- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-07
- Bylos Nr.
- N2-312-595/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-14241-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vita Valeckaitė
- Ieškovas
- I. Z.
- Atsakovas
- A. Z.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. Z.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui A. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir su tuo susijusių teisinių pasekmių pritaikymu, su atsakovo priešieškiniu byloje dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, dalyvaujant byloje tretiesiems asmenims AB SEB bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. Z., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. Z. ieškiniu, vėliau patikslinusi reikalavimus, patikslintu ieškiniu (X tomas, b.l. 50-76), prašo teismo santuoką, sudarytą 1990-03-23 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo A. Z. kaltės. Priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę Z. Nustatyti nepilnametės dukters T. Z. gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters T. Z. išlaikymą po 400,00 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ją paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Padalyti santuokoje įgytą turtą. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant turtą:
butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 122,23 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (buto vertė - 125 000 eur);garažas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 25,99 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (garažo vertė - 5 680 eur);administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,78 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (administracinės patalpos vertė - 27 600 eur);administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 22,93 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (administracinės patalpos vertė - 8 120 eur);administracinės patalpos, esančios, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,72 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (administracinės patalpos vertė - 27 600 eur);negyvenamosios patalpos - administracinės, (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini) (administracinės patalpos vertė - 43 600 eur);negyvenamosios patalpos - administracinės, esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 52,44 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (administracinės patalpos vertė - 78 600 eur);žemės sklypas, esantis, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,45 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (vidutinė žemės sklypo vertė - 3 180 eur);40/3974 žemės sklypo dalis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (vidutinė žemės sklypo vertė - 3 634 eur);priteisti I. Z. kreditorinį įsiskolinimą AB SEB Bankui 2008 m. sausio 31d. pagal Kredito sutartį Nr. 1450818070320-70, kurio 2016-05-16 dienai paskolos likutis yra 42 269.00 Eur, kaip asmeninę iškovės prievolę;
Atsakovui A. Z. asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą:
negyvenamoji patalpa - pastatas - sandėlys, esantis, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1239,77 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 81 600 eur;Žemės sklypas, esantis, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,6200 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 56 500 eur;negyvenamosios patalpos - parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), bendras plotas 151,56 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 216 636 eur;žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,3941 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 21 200 eur;gyvenamasis namas - unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16 800 eur;ūkiniai pastatai - pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priepirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2 884 eur;administracinės patalpos, esančios, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19,66 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (administracinės patalpos vertė) - 20 000 eur;
1.18. UAB „D. O.“ (juridinio asmens kodas: 121946720) 84 279 eur;
1.19. UAB „D. R.“ (juridinio asmens kodas: 300075803) 2 896 eur;
kreditorinį įsiskolinimą AB SEB Bankui, pagal 2008 m. gegužės 12 d. Kredito sutartį Nr. 1450818071414-70 AB SEB Bankui - likutis 115 756 Eur; kreditorinį įsiskolinimą pagal 2006-04-05 Valstybinės žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-1990, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos -likutis 21 684 Eur.
Priteisti iš A. Z. už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už sumažintą turto dalį I. Z. kompensaciją (88 835 Lt) 25 728 eur;
Priteisti iš A. Z. už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą tenkančią didesnę turto dalį I. Z. kompensaciją 84 610 eur.
Šalies argumentai
Atsakovas A. Z. priešieškiniu, vėliau patikslinęs reikalavimus, patikslintu priešieškiniu (V tomas b.l. 67-87, XII tomas, b.l. 37-70), prašo teismo santuoką, sudarytą 1990-03-23 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl ieškovės I. Z. kaltės. Kadangi santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės kaltės, prašo ieškovei po santuokos nutraukimo grąžinti iki santuokos turėtą pavardę S. Nustatyti nepilnametės dukters T. Z. gyvenamąją vietą su motina; nustatyti, kad jis nepilnametės dukters T. Z. išlaikymui skiria po 190 eurų kiekvieną mėnesį. Prašo patvirtinti atsakovo bendravimo su nepilamete dukterimi T. Z. tvarką:
Atsakovas turi teisę matytis su dukra ne rečiau kaip du/tris kartus per savaitę darbo dienomis nuo dukters užsiėmimų ugdymo institucijoje pabaigos iki 20:00. Tomis dienomis Atsakovas dukrą paima iš ugdymo institucijos pasibaigus užsiėmimams bei parveda į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20:00. Tuo atveju, jei Atsakovo bendravimo metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, ekskursijos, kiti papildomi užsiėmimai ar pan., Atsakovas užtikrina dukters dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, ekskursijose, kituose papildomuose užsiėmimuose ir pan. Apie ketinimą pasimatyti su dukra šiame punkte nustatyta tvarka Atsakovas informuoja Ieškovę iš anksto iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios; Atsakovas dukters papildomų užsiėmimų metu iš jos buvimo vietos ją paima ir nuveža į užsiėmimus (būrelius) bei parveža iš jų į jos gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą vykdyti šio įsipareigojimo Atsakovas informuoja Ieškovę iš anksto. Pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį A. Z. paima mergaitę iš jos gyvenamosios vietos penktadienį tarp 17-20 val. ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 12-18 val. Tuo atveju, jei Atsakovo bendravimo metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, ekskursijos, kiti papildomi užsiėmimai ar pan., Atsakovas užtikrina dukters dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, ekskursijose, kituose papildomuose užsiėmimuose ir pan. Apie ketinimą pasimatyti su dukra šiame punkte nustatyta tvarka Atsakovas informuoja Ieškovę iš anksto iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios. Jei Atsakovas negali su dukra bendrauti jam priklausantį savaitgalį, bendravimo su dukra laikas yra kompensuojamas bet kurį kitą Ieškovės ir Atsakovo sutartą savaitgalį; Dėl A. Z. bendravimo su dukra tvarkos penktą mėnesio savaitgalį (kai mėnesis turi 5 pilnus savaitgalius), kiekvienu atveju Šalys susitaria atskirai. Mergaitei dėl sveikatos būklės negalint vykti į pasimatymą su Atsakovu, Atsakovui turi būti užtikrinama galimybė aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje bent kartą per ligos laikotarpį iš anksto suderinus laiką su Ieškove; Atsakovas turi teisę su dukra praleisti ne mažiau kaip pusę kiekvienų dukters atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros), atostogų laiką prieš kiekvienas atostogas šalims suderinus iš anksto. Švenčių metu:
Katalikų Šv. Velykų šventėmis – neporiniais metais A. Z. paima dukrą iš jos gyvenamosios arba užsiėmimų vietos penktadienį tarp 17-20 valandos (arba po jos užsiėmimų, jei jie baigiasi vėliau nei nurodytu laiku) ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą paskutinę išeiginių dieną iki 20:00;Šv. Kalėdų šventėmis - poriniais metais A. Z. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba užsiėmimų vietos gruodžio 24 d. tarp 17-20 valandos (arba po jos užsiėmimų, jei jie baigiasi vėliau nei nurodytu laiku) ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. ne vėliau kaip iki 20:00;Naujųjų metų šventėmis – neporiniais metais A. Z. paima dukrą iš jos gyvenamosios arba užsiėmimų vietos gruodžio 31 d. tarp 17-20 valandos (arba po jos užsiėmimų, jei jie baigiasi vėliau nei nurodytu laiku) ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20:00;Motinos dieną A. Z. grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą iki 12 val. A. Z. gimtadienio dieną A. Z. paima mergaitę iš jos gyvenamosios arba užsiėmimų vietos tarp 15-17 val. ir grąžina ją tarp 19-20 val. į jos gyvenamąją vietą.Nepilnametės dukters T. Z. gimtadienio dieną neporiniais metais A. Z. paima mergaitę iš jos gyvenamosios arba užsiėmimų vietos tarp 15-17 val. ir grąžina ją iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą. Jei pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką susikerta specialiosios taisyklės (bendravimas švenčių dienomis, per gimtadienius, tėvo ar motinos dieną) su bendrąja taisykle (bendravimas kas antrą savaitgalį) taikomos specialios taisyklės, reglamentuojančios A. Z. bendravimo su nepilnamete dukryte tvarką. I. Z. šiuo susitarimu patvirtina, kad esant A. Z. pageidavimui, išleis mergaitę į keliones užsienyje su dukra.A. Z. ir I. Z. sutarimu A. Z. turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra dažniau nei nurodyta šioje tvarkoje, taip pat keisti matymosi su dukra dienas, laiką ir pan.A. Z. turi teisę pasimatyti su dukra T. Z. bet kokiu metu, suderinęs šį klausimą su dukra T. Z.. Ieškovė privalo suteikti galimybę Atsakovui matytis su dukra dukters gyvenamoje vietoje.Ieškovė nedelsiant privalo pranešti Atsakovui apie vaiko ligą, taip pat apie vaiko išvykimą į užsienį, vaiko atostogų vietą, vaiko negalėjimą būti su Atsakovu jo bendravimo su vaiku metu.Ieškovė kas ketvirtį (vieną kartą per tris mėnesius) privalo teikti ataskaitas Atsakovui apie vaiko pinigų panaudojimą. A. Z. turi teisę šioje bendravimo tvarkoje numatytu bendravimo su dukra laiku nepasinaudoti savo paties nuožiūra apie tai informuodamas I. Z..
Šalies argumentai
Priešieškiniu prašoma įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui namų seife buvusias ir ieškovės pasisavintas vertybes:
atsakovo A. Z. vestuvinį žiedą;atsakovo tėčiui J. Z. priklausiusį žiedą su išgraviruotu tekstu jame;8 10 rublių rusiškas carines monetas, atsakovui padovanotas jo mamos R. Z..
