių turto padalijimui teismo nuožiūra.

4. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į ieškinį bei priešieškinį nurodė, kad įsipareigojimai pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį po santuokos nutraukimo turi būti paliekami solidariais.

5. Trečiasis asmuo R. Z. nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinį.

6. Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ginčo nurodė, kad buvo lankytasi šalių gyvenamojoje vietoje bei nustatė, kad nepilnametės T. Z. tėvai gyvena kartu 5 kambarių, 130 kv. m. bute (duomenys neskelbtini). Mergaitei įrengtas atskiras tvarkingas, šviesus, švarus, su visais reikalingais baldais kambarys. Vaikui sudarytos puikios sąlygos augti bei vystytis bei ugdyti savo gebėjimus. Nepilnametė T. Z. specialistui paaiškino, kad myli ir mamą, ir tėtį, bet norėtų gyventi su mama ir bendrauti su tėčiu. Skyrius sutiko, kad nepilnametės T. Z. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, atsižvelgiant į jos interesus bei norą. Iš tėvo turi būti priteisiamas išlaikymas, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jos visapusiškam vystymuisi bei atitiktų jos tėvų turtinei padėčiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašo Nr. 1003 tarp I. Z. ir A. Z. nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei I. Z. palikti santuokinę pavardę – Z. Nepilnametės dukters T. Z. gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. Z. Priteisti iš atsakovo A. Z. nepilnamečio vaiko T. Z. išlaikymui po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaikui išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko motina I. Z. Nustatyti atsakovo A. Z. bendravimo su nepilnamete dukra T. Z. tvarką:

a) atsakovas turi teisę matytis su dukra ne rečiau kaip du/tris kartus per savaitę darbo dienomis nuo dukters užsiėmimų ugdymo institucijoje pabaigos iki 20.00 val. Tomis dienomis atsakovas dukrą paima iš ugdymo institucijos pasibaigus užsiėmimams bei parveda į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val. Tuo atveju, jei atsakovo bendravimo metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, ekskursijos, kiti papildomi užsiėmimai ar pan., atsakovas užtikrina dukters dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, ekskursijose, kituose papildomuose užsiėmimuose ir pan. Apie ketinimą pasimatyti su dukra šiame punkte nustatyta tvarka atsakovas informuoja Ieškovę iš anksto iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios;

c) Pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį A. Z. paima mergaitę iš jos gyvenamosios vietos penktadienį tarp 17-20 val. ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 12-18 val. Tuo atveju, jei Atsakovo bendravimo metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, ekskursijos, kiti papildomi užsiėmimai ar pan., Atsakovas užtikrina dukters dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, ekskursijose, kituose papildomuose užsiėmimuose ir pan. Apie ketinimą pasimatyti su dukra šiame punkte nustatyta tvarka Atsakovas informuoja Ieškovę iš anksto iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios. Jei Atsakovas negali su dukra bendrauti jam priklausantį savaitgalį, bendravimo su dukra laikas yra kompensuojamas bet kurį kitą Ieškovės ir Atsakovo sutartą savaitgalį;

d) Dėl A. Z. bendravimo su dukra tvarkos penktą mėnesio savaitgalį (kai mėnesis turi 5 pilnus savaitgalius), kiekvienu atveju šalys susitaria atskirai.

e) Mergaitei dėl sveikatos būklės negalint vykti į pasimatymą su atsakovu, atsakovui turi būti užtikrinama galimybė aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje bent kartą per ligos laikotarpį iš anksto suderinus laiką su Ieškove;

g) Švenčių metu:

- Motinos dieną A. Z. grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą iki 12 val.

- A. Z. gimtadienio dieną A. Z. paima mergaitę iš jos gyvenamosios arba užsiėmimų vietos tarp 15-17 val. ir grąžina ją tarp 19-20 val. į jos gyvenamąją vietą.

i) I. Z. šiuo susitarimu patvirtina, kad esant A. Z. pageidavimui, išleis mergaitę į keliones užsienyje su dukra.

j) A. Z. ir I. Z. sutarimu A. Z. turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra dažniau nei nurodyta šioje tvarkoje, taip pat keisti matymosi su dukra dienas, laiką ir pan.

k) A. Z. turi teisę pasimatyti su dukra T. Z. bet kokiu metu, suderinęs šį klausimą su dukra T. Z..

l) ieškovė nedelsiant privalo pranešti atsakovui apie vaiko ligą, taip pat apie vaiko išvykimą į užsienį, vaiko atostogų vietą, vaiko negalėjimą būti su atsakovu jo bendravimo su vaiku metu.

m) atsakovui A. Z. dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su vaiku, jis apie tai iš anksto ne vėliau kaip prieš dieną informuoja vaiko motiną I. Z. bei nepilnametį vaiką.

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ieškovei I. Z. priteisiant asmeninės nuosavybės teise:

1) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 125 000 eurai;

2) garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 5 680 eurai;

3) administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27 600 eurai;

4) administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 20 000 eurų;

5) negyvenamas patalpas – administracines, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 43 600 eurai;

6) butą su pagalbinėmis patalpomis pažymėtomis 38-1 (3,89 kv.m.) 38-2 (1,17 kv.m.), 38-3 (1,17 kv.m.), 38-4 (1,77 kv.m.), esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 78 600 eurai;

7) 40/3974 žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3 634 eurai.

Priteisti atsakovui A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise:

1) administracines patalpas, esančias, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27 600 eurų;

2) negyvenamąją patalpą garažą boksą G-19, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 120 eurų.

3) negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 160 000 eurų;

4) negyvenamąją patalpą – pastatą – sandėlį, esantį, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 81 600 eurų;

5) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 60 241 eurų;

6) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20 302 eurai;

7)102,62 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16 800 eurų;

8) ūkiniai pastatai – pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priepirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 884 eurai;

9) žemės sklypą esantį, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3 504 eurai;

10)UAB „Domus Optima“ 600 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, vidutinė rinkos vertė 26 064 eurai;

11)UAB „Domus Realis“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, vidutinė rinkos vertė 2 896 eurai.

Priteisti atsakovui A. Z. iš ieškovės I. Z. 17 510,12 eurų kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2008-05-12 kredito sutartį Nr. 1450818071414-70 privalo įvykdyti atsakovas A. Z.. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2008-01-31 kredito sutartį Nr. 1450818070320-70 privalo įvykdyti ieškovė I. Z. Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2006-04-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 1-1990 privalo įvykdyti atsakovas A. Z. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės I. Z. 3 773,36 eurus žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas. Priteisti iš atsakovo A. Z. 4 128,36 eurus žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas. Priteisti iš atsakovo A. Z. 1 752,20 eurų išlaidų už ekspertizės atlikimą ieškovei I. Z..

8. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, pripažino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti. Teismo vertinimu, šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės abiem buvus nepakankamai atidiems vienas kitam, lojaliems, rūpestingiems ir siekiantiems stiprinti šeiminius santykius, kurti ne tik šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis vaiku, šeimos gerove, bet ir šeimos išsaugojimu. Nutraukdamas santuoką teismas pripažino abu sutuoktinius kaltais dėl jų santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas.

9. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė Z., atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys turi nepilnametį vaiką (CK 3.69 straipsnis). Nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnametės dukros T. Z. gyvenamosios vietos nustatymo, todėl šalių nepilnametės dukros T. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su motina jos gyvenamojoje vietoje, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.169 straipsnis).

10. Nors byloje nenustatyta, kad ieškovė trukdytų atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra, teismas vertino tai, kad po santuokos nutraukimo šalys jau negyvens viename bute, bei į tai, kad tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, todėl yra tikslinga nustatyti atsakovo prašomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką su tam tikromis prašomos nustatyti tvarkos išlygomis, kurios, teismo vertinimu, nelaikytinos bendravimo su vaiku tvarka bei neatitinkančiomis vaiko interesų. Nurodė, jog atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos l) punktas, kuriame numatyta, kad ieškovė privalo suteikti galimybę atsakovui matytis su dukra dukters gyvenamoje vietoje iš esmės neatitinka ieškovės interesų. Pažymėjo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, jau santuokos nutraukimo procese vaikas matė ir labai išgyveno dėl tėvų konfliktų, todėl po santuokos nutraukimo, atsakovui pradėjus gyventi atskirai, siekiant išvengti ir tolimesnių galimų konfliktų nepilnamečio vaiko akivaizdoje, nėra pagrindo patvirtinti šios bendravimo tvarkos punkto. Tuo labiau, kad tam tikrais išimtiniais atvejais – vaiko ligos atveju, yra nustatyta galimybė aplankyti vaiką jos gyvenamojoje vietoje (bendravimo tvarkos e punktas). Bendravimo tvarkos n) punktas, nustatantis, kad ieškovė kas ketvirtį (vieną kartą per tris mėnesius) privalo teikti ataskaitas atsakovui apie vaiko pinigų panaudojimą nelaikytinas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, todėl jis netvirtinamas. Bendravimo tvarkos o) punktas, kuriuo nustatoma, kad atsakovas turi teisę šioje bendravimo tvarkoje numatytu bendravimo su dukra laiku nepasinaudoti savo paties nuožiūra apie tai informuodamas ieškovę laikytinas neatitinkančiu nepilnamečio vaiko interesų. Išaiškino, kad nustačius skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, tėvas įgyja ne teisę, o pareigą nustatytuoju laiku bendrauti su vaiku. Todėl bendravimo tvarkoje nustatytina, kad tik dėl objektyvių priežasčių atsakovui negalint bendrauti su vaiku, jis apie tai iš anksto ne vėliau kaip prieš dieną informuoja vaiko motiną bei nepilnametį vaiką. Kitoje dalyje atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka tvirtinama kaip iš esmės atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus.

11. Teismas įvertinęs ieškovo bei atsakovės pateiktus vaiko poreikių paskaičiavimus, sprendė, kad visapusiškam vaiko poreikių užtikrinimui, garantuojančiam, kad šalių nepilnametės dukros interesai nebūtų pažeisti, atsižvelgiant į tai, kad gyvendami santuokoje jie visokeriopai tenkino dukters poreikius, kas pažymėta ir išvadą teikiančios institucijos išvadoje, dukros poreikių patenkinimui mėnesiui reikalinga suma siektų 600 eurų. Teismas šioje byloje nematė reikalingumo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi įvertinus dalintino turto balansą akivaizdu, kad kiekviena iš šalių padalinus turtą gauna didelės vertės turto dalį. Be to, abi yra darbingos, gauna pajamas, todėl prie dukros išlaikymo gali prisidėti lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteistina po 300 eurus kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės, tokia teismo išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra darbingas, išsilavinęs, verslą vystantis vyras, realiai galintis teikti reikalingą išlaikymą vaikui.

12. Nustatyta, kad įsigyjant butą ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas neišreiškė valios įsigyti šį turtą, ar atitinkamai jo dalį, asmeninės nuosavybės teise, todėl turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgyti buvo panaudotos ir asmeninės lėšos. Šiuo atveju kompensacijos dydis nustatomas skaičiuojant realų sutuoktinio praradimą dėl asmeninių lėšų panaudojimo bendrajai nuosavybei įgyti. Ginčo atveju ieškovei nenuginčijus, kad įgyjant butą ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), buvo panaudota 80 000 Lt asmeninių atsakovo lėšų, jam priteistina 11 585 eurų kompensacija.

13. Nustatyta, kad tarp šalių iškilęs ginčas dėl negyvenamosios patalpos – parduotuvės, patalpų nuo 8-1 iki 8-5, adresu (duomenys neskelbtini), priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad 36/152 turto dalys objekto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, kadangi akivaizdu, kad patalpos buvo kapitaliai rekonstruotos už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas, dalis patalpų įgytos už kreditą, už kurį mokamos palūkanos. Atsakovui CK 3.98 straipsnio 1 dalies pagrindu priklauso kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės vertės padidėjimą, jam prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto prijungus asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas. Teismo vertinimu atsakovui paskaičiuotina 18 794 eurų kompensacija, įvertinus dalintino turto vieno kvadrato vertę bei atsakovo prijungtos asmeninės nuosavybės teise valdytų patalpų plotą, įvertinant, kad patalpos buvo rekonstruotos už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas.

