Alytaus apylinkės teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Alytaus poliklinikos teikimą dėl D. R. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 30 d. ir yra vykdoma.

VšĮ Alytaus poliklinika pateikė teismui teikimą dėl D. R. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centre pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismo posėdžio metu VšĮ Alytaus poliklinikos įgaliota atstovė teikimą palaikė ir siūlė jį tenkinti. Nurodė, jog priverstinio gydymo laikotarpiu D. R. savanoriškai neatvyko į gydymo įstaigą, todėl socialinė darbuotoja apsilankė pastarosios namuose, kvietė atvykti į VšĮ Alytaus polikliniką, tačiau D. R. kategoriškai neigė turinti susirgimų ir į gydymo įstaigą vykti atsisakė. 2022 metų vasario mėnesio pabaigoje ji asmeniškai kartu su socialine darbuotoja nuvyko pas D. R. į namus, tačiau jiems prisistačius, pacientė užtrenkė buto duris ir neįsileido jų į namų vidų, atsisakė su medikais bendrauti. Šiai pacientei nustatyta (duomenys neskelbtini), todėl privaloma stebėsena ir gydymas, nes nuo šios ligos savaime nepasveikstama. Paūmėjus ligai, asmenys užsidaro, su nieku nebendrauja, kiti priešingai – būna pikti, agresyvūs, konfliktiški. Šiuo metu D. R. gyvena viena. Socialinė darbuotoja buvo susisiekusi ir su buvusiu D. R. sutuoktiniu, kuris atsisako teikti bet kokią informaciją. D. R. nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose dėl jos psichikos būklės. Kadangi gydymo įstaiga neturi realių galimybių užtikrinti D. R. ambulatorinį gydymą, nėra objektyvių duomenų, kad pacientė jau pasveiko ir kad nėra jos socialinio pavojingumo, todėl būtina jai taikomą ambulatorinį gydymą pakeisti į stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

Prokurorė prašė tenkinti teikimą, kadangi D. R. serga psichikos liga – (duomenys neskelbtini), kuriai yra būtinas nuolatinis stebėjimas ir medikamentinis gydymas, tuo tarpu pacientė nekontaktuoja su gydymo įstaigos atstovais, jos emocijos yra neadekvačios, jai neigiant savo ligą, nėra galimybės užtikrinti jos psichikos būklės stabilumą, todėl prašė jai paskirtą ambulatorinį gydymą pakeisti stacionariniu gydymu.

Asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. R. gynėjas teikimui neprieštaravo bei nurodė, jog D. R. vengia gydytis, ji nesilanko pas gydytojus ir su jais nebendrauja. Galimai jos psichikos būklė pablogėjo. Pati D. R. mano, jog ji yra visiškai sveika, kad joks gydymas jai nėra reikalingas.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkinamas.

Priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 405 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi D. R. yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros akte Nr. 280 nurodyta, jog D. R. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Pas psichiatrus D. R. pirmą kartą ambulatoriškai lankėsi 2002 m. vasario 13 d. Nuo 2002 m. kovo 1 d. iki 2002 m. kovo 8 d. D. R. buvo gydyta (duomenys neskelbtini), kur jai buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Po stacionarinio gydymo ji lankėsi ambulatoriškai, tęsė po stacionaro jai paskirtą gydymą iki 2003 m. birželio 24 d. Paskutinis D. R. apsilankymas (duomenys neskelbtini) fiksuotas 2004 m. kovo 1 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi paskyrus priverčiamąją medicinos priemonę, D. R. nė karto neatvyko į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centrą, medikams bei socialiniams darbuotojams nuvykus pas ją į namus ir paraginus lankytis bei gydytis, tą daryti kategoriškai atsisakė, nes jaučiasi sveika, neturi poreikio gydytis, nuvykus pakartotinai, pacientė atsisakė bendrauti. D. R. psichinė būsena apžiūros metu išlieka sąmoninga ir orientuota, tačiau bendrauti ji nenori, paskutinį kartą neištarė nė vieno žodžio. D. R. disforiška, jos emocijos esamai situacijai nėra adekvačios. Bendrauja nenoriai, nenori apie save teikti jokios informacijos, nerami, nusiteikusi priešiškai, įtari. Kliedesių, haliucinacijų įvertinti nepavyko, jos kritika nepakankama. Psichiatrinė gydytojų konsultacinė komisija, įvertinusi D. R. ligos anamnezę bei ligos eigą paskutinių 6 mėnesių laikotarpiu, rekomenduoja jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centre pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Teismui pateiktų rašytinių duomenų visuma bei gydytojos J. V. – T. paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad D. R., kuriai teismo nutartimi yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, ignoruoja priverstinį ambulatorinį gydymą, nevyksta į gydymo įstaigą, atsisako bendrauti ir bendradarbiauti su gydytojais ir socialine darbuotoja, atvykstančiais į jos gyvenamąją vietą, todėl akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms, kompetentinga gydymo įstaiga neturi realių galimybių vykdyti D. R. priverstinį ambulatorinį stebėjimą bei gydymą. Nesant byloje duomenų apie esminį D. R. psichikos sveikatos būklės teigiamą pokytį bei žymų jos socialinio pavojingumo sumažėjimą ar išnykimą, sprendžiama, jog yra tikslinga pacientei taikomą švelniausio pobūdžio priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti griežtesne – stacionariniu stebėjimu bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Pažymėtina, jog teismas nenustato konkrečios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laiko, tokia priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas turi pareigą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

VšĮ Alytaus poliklinikos teikimą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi D. R. pritaikytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centre pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Išaiškinti, kad šią nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.