Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Liudos Arlauskienės, Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokato padėjėjai Ingai Kostogriz - Vaitkienei, atsakovo atstovei Jūratei Kučinskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos VšĮ „Šiauliai plius“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Šiaulių naujienos“, A. V. dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja VšĮ „Šiauliai plius“ padavė teismui patikslintą skundą (b. l. 28-32), kuriame prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010-05-06 sprendimą Nr. SPR-32.

Skunde paaiškina, kad Žurnalistų etikos inspektorės 2010-05-06 sprendimas Nr. SPR-32 yra neteisėtas ir turėtų būti naikinamas, nes prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – VIĮ) 49 str. 5 d. yra nurodoma, jog Žurnalistų etikos inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu ir kitais teisės aktais. To paties straipsnio 6 d. įtvirtinta, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo, teisingumo ir viešumo principais. Tam, kad būtų galima konstatuoti A. V. garbės ir orumo, bei UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinės reputacijos pažeidimą, Žurnalistų etikos inspektorė turėtų nustatyti visetą aplinkybių: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, jog paskleistos žinios yra apie pareiškėjus, šiuo atveju A. V. ir apie UAB „Šiaulių naujienos“; 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, jog paskleistos žinios žemina A. V. garbę ir orumą ir UAB „Šiaulių naujienos“ dalykinę reputaciją. Todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas, kuriuo yra konstatuojamas garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimas, gali būti teisėtas tik tuo atveju, jei Žurnalistų etikos inspektorius tam turi teisę bei tam būtinas priemones, kurių pagalba gali konstatuoti faktų visumą, būtiną asmens garbės ir orumo bei dalykinės reputacijos pažeidimui konstatuoti. Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija yra aiškiai reglamentuota VIĮ (50 str. 2 d.) nuostatomis. Pažymi, jog inspektoriaus kompetencijai nėra priskirtas faktinių aplinkybių tyrimas, siekiant nustatyti, ar atitinkamoje publikacijoje paskelbti duomenys atitinka tikrovę ar ne. Teigia, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų ir yra priimtas viršijant inspektoriaus kompetenciją.

Nurodo, kad publikacijos antraštėje buvo pateikiama R. J. citatos, publikuotos rašinio pabaigoje, mintis dėl vadinamojo reketo žiniasklaidoje, kuria nebuvo apskritai skleidžiama žinia apie konkrečius asmenis, o buvo išsakoma nuomonė dėl socialinio reiškinio – korupcijos žiniasklaidoje. Publikacijoje apie trečiuosius asmenis visos pateiktos žinios atitiko tikrovę, buvo teisingos ir tikslios („Šiaulių naujienose“ ne kartą buvo publikuojami kritiški straipsniai apie V. J., atitinkamai A. V. pas jį lankėsi, taip pat atitinka tikrovę faktas, jog buvo atsisakyta perleisti nuosavybės teisę į Šiaulių amfiteatrą A. V. kontroliuojamai bendrovei ir kiti faktai, paskelbti apie trečiuosius asmenis). Publikacijoje nėra nė vienos žinios ar fakto, kad tretieji asmenys yra reketininkai, ir jie taip nėra įvardijami nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, o publikacijos pavadinimas apibūdino išimtinai žiniasklaidos problemas – korupciją, kurią vienas iš publikacijoje cituotų asmenų prilygino reketui. Publikacijos antrašte nebuvo vertinami jokių asmenų poelgiai, taip pat ji nebuvo skirta apibūdinti konkrečių asmenų elgesiui. Todėl nepriklausomai nuo to, kokia yra žodžio „reketininkai“ reikšmė, inspektorė objektyviai negalėjo konstatuoti VIĮ 22 str. 8 d. 4 p. pažeidimo, kadangi žodis „reketininkai“, panaudotas publikacijos antraštėje, nebuvo susietas su konkrečiu asmeniu, o pateiktas kaip bendrinis reiškinys. Pažymi, jog objektyviai yra neįmanoma ką nors apkaltinti pateikiant bendrinę informaciją apie visuomenėje vykstančius reiškinius, kai jie nėra siejami su konkrečiais asmenimis, neįmanoma pažeisti ir tokių asmenų nekaltumo prezumpcijos, kadangi jie nėra niekuo apkaltinami.

Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d., Vilniaus apygardos teismo 2008-07-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-615-345/2008.

Pažymi, kad Žurnalistų etikos inspektorė nepasisakė, kokiais veiksmais žurnalistas, rašęs publikaciją, pažeidė VIĮ 41 str. 2 d. 1 p., nors sprendime nurodė, jog vertinant atitinkamas publikacijos ištraukas būtina analizuoti visą publikacijos tekstą. Žurnalistų etikos inspektorė, priimdama sprendimą, netyrė pačioje publikacijoje nurodytos informacijos bei skundžiamų teiginių visos publikacijos kontekste, priėmė neargumentuotą sprendimą, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, todėl iš esmės pažeidė nešališkumo, teisėtumo ir teisingumo principus bei priėmė neteisėtą sprendimą, neatitinkantį VAĮ 8 str. numatytų reikalavimų.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remiantis skunde nurodytais argumentais.