14. Atsakovas į dalintino turto balansą kaip solidarią prievolę prašo įtraukti ir įsiskolinimą savo motinai R. Z. pagal 2001 m. vasario 1 d. ir 2003 m. vasario 1 d. sutartis, nurodydamas, kad skola šiai dienai siekia 14 620 Eur. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutiko, motyvuodama, kad prievolė R. Z. yra įvykdyta, kad sutarčių pratęsimus su motina atsakovas sudarė jau santuokos nutraukimo procese, su ja tai nebuvo suderinta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo duotas ieškovės sutikimas imti paskolą iš atsakovo motinos, ieškovė nedalyvavo sandorio sudaryme bei jo pratęsimuose, nenustačius, kad šie pinigai buvo būtini šeimos poreikių tenkinimui, kad per tokį ilgą laikotarpį nebuvo galimybių grąžinti paskolą, prievolę R. Z. pripažino asmenine atsakovo prievole ir netrauktina į dalintino turto balansą.

15. Nustatyta, kad tarp šalių iškilęs ginčas dėl dalintino turto rinkos vertės. Ieškovė dalijant nekilnojamąjį turtą prašė vadovautis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą, o atsakovas prašė remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ įmonės vertintojų nustatytomis nekilnojamojo turto vertėmis. 2014-07-02 teismas tenkindamas sutuoktinių prašymą paskyrė šalims priklausančio dalintino nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“; į bylą pateiktos UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ išvados dėl nekilnojamojo turto vertės 2014-08-21-22 dienai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertės, sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad iš esmės dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta ekspertizės metu, teismo sprendimo priėmimo dienai, tai yra jungtinės nuosavybės pabaigai, iš esmės yra pasenusi, kadangi turtas yra įvertintas beveik prieš tris metus, per šį laikotarpį akivaizdu, kad kito nekilnojamojo turto rinkos vertė. Spręsdamas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo klausimą teismas atsižvelgė ir į tai, kad du dalintino turto objektai, tai yra 40/3974 žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini), bei garažas – boksas G-19, adresu (duomenys neskelbtini), iš viso ekspertizės metu nėra įvertinti. Pirmos instancijos teismas, vertindamas šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą, sprendė vadovautis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro nustatytomis vidutinėmis rinkos vertėmis pagal masinį vertinimą sprendimo priėmimo dienai.

16. Tarp šalių iškilęs ginčas ir dėl dalintino kilnojamojo turto UAB „Domus Optima“ bei UAB „Domus Realis“ verčių. Ieškovė UAB „Domus realis“ prašė įvertinti 2 896 eurais, tuo tarpu atsakovas minėtą įmonę prašė įvertinti 1 euru, nurodė, kad šios įmonės vertė lygi nuliui, kadangi įmonė yra visiškai tuščia, nevykdo jokios veiklos. Nustatyta, kad minėtos įmonės įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt, bendrovės įstatinis kapitalas yra padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt. Teismas sutiko su ieškovės nurodoma įmonės rinkos verte, kuri iš esmės atitinka įmonės įstatiniam kapitalui. Atsakovas vystydamas šeimos verslą ir manydamas, kad ši įmonė yra bevertė, turėjo galimybes likviduoti minėtą įmonę ir išregistruoti iš juridinių asmenų registro, tačiau jis to neatliko. Vien tuo pagrindu, kad įmonė šiuo metu nevysto jokios veiklos, nėra pagrindo pripažinti, kad jos vertė 1 euras. Dėl įmonės UAB „Domus optima“ pažymėjo, kad įmonės įstatinis kapitalas yra padalintas į 600 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt. Teismas tenkindamas ieškovės prašymą 2015-02-18 nutartimi paskyrė UAB „Domus optima“ 600 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Byloje gautas 2016-02-15 Ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad vertinamo UAB „Domus optima“ verslo rinkos vertė 2014-12-31 pajamų metodu yra 291 000 Lt (84 000 eurai), verslo vertė turto metodu 90 000 Lt (26 065,80 eurai), vienos paprastosios vardinės akcijos rinkos vertė 150 Lt (43,44 eurai). Atsižvelgdamas į tai, kad dalintiną turtą sudaro UAB „Domus optima“ 600 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų bei, kad ekspertizės metu buvo pavesta nustatyti ne UAB „Domus optima“ verslo vertę, o šalims priklausančių minėtos įmonės akcijų vertę, teismas rėmėsi ekspertizės akte nustatyta vienos akcijos rinkos verte ir konstatavo, kad dalintinos įmonės akcijų rinkos vertė sudaro 26 064 eurai.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismas konstatuoja, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto, kurio vertė 685 165 eurai bei kilnojamojo turto, kurio vertė 28960 eurai. Viso dalintino turto vertė sudaro 714 125 eurai iš kurio atėmus santuokos metu prisiimtų ir neįvykdytų 175 508,24 eurus solidarių prievolių, laikytina, kad viso dalintinas turtas, kurio vertė 538 616,76 eurai. Šalys dalinant turtą neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau teismas įvertinęs atsakovui priklausančias kompensacijas dėl jo asmeninio turto bei asmeninių lėšų panaudojimą sukuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, atsakovui priteistiną turto dalį didino, įvertindamas jam išmokėtinų kompensacijų sumą. Nurodė, jog teismas dalindamas santuokinį turtą ir priteisdamas butą bei garažą, esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei, įvertino tą aplinkybę, kad su ja lieka gyventi šalių nepilnametė dukra. Teismas priteisdamas UAB „Domus Optima“ ir UAB „Domus Realis“ akcijas atsakovui įvertino tą aplinkybę, kad visą santuokinį laikotarpį verslą vystė šiose įmonėse atsakovas, todėl ir po santuokos nutraukimo verslas paliekamas atsakovui, tuo labiau, kad ieškovė pageidavo po santuokos nutraukimo įmones palikti atsakovui. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiu 102,62 kv. m bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei kitais statiniais priteistini atsakovui, kadangi dėl to tarp šalių ginčo nėra bei taip siekiama užtikrinti atsakovo gyvenamosios vietos klausimą po santuokos nutraukimo. Visi kiti dalintino turto objektai yra savarankiški komercinės paskirties objektai, kurie yra nuomojami ir taip sutuoktiniai gaudavo pajamas. Komerciniai objektai padalinti atsižvelgiant į jų rinkos vertę bei į solidarių prievolių vykdymo paskirstymą. Pažymėjo, kad atsakovui dalinant turtą priskirta didesnės vertės turto dalis teismui įvertinus jo asmeninių lėšų bei asmeninio turto indėlį į bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą (kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą buto bei garažo (duomenys neskelbtini) įsigijimui 11 585 eurai bei 18 795 eurai kompensacijos už asmeninės nuosavybės teise valdomo turto prijungimą prie bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto adresu (duomenys neskelbtini)). Iš viso ieškovei priteisto turto vertė sudaro 304 114 eurai, atėmus iš jo kreditoriams turimo sumokėti solidaraus kredito dalį (41 240,56 eurai), išeitų, kad ieškovei priteista turo, kurio vertė 262 873,44 eurai. Iš viso atsakovui priteistino turto vertė sudaro 410 011 eurų, iš šios sumos atėmus 30 380 eurų kompensaciją už atsakovo asmeninio turto bei lėšų panaudojimą bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui bei 134 267,68 eurus atsakovui pavestų įvykdyti solidarių įsiskolinimų dalį, išeitų, kad atsakovui priteista turto, kurio vertė 245 363,32 eurai. Atsakovui iš ieškovės priteistina 17 510,12 eurų kompensacija už ieškovei priteistą didesnės vertės turto dalį.

18. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 25 728 eurus (88 835 Lt) kompensaciją už bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, šį reikalavimą grindė atsakovo banko sąskaitų analize. Nurodė, kad išimtos iš A. Z. sąskaitų grynųjų pinigų lėšos, sumoje 177 670 Lt arba 51 456 eurai yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtas, kurias atsakovas nuslėpė nuo šeimos ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tuo sumažindamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą, todėl šios lėšos sumoje 177 670 Lt arba 51 456 eurai priteistinos iš atsakovo ir ieškovei išmokėtina kompensacija 25 728 eurai (88 835 Lt). Pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo apie tai, kad išgrynintas lėšas atsakovas skyrė savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir tokiu būdu sumažino bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašė įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui namų seife buvusias ir ieškovės pasisavintas vertybes. Teismo vertinimu atsakovas kaltindamas ieškovę jam asmeniškai priklausančių daiktų pasisavinimu į bylą nepateikė įrodymų pagrindžiančių tokį reikalavimą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nėra paėmusi atsakovo nurodomų daiktų. Šeimos seifo raktas buvo žinomas visiems šeimos nariams. Jeigu atsakovas nustatė, kad jam priklausančios vertybės yra dingę, jis turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl tyrimo atlikimo. Atsakovui neįrodžius, kad jam priklausantys daiktai yra pas ieškovę, teismas neturi pagrindo tenkinti šio reikalavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20. Apeliaciniu skundu ieškovė I. Z. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą dalyje dėl priteistos atsakovui asmeninės nuosavybės teise UAB „Domus Optima“ 600 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, vidutinė rinkos vertės 26 064 Eur ir priteisti atsakovui A. Z. asmeninės nuosavybės teise UAB „Domus Optima“ 600 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, vidutinės rinkos vertės 84 000 eurai (291000 Lt); 2) pakeisti sprendimą dalyje dėl už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už sumažintą turto dalį I. Z. kompensacijos išmokėjimo (88 835 Lt) 25 728 eur ir priteisti A. Z. už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už sumažintą turto dalį ieškovei išmokėti kompensaciją (88 835 Lt) 25 728 Eur; 3) panaikinti sprendimo dalį dėl negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertės 160 000 eurų ir nustatyti negyvenamųjų patalpų – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinės rinkos vertę – 216 636 eurų; 4) panaikinti sprendimo dalį dėl priteistos atsakovui iš ieškovės 17 510,12 eurų kompensacijos už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 96 162 eurų kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį; 6) prievolę 190 000 Lt (55 027,80 eurų), atsakovo paimtą 2012-01-05 iš UAB „Domus optima“ įmonės, pripažinti asmenine atsakovo prievole. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1.Pirmos instancijos teismas iš dalies neteisingai išsprendė bendro dalintino sutuoktinių turto padalinimo ir ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio klausimus, o tai sudaro teisinį pagrindą šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliantė pažymi, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Nors teismas vertindamas šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą vadavosi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro nustatytomis vidutinėmis rinkos vertėmis pagal masinį vertinimą sprendimo priėmimo dienai, tačiau apeliantė mano, kad teismas pasielgė gana šališkai ir neobjektyviai, kadangi viso bylinėjimosi proceso metu visiškai toleravo atsakovo bet kokius veiksmus susijusius su šiuo klausimu. Teismas, žinodamas, kad atsakovas yra Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei verslo vertinimo įmonės UAB „Domus optima“ vienintelis akcininkas, įmonė yra sukaupusi didžiulę patirtį vertinant nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei verslą ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje, todėl teismas, kad būtų galima tinkamai nustatyti visų objektų vertę, privalėjo bent įpareigoti atsakovą tinkamai sutvarkyti objektų turto registrą, (nors ieškovė ne vieną kartą prašė teismo, tačiau teismas prašymus ignoravo, o atsakovas sąmoningai objektų turto registro netvarkė iki šiol, tuo mažindamas bendro šeimos turto vertę). Teismas neatsižvelgė ir niekaip nevertino bei nekomentavo sprendime, jog tos pačios administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 32,72 m2), vidutinė rinkos vertė 27 600 ir negyvenamoji patalpa garažas boksas G-19, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19,66 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 120 eurai, - šios patalpos faktiškai yra apjungtos, tačiau juridiškai nepakeista jų paskirtis, tai patvirtina ir pats atsakovas. Faktiškai atsakovas pats apskaičiavo patalpų vertę ir siūlė teismui vadovautis jo paties nustatyta patalpų verte, ką teismas ir padarė. Akivaizdu, kad atsakovas ypač buvo suinteresuotas šių objektų vertės nustatymu savo naudai. Beje, keistas sutapimas, šiuos objektus teismas ir priteisė atsakovui, galbūt, todėl ir sąmoningai nereikalavo, kad atsakovas tinkamai atliktų apjungtų patalpų (administracinės patalpos – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir garažo – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrą turto registrą, kadangi šių apjungtų komercinių patalpų vertė akivaizdžiai padidėtų keliasdešimt tūkstančių eurų.