Padalinti santuokoje įgytą turtą. Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti šį turtą:
EilėsNr.I. Z. po santuokos nutraukimo atitenkaTurto vertė1.Butas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) )130 908,25 EUR2.Garažas adresu (duomenys neskelbtini)10 136,70 EUR3.Patalpos adresu (duomenys neskelbtini)45 759,96 EUR4.Patalpos adresu (duomenys neskelbtini)45 676,18 EUR5.Garažas adresu (duomenys neskelbtini)10 000 EUR6.UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas: 300075803)1 EURViso ieškovei priskirto turto vertė:242 482,09 EUR
Atsakovui po santuokos nutraukimo palikti šį turtą:
EilėsVr.A. Z. po santuokos nutraukimo atitenkaTurto verte1.116/152 patalpų (duomenys neskelbtini)132 394,45 EUR2.patalpos adresu (duomenys neskelbtini)51 262,74 EUR3.patalpos adresu (duomenys neskelbtini)72 405 EUR4.patalpos adresu (duomenys neskelbtini)31 858,20 EUR5.žemės sklypas, kurio plotas 0,3941 ha (duomenys neskelbtini)su 10 pastatų16 628,82 EUR6.žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1.62 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su pastatu, kurio plotas 1 239,17 m² unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))36 596,39 EUR7.100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens codas: 121946720) paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų16 065, 80 EUR8.žemės sklypo dalis (40/3974) adresu (duomenys neskelbtini)9.Žemės sklypas, kurio plotas 0,45 ha (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini)4 923,54 EUR10.Įsipareigojimai AB SEB bankui pagal abi kredito sutartis- 153 823,39 EUR11.Įsipareigojimai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos- 21 684,85 EUR12.Įsipareigojimai R. Z.- 14 620 EUR
Įpareigoti ieškovę atsakovui išmokėti 1 822,99 EUR kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį.
Atsakovas patikslintu priešieškiniu yra pateikęs dar du alternatyvius turto padalijimo variantus, jeigu teismas spręstų, kad nėra pagrindo tenkinti jo prašomo turto padalijimo būdo.
Atsiliepimas
Tretysis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į ieškinį bei į priešieškinį (I tomas b.l. 96-97, IV tomas b.l. 123-124, V tomas b.l. 146-147) nurodė, kad santuokos metu buvo sudarytos dvi kredito sutartys: 2008-01-31 kredito sutartis Nr. 1450818070320-70 bei 2008-05-12 kredito sutartis Nr. 1450818071414-70. AB SEB bankas nurodo, kad šios abi prievolės yra solidarios ir negali būti modifikuojamos po santuokos nutraukimo. Taip pat nurodė, kad bankas neprieštarauja sutuoktinių turto padalijimui teismo nuožiūra.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimais į ieškinį bei priešieškinį nurodė, kad įsipareigojimai pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį po santuokos nutraukimo turi būti paliekami solidariais (IV tomas b.l.102-103).
Tretysis asmuo R. Z. nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinį.
Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl ginčo (I tomas, b.l. 122-126) nurodė, kad buvo lankytasi šalių gyvenamojoje vietoje bei nustatė, kad nepilnametės T. Z. tėvai gyvena kartu 5 kambarių, 130 kv.m. bute (duomenys neskelbtini). Mergaitei įrengtas atskiras tvarkingas, šviesus, švarus, su visais reikalingais baldais kambarys. Vaikui sudarytos puikios sąlygos augti bei vystytis bei ugdyti savo gebėjimus. Nepilnametė T. Z. specialistui paaiškino, kad myli ir mamą, ir tėtį, bet norėtų gyventi su mama ir bendrauti su tėčiu. Skyrius sutiko, kad nepilametės T. Z. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, atsižvelgiant į jos interesus bei norą. Iš tėvo turi būti priteisiamas išlaikymas, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jos visapusiškam vystymuisi bei atitiktų jos tėvų turtinei padėčiai.
Trečias asmuo R. Z. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi yra 85 metų amžiaus, silpnos sveikatos (II tomas b.l. 190).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė iš esmės palaikė savo ieškinį ir prašė ieškinį tenkinti pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškiniuose bei atsiliepimuose į priešieškinius) išdėstytais motyvais.
Teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovas palaikė priešieškinį bei prašė jį patenkinti pateiktuose procesiniuose dokumentuose (priešieškiniuose bei atsiliepimuose į ieškinius) išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs šalis ir jų atstovus, nustatė, jog šalys susituokė 1990-03-23 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b.l. 17). Santuokoje susilaukė trijų vaikų. Du iš jų jau pilnamečiai: sūnus E. Z., gim. (duomenys neskelbtini), bei dukra M. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Šalys augina nepilnametę dukrą T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), (I tomas, b.l. 18).
Teismas 2013-01-18 nutartimi sutuoktiniams buvo paskyręs terminą iki 2013-07-18 susitaikymui (I tomas, b.l. 181). 2013-08-21 teismas ieškovės prašymu atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi per teismo nustatytą terminą sutuoktiniams susitaikyti nepavyko (I tomas, b.l. 192). Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, ji yra pasibaigusi, todėl ji nutrauktina teismo sprendimu.
Byloje iškilęs ginčas dėl santuokos nutrūkimo priežasčių, kadangi abu sutuoktiniai prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, priteistino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydžio bei santuokoje įgyto turto padalijimo.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių ir neturtinės žalos
Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas pažeidė CK 3.27 straipsnyje nustatytas pagarbos ir lojalumo kitam sutuoktiniui pareigas, dėl to šeimoje sutriko nuolatinis bendravimas, atsakovas neieškojo bendro sutarimo, kuris padėtų palaikyti darnius santuokinius ryšius, priešingai paskutiniaisiais bendro gyvenimo metais atsakovas tapo itin kategoriškas, niekada nepripažino sutuoktinės nuomonės bendro gyvenimo klausimais, neieškojo kompromisų, nuolat įžeidinėjo, žemino ją, laikė kaip savo tarnaite, dažnai keldavo konfliktus, kuriuos matydavo vaikai. Atsiradę nesutarimai, dėl atsakovo nuolatinio žeminimo ir melavimo peraugo į neapykantą, nepagarbą ir jos interesų nepaisymą. Dėl atsakovo būdo ir nenoro su ja atvirai kalbėtis ir tuo pačiu spręsti susidariusias problemas, bendras gyvenimas tapo neįmanomas.
Atsakovas priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, kaltindamas ieškovę neištikimybe.
Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.).
Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad nuo santuokos sudarymo, gimus sūnui, sutuoktiniai bendru sutarimu buvo pasiskirstę pareigomis šeimoje ir nutarę, kad ieškovė augina vaikus, rūpinasi buitimi, vaikų priežiūra, o atsakovas dirba bei finansiškai išlaiko visą šeimą, rūpinasi šeimos finansine gerove, vysto verslą.
Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad santuoka iširo dėl sutuoktinės neištikimybės, į bylą nepateikė tai pagrindžiančių tiesioginių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus. Teismas remdamasis vien atsakovo nuojautomis, neturi pagrindo konstatuoti ieškovės neištikimybės fakto. Atsakovo nurodomi argumentai, kad jis namuose rasdavo svetimų vyriškų, ne jų šeimos nariams priklausančių drabužių, teismo vertinimu negali būti laikomas ieškovės neištikimybės faktą pagrindžiančiu įrodymu. Tas pats pasisakytina ir apie atsakovo į bylą pateiktą specialisto išvadą (V tomas b.l. 117-118), kurioje nurodoma, kad ant neva ieškovei priklausančio sijono esančios dėmės yra spermos skystis. Tuo labiau, kad minėta ekspertizė buvo atliekama jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad santykiai šeimoje ypač konfliktiškais tapo 2008 metais. Ieškinys teismui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės pateiktas 2012-10-05. Patikslintame ieškinyje bei teismo posėdžio metu ieškovė nurodo, kad santuoka iširo ir dėl atsakovo naudojamo fizinio smurto jos atžvilgiu. Sutiktina su atsakovo nurodytais argumentais, kad ieškovė pirminiu ieškiniu, nei tikslindama ieškinio reikalavimus patikslintu ieškiniu pateiktu teismui 2013-11-12 (III tomas b.l. 1-19) nieko neužsiminė apie jos atžvilgiu naudojamą fizinį smurtą, fizinis smurtas nebuvo nurodomas kaip priežastis išardžiusi santuoką. Teismo posėdžio metu šalių pilnamečiai vaikai taip pat negalėjo nurodyti tikslaus laikotarpio kada prieš motiną buvo panaudotas fizinis smurtas. Iš šalių, liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad du kartus atsakovė patyrė fizinį smurtą šeimoje kilusių konfliktų metu. Vieną kartą atsakovas sutrenkė ieškovei kilusio konflikto metu, tačiau nustatyta, kad atsakovo smurtą išprovokavo ieškovės fizinis smurtas panaudotas jo atžvilgiu. Ir nors ieškovė bei vaikai teismo posėdžio metu nurodo, kad šis konfliktas kilo iki pareiškimo dėl santuokos nutraukimo padavimo, tačiau konkrečiai negalėjo įvardyti, kada jis įvyko. Antras incidentas, kada konflikto metu iš po ieškovės buvo ištraukta kėdė, ko pasekoje ji nugriuvo ant žemės, kurį matė jų pilnametis sūnus, kilo jau bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu.
Iš teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų šalių pilnamečių vaikų paaiškinimų, teismas daro išvadą, kad šalys nuolat konfliktuodavo, namuose dažnai kildavo barniai bei konfliktai, vaikai net negalėjo įvardinti priežasčių dėl ko tie konfliktai šeimoje kildavo.