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus 2010-05-06 sprendimo Nr. SPR-32 „Dėl publikacijoje „Reketininkai ramybės neparduoda“ („Šiauliai plius“, 2007-08-24, Nr. 170) paskelbtos informacijos“, kuriuo nuspręsta įspėti viešosios informacijos rengėją VšĮ „Šiauliai plius“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 dalies, 19 str. 2 ir 3 dalių, 22 str. 8 d. 4 punkto ir 41 str. 2 d. 1 punkto nuostatų pažeidimo; reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas sudarytų pareiškėjams galimybę patiems atsakyti ir paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir jų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją žeminančią informaciją (b. l. 6-11, 33-38, 63-68).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 2007-08-24 Šiaulių miesto savaitraštyje „Šiauliai plius“ Nr. 170 buvo išspausdinta publikacija „Reketininkai ramybės neparduoda“ (b. l. 12, 39, 80-81). 2007 m. rugsėjo 3 d. atsakovas gavo trečiųjų suinteresuotų asmenų skundą (b. l. 78-79), kuriame tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad publikacijoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kad laikraštis „Šiaulių naujienos“, neįvardintas laikraščio žurnalistas, taip pat UAB „Šiaulių naujienos“ valdybos pirmininkas ir vieno iš UAB „Šiaulių naujienos“ dalyvių vadovas A. V. yra reketininkai , kurie pavieniui ar įvairios sudėties grupėmis prievartauja ar prievartavo turtą iš Šiaulių miesto savivaldybės tarnybos, buvusio Šiaulių miesto savivaldybės mero V. J. ir UAB „Šiaulių vandenys“. Žurnalistų etikos inspektorius 2007-12-03 sprendimu Nr. SN-103, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 50 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 ir 2 p., įspėjo viešosios informacijos rengėją – laikraščio „Šiauliai plius“ redakciją už Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 ir 3 dalių, 22 str. 8 d. 4 p., 41 str. 2 d. 1 p. pažeidimą, padarytą paskelbiant publikaciją „Reketininkai ramybės neparduoda“ ir pareikalavo sudaryti pareiškėjams galimybę atsakyti ir paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią ir jų garbę, orumą bei dalykinę reputaciją žeminančią informaciją (b. l. 87-91). Nesutikdama su tokiu atsakovo sprendimu pareiškėja laikraščio „Šiauliai plius“ redakcija padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2008-01-02 skundą (b. l. 93-95), kuriame prašė panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007-12-03 sprendimą Nr. SN-103 ir administracinę bylą nutraukti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008-05-29 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2665-764/2008 pareiškėjos skundą patenkino iš dalies – panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007-12-03 sprendimą Nr. SN-103 ir perdavė UAB „Šiaulių naujienos“ ir A. V. skundą nagrinėti iš naujo, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 107-111, 133-137). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-04-16 nutartimi (b. l. 126-131) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-05-29 sprendimą paliko nepakeistą, o 2010-04-16 nutartimi atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus prašymo (b. l. 140-143) dėl proceso atnaujinimo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A556-486/2009 (b. l. 70-75).

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius, iš naujo išnagrinėjęs trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Šiaulių naujienos“ ir A. V. 2007-08-30 skundą dėl publikacijoje „Reketininkai ramybės neparduoda“ („Šiauliai plius“, 2007-08-24) paskelbtos informacijos, 2010-05-06 priėmė skundžiamą sprendimą Nr. SPR-32 (b. l. 6-11, 33-38, 63-68), kuriame be kita ko, įspėjo viešosios informacijos rengėją VšĮ „Šiauliai plius“ dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 dalies, 19 str. 2 ir 3 dalių, 22 str. 8 d. 4 punkto ir 41 str. 2 d. 1 punkto nuostatų pažeidimo.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 dalyje suformuluotas vienas pagrindinių visuomenės informavimo principų, nustatantis, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai. Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti draudimai platinti dezinformaciją ir informaciją šmeižiančią įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą; skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją ir kliudančią teisminės valdžios nešališkumui. Minėto įstatymo 22 str. 8 d. 4 punktas skelbia, kad žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų. To paties įstatymo 2 str. 69 dalyje nustatyta, kad žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (2 str. 33 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 1998-05-15 nutarimo Nr. 1 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas“ 7 p. pažymėjo, kad atribojant žinią (faktą ir duomenis) nuo nuomonės, teismas turi vadovautis tomis sampratomis, jog faktas – tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys, dalykas. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti įstatyme numatytais įrodymais. Nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, bet ji turi remtis tikrais faktais. Nuomonės yra subjektyvios, tačiau jų autorius privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų. Atribojant žinią nuo nuomonės, būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos kontekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio konstrukciją ir kt.

Taigi, atribojant žinią nuo nuomonės, turi būti analizuojamas pačios paskleistos informacijos būdas – publikacijos turinys, jos tekstas, kontekstas, pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcija.

