Alytaus apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. R., jos gynėjai advokatei S. M.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) teikimą dėl D. R. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(duomenys neskelbtini) pateikė teismui teikimą dėl D. R. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini) pratęsimo.

Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė teikimą palaikė ir siūlė jį tenkinti. Nurodė, jog po stacionarinio stebėjimo pacientės būklė yra pasikeitusi, ji yra bendradarbiaujanti, vykdo visus nurodymus, atvyksta nustatytu laiku. Anksčiau jai buvo skiriami leidžiamieji medikamentai, šiuo metu gydymas yra pakeistas į nuolatinį geriamųjų vaistų vartojimą, todėl D. R. privalo savarankiškai laikytis jai paskirto režimo. Nors pacientė į polikliniką atvyksta nurodytu laiku, lankėsi reguliariai, tačiau išlieka neaiški motyvacija dėl vaistų vartojimo ir tolimesnio gydymo. Siūlo teikimą tenkinti ir pratęsti ambulatorinį stebėjimą D. R., kadangi dėl pačios pacientės požiūrio ir nusistatymo, neva ji neserga psichine liga ir gydymas jai nereikalingas, abejoja ar pacientė geranoriškai lankysis (duomenys neskelbtini), tuo pačiu, vartos jai paskirtus medikamentus.

Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – D. R. teisme nurodė, jog jos sveikata yra tokios pačios būklės, kokia buvo ir anksčiau. Pati nepastebėjo, kad medikamentai jai darytų teigiamą poveikį, priešingai, jos vartojami vaistai nuolat sukelia šalutinį migdymo poveikį, todėl ji jaučia diskomfortą. Šiuo metu ji yra gydoma tabletėmis, anksčiau poliklinikoje suleisdavo medikamentus, nuo leidžiamų jai poveikis buvo geresnis. Ji gyvena kartu su vyru, jie gerai sutaria, neturi dėl ko pyktis, nebūna konfliktų, nes buvęs sutuoktinis prie jos taikstosi. Iš pradžių ji nebendravo su medikais, nes nežinojo, kad jai gresia stacionarus priverstinis gydymas, apie tai jos niekas neinformavo. Norėtų, kad būtų panaikintas priverstinis gydymas, nes nejaučia jo nei naudos, nei žalos.

Prokuroras teisme nurodė, jog nėra pagrindo abejoti medikų komisijos išvada, todėl prašė teikimą tenkinti ir pratęsti D. R. taikomą priverstinį gydymą.

Gynėja teikimui neprieštaravo bei nurodė, jog šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į pačios D. R. poziciją, tačiau šį klausimą paliko vertinti bei spręsti teismo nuožiūra.

Priverčiamosios medicinos priemonės taikymas pratęsiamas.

Priverčiamosios medicinos priemonės taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog šiuo metu D. R. yra taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš teismui pateikto Psichiatrinės gydytojų komisijos medicininės apžiūros akto Nr. 330, pagal duomenis iš ligos anamnezės, medicininių bei kitų dokumentų nustatyta, kad D. R. diagnozuota (duomenys neskelbtini). D. R. gyvena kartu su buvusiu sutuoktiniu, nors yra oficialiai išsituokę. Praeityje darbe ji buvo patyrusi traumų ir nuo 1996 metų nedirba, turi nustatytą (duomenys neskelbtini) darbingumo lygį. Pas psichiatrus ji pirmą kartą ambulatoriškai lankėsi 2002 m. vasario 13 d. 2002 m. kovo 1 – 8 d. ji buvo gydyta (duomenys neskelbtini), kur jai buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Po stacionarinio gydymo ji lankėsi ambulatoriškai, tęsė po stacionaro paskirtą gydymą iki 2003 m. birželio 24 d. Paskutinis D. R. apsilankymas (duomenys neskelbtini) fiksuotas 2004 m. kovo 1 d. Vėliau teismo psichiatrinės ekspertizės metu D. R. buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2021 m. rugsėjo 20 d. nutarties pagrindu D. R. turėjo būti taikomas priverstinis ambulatorinis gydymas bei stebėjimas, tačiau ji nesilankė ir nesigydė, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 16 d. nutartimi priverstinis ambulatorinis stebėjimas buvo pakeistas į priverstinį stacionarinį gydymą (duomenys neskelbtini), kur ji buvo gydyta nuo 2022 m. gegužės 25 d. iki 2022 m. gruodžio 12 d. Šiuo metu gydymas bei stebėjimas vykdomas (duomenys neskelbtini). Per paskutinius 6 mėnesius D. R. (duomenys neskelbtini) lankėsi reguliariai, ji vartoja jai paskirtus vaistus. Apžiūros metu D. R. išlieka sąmoninga, orientuota, ji bendrauja formaliai, nesistengia palaikyti pokalbio, yra įsitempusi, visą laiką teigia, kad viskas yra gerai, niekada neturėjusi nusiskundimų savo sveikata. Jos mąstymas stokoja nuoseklumo bei produktyvumo, emocijos yra blankios, psichozės požymių nepastebima, ji neišsako suicidinių minčių, o kritika išlieka tik formali.

Psichiatrinė gydytojų konsultacinė komisija, įvertinusi D. R. ligos anamnezę, jos ligos eigą, šios pacientės psichinę būseną apžiūros metu, rekomenduoja pratęsti jai taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centro sąlygomis (duomenys neskelbtini). Taigi iš teismui pateiktos medžiagos ir (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu daroma išvada, jog vis dar yra būtina tęsti D. R. paskirtą medicininį stebėjimą ir jai taikomą gydymą, nes tik tokiu būdu galima užtikrinti šios pacientės stabilią psichikos būklę. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, jog D. R. psichikos sveikatos būklė esmingai nepasikeitė ir jos pavojingumas dar neišnyko, todėl tikslinga pratęsti jai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

Pažymėtina, jog teismas nenustato konkrečios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo laiko, tokia priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Tačiau teismas turi pareigą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jos taikymo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

(duomenys neskelbtini) teikimą tenkinti.

Pratęsti D. R. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymą (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, jog šią nutartį vykdanti sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti teismui išvadą dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Išvada teikiama laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalyje nurodytų terminų.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.