20.2.Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu išmokėti atsakovui 11 585 Eur kompensaciją, kadangi pagal bylos duomenis ir teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką konstatuotina, jog visas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kaip ir yra registruotas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše ir nėra pagrindo laikyti, kad esą, atsakovo įmokėtas pradinis įnašas sumoje 23 169,60 eurų (80 000 Lt), tai yra jo asmeninės lėšos panaudotos buto ir garažo įsigijimui. Kaip matyti iš bylos duomenų, nustatydamas iš ieškovės atsakovui priteisiamos kompensacijos dydį – 11 585 eurų, teismas neišanalizavo ir neatsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes, ko pasėkoje apeliantei visiškai nepagrįstai priteisė kompensaciją sumoje 11 585 eurų, todėl šioje sprendimo dalyje apeliantė ir ginčija.

Žemesnės instancijos teismas

20.3.Pažymėtina, kad teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau šiuo atveju pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neteisėtai nukrypo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, netinkamai padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir neteisėtai nustatė atsakovo asmeninėn nuosavybėn priklausantį turtą, bei už tai, be jokio teisinio pagrindo priteisė ieškovei išmokėti kompensaciją, esą „Komerciniai objektai padalinti atsižvelgiant į jų rinkos vertę bei į solidarių prievolių vykdymo paskirstymą. Pažymėtina, kad atsakovui dalinant turtą priskirta didesnės vertės turto dalis teismui įvertinus jo asmeninių lėšų bei asmeninio turto indėlį į bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą (kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą buto bei garažo (duomenys neskelbtini) įsigijimui 11 585 eurai, bei 18 795 eurai kompensacijos už asmeninės nuosavybės teise valdomo turto prijungimą prie bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto, adresu (duomenys neskelbtini))“. Akivaizdu, kad ginčo turtas įgytas santuokos su atsakovu metu, todėl šiuo atveju ne ieškovė turėjo pareigą įrodinėti bendrąją jungtinę nuosavybę, o atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad šis turtas santuokos metu buvo įgytas jo asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad negyvenamųjų patalpų – parduotuvės dalis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), santuokoje buvo įgytos jo asmeninėn nuosavybėn, ir/ar įgytos iš jo asmeninių lėšų, beje, šios aplinkybės byloje atsakovas apskritai neįrodinėjo. Teismas nevertino ir neanalizavo byloje esančių faktų ir rašytinių įrodymų, jog šios komercinės patalpos (duomenys neskelbtini), yra pačiame Vilniaus miesto centre, šalia (duomenys neskelbtini), todėl ypač vertingos ir pelningos. Teismas nustatė vidutinę rinkos vertę pagal masinį vertinimą - tik 160 000 Eur, tačiau šiuo atveju teismas privalėjo turtą vertinti ne formaliai, o atsižvelgti ir į kitus išvardintus kriterijus, gal būt, įsitikinti ir palyginti, greta analogiško turto pirkimo – pardavimo sandorius, iš kurių matyti, jog vieno kv. m vertė (kaina) gali būti nuo 1 800 iki 2 100 Eur, todėl apytiksliai galime paskaičiuoti komercinės patalpos (duomenys neskelbtini) vertę, kuri lygi – 151,56 kv. m. x 1 800 Eur = 272 808 Eur. Be to, minėto objekto tik 1/2 daliai įsigyti iš AB SEB banko atsakovo vardu buvo paimtas 159 688,76 Eur kreditas, o teismas nustatė vidutinę rinkos vertę viso objekto – tik 160 000 Eur, tad visiškai yra nesąžininga apeliantės atžvilgiu. 2016-10-31 paskolos likutis buvo – 112 582,83 Eur (2017-06-31 yra 107 102,73 Eur.), dengiant paskolą AB SEB bankui jau išmokėta 52 586,66,93 Eur iš bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų. Beje, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, bei į nepilnametės dukros interesus, apeliantė neprieštarauja, jog santuokos metu įgytas objektas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), būtų po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistas ieškovei, o taip pat su šiuo objektu susiję įsipareigojimai AB SEB bankui, nors iki šiol ieškovė neprieštaravo, kad šis turtas būtų priteistas atsakovui.

20.4.Nesutiktina su teismo išvada dėl įmonės UAB „Domus Optima“ akcijų vertės nustatymo, kadangi ekspertizę atlikusios bendrovės UAB „Ober Haus“ išvadose nurodoma, kad reikia vadovautis pajamų metodu vertinant verslo vertę. Tai grindžiama, tuo kad nuo 2011 iki 2015 metų UAB „Domus Optima“ pardavimų pajamos pastoviai augo nuo 604 966 Lt iki 771 560 Lt, kas matyti ir iš įmonės finansinių ataskaitų. Įmonės pagrindinės pajamos yra iš teikiamų paslaugų ir pridėtinė vertė kuriama ne bendrovei priklausančio turto pagrindu. Todėl ir pasirinktas pajamų metodas.

20.5.Pirmosios instancijos teismas atmestinai ištyrė ieškovės reikalavimą ir netinkamai bei neteisingai interpretavo faktines bylos aplinkybes dėl atsakovo 2012 metais išgrynintų pinigų sumoje 51 456,88 Eur ir jų slėpimo bei pasisavinimo. Teismas netinkamai išnagrinėjo pinigų judėjimą atsakovo sąskaitose ir nenustatė, kad šeima iš AB SEB banko, 2008 m. sausio 31 d. pagal Kredito sutartį Nr. 1450818070320-70, paėmė kreditą nekilnojamam turtui įsigyti, bet pasikeitus aplinkybėms jis nebuvo nupirktas ir pinigai liko atsakovo banko sąskaitoje. Teismas visiškai nesivadovavo pačios ieškovės paaiškinimais, kurie CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme laikytini įrodymais, tuo tarpu vadovavosi ir reikšmę suteikė išimtinai atsakovo paaiškinimams. Teismas nepagristai nelaikė pagrindiniu įrodymu – bankų sąskaitų išrašus ir tuo pačiu ignoravo labai svarbų reikšmingą faktą, jog visi mokėjimai, kaip iki lėšų išgryninimo, taip ir po lėšų išgryninimo, buvo atliekami tik bankiniais pavedimais, kur pvz., iš SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) Kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) vyko lėšų nurašymas beveik kiekvieną dieną, po 4 000 Lt, 7 000 Lt ir t. t., tai akivaizdu, kad buvo sąmoningas pinigų išgryninimas iš sąskaitos, tačiau atsakovas teismui nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio nors vieną išgrynintą sumą, o teismas ir nereikalavo. Teismas neatsižvelgė į tą faktą, kad piniginės lėšos, paimtos iš „Domus Optima“, nebuvo pervestos į jokią atsakovo sąskaitą. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, kuris galėtų patvirtinti šį faktą. Taipogi, atsakovas teismui nepateikė jokių dokumentų įrodančių kreditinio įsipareigojimo paėmimo fakto. Teismas ignoravo labai svarbią aplinkybę, kuomet 2017-05-08 teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, kad tai buvo jo asmeninė paskola ir ieškovė apie tai nebuvo informuota.

21. Apeliaciniu skundu atsakovas A. Z. prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą dalyje dėl prievolės R. Z. pripažino asmenine atsakovo prievole, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti atsakovui namų seife buvusias ir ieškovės pasisavintas vertybes ir šiose dalyse priimti naują sprendimą – 1. prievolę R. Z. pripažinti solidariu ieškovės ir atsakovo įsipareigojimu ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę R. Z. privalo įvykdyti atsakovas A. Z.; 2. įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui namų seife buvusias ir ieškovės pasisavintas vertybes: atsakovo A. Z. vestuvinį žiedą; atsakovo tėčiui J. Z. priklausiusį žiedą su išgraviruotu tekstu jame; 8 (aštuonias) 10 rublių auksines rusiškas carines monetas, atsakovui padovanotas jo mamos R. Z.; 3. priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 3 241,31 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 2) pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo teismo sprendimą išdėstant sekančiai – priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko T. Z. išlaikymui po 190 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl turto padalijimo teismo sprendimą išdėstant sekančiai: 3.1. padalinti santuokos metu įgytą turtą Ieškovei I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisiant asmeninės nuosavybės teise: 3.1.1. butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 125 000 eurai; 3.1.2. garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 11 300 eurai; 3.1.3. negyvenamas patalpas – administracines, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 74 600 eurai; 3.1.4. butą su pagalbinėmis patalpomis pažymėtomis 38-1 (3,89 kv.m) 38-2 (1,17 kv.m), 38-3 (1,17 kv.m), 38-4 (1,77 kv.m), esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 103 000 eurų; 3.1.5. 40/3974 žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3 634 eurai; 3.2. Priteisti atsakovui A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: 3.2.1. administracines patalpas, esančias, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27 600; 3.2.2. negyvenamąją patalpą garažą boksą G-19, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8 120 eurų; 3.2.3. administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27 600 eurų; 3.2.4. administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 20 000 eurų; 3.2.5. negyvenamąsias patalpas – parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 160 000 eurų; 3.2.6. negyvenamąją patalpą – pastatą – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 56 100 eurų; 3.2.7. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 39 800 eurai; 3.2.8. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20 302 eurai; 3.2.9. 102,62 kv. m bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16 800 eurų; 3.2.10. ūkiniai pastatai – pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priepirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 884 eurai; 3.2.11. žemės sklypą esantį, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3 504 eurai; 3.2.12. UAB „Domus Optima“ 600 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, vidutinė rinkos vertė 26 064 eurai; 3.2.13. UAB „Domus Realis“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, vidutinė rinkos vertė 2 896 eurai; 3.3. Priteisti atsakovui iš ieškovės 91 041 eurų kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį; 3.4. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą; 4) Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1.Apeliantas nesutinka su teismo iš atsakovo priteistu 300 Eur/mėn. nepilnametės dukros išlaikymu, kadangi ieškovė nepagrindė nurodytos sumos leistinais įrodymais, teismas visiškai neįvertino fakto, kad tai yra ženkliai didesnė suma, nei kad pati ieškovė ir atsakovas uždirba. Teismas nevertino atsakovo argumentų, kad po santuokos nutraukimo (ir turto padalijimo) atsakovo turtinė padėtis pablogės, tuo tarpu ieškovės – pagerės, kadangi iki santuokos nutraukimo didžioji atsakovo gaunama pajamų dalis sudarė pajamos už turto, kuris dalijamas santuokos nutraukimo byloje, nuomą. Teismui padalijus šalims priklausantį turtą, ženkliai sumažėja turto, iš kurio atsakovas gaudavo pajamas apimtis, ko pasėkoje tai turi tiesioginę įtaką atsakovo turtinei padėčiai priežastiniame ryšyje su nepilnametei dukrai teiktinu išlaikymu. Teismas visiškai neįvertino fakto, kad atsakovas turi ženklių solidarių su ieškove įsipareigojimų kreditoriams, kas taipogi pagal aktualią teismų praktiką turėjo būti adekvačiai įvertinta. Jei jau ieškovė nepateikė jokių dukros poreikius pagrindžiančių įrodymų, o atsakovas pateikė savo poziciją dėl išlaidų dukros poreikiams, tai teismas turėjo visus svertus vadovautis atsakovo nurodytomis išlaidomis dukros poreikiams CPK 182 straipsnio 5 punkto prasme, o ne nustatyti dukros poreikius vidurkio būdu tarp ieškovės ir atsakovo nurodytų dukros poreikiams skirtinų sumų. Akcentuotina, kad teismo pozicija dėl kai kurių dukros išlaidų nustatymo vidurkio tarp ieškovės ir atsakovo nurodomų sumų yra ydinga, neatitinka tikrųjų dukros poreikių, įrodinėjimo specifikos. Teismas neįvertino aplinkybės, kad prie dukros poreikių ieškovė priskyrė būsimas išlaidas, susijusias su dukros dantų tvarkymu. Akcentuotina, kad išlaidos dukrai turi būti realios ir pagrįstos. Nenumatytos išlaidos taip pat jokia apimtimi negali būti pagrįstos ir laikomis realiomis. Atsakovas laikėsi ir laikosi pozicijos, kad šalių dukros išlaikymui adekvati, proporcinga ir pakankama suma yra po 190 Eur kiekvieną mėn. Pastarąją sumą atsakovas ir sutiko teikti ir prašo teismo šią sumą priteisti iš jo nepilnametės dukros atžvilgiu. Šiuo atveju nėra nustatyta aplinkybių (tame tarpe spec. poreikių), kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad dukros poreikių patenkinimui būtų reikalinga didesnė, negu 1 MMA suma, t. y. kad iš atsakovo pusės skirtinos 190 Eur sumos nepakaktų jos poreikiams maistui, rūbams, avalynei, mokymo priemonėms, būstui, laisvalaikiui ir t. t. patenkinti.