Išanalizavus bylos medžiagą konstatuotina, kad šalys neabejotinų įrodymų, pagrindžiančių santuokos iširimą dėl vieno iš sutuoktinio kaltės nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovė atsakovo kaltę bandė pagrįsti pilnamečių vaikų parodymais. Tačiau išklausius šalių pilnamečius vaikus nėra pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo vienareikšmiškai dėl atsakovo kaltės, jo nelojalumo ieškovei. Vaikai patvirtino, kad šeimoje nuolat kildavo konfliktai, tačiau jie net negalėjo aiškiai nurodyti priežasčių dėl ko jie kildavo. Vaikai nurodė, kad dažniausiai konfliktai kildavo dėl finansinių klausimų. Tačiau išanalizavus bylos medžiagą negalima padaryti kategoriškos išvados, kad atsakovas nevykdė savo prisiimtos pareigos išlaikyti šeimą. Iš į bylą pateiktų banko išrašų, matyti, kad kiekvieną mėnesį ieškovei buvo pervedama 1400- 2000 Lt suma šeimos poreikių patenkinimui. Vaikams tapus pilnamečiams atsakovas pinigus tiesiogiai pervedinėdavo vaikams. Atsakovas visą laiką mokėdavo komunalinius mokesčius, pirkdavo darbužius vaikams ir sutuoktinei, vystė verslą. Iš byloje pateikto dalintino bendrosios nuosavybės balanso, darytina išvada, kad atsakovas stengėsi kuo daugiau turto sukurti šeimai. Tai, kad ieškovės iš esmės netenkino atsakovo skiriamų lėšų suma šeimos poreikių tenkinimui nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas buvo jai nelojalus ir tai išardė šeimą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas sužlugdė jos kaip specialistės karjerą, tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė savo noru atsisakė karjeros, siekdama auginti vaikus. Į bylą nepateikta jokių įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovas trukdė ieškovei susirasti darbą vaikams paaugus.
Žemesnės instancijos teismas
Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu, pagal galimybes prisidėjimu prie šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismo vertinimu šalių šeimoje viso to nebuvo. Abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų bendru sutarimu. Šeimoje neliko santarvės, dėl ko sutuoktiniai teisme kaltina vienas kitą. Kilę tarpusavio konfliktai, kurių sutuoktiniai nesugebėjo išspręsti privertė ieškovę kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27str.), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.
Iš byloje surinktų įrodymų teismas negali konstatuoti esminio pareigų pažeidimo, kurio nors sutuoktinio atžvilgiu. Teismas mano, kad abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, kaip išspręsti šeimoje kilusius nesutarimus. Teismas vertina, kad pagrindiniai konfliktai šeimoje prasidėjo 2008 metais, kada ieškovės pradėjo netenkinti jos vaidmuo šeimoje, kad ji yra tik namų šeimininkė bei, kad atsakovas skiria per mažai lėšų šeimos biudžetui, ji jautė absoliutų priklausymą nuo atsakovo, kadangi jis vienas tvarkė visus šeimos finansus. Nors ieškovė nurodo, kad ji buvo nuolat žeminama atsakovo netgi vaikų akivaizdoje, tačiau liudytojais apklausti vaikai patvirtino, kad konfliktų metu negražių žodžių vienas kito atžvilgiu išsakydavo abu sutuoktiniai. Šalių sūnus paprašytas procentaliai įvardinti, kas kaltas dėl tėvų santuokos nutrūkimo, nurodė, kad 70 procentų kaltas tėvas, o mama 30 procentų. Abu vaikai pripažino, kad mama buvo labai emocionali ir ji labai išgyvendavo dėl konfliktų, vaikai pergyveno dėl jos emocinės būklės, todėl patys pasiūlė pradėti skyrybų procesą. Tačiau teismas vertindamas vaikų parodymus atsižvelgia į tai, kad abu vaikai yra artimesni ir geriau sutaria su motina, patys patvirtino, kad visas santuokos nutraukimo aplinkybės jiems yra žinomos, nes motina jiems jas atskleidžia, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju vaikai labiau palaiko jiems artimą pusę. Abu vaikai kategoriškai paneigė tėvo keliamą motinos neištikimybės klausimą. Jie tai vertina, kaip tėvo siekį nusimesti savo atsakomybę dėl santuokos nutrūkimo ir visą kaltę perkelti motinai. Jie tai vertina kaip tėvo fantaziją. Teismo vertinimu nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pakankamų pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo išsiaiškintos šeimos konfliktų priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santykius. Teismo vertinimu pagrindinė šeimos konfliktų bei jos iširimo priežastis išsiskyręs sutuoktinių požiūris į bendrų šeimos lėšų naudojimą. Ieškovei jaučiantis visokeriopai priklausoma nuo atsakovo, manančia, kad atsakovas jai skiria per mažą sumą šeimos pinigų jos poreikių patenkinimui. Tai patvirtina ieškovės pareikštas ultimatumas atsakovui mokėk tris tūkstančius litų ir galėsime nesiskirti. Kad tos pareiškimas buvo padarytas neginčijo nei vienas iš sutuoktinių.
Todėl įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.). Konstatavus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės abiem buvus nepakankamai atidiems vienas kitam, lojaliems, rūpestingiems ir siekiantiems stiprinti šeiminius santykius, kurti ne tik šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis vaiku, šeimos gerove, bet ir šeimos išsaugojimu.
Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta abu sutuoktinius kaltais dėl jų santuokos iširimo (CK 3.61str.2d.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nesprendžiamas.
Dėl pavardžių.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė Z, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad šalys turi nepilnametį vaiką (CK 3.69 str.).
Dėl tarpusavio išlaikymo.
Nenustačius, jog ieškovei būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo ieškovei sau išlaikymo nereikalaujant išlaikymo, išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Proceso įstatymas reikalauja, kad nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas (LR CPK 382 str. 3 p.).
Tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnametės dukros T. Z. gyvenamosios vietos nustatymo.
Šalių nepilnametės dukros T. Z. gyvenamoji vieta nustatytina su motina jos gyvenamojoje vietoje, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.169 str.).
Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje pritaria, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Skyriaus darbuotojams nepilnametė mergaitė išreiškė norą, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).
Šioje byloje atsakovas kelia reikalavimą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovė nurodė, kad ji neprieštarauja ir visapusiškai palaiko, kad tėvas bendrautų su vaiku, manė, kad iš esmės netikslinga nustatyti konkrečią bendravimo tvarką, o atsakovas galėtų bendrauti su dukra iš anksto suderinęs bendravimą su ja ir nepilnamete dukra.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.175 straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str,2d.).
Pažymėtina, jog atsakovo noras bendrauti su dukra neprieštarauja vaiko interesams, tėvo neigiamos įtakos vaiko ugdymui nenustatyta. Priešingai vaikas Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui nurodė, kad myli tėvelį ir nori su juo bendrauti, nurodė kaip gražiai jie leidžia laisvalaikį.
Nors byloje iš esmės nenustatyta aplinkybių, kad ieškovė trukdytų atsakovui bendrauti su nepilnamete dukra, tačiau įvertinus tai, kad po santuokos nutraukimo šalys jau negyvens viename bute, bei į tai, kad tarp šalių susiklostę konfliktiški santykiai, teismo vertinimu yra tikslinga nustatyti atsakovo prašomą bendravimo su nepilnamete dukra tvarką su tam tikromis prašomos nustatyti tvarkos išlygomis, kurios teismo vertinimu nelaikytinos bendravimo su vaiku tvarka bei neatitinkančiomis vaiko interesų.
Teismo vertinimu atsakovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos l) punktas, kuriame numatyta, kad ieškovė privalo suteikti galimybę atsakovui matytis su dukra dukters gyvenamoje vietoje iš esmės neatitinka ieškovės interesų. Pažymėtina, kad šalių santykiai yra konfliktiški, jau santuokos nutraukimo procese vaikas matė ir labai išgyveno dėl tėvų konfliktų, todėl po santuokos nutraukimo, atsakovui pradėjus gyventi atskirai, siekiant išvengti ir tolimesnių galimų konfliktų nepilnamečio vaiko akivaizdoje, nėra pagrindo patvirtinti šios bendravimo tvarkos punkto. Tuo labiau, kad tam tikrais išimtiniais atvejais- vaiko ligos atveju yra nustatyta galimybė aplankyti vaiką jos gyvenamojoje vietoje (bendravimo tvarkos e punktas).
Bendravimo tvarkos n) punktas, nustatantis, kad ieškovė kas ketvirtį (vieną kartą per tris mėnesius) privalo teikti ataskaitas atsakovui apie vaiko pinigų panaudojimą nelaikytinas bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, todėl jis netvirtinamas.
Bendravimo tvarkos o) punktas, kuriuo nustatoma, kad atsakovas turi teisę šioje bendravimo tvarkoje numatytu bendravimo su dukra laiku nepasinaudoti savo paties nuožiūra apie tai informuodamas ieškovę laikytinas neatitinkančiu nepilnamečio vaiko interesų. Atsakovui išaiškintina, kad nustačius skyriumi gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką, tėvas įgyja ne teisę, o pareigą nustatytuoju laiku bendrauti su vaiku. Todėl bendravimo tvarkoje nustatytina, kad tik dėl objektyvių priežasčių atsakovui negalint bendrauti su vaiku, jis apie tai iš anksto ne vėliau kaip prieš dieną informuoja vaiko motiną bei nepilnametį vaiką.
Kitoje dalyje atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka tvirtinama kaip iš esmės atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus.
Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. CK 3.194 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas, jeigu tėvai, nutraukdami santuoką ar pradėdami gyventi skyrium, nesusitarė dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo.
Ieškovė prašo nepilnametės T. Z. išlaikymui priteisti iš atsakovo po 400 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė atsiliepime į atsakovo patikslintą priešieškinį pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodoma, kad vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma būtų 741,40 eurų (XII tomas b.l. 10-11). Ieškovė nurodė, kad šiuo metu vaiko poreikiai yra tenkinami maksimaliai. Atsakovas kas savaitę vaiko išlaikymui perveda 86 eurus arba 344 eurus per mėnesį, todėl mano, kad sumažinus iš atsakovo teikiamo išlaikymo dydį iš esmės nukentėtų nepilnamečio vaiko interesai ir lūkesčiai. Nurodo, kad dukrai dėl odontologinių problemų yra reikalingi briketai, o vėliau protezavimas bei estetinis plombavimas. Į bylą pateikta Vilniaus odontologijos klinikos Denticija pažyma, kurioje nurodoma, kad T. Z. preliminari ortodontinio gydymo kaina yra 2300-2500 eurų ( XII tomas b.l. 123).
Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo dydžio suma, motyvuodamas, kad ji iš esmės nieko nepagrįsta. Nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, kadangi jos nurodoma 86 eurų suma yra skiriama visos šeimos maitinimui. Sutinka dukros išlaikymui kas mėnesį mokėti po 190 eurų. Pateikė į bylą jo paskaičiuotus dukros poreikius pagal kuriuos dukros išlaikymui mėnesiui reikalinga suma siektų 372,89 eurai (XIII tomas b.l. 11-13).
Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d.- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas priimdamas sprendimą, visų pirma, turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi.
Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) kompanijoje draudimo agente. Jos mėnesinis atlyginimas 500- 600 eurų.
Atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vienintelis šios įmonės akcininkas. Įmonė yra įtraukta į dalintino turto balansą. Atsakovas pateikė į bylą pažymą, kad jo darbo užmokestis minėtoje įmonėje siekia 336,22 Eur (XII tomas, b.l. 102).
Iš šalių pateiktos vaiko poreikių paskaičiavimo lentelės akivaizdu, kad abi šalys sutinka, kad šiuo metu dukra turi specialių poreikių, kadangi ji lanko tenisą. Ieškovė nurodo, kad šio poreikio patenkinimui reikalinga suma per mėnesį sudaro 84,74 eurai, atsakovas nurodo 82,08 eurus. Iš abiejų šalių pateiktų poreikių paskaičiavimų nustatyta, kad dukra turi regėjimo problemų. Ieškovė nurodo, kad šio poreikio patenkinimui reikalinga suma būtų 5 eurai mėnesiui, nes akiniai kainuoja 60 eurų. Atsakovas nurodo, kad šio poreikio patenkinimu reikalinga suma siektų per mėnesį 1,66 eurus, kadangi akinių užtenka trims metams. Su šiuo atsakovo argumentu teismas negali sutikti, kadangi akivaizdu, kad augančiam asmeniui niekaip negali užtekti akinių trijų metų laikotarpiui, tuo labiau, kad ir regėjimas atitinkamai gali kisti, be to akiniai nešiojami kasdien, todėl jie gali susibraižyti, kas sąlygoja dažnesnį jų keitimą negu trys metai.
Ieškovė poreikių paskaičiavimo lentelėje nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimas mokyklai metams sudaro 276,25 eurus, kas mėnesį sudarytų 23,02 euro. Atsakovas nurodo, kad šių poreikių patenkinimui reikalinga suma siektų 178 eurai metams ir 14,83 eurai mėnesiui.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė nurodo, kad maisto poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma sudarytų 155 eurų per mėnesį, tuo tarpu atsakovas nurodo – 90 eurų. Teismas negali sutikti su atsakovo nurodoma poreikių maistui patenkinimo suma, nes tai išeitų, kad vaikui dienos maitinimui būtų skiriami tik 3 eurai, kas teismo vertinimu neužtikrintų visapusiško vaiko maitinimo, reikalingo augančiam organizmui.
Drabužių poreikių patenkinimui ieškovė nurodo reikalingą sumą 100 eurų, tuo tarpu atsakovas nurodo 30 eurų per mėnesį. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, kad šiuo metu šalių dukra yra įpratinta rengtis gerais, firminiais drabužiais, todėl atsakovo nurodoma 30 eurų suma per mėnesį neįgalintų užtikrinti ir tolesnį dukros rengimą pagal jos poreikius. Teismas ginčo atveju ima šalių pasiūlytos poreikių patenkinimo sumos pusiausvyrą ir konstatuoja, kad šių aprangos poreikių patenkinimui reikalinga suma siektų 60 eurų per mėnesį, tokia išvada darytina, įvertinant vaikiškų drabužių ir avalynės kainas, kurios yra ganėtinai didelės.
Ieškovė nurodo, kad sveikatos poreikių patenkinimo suma per mėnesį siekia 48,83 eurai, tuo tarpu atsakovas nurodo, kad ši suma sudaro 16,49 eurai. Teismo vertinimu ieškovės nurodoma suma negali būti vertinama kaip nepagrįsta, tuo tarpu kelia pagrįstų abejonių atsakovo nurodoma suma vaistų poreikiui - 10 eurų metams arba 0,83 eurai mėnesiui.
Ieškovė nurodo, kad poreikių suma dukros laisvalaikiui sudarytų 146,98 eurai, atsakovas nurodo, kad ši suma siektų 49,49 eurai. Teismas įvertinęs abiejų šalių pateiktų paskaičiavimų šio poreikio patenkinimui analizę, konstatuoja, kad šalių nepilnametės dukros poreikių laisvalaikiui suma sudarytų 100 eurų, kas garantuotų vaiko teisės į laisvalaikį ir poilsį visapusišką užtikrinimą.
Teismas įvertinęs ieškovo bei atsakovės pateiktus vaiko poreikių paskaičiavimus, konstatuoja, kad visapusiškam vaiko poreikių užtikrinimui, garantuojančiam, kad šalių nepilnametės dukros interesai nebūtų pažeisti, atsižvelgiant į tai, kad gyvendami santuokoje jie visokeriopai tenkino dukters poreikius, kas pažymėta ir išvadą teikiančios institucijos išvadoje, konstatuoja, kad dukros poreikių patenkinimui mėnesiui reikalinga suma siektų 600 eurų.
Teismas šioje byloje nemato reikalingumo nukrypti nuo lygių dalių principo, kadangi įvertinus dalintino turto balansą akivaizdu, kad kiekviena iš šalių padalinus turtą gauna didelės vertės turto dalį. Be to, abi yra darbingos gauna pajamas, todėl prie dukros išlaikymo gali prisidėti lygiomis dalimis.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteistina po 300 eurus kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., 3.201 str. 1 d.). Tokia teismo išvada daroma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra darbingas, išsilavinęs, verslą vystantis vyras, realiai galintis teikti reikalingą išlaikymą vaikui.
Vaikui išlaikyti skirta pinigų suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 str.).
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1 d.).
Pažymėtina, jos iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Dėl turto padalinimo, kompensacijos priteisimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.
Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl santuokoje įgyto turto jiems padalijimo, pirmiausiai nustatytina visa dalintino turto masė, atribotinas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, ir įgytas nesant santuokoje (priklausantis asmeninės nuosavybės teise), sudarytinas turto bei kompensacijų balansas (CK 3.118 str.). Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo bet kurio jų vardu, taip pat ir santuokos metu gautos pajamos (tiek ir iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, tiek ir iš jų abiejų bendros ar kiekvieno atskirai veiklos, arba darbines veiklos) yra bendroji jų jungtinė nuosavybė iki tol, kol šis turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 str., 3.88 str. 1 d.).
Santuokos metu atsakovo vardu pagal 1996-12-05 pirkimo - pardavimo sutartį, 1998-03-25 gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymą Nr.142 įgytas nekilnojamas turtas - keturių kambarių 122,23 kv.m. bendro ploto butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro 2016-06-11 nustatyta vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą - 125 000 Eur (X tomas b.l. 77). 2014-08-26 ekspertizės metu nustatyta buto vertė – 130908 eurai (452 000 Lt).
Santuokos metu atsakovo vardu pagal 1998-03-25 gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymą Nr.141 įgytas nekilnojamas turtas - 25,99 kv.m. bendro ploto garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro 2016-06-11 nustatyta vidutinė rinkos vertė pagal masinį vertinimą - 5680 Eur (X tomas b.l. 78). 2014-08-26 ekspertizės metu nustatyta garažo vertė – 10136 eurai (35 000 Lt).
Atsakovas priešieškiniu nurodo, kad buto ir garažo statybai, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), buvo panaudota 23169,60 eurų (80000 Lt) jo asmeninių lėšų įmokant pradinį įnašą, kurios buvo gautos realizavus jam priklausantį asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), kurį jam padovanojo motina R. Z., bei dalis lėšų už jam asmeninės teise priklausančio garažo, adresu (duomenys neskelbtini), todėl prašo iš ieškovės priteisti jo naudai 23169,60 eurų kompensaciją.
Ieškovė atsiliepime į priešieškinį patvirtina, kad atsakovo motina R. Z. padovanojo ieškovui 50/100 dalių (t.y. vieno Kambario butą 30,07 m²) trijų kambarių buto, iš viso turinčio 61,29 m², esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, kad su atsakovu, gyvendami santuokoje, minėto buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kito buto, esančio (duomenys neskelbtini), atliko kapitalinį remontą, rekonstrukciją, (po rekonstrukcijos vieno kambario butas buvo rekonstruotas į trijų kambarių, pastatė priestatą), minėtas turtas iš esmės buvo pagerintas abiejų sutuoktinių bendromis lėšomis, ir tokiu būdu šis butas tapo jų bendru šeimos turtu, atsakovas jau ir tuomet jos atžvilgiu elgėsi nesąžiningai ir likusią buto dalį po rekonstrukcijos pasidovanojo sau ir butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise yra registruotas atsakovo vardu.
Iš 361-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Daura“ pažymos nustatyta, kad už buto ir garažo statybą, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), buvo sumokėtas pradinis 80000 Lt pajinis įnašas, viso nurodytas turtas įgytas už 199656 Lt, iš kurios 119656 Lt banko paskola (III tomas b.l. 124). 1991-04-25 dovanojimo sutartimi R. Z. dovanojo atsakovui 1 kambario 30,07 kv.m. ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini) (III tomas b.l. 132-135). 1995-08-08 dovanojimo sutartimi R. Z. padovanojo atsakovui 50/100 dalių trijų kambarių buto, adresu (duomenys neskelbtini), iš viso turinčio 61,29 kv.m. bendro ploto (III t., b.l. 127). 1997-11-06 buto pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas už 77200 Lt pardavė trijų kambarių butą, turintį 60,97 kv.m. bendro ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (III tomas b.l. 130). 1997-09-05 atsakovas už 10400 Lt pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį garažą adresu (duomenys neskelbtini) (III tomas b.l. 129)
Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas - kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 str.1 d.7 p.). Pagal CK 3.89 str. 2 d., turto bendrumo prezumpciją galima paneigti ir įrodyti asmeninės nuosavybės teisę tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiami liudytojų parodymai arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad asmenine nuosavybe pripažįstamas turtas įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas arba lėšas gautas realizavus jo asmenine nuosavybės teise esantį turtą, jeigu to turto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad įsigyjant butą ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas neišreiškė valios įsigyti šį turtą, ar atitinkamai jo dalį, asmeninės nuosavybės teise, todėl turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
CK 3.98 str. 2 d. nustato, kad sutuoktinis turi teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgyti buvo panaudotos ir asmeninės lėšos. Šiuo atveju kompensacijos dydis nustatomas skaičiuojant realų sutuoktinio praradimą dėl asmeninių lėšų panaudojimo bendrajai nuosavybei įgyti. Ginčo atveju ieškovei nenuginčijus, kad įgyjant butą ir garažą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo panaudota 80000 Lt asmeninių atsakovo lėšų, todėl jam priteistina 11585 eurų kompensacija.