Iš 2007-08-24 Šiaulių miesto savaitraštyje „Šiauliai plius“ Nr. 170 išspausdintos publikacijos „Reketininkai ramybės neparduoda“ nustatyta, kad buvo paskleista informacija apie tai, kad publikacijoje neigiamame reketavimo kontekste minimi tretieji suinteresuoti asmenys A. Vinkleris ir UAB „Šiaulių naujienos“ yra reketininkai. Žodis „reketininkas“ reiškia nusikalstamos gaujos, prievartaujančios turtą smurtu, narys („Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, leidykla „Žodynas“, 2007). Žodžio „reketininkas“ vartojimas vertinant asmens elgesį tolygus teiginiui, jog asmuo naudoja nusikaltėlių metodus, t.y. kad jo veiksmai faktiškai yra nusikaltėliški (LAT Civilinių bylų skyriaus 2001-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-3-988/2001). Kaip teisingai savo sprendime pažymėjo atsakovas, asmens įvardijimas reketininku yra per se garbę ir orumą žeminantis teiginys, nereikalaujantis specialaus įrodinėjimo, nes toks teiginys visuomenėje yra suprantamas vienareikšmiškai. Tokių žinių paskleidimas pats savaime yra akivaizdus asmens garbės ir orumo žeminimo įrodymas. Pareiškėjos teigimu, publikacijos antraštėje nebuvo skleidžiama žinia apie konkrečius asmenis, o buvo išsakoma nuomonė dėl socialinio reiškinio – korupcijos žiniasklaidoje, o pačioje publikacijoje pateiktos žinios atitiko tikrovę, buvo teisingos ir tikslios.

Teismas pažymi, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens dalykinę reputaciją ar gerą vardą. Žeminančios žinios – tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir panašiai. Teismas sutinka su atsakovo padaryta išvada, kad publikacijos antraštės teiginys „Reketininkai ramybės neparduoda“ vertinant jį kartu su publikacijos tekstine konstrukcija, kontekstu, duomenų pateikimo ir dėstymo būdais, suponuoja akivaizdžia išvadą, jog reketininkais laikomi publikacijoje kritikuojami tretieji suinteresuoti asmenys ir ši informacija žemina trečiųjų suinteresuotų asmenų garbę ir orumą bei dalykinę reputaciją, ja pažeidžiamas trečiųjų suinteresuotų asmenų nekaltumo prezumpcijos principas. Pažymėtina ir tai, kad Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1003 (1993) „Dėl žurnalistikos etikos“ 4 punkte yra įtvirtintas reikalavimas, kad žinių antraštės ir santraukos kiek įmanoma geriau atspindėtų pateikiamų faktų ir duomenų esmę.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad atsakovas priimdamas skundžiamą sprendimą viršijo savo kompetenciją. Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo. Asmens garbė ir orumas pagal CK ir Visuomenės informavimo įstatymą yra ginami. Pagal to paties įstatymo 49 straipsnio 1 dalį inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio įstatymo nuostatos. Visuomenės informavimo įstatyme tiesiogiai numatyta galimybė, jog tie patys klausimai gali būti nagrinėjami tiek teisme, tiek žurnalistų etikos inspektoriaus. Šio įstatymo 50 straipsnio 9 dalies 2 punktas numato, kad inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja kad skundą (pareiškimą) tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, savo kompetencijos neviršijo.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad priimdamas sprendimą atsakovas pagal savo kompetenciją išnagrinėjo jam pateiktą skundą, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, priėmė pagrįstą ir motyvuotą, VAĮ 8 str. reikalavimus atitinkantį sprendimą, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime į skundą taip pat prašė priteisti iš pareiškėjos patirtas išlaidas byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti. Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44, 45 straipsniai. Pagal ABTĮ 44 str. 1, 2, 5, 6 d. tretysis suinteresuotas asmuo, kurio naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tai yra turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas, taip pat atstovavimo išlaidas. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 45 str. 1 d.). Prie atsiliepimo pridėti dokumentai – 2008-11-03 teisinių paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-08-04 PVM sąskaita faktūra Serija AVB Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2010-08-04 mokėjimo nurodymas Nr. 188 (b. l. 149, 150, 152-153) – patvirtina, kad tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Šiaulių naujienos“ advokatui Vygantui Barkauskui už atsiliepimo į skundą rengimą, atstovavimą Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-2653/2010 sumokėjo 1210 Lt.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas netenkinamas, į tai, kad advokatas V. Barkauskas neatstovavo trečiojo suinteresuoto asmens 2010-10-06 vykusiame teismo posėdyje bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 5, 6 d., LR civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 7, 8.2 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Šiaulių naujienos“ iš pareiškėjos priteisiama 900 Lt atstovavimo išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127, 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjos VšĮ „Šiauliai plius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Šiaulių naujienos“ iš pareiškėjos VšĮ „Šiauliai plius“ 900 (devynis šimtus) litų atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.