21.2.Dėl prievolės R. Z. pripažinimo solidaria šalių prievole, akcentuotina, kad pati ieškovė 2016-08-22 datuotame patikslintame ieškinyje pripažįsta, kad „tas faktas, jog Atsakovo motina R. Z. jam (Atsakovui) yra paskolinusi pagal 2001-02-01 ir 2003-02-01 sutartis 16000 USD man yra žinomas“. Iš šio teiginio akivaizdu, kad paskola iš R. Z. buvo paimta su ieškovės žinia, todėl vien jau šiuo pagrindu teismo išvada, neva nebuvo duotas ieškovės sutikimas imti paskolą iš atsakovo motinos yra neteisingas ir neatitinka aukščiau išdėstytos praktikos. Dar daugiau, pati 2016-08-22 datuotame patikslintame ieškinyje pripažįsta, kad „<...> Atsakovas šiuos pinigus naudojo mūsų šeimos verslui, UAB Domus optima funkcionuoti“, todėl kyla klausimas, kokiu pagrindu ir šioje dalyje teismas nenustatė, kad šie pinigai buvo būtini šeimos poreikių tenkinimui netgi imant ieškovės pripažintą faktą, kad pinigai buvo panaudoti šeimos verslui, taipogi UAB „Domus optima“ funkcionuoti. Taip pat teismas galimai ydingai traktavo atsakovo nurodytą terminą „investicija“, nevertindamas to, kad ši investicija buvo skirta būtent šalių šeimos turto pirkimui, tuo tarpu tai, kad naudojimasis pinigais R. Z. sukūrė naudą palūkanų prasme, tai jokia apimtimi nepaneigia pačios paskolos panaudojimo šeimos poreikiams. Teismas turėdamas visus reikiamus įrodymus byloje nepagrįstai nenustatė, kad paimta iš R. Z. paskola buvo paimta su ieškovės žinia, buvo būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti ir buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, ko pasėkoje pats įsipareigojimas R. Z. pripažintinas solidariu šalių įsipareigojimu.

21.3.Dėl teismo sprendimo dalies, kuria netinkamai nustatyta dalies nekilnojamojo turto vertė ir ydingai padalintas šalims priklausantis nekilnojamasis turtas, apeliantas pažymi, jog teismas dalindamas šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą nesirėmė individualiomis turto vertėmis, nustatytomis teismo ekspertizės būdu 2014-08-21–22 dienai, o formaliai siekdamas padalinti turtą artimesnėmis šiai dienai vertėmis rėmėsi VĮ „Registrų centras“ vidutinėmis rinkos vertėmis pagal masinį vertinimą. Apelianto vertinimu, teismas nustatydamas dalies dalintino turto vertę nepagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, gautais masinio vertinimo būdu, neindividualizavus objektų ir jiems esant pakankamai pasenusiais. Pažymi, jog UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ ekspertų vertinimas buvo ne tik individualus, tačiau ir kiekvieno objekto atveju labiausiai atitinkantis kiekvieno objekto individualizuojančius požymius. Galiausiai teismas ne tik nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro vertėmis 2016-06-11-12 nustatydamas dalies turto vertę, bet ir galėdamas minimaliai išvengti kompensacijų tarp šalių ydingai paskirstė dalį nekilnojamojo turto.

21.4.Žinodamas, kad objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų bei vadovaudamasis teismų praktika, atsakovas savo iniciatyva kreipėsi į turto vertintojus turėdamas nuogąstavimų dėl dalies ieškovei ir atsakovui priskirto turto verčių, todėl kartu su šiuo apeliaciniu skundu teikia turto vertinimo ataskaitas, kurios atspindi šiai dienai galiojančias aukščiau išvardyto turto kainas ir prašo apeliacinės instancijos teismą pakeisti teismo sprendimą atitinkamo turto verčių pasikeitimo dalyje, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė nuosavybė, todėl teismas siekdamas teisingo turto padalijimo ir teisingo verčių nustatymo bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigai atsižvelgęs į turto verčių pokyčius turėtų vadovautis sekančiomis vertėmis. Nurodo, kad ieškovei priteistų objektų vertės šiai dienai: 1) garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 11 300 Eur (teismo sprendimu nustatyto turto rinkos vertė 5 680 eurai); 2) negyvenamųjų patalpų – administracinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilnius, rinkos vertė – 74 600 Eur (teismo sprendimu nustatyto turto rinkos vertė 43 600 eurai); 3) buto su pagalbinėmis patalpomis pažymėtomis 38-1 (3,89 kv.m), 38-2 (1,17 kv.m), 38-3 (1,17 kv.m), 38-4 (1,77 kv.m), esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 103 000 Eur (teismo sprendimu nustatyto turto rinkos vertė 78 600 eurai). Atsakovui priteistų objektų vertes šiai dienai: 1) negyvenamųjų patalpų – pastato – sandėlio, esančio, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 56 100 Eur (teismo sprendimu nustatyto turto rinkos vertė 81 600 eurai); 2) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 39 800 Eur (teismo sprendimu nustatyto turto rinkos vertė 60 241 eurai). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų persvarstyti aukščiau nurodyto turto vertės pokyčius pagal pateikiamas šiai dienai turto vertinimo ataskaitas. Pažymi, jog verčių skirtumas tarp 2016-06-12 VĮ „Registrų centras“ ir turto vertintojų šiai dienai nustatytų verčių ieškovės naudai (teismas sprendimu aukščiau minimų objektų vertes nustatė mažesnes nei yra iš tikrųjų šiai dienai) sudaro 61 020 Eur, o verčių skirtumas tarp 2016-06-12 VĮ „Registrų centras“ ir turto vertintojų šiai dienai nustatytų verčių atsakovo nenaudai (teismas sprendimu aukščiau minimų objektų vertes nustatė didesnes nei yra iš tikrųjų šiai dienai) sudaro 45 941 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės pusės atsakovui priteistina ženklaus dydžio kompensacija, atsakovas prašo vietoj dalies kompensacijos priteisti atsakovo naudai šį turtą: administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27 600 eurai ir administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 20 000 eurų, juo labiau, kai atsakovui teismas jau yra priteisęs šiuos objektus: administracines patalpas, esančias, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27 600 eurų; negyvenamąją patalpą garažą boksą G-19, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8120 eurai, ko pasėkoje visus (duomenys neskelbtini), esančius objektus priskyrus atsakovui, objektams esant vienoje vietoje, administruoti juos bus daug racionaliau, nei kad teismo sprendime padalinta tvarka. Pastebėtina, jog pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas ir kartu su šiuo skundu pateikiamas dalies objektų naujas vertes, teisingiau ir protingiau būtų atsakovui priskirti vienas iš ieškovei priskirtų patalpų (duomenys neskelbtini) (vienų iš jų teismo nustatyta vertė 27 600 Eur (patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitų teismo nustatyta vertė 20 000 Eur (patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nei priteisti tokią didelę kompensaciją, kurios, akivaizdu, ieškovė iškart nepardavusi kurio nors nekilnojamojo objekto neišmokės. Taigi atsakovui priteisus administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27 600 eurai ir administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 20000, likutinė Ieškovės mokėtina kompensacijos suma bus 91 041 Eur (138641,12 Eur – 27600 Eur – 20000 Eur). Atsakovas iš anksto pareiškia, kad neprieštarautų likutinės kompensacijos jo naudai išdėstymui dvejiems metams.

Žemesnės instancijos teismas

21.5.Teismas atmestinai ištyrė ieškovo reikalavimą grąžinti atsakovui namų seife buvusias ir ieškovės pasisavintas vertybes. Teismas visiškai nesivadovavo paties atsakovo paaiškinimais, kurie CPK 177 straipsnio 2 dalies prasme laikytini įrodymais, tuo tarpu vadovavosi ir reikšmę suteikė išimtinai ieškovės paaiškinimams, neva ji nėra paėmusi atsakovo nurodomų daiktų. Kaip bebūtų apmaudu, asmeniui (t. y. atsakovui) pasigedusiam šeimos seife esančių vertybių teismas jokia apimtimi nesuteikė adekvačios teisių gynybos remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, jog atsakovui neradus vertybių seife, o seifo raktą turint ieškovei tikėtina, kad pastaroji ir pasisavino atsakovui priklausančias vertybes, priešingai teismas formaliai ir pertekliniai apsunkino atsakovą įrodinėjimo pareiga, kuomet de facto tikėtina, kad būtent ieškovė tas vertybes pasisavino.

21.6.Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas laikydamasis ydingos pozicijos, neva „ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių patirtos atstovavimo išlaidos vienai iš kitos nepriteisiamos“. Su tokia teismo pozicija sutikti jokia apimtimi negalima. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovo vertinimu ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, ieškinys ir priešieškinis yra patenkinti 50 proc. Subendrinus atsakovui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidas (tiek sumas sumokėtas už advokato teisinę pagalbą, tiek sumokėtą žymini mokestį), iš ieškovės atsakovui priteistina 3 177,19 Eur + 64,12 Eur = 3 241,31 Eur suma.

22. Trečiasis asmuo R. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą dalyje dėl prievolės R. Z. pripažino asmenine atsakovo prievole ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – prievolę R. Z. pripažinti solidariu ieškovės ir atsakovo įsipareigojimu ir nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę R. Z. privalo įvykdyti atsakovas A. Z.; priteisti iš ieškovės I. Z. trečiojo asmens naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog teismas turėjo suteikti adekvačią trečiojo asmens interesų gynybą ir pripažinti, kad šalių prievolė trečiajam asmeniui R. Z. yra solidari. Pažymi, kad šiuo atveju piniginės lėšos pagal 2001-02-01 paskolos sutartį su visais pakeitimais buvo skolinamos abiejų šalių, t. y. ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams, tiksliau, turtui šalių šeimos vardu įgyti, šeimos verslui funkcionuoti. Pati ieškovė pripažįsta, kad paskola iš R. Z. buvo paimta su ieškovės žinia, ko pasėkoje teismas šioje dalyje jau yra neteisingai nustatęs faktines aplinkybes ir priėmęs ydingą sprendimą trečiojo asmens atžvilgiu. Negali būti suprantama teismo neva akivaizdžiai daroma išvada, jog „jeigu šie motinos paskolinti pinigai 2001 bei 2003 metais būtų buvę reikalingi šeimos interesų patenkinimui, akivaizdu, kad per tokį ilgą laikotarpį buvo visos galimybės grąžinti paskolą ir atsiskaityti su motina“. Trečiasis asmuo pažymi, kad tokia išvada yra visiškai absurdiška ir nesuprantama, kadangi trečiasis asmuo nebuvo ir nėra svetimas šalims žmogus, todėl matydama, kad jos paskolinti pinigai yra reikalingi toliau šalims įgyti turtą, vystyti šeimos verslą, trečiasis asmuo ir sutiko leisti toliau naudotis pinigais mokant tik palūkanas. Galiausiai pažymėtina, kad jeigu kreditas trečiajam asmeniui R. Z. būtų grąžintas, egzistuotų tai patvirtinantis rašytinis įrodymas, patvirtinantis įsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymą, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, visi paskoliniai santykiai su R. Z. buvo įforminami preciziškai ir tik raštu.

23. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo: 1) Palikti galioti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka ir atmesti apelianto reikalavimą išlaikymo suma sumažinti iki 190 Eur/mėn.; 2) Palikti galioti teismo sprendimą dalyje dėl prievolės R. Z. pripažino asmenine atsakovo prievole ir atmesti apelianto reikalavimą dėl pripažinimo solidariąja šalių prievole; 3) pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl turto padalijimo teismo sprendimą išdėstant sekančiai: Padalinti santuokos metu įgytą turtą ieškovei I. Z. priteisiant asmeninės nuosavybės teise: 1. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - 125 000 Eur; 2. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - 11 300 Eur; 3. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - 249 467 Eur (Ieškovės siūloma kaina); 4. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - 27 600 Eur; 5. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - 20 000 Eur; 6. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - 27 600 Eur; 7. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - 8 120 Eur; iš viso: 469 087 Eur; įsipareigojimai: AB SEB bankui - 115 756 Eur, 469 087 Eur - 115 756 Eur = 353 331 Eur. Priteisti atsakovui A. Z. asmeninės nuosavybės teise: 1. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - 74 600 Eur; 2. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) -103 000 Eur; 3. Sandėlį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - 56 100 Eur; 4. Žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - 39 800 Eur; 5. Žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - 20 302 Eur; 6. Gyvenamąjį namą(duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - 16 800 Eur; 7. Ūkinius pastatus, (duomenys neskelbtini). - 2 884 Eur; 8. Žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini) - 3 504 Eur; 9. UAB „Domus Optima“ - 84 279 Eur; 10. UAB „ Domus Realis“ - 2 896 Eur; iš viso: 404 165 Eur, įsipareigojimai: AB SEB bankui - 41 269 Eur, Nacionalinei žemės tarnybai - 21 684 Eur; 404 165 Eur - 41 269 Eur - 21 684 Eur = 341 212 Eur; 4) Priteisti atsakovui A. Z. iš ieškovės I. Z. kompensaciją 12 119 Eur už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį; 5) Atmesti apelianto reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 91 041 eurų kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį; 6) Pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų ir priteisti, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2008-05-12 kredito sutartį Nr. 1450818071414-70 privalo įvykdyti ieškovė I. Z.; 7) Pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų ir priteisti, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2008-01-31 kredito sutartį Nr. 1450818070320-70 privalo įvykdyti atsakovas A. Z.; 8) Palikti galioti teismo sprendimą dalyje dėl įpareigojimo ieškovei grąžinti jos pasisavintus atsakovui priklausančius daiktus ir atmesti apelianto reikalavimą; 9) Atmesti apelianto reikalavimą priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 3 241,31 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; 10) Priteisti iš apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovės naudai; 11) Atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir pilna apimtimi tenkinti ieškovės apeliacinį skundą; 12) Atmesti apelianto naujai pateiktus rašytinius įrodymus, kadangi jie privalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

23.1.Apeliantas nurodo, kad jo pajamos yra mažesnės nei ieškovės ir siekia tik 336,22 Eur per mėnesį, tačiau apeliantas turi ir turėjo reguliarių pajamų iš nuomojamo šeimos nekilnojamojo turto (kiekvieną mėnesį nuomos pajamos sudaro apie 2 994 Eur, kur iki šiol naudojasi ir disponuoja šiomis pajamomis tik apeliantas. Be to, atsakovas yra vienintelis įmonės UAB „Domus optima“ akcininkas, kuri po santuokos nutraukimo atitenka jam ir gali bet kuriuo metu nustatyti sau didesnį atlyginimą, bei išmokėti sau bet kokio dydžio dividendus. Apelianto samprotavimai apie dalies išlaidų nepilnamečio vaiko poreikiams nepagrįstumą laikytini deklaratyviais teiginiais ir vertinami kaip atsakovo siekis išvengti tinkamo pareigos vykdymo. Kartu pažymėtina, kad atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos nepilnamečio vaiko interesų naudai, tad apelianto prašymas sprendime dukrai priteistino išlaikymo dalyje išlaikymo suma sumažinti iki 190 Eur/mėn., atmestinas.

23.2.Apeliantas skunde teigia, jog ieškovė žinojo apie paimtą paskolą iš jo motinos R. Z. ir todėl prašo teismo pripažinti įsipareigojimus R. Z. solidariu šalių įsipareigojimu, tačiau šiuo atveju atsakovas sandorį sudarė su artimuoju giminaičiu (motina), kur ieškovė sudarant šį sandorį nedalyvavo ir negalėjo turėti jokios įtakos bei akivaizdu, kad nebuvo išreikšta jos valia, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vertinti, kad šioje byloje taikytinos CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimtys. Teismas nustatė, kad atsakovas turi įrodyti bendros prievolės sąlygas, būtent, pagal šį CK 3.109 straipsnį.

23.3.Apeliantas puikiai išmanydamas ir žinodamas visas turto vertinimo subtilybes, ieškovės atžvilgiu elgiasi ypač nesąžiningai. Iš naujai pateiktų vertinimo ataskaitų akivaizdžiai matyti, kad apeliantas vertina tik ieškovei priteistus komercinius objektus ženkliai didesnėmis kainomis, tačiau jam priteistus objektus kažkodėl pasirinko vertinti tik sandėlį ir po juo esančią žemę, ženkliai mažesnėmis kainomis. Beje, kyla klausimas, kodėl apeliantas pasirinko išskirtinai tik šiuos objektus, o pamiršo įvertinti ir kitus jam priteistus, ne mažiau svarbius objektus, kaip, pvz., negyvenamųjų patalpų - parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir kt. Taip pat akcentuotina, kad turto vertinimą atliko tie patys kolegos, UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ įmonė, kaip ir prieš trejus metus. Ieškovė byloje jau buvo išreiškusi nepasitikėjimą šia bendrove ir jos atliktu vertinimu, nes šios įmonės vadovas, V. R., yra atsakovo vaikystės draugas, su kuriuo jis palaiko gerus ryšius. Atsakovas norėdamas, kad teismui ir ieškovei nekiltų jokių abejonių dėl vertinimo objektyvumo, turėjo pasirinkti kitą turto vertinimo įmonę, bet to nepadarė. Iš to galima daryti akivaizdžią išvadą, jog atsakovas ir UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ vadovas susitarė dėl turto verčių pasikeitimo atsakovo naudai. Be to, kelia abejonių ir pats vertinimas bei parinktas vertinimo būdas. Pažymi, jog apeliantas bandydamas sudaryti naują turto padalijimo variantą, pridėjo atsakovui du dalintinus objektus esančius (duomenys neskelbtini), tačiau neatėmė jo iš ieškovei tenkančio turto. Tokiu būdu atsakovas padarė 47 600 Eur ((duomenys neskelbtini) objektai) klaidą.

23.4.Visgi jeigu teismas vadovausis atsakovo nurodytomis vertėmis ir atsižvelgs į jas dalindamas turtą, ieškovė sutinka atiduoti atsakovui brangesnius objektus esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), juo labiau, kad atsakovas juos labiau vertina bei savo skunde nurodo, jog jie yra „itin likvidūs ir paklausūs rinkoje (tiek nuomos, tiek pardavimo atžvilgiu)“. Ieškovė sutinka pasiimti sau anot atsakovo pigesnį objektą esantį (duomenys neskelbtini) bei prisiimti įsipareigojimus SEB bankui. Tuo labiau, kad tokiu atveju ieškovė nebus skolinga atsakovui 91 041 Eur kompensaciją, kurią „kilniaširdiškai“ atsakovas sutiko „priimti“ per du metus. Tokiai sumai grąžinti ieškovė būtų priversta kreiptis į banką dėl paskolos suteikimo. Prisiėmus įsipareigojimus SEB bankui, ieškovė grąžintų panašaus dydžio paskolą per žymiai didesnį ir protingesnį laikotarpį, iki 2033 metų. Atsižvelgdama į aukščiau pateiktas aplinkybes ir teismui pasirinkus vadovautis naujomis atsakovo pateiktomis vertėmis, ieškovė pateikia naują turto padalijimo variantą ir prašo teismo pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl turto padalijimo.

23.5.Dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti atsakovui namų seife buvusias ir ieškovės pasisavintas vertybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog šiuo atveju nepakako įrodymų šioms reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti ir teismui kilo pagrįstų abejonių apelianto įrodymų patikimumu, todėl teismas tinkamai įvertino apelianto pateiktas prielaidas, bei teisingai nustatė, jog šiuo atveju įrodinėjimo pareiga teko apeliantui. Sutiktina su teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šį reikalavimą. Jeigu atsakovas nustatė, kad jam priklausančios vertybės yra dingę, jis turėjo ir turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. Dėl to laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė jokių proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų rinkimą ar vertinimą šiuo klausimu ir todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą, nes nebuvo pagrindo jį tenkinti.

23.6.Šiuo atveju nors ieškinys ir priešieškinis yra patenkinti iš dalies, tačiau byloje šalys iš esmės turėjo skirtingo dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliantas visiškai nepagrįstai ir ydingai prašo atlikti tokį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, bei 3 241,31 Eur sumą prašo jam priteisti iš ieškovės. Tad šiuo atveju būtina atsižvelgti į kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, pvz., jog atsakovas iki šiol nuomoja bendrą šeimos jungtinį turtą ir iš šeimos verslo gauna reguliarias pajamas ir visas šias pinigines lėšas vienasmeniškai kontroliuoja, bei jomis disponuoja ir naudojasi, tik jis, todėl apeliantui yra galimybė iš šeimos gautų pajamų mokėti maksimaliomis kainomis advokatų išlaidas (beje, šioje byloje jo interesus atstovauja jau trečias advokatas, kuriam vien tik už apeliacinio skundo surašymą apeliantas sumokėjo net 2 380 Eur). Prašo apelianto reikalavimą iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 3 241,31 Eur sumą (tiek už advokato teisinę pagalbą, tiek už sumokėtą žyminį mokestį) atmesti, kaip nepagrįstą.

24. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo nustatyti, kad ieškovės apeliacinis skundas yra pateiktas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyti priimti ieškovės apeliacinį skundą bei grąžinti apeliacinį skundą jį padavusiam asmeniui; teismui nenustačius, kad ieškovės apeliacinis skundas yra pateiktas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą arba ieškovei nurodžius bei tinkamai pagrindus apeliacinio skundo praleidimo terminą svarbiomis priežastimis, ieškovės apeliacinį skundą atmesti pilna apimtimi. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

24.1.Paskutinė diena pateikti apeliaciniam skundui buvo liepos 7 d. 24:00 (pateikiant skundą per EPP). Šiuo atveju apeliacinis skundas iš ieškovės pusės per advokatę buvo pateiktas per EPP sistemą tik 2017-07-10 (tuo tarpu skundas gautas teisme 2017-07-11), t. y. jau praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą ir ieškovei net nenurodžius apeliacinio skundo praleidimo priežasčių bei neprašant teismo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Nors pirmosios instancijos teismas ignoravo šią aplinkybę, siekiant teisingo bei sąžiningo proceso šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų nustatyti, kad ieškovės pateiktas apeliacinis skundas yra pateiktas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, o nenustačius jokių svarbių priežasčių (kurias Ieškovė turėtų pagrįsti CPK 178 straipsnyje nustatyta tvarka) leidusių pagrįstai praleisti apeliacinio skundo padavimo terminą ir nesudarančių pagrindo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą – atsisakyti priimti ieškovės pateiktą apeliacinį skundą.