Tarp šalių iškilęs ginčas dėl negyvenamosios patalpos – parduotuvės, patalpų nuo 8-1 iki 8-5, adresu (duomenys neskelbtini), priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodo, kad tik 116/152 dalys minėtų patalpų šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o 36/152 dalys minėto objekto atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise, kadangi 35,63 kv.m. minėtų patalpų sudaro jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusios patalpos, kurios jam buvo padovanotos. Ieškovė su nurodyta atsakovo pozicija nesutinka ir prašo visą objektą įtraukti į dalintino turto balansą.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 151,56 kv.m. bendro ploto parduotuvės, kurios unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota ½ dalis A. Z. nuosavybės teise, įregistravimo pagrindą nurodant 1993-02-06 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 188, 1993-11-15 dovanojimo sutartį Nr. 3-196, 1993-12-13 pirkimo pardavimo sutartį Nr. 2304, 1999-02-11 statinio priėmimo naudoti aktą Nr. 111 1999-09-28 Statybos inspektoriaus pažymą Nr. 101-4046 bei 2010-03-17 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis minėtų patalpų nuosavybės teise įregistruota ieškovės bei atsakovo vardu, įgijimo pagrindą nurodant 2008-05-15 pirkimo pardavimo sutartis 3333-7, 2008-05-15 priėmimo perdavimo aktas Nr. 3334-7, 2010-03-17 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (X tomas b.l. 98-102). Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad 1993-11-15 Dovanojimo sutarties pagrindu (Registro Nr. 3-196) atsakovas iš A. Z. įgijo vieno kambario butą, turintį 35,63 m², bendro naudingo ploto, iš jų 17,7 m², pagalbinių patalpų, bei 9,43 m², bendro naudojimo patalpų, esantį (duomenys neskelbtini) (IV tomas b.l. 131). Iš nurodytos Dovanojimo sutarties nustatyta, kad dovanotojas A. Z. minėtas patalpas buvo įgijusi tą pačią dieną Pirkimo pardavimo sutarties pagrindu.
Atsakovas priešieškinyje konstatuoja, kad šis dovanotas turtas sudaro 36/152 turto dalis objekto, esančio (duomenys neskelbtini).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad prie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), buvo prijungtos atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad registruojant nuosavybės teise objektą, adresu (duomenys neskelbtini), nėra nurodyta, kad atsakovo nurodoma nekilnojamojo turto dalis būtų buvusi įregistruota jo asmeninės nuosavybės teise. Iš registro išrašo akivaizdu, kad minėtas objektas buvo apjungtos ir kapitališkai rekonstruotos, tai patvirtina 1999-02-11 statinio priėmimo naudoti aktas Nr. 111, 1999-09-28 Statybos inspektoriaus pažyma Nr. 101-4046 bei 2010-03-17 Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu turtas buvo registruotas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banke. Minėto objekto 1/2 daliai įsigyti 2008-05-12 pagal Kredito sutartį Nr. 1450818071414-70 iš AB SEB banko buvo paimtas 159688,76 EUR kreditas. Minėtas objektas yra įkeistas kredito grąžinimui užtikrinti.
CK 3.98 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu prijungus turtą, kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš bendro turto.
Įvertinus, nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad 36/152 turto dalys objekto, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui, kadangi akivaizdu, kad patalpos buvo kapitaliai rekonstruotos už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas, dalis patalpų įgytos už kreditą už kurį mokamos palūkanos. Atsakovui CK 3.98 str. 1 d. pagrindu priklauso kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės vertės padidėjimą, jam prie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto prijungus asmeninės nuosavybės teise priklausančias patalpas. Teismo vertinimu atsakovui paskaičiuotina 18794 eurų kompensacija, įvertinus dalintino turto vieno kvadrato vertę bei atsakovo prijungtos asmeninės nuosavybės teise valdytų patalpų plotą, įvertinant, kad patalpos buvo rekonstruotos už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas.
Tarp šalių nėra ginčo, kad nurodytas objektas po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteistinas atsakovui. Tarp šalių kilęs ginčas dėl objekto vertės. Atsakovas prašo remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas “ įmonės vertintojų nustatyta šio objekto vidutine rinkos verte - 173 482.39 EUR (599 000 Lt), o ieškovė remiasi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016- 05-21 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą - 216 636 Eur.
Tarp šalių nėra ginčo, kad į dalintino turto balansą trauktini šie bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantys ynekilnojamojo turto objektai:
administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,78 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (X tomas b.l. 92-93). Ieškovė prašo šį turtą vertinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016-06-12 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą - 27600 eurai. Atsakovas prašo remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ įmonės vertintojų nustatyta šio objekto vidutine rinkos verte – 45759,96 eurai. administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), bendras plotas 22,93 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (X tomas b.l. 95-96). Ieškovė prašo šį turtą vertinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016-06-12 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą - 20000 eurų. Atsakovas prašo remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ įmonės vertintojų nustatyta šio objekto vidutine rinkos verte – 31858,20 eurai. administracinės patalpos, esančios, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,72 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (X tomas b.l. 87-88). Ieškovė prašo šį turtą vertinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016-06-12 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą - 27600 eurai. Atsakovas prašo minėtas patalpas vertinti 45676,18 eurų.negyvenamosios patalpos - administracinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ( X tomas b.l. 79-80). Ieškovė prašo šį turtą vertinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016-06-12 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą - 43 600 eurai. Atsakovas prašo remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ įmonės vertintojų nustatyta šio objekto vidutine rinkos verte – 51262,74 eurai. butas su pagalbinėmis patalpomis pažymėtomis 38-1 (3,89 kv.m.) 38-2 (1,17 kv.m.), 38-3 (1,17 kv.m.), 38-4 (1,77 kv.m.), esančios (duomenys neskelbtini) bendras plotas 52,44 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ( X tomas b.l. 81-82). Ieškovė prašo šį turtą vertinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016-06-12 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą – 78600 eurų. Atsakovas prašo remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ įmonės vertintojų nustatyta šio objekto vidutine rinkos verte – 72405 eurai. žemės sklypas, esantis, (duomenys neskelbtini) bendras plotas 0,45 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (X tomas b.l. 83-84). Ieškovė prašo šį turtą vertinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016-06-12 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą - 3180 eurai. Atsakovas prašo remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ įmonės vertintojų nustatyta šio objekto vidutine rinkos verte – 4923,54 eurai. 40/3974 žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (X tomas b.l. 89-90). Ieškovė prašo šį turtą vertinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016-06-11 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą - 3634 eurai. Atsakovas nurodo, kad turtas neturi jokios vertės, kadangi nenustatyta naudojimosi turtu tvarka, neįmanoma juo naudotis pagal paskirtį.negyvenamoji patalpa - pastatas - sandėlis, esantis, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1239,77 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (X tomas b.l. 103-105). Ieškovė prašo šį turtą vertinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016-06-11 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą - 81600 eurai. Atsakovas prašo remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ įmonės vertintojų nustatyta šio objekto, kartu su žemės sklypu, kuriame stovi sandėlis bendra vidutine rinkos verte – 86596,39 eurai. Žemės sklypas, esantis, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,6200 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (X tomas b.l. 103-105). Ieškovė prašo šį turtą vertinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016-06-11 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą - 56500 eurai. Atsakovas prašo remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ įmonės vertintojų nustatyta šio objekto bendra verte su jame stovinčiu sandėliu vidutine rinkos verte – 86596,39 eurai. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,3941 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (X tomas b.l. 106). Ieškovė prašo šį turtą vertinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016-06-12 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą - 21200 eurai. Atsakovas prašo remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ įmonės vertintojų nustatyta šio objekto, kartu su jame stovinčiais statiniais vidutine rinkos verte – 46628,82 eurai. 102,62 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas - unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantis (duomenys neskelbtini), (X tomas b.l. 107-109). Ieškovė prašo šį turtą vertinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016-06-12 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą - 16800 eurai. Atsakovas prašo remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ įmonės vertintojų nustatyta šio objekto kartu su žemės sklypu ir kitais esančiais pagalbiniais pastatais nustatyta vidutine rinkos verte – 46628,82 eurai. ūkiniai pastatai - pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priepirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini), (X tomas b.l. 107-109). Ieškovė prašo šį turtą vertinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016-06-12 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą - 2884 eurai. Atsakovas prašo remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ įmonės vertintojų nustatyta šių objektų kartu su žemės sklypu ir gyvenamuoju namu nustatyta bendra vidutine rinkos verte – 46628,82 eurai. negyvenamoji patalpa garažas boksas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19,66 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (X tomas b.l. 85-86). Ieškovė prašo šį turtą vertinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše 2016-06-12 nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą - 8120 eurai. Atsakovas prašo remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ įmonės vertintojų nustatyta šio objekto vidutine rinkos verte – 10000 eurų.
Tarp šalių nėra ginčo, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso įmonės UAB „D. O.“ bei UAB „D. R.“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) (I tomas b.l. 66, 142-151, 152-158).
Tarp šalių nėra ginčo, kad į dalintino turto balansą turi būti įtraukiamos solidarios sutuoktinių prievolės: 2008-05-12 pagal kredito sutartį Nr. 1450818071414-70 iš AB SEB banko atsakovo vardu paimtas 159 688,76 EUR kreditas, likutis 112582,83 Eur (grąžinimo terminas: 2033-05-12); 2008-01-31 pagal kredito sutartį Nr. 1450818070320-70 iš AB SEB banko atsakovo vardu paimtas 200 000 Lt (57 924 EUR) kreditas, likutis 41240,56 Eur (grąžinimo terminas 2033-01-30) (I tomas b.l. 56-64, 99-108, X tomas b.l. 112, XII tomas b.l. 74); kreditorinis įsiskolinimas pagal 2006-04-05 valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-1990 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, likutis su delspinigiais 2016 m. kovo 21 d. yra 21 684,85 EUR (II tomas b.l. 70-74, X tomas b.l. 110).
Atsakovas į dalintino turto balansą kaip solidarią prievolę prašo įtraukti ir įsiskolinimą savo motinai R. Z. pagal 2001 m. vasario 1 d. ir 2003 m. vasario 1 d. sutartis, nurodydamas, kad skola šiai dienai siekia 14 620 EUR.
Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, motyvuodama, kad prievolė R. Z. yra įvykdyta, kad sutarčių pratęsimus su motina atsakovas sudarė jau santuokos nutraukimo procese, su ja tai nebuvo suderinta.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2001-02-01 atsakovas su motina R. Z. sudarė sutartį pagal kurią R. Z. suteikė atsakovui 14000 JAV dolerių kreditą su 6 procentų palūkanomis iki 2003-01-01 (XII tomas b.l. 143). 2003-01-01 atsakovas su motina susitarė kredito terminą pratęsti iki 2009-02-01, o kredito sumą padidinti iki 16000 JAV dolerių (XII tomas b.l. 144). 2009-02-01 susitarimu kredito sutartis buvo pratęsta iki 2014-01-01 (XII tomas b.l. 144). 2014-01-01 kredito sutarties galiojimas pratęstas iki 2019-01-01 (XII tomas b.l. 145).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinta bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtas prievoles principo, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 3.109 straipsnyje, kai kurias prievoles pripažįstant bendromis. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).
Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad ji apie atsakovo kredito sutarties su motina sudarymą sužinojo žymiai vėliau, kai pamatė, kad atsakovas moka motinai pinigus, tada jis paaiškino, kad tai yra procentai pagal paskolos sutartį. Atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo konkrečiai įvardinti kokiems būtiniems šeimos poreikiams tenkinti buvo paimtas kreditas iš motinos. Iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu darytina išvada, kad ši paskola iš esmės nebuvo šeimos interesų tenkinimas, o motinos pinigai atsakovui buvo perduoti investicijai, kad jie atitinkamai uždirbtų jai pajamas, kuriais disponuoja laisvai atsakovas. Teismo vertinimu, jeigu šie motinos paskolinti pinigai 2001 bei 2003 metais būtų buvę reikalingi šeimos interesų patenkinimui, akivaizdu, kad per tokį ilgą laikotarpį buvo visos galimybės grąžinti paskolą ir atsiskaityti su motina.
Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo duotas ieškovės sutikimas imti paskolą iš atsakovo motinos, ieškovė nedalyvavo sandorio sudaryme bei jo pratęsimuose, nenustačius, kad šie pinigai buvo būtini šeimos poreikių tenkinimui, kad per tokį ilgą laikotarpį nebuvo galimybių grąžinti paskolą, todėl prievolė R. Z. pripažintina asmenine atsakovo prievole ir netrauktina į dalintino turto balansą.
Konstatuotina, kad santuokos metu sutuoktiniai yra įgiję 175508,24 eurus solidarių prievolių kreditoriams.
Teismas konstatuoja, jog sutuoktinių dalintiną turtą sudaro: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini) 2) garažas, esantis (duomenys neskelbtini); 3) administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); 4) administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); 5) administracinės patalpos, esančios, (duomenys neskelbtini) 6) negyvenamosios patalpos - administracinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 7) butas su pagalbinėmis patalpomis pažymėtomis 38-1 (3,89 kv.m.) 38-2 (1,17 kv.m.), 38-3 (1,17 kv.m.), 38-4 (1,77 kv.m.), esančios (duomenys neskelbtini); 8) žemės sklypas, esantis, (duomenys neskelbtini); 9) 40/3974 žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini); 10) negyvenamoji patalpa - pastatas - sandėlis, esantis, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1239,77 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 11) Žemės sklypas, esantis, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,6200 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) 12) negyvenamosios patalpos - parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini) bendras plotas 151,56 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 13) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., bendras plotas 0,3941 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 14) 102,62 kv.m. bendro ploto gyvenamasis namas - unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 15) ūkiniai pastatai - pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priepirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini); 16) negyvenamoji patalpa garažas boksas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19,66 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 17) UAB „D. O.“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)); 18) UAB „D. R.“ (juridinio asmens kodas: (duomenys neskelbtini)). Taip pat į dalintino turto balansą įtraukiamos solidarios sutuoktinių prievolės: pagal 2008-05-12 kredito sutartį Nr. 1450818071414-70 iš AB SEB banko paimtas 159 688,76 EUR kreditas, likutis 112582,83 Eur; pagal 2008-01-31 kredito sutartį Nr. 1450818070320-70 iš AB SEB banko paimtas 200 000 Lt (57 924 EUR) kreditas, likutis 41240,56 Eur; kreditorinis įsiskolinimas pagal 2006-04-05 valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-1990 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, likutis su delspinigiais 2016 m. kovo 21 d. yra 21 684,85 EUR.
Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).
Kaip jau nurodyta anksčiau, tarp šalių iškilęs ginčas dėl dalintino turto rinkos vertės. Ieškovė dalijant nekilnojamąjį turtą prašo vadovautis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta vidutine rinkos verte pagal masinį vertinimą, o atsakovas prašo remtis 2014-08-22 UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ įmonės vertintojų nustatytomis nekilnojamojo turto vertėmis.
2014-07-02 teismas tenkindamas sutuoktinių prašymą paskyrė šalims priklausančio dalintino nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ (IV tomas b.l. 183, V tomas b.l. 14-16). Į bylą pateiktos UAB „Centro kubas - Nekilnojamasis turtas“ išvados dėl nekilnojamojo turto vertės 2014-08-21-22 dienai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas klausimą dėl dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertės, sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad iš esmės dalintino nekilnojamojo turto rinkos vertė, nustatyta ekspertizės metu, teismo sprendimo priėmimo dienai, tai yra jungtinės nuosavybės pabaigai, iš esmės yra pasenusi, kadangi turtas yra įvertintas beveik prieš tris metus, per šį laikotarpį akivaizdu, kad kito nekilnojamojo turto rinkos vertė. Spręsdamas nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo klausimą teismas atsižvelgia ir į tai, kad du dalintino turto objektai, tai yra 40/3974 žemės sklypo dalis, adresu (duomenys neskelbtini) bei garažas boksas (duomenys neskelbtini), iš viso ekspertizės metu nėra įvertinti.
Teismas vertindamas šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą vadovaujasi VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro nustatytomis vidutinėmis rinkos vertėmis pagal masinį vertinimą sprendimo priėmimo dienai:
1) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 125000 eurai;
2) garažas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 5680 eurai;
3) administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27600 eurai;
4) administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20000 eurų;
5) administracinės patalpos, esančios, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 27600;
6) negyvenamosios patalpos - administracinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 43600 eurai;
Žemesnės instancijos teismas
7) butas su pagalbinėmis patalpomis pažymėtomis 38-1 (3,89 kv. m.) 38-2 (1,17 kv. m.), 38-3 (1,17 kv. m.), 38-4 (1,77 kv. m.), esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 78600 eurai;
8) žemės sklypas, esantis, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3504 eurai;
9) 40/3974 žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 3634 eurai;
10) negyvenamoji patalpa - pastatas - sandėlis, esantis, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1239,77 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 81600 eurai;
Žemesnės instancijos teismas
11) žemės sklypas, esantis, (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,6200 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 60241 eurai;
12) negyvenamosios patalpos - parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), bendras plotas 151,56 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 160000;
Žemesnės instancijos teismas
13) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,3941 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20302 eurai;
14) 102,62 kv. m. bendro ploto gyvenamasis namas - unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16800 eurai;
15) ūkiniai pastatai - pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priepirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2884 eurai;
16) negyvenamoji patalpa garažas boksas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19,66 m², unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8120 eurai.
Tarp šalių iškilęs ginčas ir dėl dalintino kilnojamojo turto UAB „D. O.“ bei UAB „D. R.“ verčių.
Ieškovė įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo įvertinti 2896 eurais, tuo tarpu atsakovas minėtą įmonę prašo įvertinti 1 euru, nurodo, kad šios įmonės vertė lygi nuliui, kadangi įmonė yra visiškai tuščia, nevykdo jokios veiklos. Nustatyta, kad minėtos įmonės įstatinis kapitalas yra 10000 Lt, bendrovės įstatinis kapitalas yra padalintas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt (I tomas b.l. 142). Atsižvelgiant į tai sutiktina su ieškovės nurodoma įmonės rinkos verte, kuri iš esmės atitinka įmonės įstatiniam kapitalui. Atsakovas vystydamas šeimos verslą ir manydamas, kad ši įmonė yra bevertė, turėjo galimybes likviduoti minėtą įmonę ir išregistruoti iš juridinių asmenų registro, tačiau jis to neatliko. Vien tuo pagrindu, kad įmonė šiuo metu nevysto jokios veiklos, nėra pagrindo pripažinti, kad jos vertė 1 euras.
Dėl įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymėtina, kad minėtos įmonės įstatinis kapitalas yra padalintas į šešis šimtus paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 100 Lt (I tomas b.l. 153). Pažymėtina, kad teismas tenkindamas ieškovės prašymą 2015-02-18 nutartimi paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 600 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Ekspertizę pavdė atlikti UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas. Ekspertams pavedė atsakyti į klausimą: kokia yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 600 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų rinkos vertė ekspertizės atlikimo dienai? Byloje gautas 2016-02-15 Ekspertizės aktas, kuriame nustatyta, kad vertinamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo rinkos vertė 2014-12-31 pajamų metodu yra 291000 Lt (84000 eurai), verslo vertė turto metodu 90000 Lt ( 26065,80 eurai), vienos paprastosios vardinės akcijos rinkos vertė 150 Lt (43,44 eurai) (ekspertizės akto 5.2-61, 5.2-75).