24.2.Pažymėtina, kad teismas tiek butą adresu: (duomenys neskelbtini), tiek garažą, adresu: (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei kartu priteisdamas atsakovui 11 585 Eur dydžio kompensaciją iš ieškovės ryšium su atsakovo asmeninių lėšų panaudojimu įgyjant pastarąjį turtą. Visgi ieškovė šiuo atveju ginčija neva nepagrįstai teismo priteistą Ieškovei išmokėti 11 585 Eur kompensaciją atsakovui už atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą įgyjant butą, adresu: (duomenys neskelbtini), bei garažą, adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovės apeliaciniame skunde pateikta argumentacija yra ydinga, visiškai nepagrįsta bei klaidinanti teismą. Pažymėtina ir tai, kad dėl kompensacijos atsakovui priteisimo ieškovė mėgina klaidinti teismą ir ta apimtimi, neva teismas „<...> pats padaro išvadas, pasiūlo ir priteisia ieškovei išmokėti atsakovui A. Z. 11585 Eur kompensaciją (nors Atsakovas to neprašė)“, nors 2016-12-13 patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė (11 lapas), jog „šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad butas (duomenys neskelbtini), į kurį Atsakovas jį įsigydamas įnešė 80 000 Lt (23 169,60 Eur), po santuokos nutraukimo atitenka Ieškovei, remiantis CK 3.98 str. 2 d. Ieškovė turi sumokėti Atsakovui 80 000 Lt (23169,60 Eur) kompensaciją“. Teismo išvada, jog „ieškovei nenuginčijus, kad įgyjant butą ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), buvo panaudota 80000 Lt asmeninių atsakovo lėšų (esant Iš Atsakovo pusės pateiktiems įrodymams apie Atsakovo asmeninės nuosavybės teise turto ((duomenys neskelbtini) bei adresu (duomenys neskelbtini)) pardavimą bei gautų už pardavimą lėšų investavimą įsigyjant butą ir garažą (adresu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini)))“, todėl jam priteistina 11585 eurų kompensacija“ yra visiškai teisinga ir pagrįsta.

24.3.Ieškovės apeliaciniame skunde pateikta argumentacija ir teisinis vertinimas (juo labiau teigiant, kad tai patvirtino ir teismas) neva „įgyjant šį objektą ((duomenys neskelbtini)) atsakovas neišreiškė valios įsigyti šį turtą ar atitinkamą jo dalį, asmeninės nuosavybės teise, ir jokių įrodymų atsakovas byloje apie tai nepateikė“ yra nepagrįsta ir klaidinanti teismą, žinant, kad 36/152 turto dalį objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), sudaro atsakovo asmeniškai dovanojimo (o ne pirkimo pardavimo) sutarties pagrindu įgytas butas 35,63 m , bendro naudingo ploto, iš jų 17,7 m², pagalbinių patalpų, bei 9,43 m², bendro naudojimo patalpų, esantį (duomenys neskelbtini), de facto traktuotina kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. Ta aplinkybė, kad prie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), buvo prijungtos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir pastarosios patalpos šiai dienai registre, kaip ieškovė teigia – atskirai neegzistuoja, tai jokia apimtimi pagal aukščiau minimą teismų praktiką nešalina atsakovo teisės į kompensaciją ir/ar teisę nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovo naudai dalijant objektą (adresu (duomenys neskelbtini)), kadangi dalį šio turto atsakovas įgijo galiojančios ir nenuginčytos notarinės dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise. Todėl šiuo atveju nors teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir nepripažino, kad 36/152 turto dalys objekto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, kadangi teismas nustatė, kad patalpos buvo kapitaliai rekonstruotos už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas, dalis patalpų įgytos už kreditą už kurį mokamos palūkanos, be to, santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis rėžimas negali būti mišrus: asmeninė vieno iš sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, tačiau teismas pagrįstai vadovavosi CK 3.98 straipsnio 1 dalimi. Tuo pagrindu teismo sprendimas, jog atsakovui CK 3.98 straipsnio 1 dalies pagrindu priklauso kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės vertės padidėjimą, jam prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto prijungus asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas yra pagrįstas ir teisingas, juo labiau tikslus, kadangi kompensacija atsakovui priskaičiuota įvertinus dalintino turto vieno kvadrato vertę bei atsakovo prijungtos asmeninės nuosavybės teise valdytų patalpų plotą, įvertinant, kad patalpos buvo rekonstruotos už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas.

24.4.Pasikeitus VĮ „Registrų centras“ vidutinei rinkos vertei ir teismui 2016-06-11-12 dienomis nustačius objekto (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę kaip lygią 160 000 Eur, ieškovė matydama, kad toks vertės pasikeitimas jai yra nepalankus, apeliaciniame skunde imasi kritikuoti VĮ „Registrų centras“ vertes, kuriomis teismas pagal pačios ieškovės prašymą rėmėsi. Negana to, ieškovė apeliaciniame skunde prašo teismo vadovautis ankstesne (2016-05-21 nurodyta vidutine rinkos verte) pagal masinį vertinimą - 216 636 Eur (tuo tarpu, kai teismas nustatydamas tikrąją vidutinę turto rinkos kainą pagrįstai vadovavosi vėlesne VĮ „Registrų centras“ verte), nors pati ieškovė savo apeliaciniame skunde cituoja teismų praktiką, kad nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Nepaisant ženklaus objekto, adresu: (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės pasikeitimo Vį „Registrų centras“ masiniame vertinime, atsakovas būdamas sąžiningas vis vien byloje palaikė bei iki teismo sprendimo priėmimo rėmėsi Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ nustatyta objekto, adresu: (duomenys neskelbtini) verte kaip lygia 173 482,39 Eur. Galiausiai ieškovės nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad viso bylos nagrinėjimo metu reikalavusi objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, ieškovė apeliaciniu skundu matydama, kad objekto vertė nustatyta kaip jai nepalanki, prisidengdama nepilnametės dukros interesais, nors ir atskirai neprašydama to apeliaciniu skundu, tačiau teigia neprieštarausianti, jog santuokos metu įgytas objektas adresu: (duomenys neskelbtini), jau būtų priteistas ieškovei ir tokiu būdu sudarydama įspūdį, lyg teismas jos naudai turėtų peržengti apeliacinio skundo ribas.

24.5.Ieškovė su teismo nustatyta UAB „Domus optima“ akcijų verte nesutinka teigdama, jog įmonės vertė neva yra 291 000 Lt (84 000 Eur), tačiau tam įrodyti nenurodo jokių pagrįstų teiginių ir/ar argumentų sudarydama klaidingą ir nepagrįstą įspūdį neva įmonės veikla yra tiek pelninga, kad jos akcijų vertė turėtų būti 84 000 Eur. Su tokiais teiginiais sutikti negalima sutikti nei faktiškai, nei teisiškai. Šiuo atveju akcentuotina, kad dalijama yra uždaroji akcinė bendrovė (kurios įstatinis kapitalas yra sudarytas iš akcijų), o ne individuali įmonė (kurios atveju yra nustatoma verslo vertė), todėl dalintiną turtą šiuo atveju sudaro UAB „Domus optima“ būtent 600 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Kaip teismas teisingai pastebėjo, ekspertizės metu buvo pavesta nustatyti ne UAB „Domus optima“ verslo vertę, o šalims priklausančių minėtos įmonės akcijų vertę, kurios kaina yra specifinė, todėl teismas pagrįstai rėmėsi ekspertizės akte nustatyta vienos akcijos rinkos verte ir pagrįstai nustatė, kad dalintinos įmonės akcijų rinkos vertė sudaro 26 064 eurai. Pažymi, jog per pastaruosius penkerius metus iki UAB „Domus optima“ verslo rinkos vertės nustatymo įmonės nuostoliai viršijo pajamas ir siekė – 55 449 Lt, vidutiniškai po 11 089 litų nuostolio per metus. Todėl yra visiškai neįmanoma suprasti, kaip nuostolingai veikiančios įmonės vertę galima traktuoti taip, kad jos vertė būtų lygi 291 000 Lt (84 000 Eur).

24.6.Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 25 728 eurus (88 835 Lt) kompensaciją už bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, tačiau teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, ko pasėkoje ieškovė šioje dalyje taipogi pateikė apeliacinį skundą, kuriame remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju atsakovas bylos nagrinėjimo metu aiškiai paaiškino paskolinių santykių su UAB „Domus optima“ esmę, pasiskolintų pinigų panaudojimo tikslą bei pagrindė jų panaudojimą palūkanoms uždirbti, pateikdamas tų pinigų judėjimą patvirtinančius išrašus. Todėl teismas įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus, jo paaiškinimus, pagrįstai ieškovės teiginius apie bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą ir neva iš įmonės pasiskolintų lėšų panaudojimą asmeniniais atsakovo tikslais atmetė kaip nepagrįstus.

24.7.Atsakovas pažymi, jog ieškovė apeliaciniame skundė iškėlė naują materialinį reikalavimą, kurio nebuvo kėlusi ir atitinkama tvarka tikslinusi ieškinio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – prievolę 190 000 Lt (55 027,80 Eur) atsakovo paimtą 2012-01-05 iš UAB „Domus optima“ įmonės pripažinti asmenine A. Z. prievole. Atsakovas prieštarauja tokiam iš ieškovės pusės pateiktam reikalavimui ir su tokiu reikalavimu visiškai nesutinka, kadangi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme jis nėra apskritai galimas, kadangi pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negali kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

25. Trečiasis asmuo R. Z. atsiliepimu į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus prašo atsakovo apeliacinį skundą dalyje dėl prievolės R. Z. pripažinimo solidariu ieškovės ir atsakovo įsipareigojimu ir reikalavimo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę R. Z. privalo įvykdyti atsakovas A. Z. tenkinti pilna apimtimi, likusioje dalyje atsakovo apeliacinio skundi pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra, o ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra.

26. Ieškovė atsiliepimu į trečiojo asmens apeliacinį skundą prašo palikti galioti teismo sprendimą dalyje dėl prievolės R. Z. pripažino asmenine atsakovo A. Z. prievole, atmesti trečiojo asmens R. Z. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą bei priteisti iš trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ieškovės naudai. Nagrinėjamu atveju atsakovo ir apeliantės (trečiojo asmens) paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju atsakovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Būtent šią aplinkybę tyrė bylą nagrinėjęs pirmos instancijos teismas ir, nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, ir pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo paskolos sutartį pripažinti bendra prievole. Teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir neišplėtė CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatytos sutikimo prezumpcijos sutartims, kurioms pagal įstatymą tokio sutikimo būtinumo nenustatyta.

27. Atsakovas atsiliepime į trečiojo asmens R. Z. apeliacinį skundą nurodė, jog su apeliaciniu skundu visiškai sutinka ir prašo jį tenkinti pilna apimti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

28. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Dėl ieškovės I. Z. apeliacinio skundo

29. Kolegija sutinka su ieškovės I. Z. argumentais, kad atsakovui A. Z. asmeninės nuosavybės teise priteistų UAB „Domus Optima“ 600 vienetų paprastųjų vardinių akcijų rinkos vertė yra ne 26064 Eur, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, bet 84000 Eur. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu 2015-02-18 nutartimi paskyrė UAB „Domus optima“ 600 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertizę pavedė atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas. Ekspertams pavedė atsakyti į klausimą: kokia yra UAB „Domus optima“ 600 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai? Byloje gautas 2016-02-15 Ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad vertinamo UAB „Domus optima“ verslo rinkos vertė 2014-12-31 turto metodu 90000 Lt, vienos paprastos akcijos rinkos vertė 150 Lt (ekspertizės akto 5.1-61). Tačiau ekspertas akcijas įvertino ir pagal kitą – pajamų metodą, pagal kurį buvo nustatyta didesnė UAB „Domus optima“ verslo vertė - 291000 Lt, atitinkamai didesnė vienos parastos akcijos rinkos vertė - 485 Lt (ekspertizės akto 5.1-73). Pirmosios instancijos teismas, nors ir vadovavosi ekspertizės išvadomis, tačiau neatkreipė dėmesio, kad vienos akcijos vertė buvo nustatyta dviem skirtingais metodais, t.y. turto metodu - 150 Lt ir pajamų metodu - 485 Lt. Teismo ekspertizės akte yra nurodyta, kad pajamų metodu diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdu nustatyta verslo vertė geriau atspindi bendrovės, kurios pagrindinės pajamos yra iš teikiamų paslaugų, t.y. pridėtinė vertė kuriama ne bendrovei priklausančio turto pagrindu (ekspertizės akto 5.2-74) . Atsižvelgiant į tai, ekspertai nustatė, kad UAB „Domus optima“ verslo rinkos vertė yra 291000 Lt, atitinkamai vienos parastos akcijos rinkos vertė - 485 Lt ( 291000 Lt / 600 vnt. = 485). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ignoruoti teismo ekspertizės išvadas ir spręsti, kad vienos akcijos vertė 150 Lt. Atsižvelgdama į teismo ekspertizės išvadas, kolegija konstatuoja, kad atsakovui nuosavybės teise priteistų UAB „Domus optima“ 600 vnt. akcijų rinkos vertė yra 84279 Eur (291000 Lt / 3,45280). Ieškovė apeliaciniu skundu, prašo nustatyti 84000 Eur vertę, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keičiamas, t.y. atsakovui A. Z. priteistų UAB „Domus Optima“ 600 vienetų paprastųjų vardinių akcijų rinkos vertė didinama 57 936 Eur ( 84 000 – 26064 = 57936).

30. Kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad atsakovui A. Z. priteistų negyvenamųjų patalpų - parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 216636 Eur. Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro nustatytomis vidutinėmis rinkos vertėmis pagal masinį vertinimą sprendimo priėmimo dienai, nustatė, kad parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 160 000 Eur. Ieškovė nesutikdama, su teismo sprendimu šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismo prašė skirti teismo ekspertizę parduotuvės rinkos vertei nustatyti ir 2018-06-04 apeliacinės instancijos teismo posėdyje sutiko apmokėti 500 Eur ekspertizės išlaidas. 2018-06-08 kolegijos nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė. Ieškovė už ekspertizę nesumokėjo 484 Eur, todėl 2018-08-13 nutartimi iš ekspertui užduodamų klausimų buvo pašalintas ekspertizės klausimas dėl parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo. Taigi šiuo atveju ieškovė, atsisakydama sumokėti už ekspertizę, tokiu būdu atsisakė apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymus, paneigiančius ginčijamą pirmosios teismo nustatyto turto vertę. Kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad parduotuvės vertė pagal 2016-05-21 masinį vertinimą yra 216 636 Eur, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų 2017-05-12 išraše, kuriuo ir vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nurodyta, kad parduotuvės rinkos vertė nustatyta 2016-05-31 masinio vertinimo būdu yra 160 000 Eur. Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas A. Z. laikėsi pozicijos, kad parduotuvės vertė yra 173482,39 Eur, kurią nustatė UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“, atlikęs pirmosios instancijos teismo nutartimi 2014-07-02 paskirtą šalims priklausančio dalintino nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę (IV tomas b.l. 183, V tomas b.l. 14-16). Taigi atsakovas pirmosios instancijos teisme sutiko su ieškove, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteistinos parduotuvės vertė yra didesnė nei 160 000 Eur. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad parduotuvės kaina yra ne mažesnė, kaip 173482,39 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti mažesnę parduotuvės vertę. Kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo nesivadovauti UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ atliktos ekspertizės metu nustatyta parduotuvės rinkos verte, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra keičiamas, atsakovui A. Z. priteistų negyvenamųjų patalpų - parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertę padidinant 13 482 Eur (173 482 – 16000 = 13482).

31. Kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 25 728 Eur kompensaciją už sumažintą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalį. CK 3.123 str. 4 d., nustatyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė ieškinį šioje dalyje grindė tuo, kad atsakovui A. Z. 2010 – 2012 metais iš sąskaitų bankuose išmokėti 177 670 Lt arba 51 456 Eur yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtas, kurį atsakovas nuslėpė nuo šeimos ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tuo sumažindamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą, nes nustatė, kad atsakovas su jų vaikais, įskaitant pilnamečius vaikus kartu iki šiol gyvena tame pačiame bute. Atsakovas kas mėnesį skiria dalį pajamų šeimos maistui ir kitiems poreikiams, atsakovas ir toliau dengia visus komunalinius mokesčius, prižiūri bendrą turtą, vysto verslą bei moka kreditorinius įsipareigojimus bankui. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas ieškovės nurodytą 51 456 Eur sumą nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji augino vaikus, rūpinosi buitimi, namų, vaikų priežiūra, o atsakovas dirbo ir finansiškai išlaikė ieškovę ir jų vaikus (ieškinio 2 psl.). Taigi byloje nėra ginčo, kad šeima ir namų ūkis buvo išlaikomi iš atsakovo gaunamų pajamų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju šeimos poreikiams priskirtinos ne tik pragyvenimo ir namų ūkio išlaidos, bet ir kitos išlaidos nekilnojamajam turtui bei šeimos verslui, nes santuokos metu sutuoktiniai yra įsigiję daug nekilnojamojo turto, atsakovas A. Z. vadovavo šeimos verslui, 2010 – 2012 metais buvo vienintelis UAB „Domus Optima“ akcininkas ir direktorius. Atsižvelgiant į šeimos poreikių apimtį ir nesant įrodymų apie lėšų panaudojimą asmeniniams interesams, kolegijos vertinimu labiau tikėtina, kad 51 456 Eur suma 2010 – 2012 metų laikotarpiu buvo panaudota šeimos, o ne atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje dalyje atmetė ieškinį.

32. Kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovui 11585 eurų kompensaciją už 23169,60 eurų (80000 Lt) atsakovo asmeninių lėšų panaudojimą, sutuoktiniams įsigyjant butą ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pagal 361-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Daura“ pažymą už buto ir garažo statybą, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumokėtas pradinis 80000 Lt pajinis įnašas, viso nurodytas turtas įgytas už 199656 Lt, iš kurios 119656 Lt banko paskola (III tomas b.l. 124). 1991-04-25 dovanojimo sutartimi R. Z. dovanojo atsakovui 1 kambario 30,07 kv.m. ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini) (III tomas b.l. 132-135). 1995-08-08 dovanojimo sutartimi R. Z. padovanojo atsakovui 50/100 dalių trijų kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini), iš viso turinčio 61,29 kv.m. bendro ploto (III t., b.l. 127). 1997-11-06 buto pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas už 77200 Lt pardavė trijų kambarių butą, turintį 60,97 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (III tomas b.l. 130). 1997-09-05 atsakovas už 10400 Lt pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį garažą adresu (duomenys neskelbtini) (III tomas b.l. 129). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausę butai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) santuokos metu buvo pagerinti abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis ir tokiu būdu tapo sutuoktinių bendroji nuosavybė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutuoktiniams įsigyjant butą ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), 80000 Lt pajinis įnašas buvo sumokėtas iš atsakovo asmeninių lėšų, kurias atsakovas gavo pardavęs asmeninės nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą. CK 3.98 str. 2 d. nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgyti buvo panaudotos ir asmeninės lėšos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė dėl atsakovui mokėtinos kompensacijos.

33. Kolegija taip pat atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl atsakovui 18795 Eur priteistos kompensacijos už asmeninės nuosavybės teise valdomo turto prijungimą prie bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pagal CK 3.98 str. 1 d., jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad prie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), buvo prijungtos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurias dovanojimo sutarties pagrindu atsakovas įsigijo iš A. Z.. Pagal CK 3.89 str. 1 d. 2 p. po santuokos sudarymo sutuoktiniui dovanotas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Patalpų dovanojimo sandorio metu galiojusios Santuokos ir šeimos kodekso 22 str. 1 d. nuostatos taip pat numatė, kad santuokos metu gautas turtas kaip dovana yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju ieškovė neįgijo nuosavybės teisės į patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), nes šios patalpos pagal 1993-11-15 dovanojimo sutartimi buvo perduotos atsakovo asmeninėn nuosavybėn (IV tomas b.l. 131). Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruojamas už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės lėšas, nepaneigia ieškovo teisės į kompensaciją pagal CK 3.98 str. 1 d., todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

34. CPK 312 str. nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovė apeliaciniame skunde reiškia reikalavimą pripažinti atsakovo A. Z. prievole 190 000 Lt (55 027,80 Eur) sumą atsakovo paimtą iš UAB „Domus optima“, tačiau šio reikalavimo ieškovė nereiškė pirmosios instancijos teisme. Kolegija sprendžia, kad toks reikalavimas negali būti reiškiamas ir nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, todėl atmetamas.

Dėl atsakovo A. Z. apeliacinio skundo

35. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl išlaikymo nepilnametei dukrai T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo. Pirmosios instancijos teismas nepilnametės dukters išlaikymui iš atsakovo priteisė 300 Eur kas mėnesį mokamą periodinę išmoką, kurą atsakovas prašo sumažinti iki 190 Eur. Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad priteista 300 Eur suma neatitinka vaiko poreikių ir kad atsakovas dėl savo turtinės padėties gali mokėti vaikui tik minimalų išlaikymą. CK 3.192 str. 1 d. yra numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiui vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko poreikiams tenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalinga 600 Eur suma, šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ir abu tėvai prie dukros išlaikymo gali prisidėti lygiomis dalimis. Atsakovas pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių dėl vaiko poreikių, tėvų turtinės padėties ir jų galimybių lygiomis dalimis prisidėti prie dukters išlaikymo nepaneigė. Apelianto argumentai, kad jo pajamos yra mažesnės už ieškovės ir sudaro tik 336,22 Eur per mėnesį, o teismui padalinus turtą šios pajamos dar labiau sumažės iš esmės prieštarauja šioje byloje nustatytoms aplinkybėms dėl santuokoje sukaupto ir šioje byloje dalinamo sutuoktinių nekilnojamojo turto didelio kiekio ir jo didelės vertės. Kolegija sprendžia, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį gali prisidėti prie dukters išlaikymo ne mažesne dalimi nei vaiko motina, todėl apeliacinis skundas dėl išlaikymo sumažinimo negali būti tenkinamas.

36. Kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl ieškovės įpareigojimo grąžinti atsakovui namų seife buvusias ir ieškovės pasisavintas vertybes: atsakovo A. Z. vestuvinį žiedą; atsakovo tėčiui J. Z. priklausiusį žiedą su išgraviruotu tekstu jame; 8 (aštuonias) 10 rublių auksines rusiškas carines monetas, atsakovui padovanotas jo mamos R. Z. CPK 178 straipsnis numato proceso šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis šalis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas priešieškinio reikalavimui dėl neva ieškovės pasisavintų vertybių gražinimo pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų tokių vertybių egzistavimą ir kad atsakovo nurodytas vertybes pasisavino ieškovė. Kolegija neturi pagrindo patikėti atsakovo paaiškinimais, kurie yra ne tik nepatvirtinti jokiais įrodymais, bet taip pat yra nenuoseklūs, nes pradiniame priešieškinyje (V tomas, b.l. 67-87) reiškė kitokį reikalavimą dėl monetų grąžinimo, prašė gražinti 10 vienetų po 10 rublių nominalo carinės Rusijos monetų, nenurodė jokių aplinkybių šiam reikalavimui pagrįsti ir nereiškė reikalavimų dėl kitų vertybių grąžinimo.

37. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl ieškovei I. Z. asmeninės nuosavybės teise priteisto turto netinkamai nustatytos rinkos vertės: 1) garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 5680 eurai; 2 ) negyvenamųjų patalpų - administracinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 43600 eurai; 3) buto su pagalbinėmis patalpomis pažymėtomis 38-1 (3,89 kv.m.) 38-2 (1,17 kv.m.), 38-3 (1,17 kv.m.), 38-4 (1,77 kv.m.), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 78600 eurai. Pirmosios instancijos teismas minėto turto rinkos vertę nustatė pagal Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytą turto vidutinę rinkos vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.119 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančias kainas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2015; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013). Atsakovo prašymu apeliacinė instancijos teismas 2018-06-08 nutartimi skyrė teismo ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Teismo ekspertas Š. V. pateikė 2018-08-29 teismo ekspertizės aktą Nr. E18/08-28:01. Teismo ekspertas nustatė, kad: 1) garažo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 11 200 Eur; 2 ) negyvenamųjų patalpų - administracinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 84 500 Eur; 3) buto su pagalbinėmis patalpomis pažymėtomis 38-1 (3,89 kv.m.) 38-2 (1,17 kv.m.), 38-3 (1,17 kv.m.), 38-4 (1,77 kv.m.), esančių (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 119 000 Eur. Atsižvelgiant į teismo ekspertizės išvadas, ieškovei I. Z. pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto paminėto turto vertė keičiama, turto rinkos vertę padidinant 86 820 eurais ( (84 500 + 119 000 + 11 200) - (5680 + 43600 + 78600) = 86 820).

38. Dėl tų pačių motyvų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl atsakovui A. Z. asmeninės nuosavybės teise priteisto turto netinkamai nustatytos rinkos vertės: 1) negyvenamosios patalpos - pastato - sandėlio, esančio, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 81600 eurai; 2) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 60241 eurai. 2018-08-29 teismo ekspertizės akte Nr. E18/08-28:01 yra nurodyta, kad negyvenamosios patalpos - pastato - sandėlio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 123 000 Eur. Atsižvelgiant į teismo ekspertizės išvadas, pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui A. Z. priteisto paminėto turto vertė keičiama, turto rinkos vertę sumažinant 18 841 eurais (141 841 – 123 000 = 18 841).

Dėl prievolės R. Z.

39. Kolegija atmeta atsakovo A. Z. ir trečiojo asmens R. Z. apeliacinius skundus dėl atmesto atsakovo reikalavimo pripažinti prievolę R. Z. solidaria sutuoktinių prievole. Atsakovas priešieškiniu į dalintino turto balansą kaip solidarią prievolę prašė įtraukti įsiskolinimą savo motinai R. Z. pagal 2001 m. vasario 1 d. ir 2003 m. vasario 1 d. sutartis, nurodydamas, kad skola šiai dienai siekia 14 620 EUR. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2001-02-01 atsakovas su motina R. Z. sudarė sutartį pagal kurią R. Z. suteikė atsakovui 14000 JAV dolerių kreditą su 6 procentų palūkanomis iki 2003-01-01 (XII tomas b.l. 143). 2003-01-01 atsakovas su motina susitarė kredito terminą pratęsti iki 2009-02-01, o kredito sumą padidinti iki 16000 JAV dolerių (XII tomas b.l. 144). 2009-02-01 susitarimu kredito sutartis buvo pratęsta iki 2014-01-01 (XII tomas b.l. 144). 2014-01-01 kredito sutarties galiojimas pratęstas iki 2019-01-01 (XII tomas b.l. 145). Pagal teisinį reguliavimą bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad nebuvo duotas ieškovės sutikimas imti paskolą iš atsakovo motinos, ieškovė nedalyvavo sandorio sudaryme bei jo pratęsimuose, nenustatęs, kad šie pinigai buvo būtini šeimos poreikių tenkinimui, kad per tokį ilgą laikotarpį nebuvo galimybių grąžinti paskolą, sprendė, jog prievolė R. Z. pripažintina asmenine atsakovo prievole ir netrauktina į dalintino turto balansą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nes nei atsakovas nei trečiasis asmuo jų nepaneigė. Nors atsakovo ir trečiojo asmens apeliaciniuose skunduose teigiama, kad R. Z. skolino šeimos poreikiams, nekilnojamajam turtui įsigyti, tačiau nenurodo, kokiems konkrečiai šeimos poreikiams ir kokiam turtui įsigyti buvo skolinami pinigai ir nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad šeimai trūko pinigų šeimos poreikiams, nekilnojamajam turtui įsigyti, šeimos verslui vystyti ir kaip atsakovas panaudojo motinos paskolintus pinigus. Kolegija konstatuoja, kad nesant paminėtų paaiškinimų ir juos patvirtinančių įrodymų, pripažinti prievolę solidaria sutuoktinių prievole, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl turto padalinimo ir kompensacijos

40. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad viso ieškovei priteisto turto vertė sudaro 304114 eurai, atėmus iš jo kreditoriams turimo sumokėti solidaraus kredito dalį (41240,56 eurai), išeitų, kad ieškovei priteista turo, kurio vertė 262873,44 eurai. Viso atsakovui priteistino turto vertė sudaro 410011 eurų, iš šios sumos atėmus 30380 eurų kompensaciją už atsakovo asmeninio turto bei lėšų panaudojimą bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui bei 134267,68 eurus atsakovui pavestų įvykdyti solidarių įsiskolinimų dalį, išeitų, kad atsakovui priteista turto, kurio vertė 245363,32 eurai. Pirmosios instancijos teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 17510,12 eurų kompensaciją už ieškovei priteistą didesnės vertės turto dalį.

41. Tenkinant ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus dalyje dėl padalinto turto vertės, nustatyta, kad ieškovei priteisto turto vertė turi būti padidinta 86 820 Eur (nutarties 37 punktas), todėl yra 390 934 Eur (304 114 + 86 820 = 390 934). Atsakovui priteisto turto vertė turi būti padidinta 71 418 Eur (nutarties 29 ir 30 punktai) ir turi būti sumažinta 18 841 Eur ( nutarties 38 punktas), todėl yra 462 588 Eur (410 011 + 71 418 - 18 841 = 462 588). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra sumažėjusi ieškovės ir atsakovo įsipareigojimų dalis kreditoriams. Pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus ieškovės įsipareigojimas SEB bankui sudaro 35 500,47 Eur, o atsakovo įsipareigojimas SEB bankui sudaro 98 785,09 Eur ir Nacionaliniai žemės tarnybai – 31 606,60 Eur, viso atsakovo įsipareigojimai kreditoriams sudaro 130 391,69 Eur. Iš ieškovei priteisto turto vertės 390 934 Eur atėmus kreditoriams turimo sumokėti solidaraus kredito dalį (35 500,47 Eur), išeitų, kad ieškovei priteistino turto vertė sudaro 355 433,53 Eur. Iš atsakovui priteisto turto vertės 462 588 Eur atėmus kreditoriams turimo sumokėti solidaraus kredito dalį (130 391,69 Eur) ir 30380 Eur kompensaciją už atsakovo asmeninio turto bei lėšų panaudojimą bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui (nutarties 32 ir 33 punktai), išeitų, kad atsakovui priteista turto, kurio vertė 301 816,31 Eur.

42. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei priteisto turto vertė yra 53 617,22 Eur (355 433,53 - 301 816,31 = 53 617,22 ) didesnė už atsakovui priteisto turto vertę, todėl keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovui priteistinos kompensacijos.

43. Kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo iš atsakovo, nes ieškovei yra priteistina didesnė turto dalis, todėl kompensacija turi būti priteista iš ieškovės atsakovui.

44. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovui priteisto turto vertė yra mažesnė 53 617,22 Eur, tenkinamas atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl turto padalinimo ir priteisti atsakovui: administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27600 Eur bei administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 20000 Eur. Kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad priteisiant minėtas patalpas atsakovui, racionaliai bus padalintas turtas, nes visos, sutuoktiniams priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bus priteistos vienam sutuoktiniui, t.y. atsakovui. Priteisiant minėta turtą, bus išlaikytas CK 3.127 str. numatytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo natūra reikalavimas. Priteisiant minėtą turtą atsakovui, nebus pažeisti ir ieškovės interesai, nes ženkliai sumažės iš atsakovės ieškovui priteistinos kompensacijos dalis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, turi būti panaikinta sprendimo dalį, kuria ieškovei I. Z. asmeninės nuosavybės teise yra priteistos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini). Šioje dalyje priimamas naujas sprendimas, atsakovui A. Z. priteisiamos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 27 600 Eur bei administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 20 000 Eur.

45. Atsakovui priteisiamų administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė yra 47 600 Eur (27 600 + 20 000 = 47 600), todėl ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto didesnės vertės turto 53 617,22 dalis, mažintina iki 6017,22 Eur (53 617,22 - 47600 = 6017,22). Kolegija konstatuoja, kad ieškovė už jai tenkančią didesnės vertės turto dalį atsakovui privalo sumokėti 6017,22 Eur kompensaciją, todėl keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistos 17510,12 Eur kompensacijos, šią kompensaciją sumažinant 11 492, 90 Eur, t.y. iki 6017,22 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

46. Kolegija atmeta atsakovo A. Z. argumentus dėl pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 3177,19 Eur už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme tuo pagrindu, kad atsakovo išlaidos advokatui buvo didesnės nei ieškovės išlaidos advokatui, yra visiškai nepagrįstas. Pagal CPK 98 str. 1 d. teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą tik tokiai šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju sprendimas nėra priimtas nei vienos iš šalių naudai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalių patirtos atstovavimo išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos. Atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės 64,12 Eur žyminio mokesčio, tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas atsakovą įpareigojo sumokėti didesnį žyminį mokestį nei ieškovę, neatitinka CPK normų reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidas ir jų paskirstymą, todėl atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

47. Kaip minėta, pagal CPK 98 str. 1 d. teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą tik tokiai šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tenkino ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus dalyje dėl dalinamo turto vertės nustatymo, o kitose dalyse apeliacinius skundu atmetė. Kolegija tenkino ieškovės prašymą atsakovui priteisto turto vertę padidinti 71 418 Eur (nutarties 29 ir 30 punktai) ir tenkino atsakovo prašymą ieškovei priteisto turto vertę padidinti 86 820 Eur (nutarties 37 punktas), o atsakovui priteisto turto vertę sumažinti 18 841 Eur ( nutarties 38 punktas). Kolegija taip pat patenkino atsakovo prašymą priteisti iš ieškovė dalį turto (administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)), kita vertus, nuo 17510,12 Eur iki 6017,22 Eur sumažino iš ieškovės atsakovo naudai priteistos kompensacijos dydį (nutarties 45 punktas). Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra priimta kurios nors šalies naudai, todėl apeliacinės instancijos teisme šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteisiamos.

48. Kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis iš esmės yra priimta abiejų šalių naudai, šalys privalo lygiomis dalis padengti ir kitas apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas A. Z. apeliacinės instancijos teisme už teismo ekspertizę sumokėjo 2400 Eur, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 1200 Eur teismo ekspertizės išlaidų (CPK 93 str.).

49. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-12 nutartimi patenkino ieškovės ir atsakovo prašymus atidėti žyminio mokesčio už apeliacinius skundus mokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo (nutarties) priėmimo. Teismas ieškovei atidėjo 1914,10 Eur , o atsakovui – 1837 Eur žyminio mokesčio mokėjimą. Pagal CPK 331 str. 6 d. apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo, todėl iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 1914,10 Eur, o iš atsakovo atitinkamai -1837 Eur žyminio mokesčio už apeliacinius skundus. Iš ieškovės ir atsakovo valstybės naudai lygiomis dalimis po 5 Eur priteisiamos procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme siuntimo išlaidos (CPK 96 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės I. Z. ir atsakovo A. Z. apeliacinius skundu tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovei I. Z. asmeninės nuosavybės teise yra priteistos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27600 Eur bei administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 20000 Eur.

Priteisti atsakovui A. Z. asmeninės nuosavybės teise administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 27 600 Eur bei administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių rinkos vertė 20 000 Eur.

Pakeisti sprendimo dalį dėl kompensacijos ir šią dalį išdėstyti taip:

Priteisti atsakovui A. Z. iš ieškovės I. Z. 6017,22 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį.

Kitoje dalyje ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundu atmesti.

Atmesti trečiojo asmens R. Z. apeliacinį skundą.

Priteisti atsakovui A. Z. iš ieškovės I. Z. 1200 Eur teismo ekspertizės išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. Z. valstybės naudai 1914,10 Eur žyminio mokesčio ir 5 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. Z. valstybės naudai 1837 Eur žyminio mokesčio 5 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Teisėjai Ramunė MikonienėVidas StankevičiusLiuda Uckienė