Atsižvelgiant į tai, kad dalintiną turtą sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ 600 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų bei, kad ekspertizės metu buvo pavesta nustatyti ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo vertę, o šalims priklausančių minėtos įmonės akcijų vertę, todėl teismas remiasi ekspertizės akte nustatyta vienos akcijos rinkos verte ir konstatuoja, kad dalintinos įmonės akcijų rinkos vertė sudaro 26064 eurai.
Teismas konstatuoja, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto, kurio vertė 685165 eurai bei kilnojamojo turto, kurio vertė 28960 eurai. Viso dalintino turto vertė sudaro 714125 eurai iš kurio atėmus santuokos metu prisiimtų ir neįvykdytų 175508,24 eurus solidarių prievolių, laikytina, kad viso dalintinas turtas, kurio vertė 538616,76 eurai.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Šalys dalinant turtą neprašo nukrypti nuo lygių dalių principo, tačiau įvertinant atsakovui priklausančias kompensacijas dėl jo asmeninio turto bei asmeninių lėšų panaudojimą sukuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, atsakovui priteistina turto dalis didinama, įvertinant jam išmokėtinų kompensacijų sumą.
CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad turto padalijimo natūra principas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises bei atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų reikalavimus. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi tik kai yra pakankamai rimtas pagrindas, patvirtinantis padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; ).
Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.
Teismas padalija santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisdamas:
Žemesnės instancijos teismas
1) butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 125000 eurai;
2) garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 5680 eurai;
3) administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27600 eurai;
4) administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 20000 eurų;
5) negyvenamas patalpas - administracines, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 43600 eurai;
6) butą su pagalbinėmis patalpomis pažymėtomis 38-1 (3,89 kv.m.) 38-2 (1,17 kv.m.), 38-3 (1,17 kv.m.), 38-4 (1,77 kv.m.), esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 78600 eurai;
7) 40/3974 žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3634 eurai.
1) administracines patalpas, esančias, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27600;
2) negyvenamąją patalpą garažą boksą (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8120 eurai.
3) negyvenamąsias patalpas - parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 160000;
4) negyvenamąją patalpą - pastatą - sandėlį, esantį, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 81600 eurai;
5) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 60241 eurai;
6) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20302 eurai;
7) 102,62 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16800 eurai;
8) ūkiniai pastatai - pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priepirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 2884 eurai;
9) žemės sklypą esantį, (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3504 eurai;
10) UAB „D. O.“ 600 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, vidutinė rinkos vertė 26064 eurai
11) UAB „D. R.“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, vidutinė rinkos vertė 2 896 eurai.
Priteisdamas nekilnojamąjį turtą po ½ dalį natūra, teismas taip pat padalija ir solidarias prievoles kreditoriams nustatydamas, kad ieškovė privalo įvykdyti prievolę AB SEB bankui pagal 2008-01-31 kredito sutartį Nr. 1450818070320-70, likutis 41240,56 Eur, o atsakovas privalo įvykdyti prievolę AB SEB bankui pagal 2008-05-12 kredito sutartį Nr. 1450818071414-70, likutis 112582,83 Eur bei padengti įsiskolinimą pagal 2006-04-05 valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-1990 Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, likutis su delspinigiais yra 21 684,85 Eur. Vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Turto pasyvo paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalijama ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą skolą, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktinai bendrai ar bet kuris vienas jų (CK 6.6 str. 4 d.).
Teismas dalindamas santuokinį turtą ir priteisdamas butą bei garažą, esančius (duomenys neskelbtini) ieškovei įvertina tą aplinkybę, kad su ja lieka gyventi šalių nepilnametė dukra. Teismas priteisdamas UAB „D. O.“ ir UAB „D. R.“ akcijas atsakovui įvertina tą aplinkybę, kad visą santuokinį laikotarpį verslą vystė šiose įmonėse atsakovas, todėl ir po santuokos nutraukimo verslas paliekamas atsakovui, tuo labiau, kad ieškovė pageidavo po santuokos nutraukimo įmones palikti atsakovui. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiu 102,62 kv.m. bendro ploto gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei kitais statiniais priteistini atsakovui, kadangi dėl to tarp šalių ginčo nėra bei taip siekiama užtikrinti atsakovo gyvenamosios vietos klausimą po santuokos nutraukimo. Visi kiti dalintino turto objektai yra savarankiški komercinės paskirties objektai, kurie yra nuomojami ir taip sutuoktiniai gaudavo pajamas. Komerciniai objektai padalinti atsižvelgiant į jų rinkos vertę bei į solidarių prievolių vykdymo paskirstymą. Pažymėtina, kad atsakovui dalinant turtą priskirta didesnės vertės turto dalis teismui įvertinus jo asmeninių lėšų bei asmeninio turto indėlį į bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimą (kompensacija už asmeninių lėšų panaudojimą buto bei garažo (duomenys neskelbtini) įsigijimui 11585 eurai bei 18795eurai kompensacijos už asmeninės nuosavybės teise valdomo turto prijungimą prie bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objekto adresu (duomenys neskelbtini)).
Viso ieškovei priteisto turto vertė sudaro 304114 eurai, atėmus iš jo kreditoriams turimo sumokėti solidaraus kredito dalį (41240,56 eurai), išeitų, kad ieškovei priteista turo, kurio vertė 262873,44 eurai.
Viso atsakovui priteistino turto vertė sudaro 410011 eurų, iš šios sumos atėmus 30380 eurų kompensaciją už atsakovo asmeninio turto bei lėšų panaudojimą bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimui bei 134267,68 eurus atsakovui pavestų įvykdyti solidarių įsiskolinimų dalį, išeitų, kad atsakovui priteista turto, kurio vertė 245363,32 eurai.
Atsakovui iš ieškovės priteistina 17510,12 eurų kompensacija už ieškovei priteistą didesnės vertės turto dalį.
Dėl kompensacijos ieškovei priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 25728 eurus (88835 Lt) kompensaciją už bendrosios sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.
Šį reikalavimą ieškovė grindžia atsakovo banko sąskaitų analize.
Nurodo, kad iš atsakovo SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo išmokėti grynieji pinigai atsakovui: 2012-09-18 išmokėta 12 000 Lt arba 3 475.44 eurai, 2012-09-24 išmokėta 28 003,51 Lt arba 8 110.38 eurai, viso grynaisiais išmokėta atsakovui iš nurodytos sąskaitos 40 012.80 Lt arba 11 588.51eurai (X tomas b.l. 113).
Nurodo, kad iš Swedbank banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) atsakovui 2012-09-07 buvo išmokėta 2 100 Lt arba 608.20 eurų suma (X tomas b.l. 138).
Remdamasi AB “Citadele“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu nurodo, kad 2012-03-21atsakovui buvo išmokėta grynaisiais 60 112,64 Lt arba 17 409,82 eurų, 2012-09-17 - 14 024,90 Lt arba 4 061,89 eurų, viso išimta grynųjų pinigų iš minėtos sąskaitos - 74 137.54 Lt arba 21 471,71eurai (X tomas b.l. 118-119). Nurodo, kad iš šios banko sąskaitos atsakovui laikotarpiu nuo 2010-07-02 iki 2011-12-29 buvo išmokėta palūkanų 3219,91 Lt arba 932,55 eurai (X tomas b.l. 115-119).:
Nurodo, kad iš SEB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012-08-31 iki 2012-09-22 bei 2013-01-19 buvo išgryninta 58200 Lt arba 16855,89 eurai (XII tomas b.l. 146-169).:
Ieškovė vadovaudamasi CK 3.123 str. 4 d., kurioje nustatyta, kad vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Ieškovė nurodo, kad išimtos iš A. Z. sąskaitų grynųjų pinigų lėšos, sumoje 177 670 Lt arba 51 456 eurai yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtas kurias atsakovas nuslėpė nuo šeimos ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tuo sumažindamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turtą, todėl šios lėšos sumoje 177 670 Lt arba 51 456 eurai priteistinos iš atsakovo ir ieškovei išmokėtina kompensacija 25 728 eurai (88 835 Lt).
Iš bylos medžiagos, šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas su jų vaikais, įskaitant pilnamečius vaikus kartu iki šiol gyvena tame pačiame bute. Atsakovas kas mėnesį skiria dalį pajamų šeimos maistui ir kitiems poreikiams, atsakovas ir toliau dengia visus komunalinius mokesčius, prižiūri bendrą turtą, vysto verslą bei moka kreditorinius įsipareigojimus bankui.
Ieškovė savo reikalavimą grindžia vien banko sąskaitų išrašais, nepateikdama jokių įrodymų, kad išgrynintus pinigus atsakovas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad atliekant banko sąskaitų analizę matyti, kad išėmus pinigus iš vienos sąskaitos, jie būdavo įnešami į kitą atsakovo sąskaitą (XII tomas b.l. 146-169). Iš į bylą pateiktos UAB „Domus optima“ VMI deklaracijas bei atsakovo ir jo atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad 2012-01-05 atsakovas iš įmonės šeimos verslo vystymui pasiskolino 190 000 Lt, kurie buvo įnešti į atsakovo turimas banko sąskaitas už ką gaudavo palūkanas, tačiau prasidėjus skyrybų procesui, atsakovas 2014 metais gražino paskolą įmonei, siekiant, kad nesimaišytų įmonės ir šeimos finansinės lėšos (XII tomas b.l. 139-142).
Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-08-25 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009-03-16 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-101/2009). Pagal CPK 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ir 178 straipsnyje reglamentuojamą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjamų aplinkybių apimtis turi atitikti ieškinio reikalavimų pobūdį.
Ieškovė į bylą nepateikė nei vieno įrodymo apie tai, kad išgrynintas lėšas atsakovas skyrė savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir tokiu būdu sumažino bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl įpareigojimo ieškovės grąžinti jos pasisavintus atsakovui priklausančius daiktus.
Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašo įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui namų seife buvusias ir ieškovės pasisavintas vertybes:
atsakovo A. Z. vestuvinį žiedą;atsakovo tėčiui J. Z. priklausiusį žiedą su išgraviruotu tekstu jame;8 10 rublių rusiškas carines monetas, atsakovui padovanotas jo mamos R. Z..
Teismo vertinimu atsakovas kaltindamas ieškovę jam asmeniškai priklausančių daiktų pasisavinimu į bylą nepateikia įrodymų pagrindžiančių tokį reikalavimą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji nėra paėmusi atsakovo nurodomų daiktų. Šeimos seifo raktas buvo žinomas visiems šeimos nariams. Jeigu atsakovas nustatė, kad jam priklausančios vertybės yra dingę, jis turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl tyrimo atlikimo. Atsakovui neįrodžius, kad jam priklausantys daiktai yra pas ieškovę, teismas neturi pagrindo tenkinti šio reikalavimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 160 Lt žyminio mokesčio bei 41,42 eurus už reikalavimą atlyginti neturtinę žalą (I tomas, b.l. 14, V tomas b.l. 187). Likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei teismo buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (I tomas b.l. 89, X tomas b.l. 47). Atsakovas už priešieškinį nėra mokėjęs žyminio mokesčio, jam žyminio mokesčio sumokėjimas yra atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo (XI tomas b.l. 127).
Ieškovė šioje byloje patyrė 1725 eurų atstovavimo išlaidų (XIII t., b.l. 66-67). Atsakovas šioje byloje patyrė 8079,38 eurų atstovavimo išlaidų (XIII tomas, b.l. 52-62). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys ir priešieškinis yra patenkinti iš dalies, santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalių patirtos atstovavimo išlaidos vienai iš kitos nepriteistinos.
Ieškovė yra sumokėjusi 3504,40 eurų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ekspertizę (VI tomas b.l. 200-201). Pusė nurodytos ekspertizės atlikimo išlaidų, tai yra 1752,20 eurų ieškovei priteistina iš atsakovo.
Vadovaujantis LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 1 p., 3 p., 93 str. 2 d., 96 str. iš atsakovo priteistina 108 eurai žyminio mokesčio valstybės naudai už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo (300 eurų x 12 mėn. x 3 proc. x 75proc.) bei 31 euras už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo taip pat 3944 eurai už turto padalijimą. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 3728 eurai mokėtino žyminio mokesčio (3149 už priteistą turtą bei 579 už atmestą reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 90,72 eurai, jų atlyginimas valstybei šalims dalinamas po lygiai, tai yra po 45,36 eurus ( LR CPK 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką, įregistruotą 1990-03-23 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. Z. palikti santuokinę pavardę – Z.
Nepilnametės dukters T. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaikui išlaikymo priteisimo pavesti skubiam vykdymui.
Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko motina I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra T. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:
a) Atsakovas turi teisę matytis su dukra ne rečiau kaip du/tris kartus per savaitę darbo dienomis nuo dukters užsiėmimų ugdymo institucijoje pabaigos iki 20:00 val. Tomis dienomis Atsakovas dukrą paima iš ugdymo institucijos pasibaigus užsiėmimams bei parveda į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20:00 val. Tuo atveju, jei Atsakovo bendravimo metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, ekskursijos, kiti papildomi užsiėmimai ar pan., Atsakovas užtikrina dukters dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, ekskursijose, kituose papildomuose užsiėmimuose ir pan. Apie ketinimą pasimatyti su dukra šiame punkte nustatyta tvarka Atsakovas informuoja Ieškovę iš anksto iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios;
b) Atsakovas dukters papildomų užsiėmimų metu iš jos buvimo vietos ją paima ir nuveža į užsiėmimus (būrelius) bei parveža iš jų į jos gyvenamąją vietą. Apie negalėjimą vykdyti šio įsipareigojimo Atsakovas informuoja Ieškovę iš anksto.
c) Pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį A. Z. paima mergaitę iš jos gyvenamosios vietos penktadienį tarp 17-20 val. ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą sekmadienį tarp 12-18 val. Tuo atveju, jei Atsakovo bendravimo metu vyksta vaiko užsiėmimai, renginiai, šventės, ekskursijos, kiti papildomi užsiėmimai ar pan., Atsakovas užtikrina dukters dalyvavimą šiuose užsiėmimuose, renginiuose, šventėse, ekskursijose, kituose papildomuose užsiėmimuose ir pan. Apie ketinimą pasimatyti su dukra šiame punkte nustatyta tvarka Atsakovas informuoja Ieškovę iš anksto iki numatyto bendravimo su vaiku pradžios. Jei Atsakovas negali su dukra bendrauti jam priklausantį savaitgalį, bendravimo su dukra laikas yra kompensuojamas bet kurį kitą Ieškovės ir Atsakovo sutartą savaitgalį;
d) Dėl A. Z. bendravimo su dukra tvarkos penktą mėnesio savaitgalį (kai mėnesis turi 5 pilnus savaitgalius), kiekvienu atveju Šalys susitaria atskirai.
e) Mergaitei dėl sveikatos būklės negalint vykti į pasimatymą su Atsakovu, Atsakovui turi būti užtikrinama galimybė aplankyti dukrą jos gyvenamojoje vietoje bent kartą per ligos laikotarpį iš anksto suderinus laiką su Ieškove;
f) Atsakovas turi teisę su dukra praleisti ne mažiau kaip pusę kiekvienų dukters atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros), atostogų laiką prieš kiekvienas atostogas šalims suderinus iš anksto.
Katalikų Šv. Velykų šventėmis – neporiniais metais A. Z. paima dukrą iš jos gyvenamosios arba užsiėmimų vietos penktadienį tarp 17-20 valandos (arba po jos užsiėmimų, jei jie baigiasi vėliau nei nurodytu laiku) ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą paskutinę išeiginių dieną iki 20:00;Šv. Kalėdų šventėmis - poriniais metais A. Z. paima dukrą iš jos gyvenamosios vietos arba užsiėmimų vietos gruodžio 24 d. tarp 17-20 valandos (arba po jos užsiėmimų, jei jie baigiasi vėliau nei nurodytu laiku) ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. ne vėliau kaip iki 20:00;Naujųjų metų šventėmis – neporiniais metais A. Z. paima dukrą iš jos gyvenamosios arba užsiėmimų vietos gruodžio 31 d. tarp 17-20 valandos (arba po jos užsiėmimų, jei jie baigiasi vėliau nei nurodytu laiku) ir grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. iki 20:00;Motinos dieną A. Z. grąžina mergaitę į jos gyvenamąją vietą iki 12 val. A. Z. gimtadienio dieną A. Z. paima mergaitę iš jos gyvenamosios arba užsiėmimų vietos tarp 15-17 val. ir grąžina ją tarp 19-20 val. į jos gyvenamąją vietą.Nepilnametės dukters T. Z. gimtadienio dieną neporiniais metais A. Z. paima mergaitę iš jos gyvenamosios arba užsiėmimų vietos tarp 15-17 val. ir grąžina ją iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą.
h) Jei pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką susikerta specialiosios taisyklės (bendravimas švenčių dienomis, per gimtadienius, tėvo ar motinos dieną) su bendrąja taisykle (bendravimas kas antrą savaitgalį) taikomos specialios taisyklės, reglamentuojančios A. Z. bendravimo su nepilnamete dukryte tvarką.
i) I. Z. šiuo susitarimu patvirtina, kad esant A. Z. pageidavimui, išleis mergaitę į keliones užsienyje su dukra.
j)A. Z. ir I. Z. sutarimu A. Z. turi teisę susitikti ir bendrauti su dukra dažniau nei nurodyta šioje tvarkoje, taip pat keisti matymosi su dukra dienas, laiką ir pan.
k)A. Z. turi teisę pasimatyti su dukra T. Z. bet kokiu metu, suderinęs šį klausimą su dukra T. Z..
Ieškovė nedelsiant privalo pranešti Atsakovui apie vaiko ligą, taip pat apie vaiko išvykimą į užsienį, vaiko atostogų vietą, vaiko negalėjimą būti su Atsakovu jo bendravimo su vaiku metu. Atsakovui A. Z. dėl objektyvių priežasčių negalint bendrauti su vaiku, jis apie tai iš anksto ne vėliau kaip prieš dieną informuoja vaiko motiną I. Z. bei nepilnametį vaiką.
Padalinti santuokos metu įgytą turtą ieškovei I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisiant asmeninės nuosavybės teise:
1) butą, esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 125000 eurai;
2) garažą, esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 5680 eurai;
3) administracines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27600 eurai;
4) administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 20000 eurų;
5) negyvenamas patalpas - administracines, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 43600 eurai;
6) butą su pagalbinėmis patalpomis pažymėtomis 38-1 (3,89 kv.m.) 38-2 (1,17 kv.m.), 38-3 (1,17 kv.m.), 38-4 (1,77 kv.m.), esančias (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 78600 eurai;
7) 40/3974 žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3634 eurai.
Priteisti atsakovui A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise: ) administracines patalpas, esančias, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 27600;
2) negyvenamąją patalpą garažą boksą (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 8120 eurai.
3) negyvenamąsias patalpas - parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 160000;
4) negyvenamąją patalpą - pastatą - sandėlį, esantį, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 81600 eurai;
5) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 60241 eurai;
6) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 20302 eurai;
7) 102,62 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16800 eurai;
8) ūkiniai pastatai - pirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priepirtis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), malkinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2884 eurai;
9) žemės sklypą esantį, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 3504 eurai;
10) UAB „D. O.“ 600 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, vidutinė rinkos vertė 26064 eurai
11) UAB „D. R.“ 100 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, vidutinė rinkos vertė 2 896 eurai.
Priteisti atsakovui A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 17510,12 eurų kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2008-05-12 kredito sutartį Nr. 1450818071414-70 privalo įvykdyti atsakovas A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2008-01-31 kredito sutartį Nr. 1450818070320-70 privalo įvykdyti ieškovė I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo solidarią prievolę Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pagal 2006-04-05 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 1-1990 privalo įvykdyti atsakovas A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 3773,36 eurus žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.
Priteisti iš atsakovo A. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) 4128,36 eurus žyminio mokesčio bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas.
Priteisti iš atsakovo A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) 1752,20 eurų išlaidų už ekspertizės atlikimą ieškovei I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.
Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vedybų sutarčių registrui ir Nekilnojamojo turto registrui, kad būtų įregistruotas sutartimi nustatytas turto pasidalijimo faktas.